Rinkimų į Europos Parlamentą programa

Šių metų birželio 9 d. kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis rinksime Europos Parlamentą (EP). ES valdymas yra gana sudėtingas, todėl norime visiems priminti, kad Europos Parlamentas yra viena iš trijų ES teisėkūros institucijų, be Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos (EK), tačiau ji turi išskirtinį bruožą – tai vienintelė ES valdžios grandis, kurią tiesiogiai renka ES šalių piliečiai.

Lietuvos regionų partija (LRP) neabejoja mūsų šalies pasirinkimu 2004 metais įstoti į Europos Sąjungą ir tarptautinį gynybos aljansą NATO. Būdami ES ir NATO nariai, turime laikytis pamatinių demokratijos principų, kad šiose organizacijose neturi būti privilegijuotųjų, o vyrauti lygiateisių partnerių santykiai. Visi turime lygias teises diskutuoti apie kylančius iššūkius ir kritiškai vertinti mūsų laikų problemas bei siūlyti jų sprendimo būdus.

LRP atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvos Respublikos rinkėjai 5 metų kadencijai išrenka 11 atstovų į EP, deja, dauguma jų tapę europarlamentarais primiršta, jog jie atstovauja Lietuvos Respublikai ir jos piliečiams. Tai lemia keli veiksniai:

• trūksta europarlamentarų atsakomybės juos išrinkusiems Lietuvos piliečiams;
• būdami skirtingų Lietuvos partijų atstovai, išrinkti į EP, europarlamentarai išsiskirsto į nuo žmonių interesų nutolusias politines grupes ir europines partijas;
• šie 11 EP narių nepakankamai bendradarbiauja su Lietuvos valdžios nacionalinėmis institucijomis;
• kai kurie Lietuvos deleguoti atstovai netinkamai vertina darbo Europos Parlamente svarbą bei atsakomybę savo šaliai ir savo elgesiu kompromituoja pačią ES piliečių atstovavimo ir, svarbiausia, jų lūkesčių įgyvendinimo politiką.

LRP kritiškai žvelgia į esamą situaciją ir pasisako už būtinybę sukurti veiksmingą ir atsakingą Lietuvos piliečiams EP narių veiklos sistemą. Mūsų į EP išrinkti nariai pasižada ją įgyvendinti.

Be to, atkreipiame dėmesį į tai, kad EP nesprendžia visų mūsų valstybei ir žmonėms iškylančių problemų. Daugelis jų yra nacionalinių valstybių parlamentų ir vyriausybių kompetencija. Todėl LRP programoje susitelkiame tik į tas sritis, kurios yra ES valdžios institucijų kompetencija. Į kylančius iššūkius ir jų sprendimo būdus žvelgiame atliepdami laikmečio aktualijas.

LRP siūlymai dėl principinių nuostatų, kurios būtų veiksmingos ir naudingos nacionalinėms valstybėms bei visai ES.

I. Mažinti socialinę atskirtį tarp ES valstybių narių, regionų ir gyventojų

LRP nuomone, būtina šalinti įvairius atskirtį lemiančius veiksnius ir skatinti visuomenės įtrauktį bei lygias galimybes.

Ekonominė nelygybė yra svarbus socialinės atskirties veiksnys. Politika, kuria skatinamas darbo vietų kūrimas, orus darbo užmokestis, socialinė apsauga ir galimybė naudotis finansinėmis paslaugomis gali padėti mažinti skurdą ir didinti ekonominę įtrauktį. Be to, remiant verslumą ir smulkųjį verslą marginalizuotose bendruomenėse, galima sukurti ekonominių galimybių joms tapti finansiškai nepriklausomoms.

Laisvai prieinami socialinės apsaugos tinklai, pavyzdžiui: bedarbio pašalpos, sveikatos priežiūra, parama būstui ir parama maistu, yra labai svarbūs remiant pažeidžiamas gyventojų grupes ir užkertant kelią socialinei atskirčiai. Vyriausybės turėtų stiprinti ir plėsti socialinės apsaugos programas, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Būtina skatinti socialinę sanglaudą, nes tik stiprių socialinių ryšių kūrimas asmenims gali padėti kovoti su socialine atskirtimi. Bendruomeninės iniciatyvos, pavyzdžiui: kaimynystės asociacijos, kultūriniai renginiai ir laisvalaikio programos, gali suartinti žmones, skatinti socialinę sąveiką ir mažinti atskirtį.

Privalu šalinti struktūrines kliūtis, pavyzdžiui: sveikatos priežiūros, transporto, įperkamo būsto trūkumo, kurios gali didinti socialinę atskirtį. Šių kliūčių šalinimo politika: gerinant infrastruktūrą, plečiant viešąsias paslaugas ir įgyvendinant miestų planavimą, kuriame pirmenybė teikiama integracijai, padės kurti teisingesnę ir harmoningesnę visuomenę.

ES valdžios institucijų pažadas, kad išmokos ūkininkams bus suvienodintos, vis dar neįgyvendintas. Lietuvoje jos sudaro tik apie 80 proc. ES vidurkio. Konkuruoti bendroje rinkoje galima tik sukuriant vienodas sąlygas visiems dalyviams. Padidintas Europos socialinis fondas, skiriamas ES Rytų bloko valstybėms, sumažintų socialinę atskirtį, tuo tarpu ES turėtų imtis siūlomų esminių pertvarkos priemonių.

Norėdama sumažinti jaunimo socialinę atskirtį, LRP teikia šiuos siūlymus:

• didinti švietimo ir mokymo galimybes, skatinant jaunimo užimtumą;
• remti kultūrinių mainų ir tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas;
• investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų sprendžiami ateities iššūkiai ir kuriamos naujos galimybės;
• pritarti politikai, kuri spręstų jaunimo nedarbo problemą, skatintų verslumą ir užtikrintų lygias galimybes visiems jauniems europiečiams.

LRP siūlo šią problemą spręsti per šeimos prizmę, nes socialinės atskirties problemos dažniausiai susikuria asocialiose arba nepritekliuje ne dėl jų kaltės gyvenančiose šeimose. Privalome stiprinti šeimos institutą, kaip esminę valstybės ląstelę, ir vaikų gyvenimo bei formavimosi terpę. Todėl visas dėmesys: tiek nacionalinių valstybių, tiek bendros ES politikos, turi puoselėti šeimą, ją vertinti ir jai padėti. Ginsime tradicines mūsų valstybės ir šeimos tradicijas.

LRP siūlo šiuos darbo santykius apimančius ekonominės plėtros ir darbo vietų kūrimo uždavinius:

• skatinti verslumą ir remti mažas bei vidutinio dydžio įmones, mažinant biurokratines kliūtis ir teikiant finansines paskatas;
• investuoti į švietimo ir mokymo programas, kad būtų užtikrinta kvalifikuota darbo jėga, atitinkanti šiuolaikinės ekonomikos poreikius;
• skatinti inovacijas bei mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad būtų užtikrintas aukštųjų technologijų sektorių augimas;
• modernizuoti mokymo programas, kad į jose būtų stiprinami skaitmeniniai įgūdžiai, kritinis mąstymas ir aplinkosauginis sąmoningumas;
• skatinti mokymosi visą gyvenimą galimybes, kad asmenys galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkų.

Senstančios visuomenės iššūkiams spręsti būtinas įvairiapusis požiūris, apimantis įvairius sveikatos priežiūros, socialinės paramos, ekonominės politikos ir technologinių naujovių aspektus: užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, investicijas į geriatrinės priežiūros įstaigas, kad vyresnio amžiaus pacientams būtų teikiamos reikalingos paslaugos. Reikia skatinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę įtrauktį ir dalyvavimą bendruomenėje, vykdant programas, kuriomis skatinamos socialinės, rekreacinės ir edukacinės veiklos: steigti senjorų centrus, bendruomenės klubus ir plėsti savanorystės galimybes, kad būtų kovojama su vyresnio amžiaus žmonių vienatve ir izoliacija; pasirūpinti pensinio amžiaus žmonių finansiniu saugumu, stiprinant pensijų sistemas, plečiant socialinio draudimo išmokas ir įgyvendinant patvaraus pensijų kaupimo bei investavimo politiką; suteikti paramą ir reikalingus išteklius neformaliems slaugytojams, įskaitant šeimos narius ir draugus, kurie dažnai atlieka svarbų vaidmenį slaugant pagyvenusius žmones. Šiems pokyčiams reikalingas vietinis, nacionalinis ir tarptautinio lygmens pritarimas, kad vyresnio amžiaus žmonių poreikiams būtų teikiama pirmenybė ir sprendžiamos sisteminės problemos, turinčios įtakos senėjančiai visuomenei. Formuosime politiką, skatinančią sveiką senėjimą, senatvei palankią aplinką ir saugančią vyresnio amžiaus žmonių teises.

ES valstybės narės didžiąja dalimi yra atsakingos už sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros organizavimą ir teikimą. Todėl ES vaidmuo sveikatos politikoje skirtas papildyti valstybių narių politiką ir padėti koordinuoti veiksmus globalių krizių, tokių kaip Covid-19 pandemija, atveju bei užtikrinti pacientų teises į tarp valstybių narių suderintas sveikatos priežiūros paslaugas.

Be to, sveikatos srityje ES priima teisės aktus ir rekomendacijas žmonėms apsaugoti, kuriais reglamentuojami, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros produktai ir pacientų teisės.

ES lygmeniu bendradarbiaujant lengviau spręsti bendrus sveikatos apsaugos srities uždavinius, susijusius, pavyzdžiui, su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, vėžinių susirgimų prevencija ir efektyviu gydymu, kokybiškų ir tinkamai ištirtų vakcinų kūrimu, gamyba ir pirkimu, organų donoryste ir transplantacija ir kt. Visa tai būtina toliau tobulinti ir plėtoti, kad valstybių narių ir regionų atskirtis mažėtų ir sveikatos apsaugos bei priežiūros srityje.

Regioninės sveikatos politikos kontekste paminėtina vaistininkų indėlio sveikatos priežiūros sistemoje didinimo, farmacinės rūpybos plėtros, farmacinių paslaugų ir vaistų prieinamumo didinimo atokiose vietovėse ir regionuose svarba visos ES mastu.

Kadangi daugumoje socialinių sričių: sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir kitų, didžiausia atsakomybė tenka nacionalinėms valstybėms, manome, kad ES vaidmuo čia turėtų remtis geriausios patirties sklaida ir bendrų uždavinių sprendimo koordinavimu, siekiant užtikrinti aukštą ES valstybių narių piliečių gyvenimo kokybę ir atskirties visose srityse mažinimą.