Trečiai kadencijai iš eilės Širvintų rajono savivaldybės vadove perrinkta ir šiandien gimtadienį švenčianti Živilė Pinskuvienė atvirai papasakojo apie didžiausius, darbe pasitaikiusius, iššūkius ir pasiekimus.
– Kaip manote, kas lėmė Jūsų sėkmę pastaruosiuose savivaldų rinkimuose?
– Kažkiek galėjo prisidėti tai, kad esu tikra širvintiškė – čia gimiau ir užaugau, bet labiausiai turėjo lemti žmonių pasitikėjimas. Jie yra matę daug politikų, girdėję daug kalbų, bet, dažniausiai, visi pažadai po rinkimų išgaruodavo. Aš esu žodžio žmogus ir jei pasakiau, kad miestui atiduosiu visą save, savo laiką ir žinias, taip ir darau. Pažadėjau, kad suklydus nebijosiu prisipažinti ir atsiprašyti. Jie tai išgirdo, pamatė nuveiktus darbus ir dar kartą parodė pasitikėjimą manimi.
Galėjau numanyti, kad laimėsiu ir trečią kadenciją bet, kalbant sąžiningai, buvau lengvai šokiruota, kai pamačiau, jog mane palaikė beveik 82 proc. rinkėjų. Toks jų požiūris suveikė kaip dar didesnis stimulas veikti ir nenuleisti rankų.
– Koks per visus vadovavimo miestui metus iššūkis buvo didžiausias?
– Pastatyti sporto kompleksą. 2015 m. mūsų futbolininkai žaidė dirvone, nebuvo tinkamos, normaliai įrengtos krepšinio aikštelės. Šiandien miestas turi ne tik naują, reikalavimus atitinkančią, futbolo aikštę, bet ir naują baseiną su sporto sale.
Kai apie tai prabilau 2015 metais, sulaukiau kritikos ir pašaipų, kad esą užsimojau įkurti Naujuosius Vasiukus (aliuzija į filmą „12 kėdžių“). Paviešinus planus vienos partijos lyderis, savivaldoje sėdėjęs metų 16-a, pareiškė, kad įvelsiu miestą į brangiai kainuosiančias amžiaus statybas. Jis ir jo kolegos šaipėsi, juokėsi, o mes dar kartą tiek jiems, tiek panašiems įrodėme, kad kai nekalbi, o imi ir darai, viskas tampa įmanoma.
Kai žmonės manęs klausia, kodėl savivaldybė tiek metų gaudama tuos pačius pinigus, nieko nenuveikė, visuomet atsakau taip pat – kai nevagi, pinigų užtenka. Todėl mes ne tik sporto kompleksą turime, bet ir išasfaltavome apie 80 rajono kelių.
– O kaip sekasi spręsti medicininės priežiūros klausimus?
– Širvintos turi ir polikliniką, ir ligoninę, todėl jau 8 metus esame Sveikatos apsaugos ministerijos „juodajame sąraše“, nes neskubame šių įstaigų uždaryti. Matau, kad vietos žmonėms tokių paslaugų reikia, bet, tenka pripažinti, kad dabar vykdoma reforma neaplenks ir mūsų.
Iš dalies tai galima suprasti. Yra ligoninė, įrangą turime panašią, kaip ir kitos rajonų gydymo įstaigos, bet susiduriame su vidaus ligų medikų stygiumi. Esame netoli Vilniaus, tad daugelis specialistų nori dirbti jame, kadangi ten įsikūrę didieji medicinos centrai. Aš pati noriu, kad Širvintų gyventojai gautų geras medicinines paslaugas, todėl nesu tikra ar tik 17 vietų turinti ligoninė išliks.
Mes netgi esame pasirengę suteikti medikams būstus, bet jaunimas vis kelia sparnus kitur. Tiesa, konsultacijoms į mūsų ligoninę atvyksta tie patys didžiųjų centrų specialistai ir gyventojams nereikia laukti eilėse mėnesių mėnesiais, bet jie vis tiek vis dažniau dairosi į kitų miestų gydymo įstaigas. Suprantu juos ir pasisakau už tai, kad žmonės turėtų pasirinkimo laisvę. Negalime pririšti žmonių prie vietos rūpindamiesi ne jais, o skaičiais ir procentais.
– Visgi jaunimas išvyksta?
– Galime pasidžiaugti tuo, kad emigracijoje pagyvenę darbingo amžiaus žmonės grįžta į Širvintas su šeimomis, savo idėjomis, siekiais, čia stojasi ant kojų ir kuria verslus. Daugėja atvejų, kai parvykusieji parsiveža patirties, žinių, randa savo nišą ir puikiai verčiasi. Pavyzdžiui galėčiau pateikti ne vieną, ir ne penkis, bet svarbiau yra kitkas. Stengiamės parodyti ir kaip galima plačiau paviešinti žinią apie tai, jog norint dirbti bei užsidirbti nebūtina palikti gimtinės.
Jaunimas elgiasi įvairiai. Vieni pabaigę mokslus išvyksta studijuoti į didžiuosius miestus ir ten pasilieka, kiti – grįžta, nes mes kuriame Širvintas jaukias ir patrauklias šeimoms. Didesnių atlyginimų norintys tėvai gali dirbti Vilniuje, tačiau vaikams visos sąlygos sukurtos vietoje, kas ypač aktualu jaunoms šeimoms. Reikia į mokyklą? Prašom. Norisi popamokinės veiklos? Už tilto veikia sporto ir meno mokyklos. Ir viskas – čia pat, pasiekiama ranka.
– Jeigu žmonės grįžta, jiems reikia kažkur įsikurti.
– 2015 m. butas miesto centre kainavo 18 tūkst. eurų. Dabar toliau nuo centro esančiuose kvartaluose 3 kambarių butas, kuriam reikia remonto kainuoja ne mažiau 130 000. Pasiektas toks lygis, kad tik įdėjus skelbimą pas pardavėją netrunka atsirasti agentas ir aukcionas būstui surengiamas čia pat laiptinėje. Tai galėtų pristabdyti naujakurius, jeigu ne vienas bet…
Širvintose statybų leidimų išduota gerokai daugiau negu ženkliai didesnėje Ukmergėje. Žmonės gali įsigyti sklypą ir pasistatyti savo namus, tad daugelis jaunų šeimų taip ir daro. Dygsta nauji kvartalai, mes tiesiame gatves, diegiame infrastruktūrą, kad tik žmonės įleistų čia šaknis. Mes suinteresuoti, kad Širvintose apsigyventų kuo daugiau, todėl stengsimės, kad nusprendę pasilikti pas mus gautų viską, kas priklauso.
– Prasidėjo trečia kadencija. Numatėte, ką dar iki jos pabaigos norite padaryti?
– Tik pradėjus dirbti savo planais pasidalinau su visuomene, o dabar sąrašas to, ką būtina nuveikti, guli ant mano stalo. Viena sudėtingesnių sričių yra medicininė priežiūra. Rūpinamės savo turimomis įstaigomis, bet ministerija žaidžia savus žaidimus ir niekada negali žinoti, kokį nurodymą jie nuleis.
Dar daug dėmesio skiriu susitikimams su tėvais ir ugdymo įstaigomis. Mane kaip mamą labai neramina mokyklose plintantys narkotikai ir paauglius apsėdusi „veipinimo“ mada. Siekiant užkirsti tam kelią inicijuojame prevencines priemones, dirbame su tėvais. Tiek jiems, tiek pedagogams pasakiau, kad šiuo klausimu nenuleisiu rankų ir atsakyti už prasižengimus turės visi, nepaisant kažkieno statuso ar užimamų pareigų. Keistokai atrodo prisidėti prie šios veiklos neorinčiu vietos policijos viršininko pozicija, tačiau man labai padeda aukštesni policijos vadai iš sostinės ir jau esame pasiekę neblogų rezultatų. Kai žmonės supras, kad tai gali užkabinti kiekvieną šeimą, manau, pasiekimai bus dar geresni.
O visi kiti socialiniai, ekonominiai ar infrastruktūriniai klausimai iškyla darbo eigoje, tada juos pasižymi ir ieškai sprendimo būdų. Nesiimu prognozuoti, kiek jų pavyks išspręsti iki kadencijos pabaigos, bet pasistengsiu, kad nebaigtų darbų liktų kaip galima mažiau.
77.lt
