Pasak Širvintų r. savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės, jai nuolat kyla klausimas – kodėl šitos kadencijos Seimo nariai taip nepaiso žmonių interesų. Ir kam iš tikro dirba dalis opozicionierių? Pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė kelis svarbius klausimus, tarp kurių buvo Akcizų, Gyventojų pajamų
mokesčio, Pelno mokesčio bei Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektus.
Posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas kompensuoti savivaldybėms 100 proc. jų biudžetų patirtų nuostolių, nesusijusių su Valstybės gynybos fondo įstatymo vykdymu, kaip kad tai rekomendavo Savivaldybių asociacija ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tokia nuostata buvo teikta, tiek todėl, kad Savivaldybių asociacija supranta dabartinės situacijos rimtumą, tiek todėl, kad Civilinė sauga yra deleguota funkcija bei žinojimas, jog kasmet iki 2030 m. iš savivaldybių bus paimama po 25 mln. eurų. Kitaip sakant, kai planuojama priimti su savivaldybių išlaidomis susiję teisės aktai, būtina numatyti ir kompensacijų mechanizmą.
Posėdyje dalyvavusi finansų ministrė Gintarė Skaistė nurodė, kad pokyčių finansavimas dėl priimtų sprendimų yra atskira diskusija, o savivaldybių pajamos kasmet mažinamos 25 mln. eurų todėl, kad būtų galima įgyvendinti Civilinės saugos programą. Ministrė teigė, kad šis klausimas kyla nuolat, bet dabar reikia kalbėti apie papildomas pajamas gynybos fondui, o ne apie papildomas išlaidas biudžetui.
Dėl kiekvieno klausimo, įskaitant ir minėtus, posėdžio metu buvo balsuojama. Valdantieji ir jų satelitai visais klausimais balsavo „taip, kaip reikia“ arba susilaikydavo. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos klausimu balsai pasiskirstė po lygiai – be susilaikančių, 4 buvo „prieš“, 4 –„už“. Lemiamas buvo pirmininko M. Lingės balsas, bet dar svarbesniu galėjo būti „valstiečių“ atstovo J. Varžgalio balsas, tačiau pastarasis posėdyje nedalyvavo, nes, turbūt, rado svarbesnių reikalų, negu Lietuvos žmonių sveikatos, socialiniai, ar švietimo ir kt. klausimai.
Jo balso pritrūko ir balsuojant dėl Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto. Tai reiškia, kad valdantieji skinasi kelią į tai, jog Vyriausybė galėtų dalį iki šiol savivaldybėms skiriamų lėšų, bent jau formaliai, skirti Civilinės saugos programai. Formaliai, nes, prisiminus „auksinių šaukštų“ ar priedangų istorijas, labai įtikinamai nuskambėjo Lietuvos regionų partijos atstovo A. Palionio nuogąstavimai, kad iš savivaldų paimti pinigai būtų panaudoti bet kam, tik ne tam, kam juos esą planuojama paimti.
Peržiūrėjus komiteto posėdį, Ž. Pinskuvienei į akis krito tai, kad priklausydamas opozicijai, „valstietis“ J. Varžgalys dažnai sugeba nedalyvauti tuose posėdžiuose, kuriuose vyksta svarbūs balsavimai ir kiekvienas balsas gali būti lemiamas.
Tai yra palanku ne kam kitam, bet būtent valdantiesiems. Ketverius metus trunkantis sutapimas? Ir vis tuomet, kai sprendžiami milijonų likimai?
Beje, dėl J. Varžgalio nedalyvavimo valdžios iniciatyvoms buvo pritarta ir antradienį įstatymų pakeitimų projektai bus svarstomi Seime. Jeigu jam ir ten bus pritarta, tai reikš, kad ne be „opozicijos“ pagalbos valdantieji atims iki šiol savivaldybėms tekdavusius pinigus, kas neabejotinai taps naujų socialinių problemų bei dar didesnio žmonių nepasitikėjimo valdžia priežastimi.
