Viešumoje, pradedant Jungtinėmis Valstijomis ir baigiant Lietuva, vis garsiau kalbama apie griežtesnius mobiliųjų telefonų ribojimus per pamokas. Specialistų atlikti tyrimai atskleidžia aiškią sąsają tarp pamokų be telefonų ir didesnio moksleivių susikaupimo. Kita vertus, dalis mokslininkų siūlo visiškai neatsiriboti nuo išmaniųjų technologijų, nes atskirais atvejais dirbtinis intelektas gali pakeisti žmogų pedagogą.
Naudotis mobiliaisiais telefonais per pamokas jau draudžiama Prancūzijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Švedijoje, Graikijoje ir Izraelyje. Lietuvoje naudojimosi telefonais tvarka nėra aiškiai apibrėžta, tačiau yra mokyklų, kuriose jais draudžiama naudotis ne tik per pamokas, bet ir per pertraukas.
Telefonų ribojimo tvarka pasiteisino
Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė priminė, kad jos vadovaujamame rajone tvarka, kuomet į mokyklą atėję vaikai sudeda mobiliuosius telefonus į specialias dėžutes, galioja nuo praėjusių metų ir iš esmės keičiama nebus.
„Telefonus auklėtojoms prieš pamokas atidavę pradinių mokyklų ir progimnazijų auklėtiniai juos atgaus išeidami namo. Gimnazistai telefonais galės naudotis pertraukų metu, – patikslino merė. – Nors pirmi žingsniai nebuvo paprasti ir ne visi tėvai tam pritarė, bet galiausiai visi suprato, kad kitaip nebus. Namuose tėvai gali ugdyti vaikus kaip jie nori, tačiau ugdymo įstaigose galioja jų vidaus taisyklėmis nustatyta tvarka, nes kol vaikas yra ugdymo įstaigoje, atsakinga už moksleivį yra būtent ji.“
Ž. Pinskuvienė neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai vaikai bando gudrauti, tačiau ir tokią praktiką baigiama išgyvendinti.
„Kai kurie atsineša du telefonus – neveikiantį ir gerą. Auklėtojai tuomet atiduodamas neveikiantis, o geras pasiliekamas sau, bet ir tokius gudruolius mokytojai sugaudo ir, tarkim, palieka po pamokų bibliotekoje papildomam pusvalandžiui, – pasakojo merė. – Tėvai kartais teigia, kad esą jiems būtina dažniau pasikalbėti su vaikais, tačiau, jeigu yra kokių nors problemų, apie jas turi žinoti klasės auklėtojos ir mokytojai, kurie padės, patars ir sukontroliuos. Reikia kalbėtis, nes mokyklų darbuotojai visuomet pasiruošę ateiti į pagalbą ir dėl vaikų padarys viską.“
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, artėjant rugsėjo 1-ajai, savivaldybės administracijos atstovai apvažiavo Širvintų rajono ugdymo įstaigas ir bendravo su jų vadovais.
„Visi pasidžiaugė, kad telefonų ribojimo tvarka pasiteisino. Tai rodo tiek mokinių rezultatai, tiek mokytojų ir didžiosios dalies tėvų atsiliepimai,– įspūdžiais dalinosi politikė. – Mokyklų vadovai atkreipė dėmesį į tai, kad vaikai pradėjo daugiau skaityti, susidomėjo stalo žaidimais, kuriais aprūpintos visos mokyklos, pradėjo daugiau sportuoti ir aktyviau bendrauti gyvai.“
Visgi telefonai, pasak politikės, tik mažiausia iš potencialių „blogybių“.
Turime pasirūpinti vaikų saugia kelione į ugdymo įstaigas
„Sparčiai populiarėjant paspirtukams ir dviračiams, pastebime, kad ne visi vaikai susipažinę su Kelių eismo taisyklėmis, todėl pasitaiko atvejų, kai jie į ugdymo įstaigas atvyksta be šalmų. Nuo praėjusių metų galioja tvarka, kad atvykęs be šalmo vaikas nėra įleidžiamas į teritoriją ir skambinama tėvams. Jie arba atveža šalmą, arba pasiima transporto priemonę, – toliau pasakojo merė. – Tai ne kažkoks įgeidis, o rūpestis mūsų jaunąją karta. Keliuose visko pasitaiko, todėl, jeigu vaikai įpras mūvėti šalmus, net ir galimo incidento, ko niekam nelinkiu, atveju jie patirs mažiau ar lengvesnes traumas.“
Dar vienas momentas, į kurį politikė atkreipė dėmesį – narkotikų ir rūkymo prevencijos programa.
„Niekam ne paslaptis, kad ir be Laisvės partijos iniciatyvų narkotikai vis aktyviau braunasi į paauglių gyvenimą. Reaguodami į tai, kaip ir anksčiau, vykdysime neskelbtus, netikėtus patikrinimus, kurių tikslas bus rūkalų bei narkotinių medžiagų paieška ir išėmimas. Ne pati maloniausia priemonė, tačiau ji yra būtina“, – pabrėžė Ž. Pinskuvienė.
Baigdama pokalbį merė akcentavo, kad visų minėtų veiksmų visuma duoda teigiamų rezultatų.
„Pokyčiai – kaip ant delno. Kaip jau minėjau, vaikai pradėjo ne tik geriau mokytis bei aktyviau bendrauti gyvai, bet ir su mielu noru įsitraukia į socialinių valandų programą. Jiems tapo įprasta padėti valytojai sutvarkyti klases, ūkvedžiui – iššluoti teritoriją bei pagelbėti kituose vyriškuose darbuose. Taip pat suderinus su tėvais ir klasės auklėtojais, vykti į mišką rinkti šiukšlių, – džiaugėsi Ž. Pinskuvienė. – Žingsnis po žingsnio, bet išugdėme vaikuose pilietiškumą ir atsakomybės ne tik už save, bet ir už aplinkinius jausmą. Taip, pasitaiko visko, tačiau galvojant apie vaikus ir jų gerovę turime imtis tam tikrų sprendimų ir lyderystės. Nepatenkintų bus visuomet, bet tokių bus vienetai, o didžioji dalis vaikų, tėvų ir pedagogų džiaugiasi šių darbų vaisiais.“
