Ketvirtadienį Seime įvyko Lietuvos regionų partijos frakcijos narių ir sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko susitikimas, kurio metu buvo aptartos visiems Lietuvos gyventojams svarbios problemos: sveikatos paslaugų tinklo pertvarka, sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimas, atskirų rajoninių ligoninių skyrių uždarymas, pacientų pavėžėjimas, gydytojų ir slaugytojų trūkumas, darbo krūviai, biurokratinio darbo mažinimas ir t.t.
Diskusijos pradžioje Lietuvos regionų partijos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad pradėjus vykdyti sveikatos apsaugos sistemos reformą ėmė strigti sklandus paslaugų teikimas, išaugo eilės pas medikus, o pati reforma nekoreliuoja su siekiu pritraukti žmones į regionus, nes gydymo įstaigose juose yra uždaromos. Taip pat buvo nurodyta, kad savivaldybės negali skelbti su sveikatos centrų steigimu susijusių konkursų, nes nežino, koks bus finansavimas.
Ministras į tai atsakė, kad visos savivaldybės apie sumas buvo informuotos, tačiau norint gauti finansavimą, planus reikia suderinti su SAM ir Nacionaline projektų valdymo agentūra. Taip pat jis pabrėžė, kad ligoninės ar skyriai regionuose nėra uždaromi, o reforma orientuota į pastatų remontą bei įrangos įsigijimą, tačiau ne į paslaugų prieinamumo gerinimą. Visgi jis sutiko, kad pereinamumas pas specialistus skirtinguose regionuose skiriasi, tačiau tai lemia regionų specifika, didesnis kai kurių sričių specialistų poreikis ar mažesnis pačių specialistų skaičius. Visgi jis patikino, jog SAM daro viską, kad pereinamumas augtų.
Lietuvos regionų partijos frakcijos seniūnas Jonas Pinskus atkreipė dėmesį į tai, jog iš pradžių reforma buvo nukreipta į paslaugų ir įstaigų tinklo optimizavimą, o dabar ji tarsi suka atgal ir žada paslaugas priartinti prie žmonių.
A.Pečkauskas nurodė, kad niekada nebuvo siekio centralizuoti visas sveikatos paslaugas. Jis priminė, kad yra pirminės, antrinės ir stacionarinės specializuotos paslaugos sveikatos priežiūros paslaugos. Būtinas paslaugas, pasak jo, siekiama atvesti kaip galima arčiau žmogaus, o specializuota pagalba turi būti daugiau išteklių ir žmonių turinčiuose centruose.
Partijos pirmininkui prabilus apie į tai, kad į regionines gydymo įstaigas sunku prisikviesti specialistus, nes regionai neturi modernios įrangos ligų diagnozavimui, ministras atsakė, kad skirtingų paslaugų tiekimui reikalinga skirtinga įranga. Jis patikslino, kad iš sveikatos centrų steigimui numatytų 122 mln. eurų dalis bus skirta infrastruktūrai, dalis – įrangos įsigijimui. Sveikatos centrų įgalinimui paskelbtas kvietimas daugiau negu 30 mln. eurų ir savivaldybės dabar rengia investicinius projektus, kad galėtų tas lėšas panaudoti.
Laimai Vyskupaitytei-Mogenienei nurodžius, kad, jos turimomis žiniomis, onkologiniai ligoniai eilės pas gydytojus turi laukti 2-3 mėnesius, kas sukuria prielaidas korupcijai, nes visais įmanomais būdais ieško kelių kaip gelbėtis šioje situacijoje, ministras patikino, kad onkologiniams ligoniams yra sukurti „žalieji koridoriai“ ir jiems laukti netenka. Visgi ministro buvo paprašyta pasitikslinti ar tikrai „koridoriai“ veikia, kaip yra numatyta.
Ministro dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad šeimos gydytojai kenčia nuo perteklinio ataskaitų pildymo stringančioje sistemoje, kurio atsisakius mažėtų ne tik jų darbo krūviai, bet ir eilės pas medikus.
A.Pečkauskas patikino, kad SAM į tai reaguos, nes apie problemą girdima ne pirmą kartą. Visgi, pasak jo, duomenų rinkimas yra neišvengiamas, todėl siekiama praplėsti šeimos gydytojo komandą, kad slaugytojai, administratoriai atvejo vadybininkai ir k.t. sumažinti medikams tenkančią biurokratinę naštą. Tiesa, ministro teigimu, nemažai šiuo atveju lemia ir pačios gydymo įstaigos vadybiniai procesai.
Kalbėdamas apie e-sveikatą, jis pabrėžė, kad tai yra centrinis modelis, o kiekviena įstaiga naudoja savo vidinę sistemą. 2023 m., pasak jo, centrinis modelis neveikė tik 90 minutes per visus metus, o skundai iš pacientų ateina dėl kitų dedamųjų neveikimo.
Zenono Streikaus iniciatyva buvo aptarta ir viena svarbiausių Lietuvai sveikatos problema – širdies išėminės ligos. Jomis mūsų šalyje sergama 5 kartus dažniau negu Europos Sąjungoje. Kardiologai nurodo, kad trūksta specialistų, o šeimos gydytojai rašo siuntimus net tuomet, kai problemą gali išspręsti patys, todėl kardiologai nespėja visų pacientų aptarnauti. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į problemą su kompensuojamais vaistais bei problemas profilaktikos ir reabilitacijos srityje.
Ministras atsakė, kad apie tai buvo diskutuota ir prieš porą metų, tačiau gera žinia yra ta, jog SAM yra kardiologijos paslaugų teikimo aprašo peržiūrėjimo fazėje. Per 2-3 savaites jis turėtų būti pristatyta, o naujajame apraše bus aiškiai apibrėžta, ką turi daryti kardiologai, o ką gali išspręsti šeimos gydytojai. Visgi jis patikino, kad naujo strateginio dokumento atskirai ligų kategorijai neruoš, nes yra bendra patvirtinta SAM strategija.
Komentuodami situaciją su priemonėmis cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti, ministerijos atstovai pabrėžė, kad naujausi vaistai yra labai brangūs ir tai yra paskutinė priemonė. Be to, pasak jo, iš SAM vaistams skiriamų daugiau 500 mln. eurų, didžioji dalis tenka kardiologiniams, kaip ir daugiau negu pusė iš prevencinėms programoms skirtų 68 mln. atitenka širdies-kraujagyslių programai.
Beatai Pietkiewicz pasiūlius į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukti ambulatoriniai priežiūrai reikalingus pleistrus, sauskelnes ir panašias priemones, SAM vadovas nurodė, kad medicininių priemonių kompensavimas pastaruosius tris metus buvo plečiamas.
Aptardami situaciją su reabilitacija, SAM neslėpė, kad jos tenka veikti ir suaugusiems, ir vaikams, tačiau čia esminė problema yra ta, kad nors įtaigos veikia ištisus metus, tėvai vaikams reabilitacija nori gauti būtent vasarą, o kitais metų laikais jos stovi pustuštės.
Frakcijos nariams pasidomėjus – kaip bus sprendžiamas slaugytojų trūkumo klausimas – ministras pripažino, kad tai yra didelė ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos problema. Slaugytojų trūkumas jau įvardintas kaip pandemija: visuomenė sensta, slaugytojų paslaugų poreikis auga, 2032 m. Lietuvoje gali trūkti kelių tūkstančių slaugytojų. Reaguodama į tai, ministerija kuria planą ir išskyrė slaugytojų studijoms 30 mln. eurų. Savivaldybės, pasak jo, jau ruošia investicinius projektus ir jų gydymo įstaigos galės pasirašyti sutartis su slaugytojais dėl studijų. Tiesa, pasak jo, visi sektoriai kovoja dėl to, kas daugiau pritrauks žmonių į studijas, todėl čia ima reikštis kiti momentai. Praėjusiais metais, nors priėmimas nebuvo ribojamas, slaugytojo specialybę panoro įgyti tik 900 žmonių, todėl daugiau dėmesio siekiama skirti darbo sąlygoms, dėl ko dabar deramasis su medikų profesinėmis sąjungomis.
Ministras pabrėžė, kad siekiant mažinti žmonių išvykimą, augo gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis, tačiau jie negali įpareigoti mokslus baigusius žmones atidirbti tam tikrą laiką Lietuvoje, nes tai prieštarautų teisės aktams.
Vertindamas reorganizacijos Klaipėdos ligoninėje padarinius A. Pečkauskas pabrėžė, kad sprendimas – Vakarų Lietuvos gyventojams suteikti galimybes gauti aukšto lygio paslaugas – yra geras, bet kadangi teko sujungti tris atskiras gydymo įstaigas su trimis skirtingais vadovais, tam tikrų trukdžių buvo. Šiandien, pasak jo, Klaipėdos ligoninė veikia kaip viena įstaiga, turi naują komandą, o SAM siekia stabilizuoti jos finansinę situaciją, kas leistų galvoti apie tolesnius žingsnius. Įstaiga, pasak jo, jau lapkritį turėtų pradėti veikti pelningai, o per 2025 metus tikisi padengti visus finansinius įsiskolinimus.
Komentuodamas situaciją su Telšių ligonine, jis pabrėžė, kad įstaiga pati, nesuderinus su SAM, keitė darbuotojų apmokėjimo tvarką, todėl šiandien joje susidarė specifinė situacija ir ligoninės finansinė padėtis yra sudėtinga.
Apibendrindamas susitikimą, Lietuvos regionų partijos pirmininkas J.Pinskus pasidžiaugė, kad jis buvo darbingas, naudingas, informatyvus ir tikslus. Nors klausimų buvo daug, ministras jį klausinėjusiems politikas pateikė tikslius paaiškinimus bei atsakymus, kas leidžia geriau orientuotis ir tiksliau vertinti šiuo metu sveikatos apsaugos sistemoje vykstančius procesus.
