Naujienos
J.Pinskus: „melždami“ biudžetą toli nenuvažiuosime
Antradienį Seimo plenarinėje posėdžių salėje parlamentarai apsvarstė 2024 m. biudžeto projektą bei grąžino jį Vyriausybei tobulinti. Kažkokie pokyčiai jame yra tikėtini, tačiau įvertinęs biudžeto pristatymą bei žiūrėdamas į ateitį, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus optimizmu netryško. „Man skaudžiausia ir jautriausia tema yra keliai, kadangi būtent jie daro bene didžiausią įtaką regionų socialiniam-ekonominiam atsigavimui. Na taip, biudžetą pristatę konservatoriai pasiūlė Vyriausybei įvertinti galimybę skirti papildomas lėšas Kelių priežiūros ir plėtros programai, tačiau tuo pat metu jie tik dar kartą patvirtino, jog į visas šaliai aktualiausias problemas linkę žiūrėti labai siaurai. Sakyčiau, toks nedidelės kontorėlės buhalterės požiūris, nesugebant suvokti, kad pasaulis neapsiriboja jos mažyčiu kabinetu, o yra žymiai platesnis, – palyginimą pateikė politikas. – Įprastą „duokite ir duokite pinigų“ laikas pamiršti. Viena vertus, biudžetas ir taip braška per visas siūles bei prognozuojamas deficitinis, kita – bent jau kelių tvarkymui ir priežiūrai, ką jau ne kartą esu minėjęs, finansavimą galima gauti gerokai veiksmingesnėmis priemonėmis.“ J. Pinskus priminė ir neseną vizitą į Lenkiją. „Važiavo Ekonomikos komiteto nariai, važiavo vienas iš susisiekimo viceministrų. Visi ne tik išgirdome, bet ir savo akimis pamatėme, kad lenkų pasirinkta schema – įkurti specialų kelių fondą ir iš jo finansuoti infrastruktūros darbus, vėliau susigrąžinant 85 proc. lėšų iš Europos Sąjungos – puikiai veikia, o lenkai gali džiaugtis puikiais keliais. Be to, tai sukuria papildomas darbo vietas, auga žmonių užimtumas. Iš biudžeto ne tik nepaimamas nė vienas zlotas, bet į jį sumokama daugiau mokesčių. Deja, Lietuvoje darbų šia linkme kaip nėra, taip nėra, – konstatavo Lietuvos regionų partijos pirmininkas. – Nors galbūt tai lemia dabartinių valdančiųjų kompetencijos stygius ir minėtas buhalterinis požiūris į tai, ką reikia vertinti per makroekonominę prizmę? Juk jie šiandien nesugeba įsisavinti net tų pinigų, kuriuos ES jau skiria, tai, matyt bijo gauti jų dar daugiau. Man tai atrodo ne tik keista, bet ir visiškai nesuprantama, todėl ir toliau nenuleisiu rankų, bei teiksiu su keliais ir infrastruktūra susijusius įstatymų projektus. Vilčių, kad dabartinė valdžia tam pritars, nėra daug, tačiau tai taps įdirbiu ateičiai, kai po kitų metų rinkimų, tikiuosi, atsakingi postai bus patikėti ne atsitiktiniams veikėjams, o patirtį ir reikiamas kompetencijas turintiems specialistams.“
J. Pinskus: kelių būklė – tragiška, bet toliau kalbų niekaip nenueinama
Prabėgusią savaitę Prezidentūroje vyko Regionų forumas, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skirtas krašto kelių būklės aptarimui. Deja, Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus teigimu, sprendimus priimantys ar už kelius atsakingi asmenys pažvelgti į šią problemą plačiau vis dar nesugeba. Pasak jo, kalbėjusieji forume bėdavojo dėl prastų Lietuvos kelių, minėjo Lenkiją, kaip susitarę kartojo, kad reikia daugiau pinigų, bet jokių konkrečių pasiūlymų niekas nepateikė. „O juk viskas yra daug paprasčiau, negu gali atrodyti. Nė vienas susisiekimo ministras per pastaruosius 20 metų nepadarė to, ką prieš mėnesį padarėme mes – Seimo Ekonomikos komiteto nariai. Užuot tuščiai kalbėję, tiesiog nuvažiavome į Lenkiją ir tiesiai jų Kelių direkcijos vadovų paklausėme – kiek pinigų keliams jie gauna iš biudžeto? Lenkų atsakymas nustebino, nes, pasirodo, iš biudžeto keliams pinigų jie neima. Visai. Nes kelių tiesimui skiriamus pinigus generuoja specialus, dar 2003 metais prie Valstybinio banko įkurtas, fondas,“ – įdomią detalę įvardino partijos pirmininkas. Lenkai paaiškino, kad fondui buvo paskirtos visos kelių mokesčių pajamos ir sumažinto degalų akcizo procentas. Pradėjęs generuoti pajamas, lenkų kelių fondas galėjo ne tik išleisti kiek brangesnes negu valstybinės obligacijas, bet ir skolintis. „Kalbant skaičiais, tarkim, į fondą suplaukia milijardas. Antrą tiek jis surenka iš obligacijų ar imdamas kreditus. Taigi, du milijardai keliauja kelių tiesimui. Nutiesus kelius, po 18 mėnesių Lenkija kreipiasi į Europos Sąjungą ir pastaroji jiems kompensuoja 85 proc. išlaidų. Kitaip sakant, išleidę 2 mlrd., vėliau 1,7 mlrd. lenkai susigrąžina. Taip jie atgauna visus pasiskolintus pinigus, o prie turimų „laisvų“ pinigų vėl gali pridėti fondo per metus sugeneruotus milijardus ir skirti visą tai keliams, net nebeimdami kreditų. Juolab kad, po 18 mėnesių 85 proc. vėl sugrįžta. Tas lemia, kad lenkams keliams visiškai nebereikia biudžeto pinigų, o plėtrą stabdo tik statybinių medžiagų ir darbuotojų stygius“, – išsamiai kaimynų patirtimi pasidalino J. Pinskus. Nepaisant to, kad schema – kaip gauti finansavimą kelių tvarkymui – praktiškai padėta ant lėkštutės, atsakingi asmenys, pasak jo, ir toliau nenori jos pastebėti arba jiems neužtenka kompetencijų suvokti jos veikimo mechanizmo. „Mes Lietuvoje turime akcine bendrove tapusią Kelių direkciją, kuri galėtų veikti analogiškai Lenkijos kelių fondui ir iki šiol iš biudžeto kaip išmoką gaunamus pinigus gautų kaip pajamas. Šiandien iš akcizo Lietuvoje į biudžetą surenkamas milijardas eurų, iš kurių 550 mln. eina keliams. Pritaikius lenkų schemą, jiems būtų skiriama ta pati suma, tačiau ji ateitų kaip AB Kelių direkcijos pajamos. Biudžetas dėl to nenukentėtų, nes vis tiek šie pinigai yra atiduodami AB Kelių direkcijai, bet gaudama nuolatines pajamas įmonė galėtų skolintis ar leisti obligacijas. Tai generuotų papildomas pajamas, o visus turimus pinigus būtų galima panaudoti kelių tiesimui. Po projekto realizavimo praėjus 18 mėnesių beliktų kreiptis į Europos Sąjungą, susigrąžinti 85 proc. keliams išleistų pinigų bei pakartoti procesą. Aišku, tam reikėtų pakeisti kai kuriuos įstatymus, tačiau, kaip rodo lenkų pavyzdys, ši schema puikiai veikia, – toliau pasakojo J. Pinskus. – Ir net jeigu šiandien iš Europos Sąjungos už kelių tvarkymą atgautume jau nebe 85 proc., o kad ir 50 proc., tai vis tiek būtų didelė, apčiuopiama nauda, o pinigus vėl būtų galima investuoti į krašto kelių tiesimą. Kaip parodė lenkų pavyzdys, kai šis mechanizmas įsisuka, jis veikia labai puikiai. Todėl gal ir mes dar galime spėti pasinaudoti puikia lenkų schema ir nelaukdami kitų metų bei naujų Seimo rinkimų, jau šiame biudžete numatyti reikiamas, kelią investicijoms į kelius atveriančias, pataisas?“
J. Pinskus: kodėl valdantieji nenori Lietuvoje gerų kelių?
Kelininkai neslepia, kad Lietuvos kelių ir kitos, kritiškai svarbios infrastruktūros būklė yra… kritinė. Nepaisant to, tiek Seimo valdantieji, tiek premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama šalies Vyriausybė į šią problemą linkę žiūrėti atsainiai. Reikiamo finansavimo keliams, tiltams ir viadukams iš kitų metų biudžeto taip pat, bent kol kas, nenorima skirti. Toks aplaidumas, Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus vertinimu, šaliai gali kainuoti labai brangiai. „Energetikos ministerija nepanaudoja visų jos žinioje esančių milijoninių lėšų. Tuo pat metu savivaldybės jau tris metus laukia RFF lėšų – 2,5 mlrd. eurų, tačiau šie pinigai, kuriuos turėtų skirti Finansų ministerija, vis dar nepasiekė galutinių gavėjų. Kalbant apie Susisiekimo ministeriją, ji neslepia, kad jai trūksta beveik 400 mln. eurų, todėl ypatingą reikšmę kraštui turintys keliai pasilieka absoliučiame užribyje. Utenos kelias iš viso tapo Lietuvos gėda. Kadaise gerais keliais garsėjusi Lietuva dabar ritasi žemyn ir tik laiko klausimas, kada dėl šios infrastruktūros būklės įvyks nelaimė“, – pabrėžė J. Pinskus. Pasak jo, aiškaus atsakymo, kodėl keliai palikti likimo valiai ir kodėl nepanaudojamos turimos lėšos, vis dar nėra. O institucijų atstovų teiginiai apie tai, kad viską esą lemia išaugusios kainos bei vangiai vykstantys konkursai, politiko neįtikino. „Su keletu kitų Ekonomikos komiteto narių nuvykome susitikti su Lenkijos viešųjų kelių departamento vadovu Jaroslavu Vaškievičiumi (Jaroslaw Waszkiewicz). Viešnagės tikslas buvo išsiaiškinti iš kur lenkai gavo tiek pinigų, kad per 10 metų padarė stebuklą ir, kalbant apie kelius, aplenkė net Vokietiją. Pasirodo, jie 2004 metais įkūrė fondą, į kurį nukreipė kelių mokestį ir pusę akcizų mokesčio. Taip pat fondas gali skolintis lėšas ir leisti obligacijas, nes turi nuolatines pajamas. Po 18 mėn. Lenkija pateikia paraišką ES ir pastaroji kompensuoja 85 proc. kainos. Tai lemia, kad pinigų lenkams netrūksta, o darbų apimtis stabdo tik turimi pajėgumai ir gaunami medžiagų kiekiai, – patikslino J. Pinskus. – Taip pat lenkai pasidžiaugė, kad sutvarkius kelius žmonės pradėjo keltis į regionus, o paskui juos atėjo ir verslas. Nors tai suprantama – niekas nenori gyventi tokioje vietoje, iki kurios negalima nusigauti ir, priešingai, visi mielai keliasi į lengvai pasiekiamas teritorijas. Taigi, galvojant apie Lietuvos regionų atgaivinimą, vienas iš sudedamųjų kompleksinio problemos sprendimo dalių yra keliai.“ Susitikimas, pasak politiko, davė ir daugiau naudos. „Lenkijos institucijos vadovas atvirai pasidalino praktinėmis patirtimis. Pasak jo, mokamų kelių šalis planuoja atsisakyti, nes ši idėja nepasiteisino. Jeigu už kelius moka žmonės, jiems tai kliūna, jeigu moka valstybė, smarkiai išauga jos patiriamos išlaidos. Tik keista, kad kai lenkai mokamų kelių atsisako, ši idėja vis aktyviau brukama Lietuvoje. Nes valdantieji nori dar labiau nuskurdinti žmones? – garsiai svarstė J. Pinskus. – Taip pat kaimynai atsisakė kelių 2+1 (dvi juostos į vieną pusę, viena – į kitą), ką dabartiniai valdantieji planuoja daryti Utenos kelyje. Lenkai savo kailiu patyrė tokios idėjos keliamas problemas, todėl dabar visur tiesiai tik 2+2 (po dvi juostas į kiekvieną pusę) kelius. Ir jie mielai dalinasi savo patirtimi, todėl man visiškai nesuprantama, kodėl iki šiol niekas iš valdančiųjų tuo nepasidomėjo ir nepasiūlė pritaikyti jų gerosios patirties mūsų krašte. Juolab kad tai padaryti yra visai paprasta, o rezultatus mes visi pajustume labai greitai. Nepaisant to, valdžia daro viską, kad gerų kelių Lietuvoje nebūtų.“
Patvirtinta artimiausio pusmečio Lietuvos regionų partijos strategija
Po pirmojo naujai išrinkto Lietuvos regionų partijos prezidiumo posėdžio partijos pirmininkas Jonas Pinskus apibendrino susitikimo rezultatus. „Mes ruošiamės kitąmet artėjantiems trims ypatingai svarbiems rinkimams. Lietuvos Respublikos prezidento, į kuriuos partija iškėlė Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos kandidatūrą. Lietuvos Respublikos Seimo bei Europos parlamento. Kandidatai į šias dvi institucijas bus įvardinti gruodžio mėnesį įvyksiančiame partijos posėdyje. O iki to laiko atliksime visus suplanuotus ir aptartus parengiamuosius darbus. Esame sparčiai auganti partija, kuri turi patrauklų potencialą ir jį būtina išnaudoti. Mes priimame naujus žmones, galime leisti prisijungti prie mūsų ir politinėms jėgoms, kurių požiūris į Lietuvą, jos regionus ir šalies ateitį sutaps su mūsų. Partijos potencialą rodo sparčiai didėjantis narių skaičius, kuris beveik pasiekė 6000 ir toliau sėkmingai vienas po kito atidaromi nauji skyriai. Neseniai įsikūrė jaunas ir ambicingas skyrius Kauno rajone, prie kurio vairo stojo Augustas Vilkas. Mažeikių skyrius, turintis net penkis savivaldybės narius, sustiprėjo su, tikėtina, būsima miesto mere Danguole Ruginyte-Norvaiše. Taip pat įkūrėme du narius savivaldybės taryboje turinti naują skyrių Kelmėje, kuriam vadovauja Lina Samulytė. Visų ateities planų atskleisti nenoriu, tačiau galiu patikinti, kad tai – dar ne pabaiga“, – trumpai pirmąjį posėdį apibendrino J. Pinskus. Taip pat pirmojo posėdžio metu buvo pasveikintas gimtadienį švenčiantis atsakingasis partijos sekretorius Vytautas Kamblevičius.
J. Pinskus: kai valdančiųjų ambicijos svarbiau už jų veiksmų pasekmes
2021 metų rudenį Vilniuje buvo iškilmingai atidaryta Taivano, o ne Taipėjaus atstovybė. Visame pasaulyje tik Lietuva ryžosi tokiam žingsniui, kuris netruko sulaukti Pekino reakcijos ir mūsų šalis „dingo“ iš Kinijos prekybos žemėlapių. Nepaisant Lietuvos patiriamų šimtamilijoninių nuostolių ir nesulauktų žadėtų investicijų iš Taivano, valdantieji toliau laikosi to, ką jie patys vadina „vertybine politika“. Dar daugiau, ne taip seniai TS-LKD partijos pirmininkas, URM vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad su Kinija galima kalbėtis tik iš jėgos pozicijų. O tuo metu, kai tokių valstybių kaip Vokietija ar Prancūzija vadovai stengiasi gerinti santykius su oficialiuoju Pekinu, Lietuvos valdžia toliau erzina vieną didžiausių pasaulio valstybių ir ekonomikų. Šį kartą į Taivaną, nepaisant opozicijos kritikos, susiruošė Seimo pirmininkė, liberalų vedlė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus vertinimu, tokie valdančiųjų poelgiai, švelniai tariant, yra ne tik kvailoki, bet ir kenkia Lietuvos ekonomikai. „Dar vasarą apie tai, kad JAV nepritaria Taivano nepriklausomybės idėjai pareiškė valstybės sekretorius Entonis Blinkenas. Praėjusią savaitę tą patį pakartojo į Kiniją nuvykęs Europos Sąjungos Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis. Pasaulio galingieji ieško kontaktų ir stengiasi bent jau nesipykti su Kinija, o tik neaišku kokių tikslų siekianti Lietuvos valdžia toliau „tampo už ūsų kinišką drakoną“ ir net nesistengia normalizuoti pašlijusių santykių. Be to, nemanau, kad šis procesas, kai jau pagaliau prasidės, bus labai greitas, todėl žiūrint į ateitį svarbi tampa kiekviena dabar praleidžiama diena“, – situaciją įvertino politikas. Pasak jo, kalbėti apie menamas taivaniečių investicijas galima ilgai ir daug, tačiau pinigų dėl to neatsiras. „Mūsų valdantieji taip draskėsi, taip džiaugėsi „nugalėję Pekiną“, o Taivanas puslaidininkių gamyklą nusprendė statyti su Kinija nesipykstančioje Vokietijoje. Ekonomikos ir inovacijų ministrė, laisvietė Aušrinė Armonaitė jau pasirengusi užkariauti kosmosą, tačiau „nemato“, kad kitų metų šalies biudžetas – skylėtas, ir perspektyvų jį papildyti – nėra, – dar vieną nemalonią tiesą priminė J. Pinskus. – Praėjusiais metais Lietuvos eksportas į Kiniją smarkiai susitraukė. Realybė yra tokia, kad mūsų šalis didžiausiai Azijos ekonomikai jau nebetiekia įvairių maisto produktų, gėrimų ir kitų gaminių. Kinai priima tik tas prekes, kurių jiems reikia. Kalbant skaičiais, Lietuva 2021-aisiais iš viso į Kiniją eksportavo prekių už 227,8 mln. eurų, tačiau 2022 m. apimtys aiškiai rodo pasikeitusią situaciją. Eksportas į Kiniją pernai mažėjo ir tesiekė 99,6 mln. eurų. Kalbant apie importą, padėtis vėl yra kitokia. 2021 m. prekių importas iš Padangių karalystės į Lietuvą siekė 1,571 mlrd. eurų. 2022 jis išaugo iki 1,986 mlrd. eurų. Naujausi 2023 m. sausio mėn. duomenys rodo, kad Lietuva per šį mėnesį į Kiniją eksportavo prekių už 8,2 mln. eurų, o importas iš jos siekė 153,4 mln. eurų. Kitaip sakant, mes ir toliau remiame Kiniją, tačiau nesulaukiame buvusio grįžtamojo ryšio. Palyginimui, 2020 metais Lietuva į Kiniją eksportavo prekių už 350 mln. eurų. Dėl valdančiųjų ambicijų mes kasmet prarandame šimtus milijonų eurų, tačiau jie savo politikos vis tiek nekeičia. Matant tai kyla klausimas – jie tikrai nesuvokia ką daro ar taip elgiasi ir Lietuvos verslams kenkia tyčia?“
J. Pinskus: šalis pavojuje, o valdantieji toliau skaldo visuomenę
Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigos penktadienį nuo pat ryto sulaukė daugybės grasinimų apie tai, jog pastatai užminuoti ir bus susprogdinti. „Nuo 6 val. ryto gauta 140 laiškų rusų kalba grasinant susprogdinti mokyklas ir darželius įvairiuose šalies miestuose“, – Eltai sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Vėliau policijos atstovas patikslino, kad laiškų su grasinimais susprogdinti švietimo ir ugdymo įstaigos gavo virš 300. Policija savo feisbuko paskyroje nurodė, kad laiškai švietimo ir ugdymo įstaigoms su grasinimais yra centralizuota ataka. „Tikėtina, kad tai centralizuotai surengta ataka, siekiant sutrikdyti specialiųjų tarnybų darbą. Dirbame įtemptai, važiuojame į visus objektus, juos tikriname, kol kas jokių sprogmenų ar kitų pavojingų objektų nerasta. Prašome žmonių nepanikuoti, elgtis ramiai, vykdyti pareigūnų nurodymus“, – informavo pareigūnai. Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, šiandieninė krizinė situacija taip pat išryškino dabartinių valdančių nekompetencijos ir ambicijų pasekmes. „Problemų šalyje daug ir jų, kaip matome, tik daugėja. Pirmiausia kalbu apie Lietuvos saugumą. URM vadovo Gabrieliaus Landsbergio pastangomis Lietuva susipyko su ne viena valstybe, todėl net sunku prognozuoti, iš kurios pusės galima laukti smūgio, – pabrėžė politikas. – Taip pat reikia nepamiršti apie VRM vadovės Agnės Bilotaitės buldozeriu stumiamą idėją sujungti policiją ir Viešojo saugumo tarnybą. Praktika rodo, kad po kiekvienos policijos reformos dalis pareigūnų palieka tarnybą. Įvertinus tai, jog jų ir taip trūksta, todėl pareigūnams dažnai tenka dirbti viršvalandžius, siekis šiandieninėje sudėtingoje situacijoje dar labiau silpninti policiją atrodo, švelniai tariant, keistokai.“ Sopulių, pasak J. Pinskaus, yra ir daugiau. „Jau ne pirmi metai kalbama apie tai, kad reikia gerinti sienos apsaugos pareigūnų, kurių taip pat trūksta, techninį aprūpinimą, nes būtent jie yra pirmoji sienos apsaugos grandis, savotiškas mūsų visų saugumą užtikrinantis „filtras“. Taip pat būtina paskatinti aktyviau veikti Valstybės Saugumo departamentą bei žvalgybos ir kontržvalgybos institucijas, nes vien grėsmių įvardinimas jų nepašalina. Galiausiai – būtina konsoliduoti visuomenę, kadangi jos vaidmuo užtikrinant krašto saugumą, įskaitant ir šios dienos situaciją, kai potencialus pavojus kyla ugdymo įstaigoms (galvoti, kad visi pranešimai – melagingi, būtų klaida), yra vienas svarbiausių, – aktualų momentą įvardino Seimo narys. – Deja, valdantieji ir toliau elgiasi priešingai. Jie „negirdi“ streikuojančių mokytojų, „nepastebi“ protestuoti besirengiančių policijos pareigūnų ir visiškai nepaiso visuomenės nuomonės šaliai svarbiais politiniais, socialiniais ar ekonominiais klausimais. Įvairūs, tikėtina, valdančiųjų apmokami, įtakotukai marginalizuoja ar net atvirai tyčiojasi iš kitaminčių bei valdžios kritikų. Tai lemia, kad įtampa auga ne tik regione, bet ir šalies viduje ir visa tai prasiveržti gali pačiu netinkamiausiu metu ar pačia netinkamiausia forma. Nors galbūt savo tikslų turintys valdantieji to ir siekia?…“
Lietuvos Regionų partija: nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas pribaigs regionus
Spalio 26 dieną Seimas planuoja priimti galutinį įstatymą nekilnojamojo turto apmokestinimui. Šiuo įstatymu ne tik bus apmokestinami absoliučiai visi būstai, įskaitant vienintelį turimą, bet ir… drastiškai sumažinami mokesčiai turtingiems turto valdytojams. Socialiniuose tinkluose teigiama, kad mokestis būtų taikomas nuo medianų, kurios gautos prie turto priskyrus šiltnamius ir sandėliukus bei garažus, o gautą medianą pritaikant kaip mokesčio atsparos tašką. Kalbant pavyzdžiais, už daugiau negu 10 000 eurų kainuojantį namą Kėdainių rajone jau tektų mokėti mokesčius, nors akivaizdu, kad už tokią sumą joks normalus būstas neišeis. Be to, vienintelio gyvenamojo būsto apmokestinimas yra faktinis turto nusavinimas, kadangi žmogus verčiamas mokėti „nuomą“ už jau įsigytą būstą, už kurį visi mokesčiai buvo sumokėti jį perkant. Reikia nepamiršti ir to, kad laikui bėgant auga ne tik nekilnojamojo turto vertė, bet ir „simboliniai“ mokesčiai. Esant tokiai situacijai, dažnas, senatvės pensijos amžiaus sulaukęs asmuo, gali nebeišgalėti sumokėti už savo „prabangų“ turtą, todėl jam teks arba kraustytis į gatvę, arba mokestinę skolą perleisti paveldėtojams. Atskira tema – paskolas pasiėmusios jaunos šeimos, kurioms šiandien, išbrangus ne tik paskoloms, bet ir energetiniams ištekliams, vis sunkiau darosi sudurti galą su galu. Jeigu įstatymas bus priimtas, tai reikš, kad būstą iš valstybės asmuo galės nuomotis tol, kol pajėgs už jį susimokėti, o kas nutinka su nemokiais skolininkais, visi puikiai žino… Lietuvos Regionų partijos bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis neslėpė, kad planuojamą nekilnojamojo turto mokestį valdantieji stumia buldozeriu. „Mes komitete šį klausimą svarstėme, diskutavome, tačiau galutinis sprendimas, atmetus visus argumentus „prieš“ ar kompromisinius pasiūlymus, buvo priimtas valdančiųjų balsais“, – patikslino jis. Lietuvos Regionų partijos pirmininkas, parlamentaras Jonas Pinskus priminė, kad valdantieji „nepastebėjo“ ir partijos teikto pasiūlymo dėl žemės ūkyje naudojamo nekilnojamo turto neapmokestinimo. „Valdančioji koalicija dirba pagal savo planą, o premjerės Ingridos Šimonytės priešrinkiminės kalbos apie „girdėjimą“ ir „nevažiavimą buldozeriu“ tebuvo tušti garsai. Nekilnojamojo turto mokestis – dar vienas to įrodymas. Jam nepritaria mitinguoti pasiruošusi visuomenė, jam nepritaria opozicija, bet valdantieji viso to „nemato“. Nors toks mokestis, jeigu bus priimtas, tikrai taps dar vienu skaudžiu smūgiu tiek regiono gyventojams, tiek paskolas pasėmusioms jaunoms šeimoms, – perspėjo J. Pinskus. – Regionų gyventojai už pigesnį turtą bus privesti mokėti, kai gyvenantys Neringoje ar Vilniuje, dėl tų keistųjų medianų, nuo tokio mokesčio bus atleisti. Bet net ir be to, jeigu dabar iš administruojamo nekilnojamojo turto mokesčio per metus surenkama 14 mln. eurų, taikant didžiausią, 4 proc. tarifą, būtų surinkta 700 mln. eurų. Tai yra, visa ši suma būtų paimta iš dirbančių ir taip daugybę mokesčių sumokančių asmenų. Tiksliau, tokie skaičiai yra teoriniai, nes labai gali būti, kad praktikoje tokia tvarka tik paskatins emigraciją ir mokesčių vengimą. Įvertinus visą dabartinio laikotarpio ekonominį, socialinį ir geopolitinį sudėtingumą, Lietuvos Regionų partija tokio mokesčio įvedimui nepritaria ir, kaip ir anksčiau, balsuos prieš jį.“
J.Pinskus: keliais tuoj galėsime varžytis su skurdžiausiomis Afrikos valstybėmis
Vyriausybės parengtą kitų metų biudžetą įvertinę kelininkai nustėro. Pasak jų, pasirinkimas akivaizdus – arba politikams teks skirti keliams daugiau pinigų, arba spręsti, kokių svarbiausių kelių ar tiltų statybas jau artimiausiu metu teks stabdyti. Premjerė Ingrida Šimonytė, užuot pagalvojusi apie papildomą finansavimą, pareiškė, kad yra nusiteikusi diskusijai. Visgi, matant, kaip premjerė „moka girdėti“ kitaminčius, diskusijos baigtį jau galima prognozuoti. Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, pinigai keliams keliauja iš trijų šaltinių, reali kitiems metams numatyta suma yra net didesnė nei šiemet, o duoti daugiau – nėra galimybių. Kelininkai visa tai vadina žongliravimu skaičiais ir neslepia, kad Seime sieks trečdaliu milijardo didesnės sumos – 860 mln. eurų. Priešingu atveju apie 40 proc. blogos būklės kelių tokios esą liks ir kitąmet, perspėja jie. „Trečius metus iš eilės numatomas identiškas finansavimas reiškia, kad kitais metais teks priimti sprendimus, kokie darbai nebus daromi. Ar turės keistis planai su Via Baltica, ar turės keistis planai su Utenos-Molėtų keliu, ar kitais metais nebus jokio einamojo remonto. Ar tiesiog netvarkysime tiltų“, –asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomąjį direktorių Šarūną Frolenko cituoja „Lrt.lt“. Direktorius taip pat pabrėžė, kad valdančiųjų įvardinta 130 mln. eurų suma, gauta iš bankų solidarumo mokesčio ir ES pinigai, faktiškai, keliauja karinio mobilumo projektams. Su kelininkų pozicija sutiko ir Lietuvos Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. „Keliai yra vienas svarbiausių klausimų regionams, todėl jau praėjusiais metais pasisakiau už tai, kad būtų didinamas finansavimas jų priežiūrai. Šiemet vėl kartosiu tą patį, nes keliai – ne tik šalies veidas. Jie – būtina infrastruktūros dalis, siekiant susigrąžinti migrantus iš užsienio. Naivu būtų tikėtis, kad jie skubės grįžti į šalį, kuri jiems regionuose negali pasiūlyti nei medicinos paslaugų, nei būstų, nei, kaip dabar aiškėja, saugių kelių bei tiltų, todėl šie klausimai turi tapti prioritetiniais“, – pabrėžė politikas. Kalbėdamas apie aukščiausius šalies pareigūnus, jis palygino prezidentą Gitaną Nausėdą ir I. Šimonytę. „Prezidentas pasivažinėjo po regionus, pamatė realią padėtį ir pats pareiškė, kad keliams būtina skirti daugiau dėmesio. Tuo pat metu iš Seimo ir Vyriausybės neišlendanti premjerė tik tą ir temoka, kad dėlioti skaičiukus popieriuje ar taškyti biudžeto pinigus abejotiniems projektams. Ji jau žino, kad šalyje daugės elektromobilių, todėl mažės iš degalų surenkamas akcizas. Gaila, I. Šimonytė nepasidalino šių savo fantazijų pagrindu, nes šiandien tipiškas šalies gyventojas, kainoms kylant ir artėjant šildymo sezonui, galvoja ne apie elektromobilį, o apie išgyvenimą, – niūrią realybę priminė J. Pinskus. – Kita vertus, jeigu premjerė žino, kad finansavimas keliams dar labiau mažės, tai gal laikas pasiskubinti su jų remontu. Tiksliau, skiriant tą pačią sumą kaip ir praėjusiais metais, jis jau realiai bus mažesnis, nes per metus viskas pabrango. Ir brangs toliau. Kadaise turėjome vienus geriausių kelių regione, artimiausiu metu, jeigu situacija nepradės keistis į gerą, pagal jų būklę galėsime konkuruoti su vargingiausiomis Afrikos šalimis. Idant taip nenutiktų, šią savaitę su kolegomis vyksime į Lenkiją ir prašysime kaimynų pasidalinti gerąją kelių tiesimo patirtimi. Tą patį labai rekomenduoju padaryti ir I. Šimonytei. Pakeliui ji galės pamatyti realią Lietuvos kelių būklę, o kirtus sieną – palyginti su tuo, ką šiandien turi lenkai. Gal tuomet taip skaičiuoti mėgstančiai poniai pagaliau atsivers akys ir ji supras, kad kiekvienas, į kelių remontą šiandien įdėtas euras, rytoj tikrai duos pelno. Ir priešingai – kiekvienas, šiandien neįdėtas euras, rytojaus darbų kainas padidins dvigubai ar net trigubai.“
J.Pinskus: Lietuvos pašto argumentai neįtikino
Kadangi Lietuvos pašto vykdoma reforma ir toliau kelia daug aistrų bei klausimų, pakomentuoti tai, kas šiuo metu vyksta, buvo paprašyta pačios institucijos. Lietuvos paštas, ne taip, kaip kokia nors Molėtų savivaldybė, į užklausą atsakė operatyviai, tačiau abejonių dėl reformos tikslingumo vis tiek liko. Pirmiausia Lietuvos paštas nurodė, kad jis neturi jokių išskirtinių sąlygų siuntų pristatymo rinkoje, bet „pamiršo“, jog tik jis rūpinasi korespondencijos, įskaitant ir registruotą, pristatymu. Patikinę, jog tradicinių pašto paslaugų poreikis kasmet susitraukia vidutiniškai apie 14 proc., institucijos atstovai į bendras mažėjimo apimtis be laiškų ir atvirlaiškių vėl įtraukė smulkias siuntas. Komentuodamas situaciją su atleidžiamais 400 laiškininkais, kurių išeitinėms išmokoms bus skirta 800 tūkst. eurų, Lietuvos paštas akcentavo, kad taip vyksta dėl ženkliai krentančių laiškininkų pristatomos korespondencijos kiekių. Patikinę, kad atleidžiamiems darbuotojams bus suteikta informacija apie persikvalifikavimo galimybes ar kitas laisvas darbo vietas Lietuvos pašte, atsakymą jie užbaigė tuščiomis frazėmis apie klientų lūkesčių atitikimą, paslaugų kokybę ir geresnes sąlygas darbuotojams. Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus Lietuvos pašto pateikti argumentai neįtikino. „Taip ir nebuvo paaiškinta, kodėl tik prieš kelius metus pelningai dirbusi valstybinė įmonė, dabar, išpardavusi geriausiose miestų vietose stovėjusius pastatus, toliau skaičiuoja nuostolius. Ar ne taip pat, numušus vertę, buvo parduotas „Lietuvos kuro“ degalinių tinklas ir Mažeikių nafta? Be to, juk būtent dabartinė valdančioji dauguma ne kartą pareiškė, kad „abai“ ir „uabai“ tvarkosi geriau negu valstybinės įmonės, todėl dar ir likusias, įskaitant Visagino atominę elektrinę, reikia paversti akcinėmis bendrovėmis. Žvelgiant per tokią prizmę, nereikėtų nustebti, jei netrukus bus paskelbta, kad nuostolingai dirba valstybinės ligoninės, greitoji medicinos pagalba ar ugdymo įstaigos, todėl jas, siekiant „gerinti paslaugų kokybę“, taip pat reikia privatizuoti. Asmeniškai aš tame kas vyksta matau eilinį konservatorių bandymai galutinai išparcelioti dar likusį valstybinį turtą taip faktiškai paverčiant Lietuvą vienu dideliu uabu“, – niūriai situaciją įvertino politikas. Kitas svarbus momentas, pasak jo, yra patys paštininkai. „Viena vertus, dirbantis žmogus visuomet jaučiasi geriau, tad jeigu išeitinėms galima skirti 800 tūkst. arba po 20 tūkst. eurų žmogui, kodėl jų negalima mokėti kaip atlyginimų, kad tik žmonės dirbtų, o ne stovėtų Užimtumo tarnyboje? Kalbos apie perkvalifikavimą skamba gražiai, tačiau net norėtųsi pamatyti, kaip jas seksis realizuoti praktikoje ir kiek iš atleidžiamų 400 darbuotojų tikrai įgis naują specialybę? Ir ką galėtų persikvalifikuoti metų 30-imt laiškus nešioję asmuo? Beje, kas man dar labai keista – Vyriausybė kitų metų biudžete numato skirti Ukrainai 230 mln. eurų, tačiau neranda kelių milijonų paštui ar keliolikos – mokytojams? Sutinku, kad kovojančią šalį reikia remti, bet kodėl tai daroma likimo valiai paliekant savo šalies žmones? – dvejopais standartais stebėjosi J. Pinskus. – Juk kaip esu sakęs, paštininkai regiono žmonėms buvo daugiau negu tik paslaugų tiekėjai. Tai buvo draugai, bičiuliai, savotiška „psichologinė pagalba“ atokiau gyvenantiems ar vienišiems žmonėms, pas kuriuos daugiau nelabai kas ir užsukdavo. Tad grubų jų „išėmimą“ iš regionų esu linkęs vertinti tik kaip dar vieną, prieš kaimo žmogų valdžios nukreiptą, veiksmą.“
J.Pinskus: Lietuvos Regionų partija auga ir nežada sustoti
Kiekviena partija ir politinis judėjimas du kartus per metus turi Teisingumo ministerijai pateikti informaciją apie savo statusą ir narių skaičių. Išanalizavus naujausius duomenis tampa akivaizdžios kelios tendencijos – senosios partijos praranda turėtą populiarumą ir jas sparčiai vejasi nauji politiniai judėjimai. Tas, pasak Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus, yra ypač akivaizdu žvelgiant į valdančiosios koalicijos rodiklius. „Tarkim Aušrinės Armonaitės vadovaujama Laisvės partija. Praėjusių metų pradžioje ji turėjo 3406 narius, o naujausiais duomenimis jų liko 3181. Narių mažėjimas stebimas ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen Liberalų sąjūdyje. Praėjusių metų pradžioje jų buvo 6871, dabar liko 6708. Tas pats vyksta ir Gabrieliaus Landsbergio „paveldėtoje“ partijoje Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – minėtu laikotarpiu jos narių skaičius sumažėjo nuo 13072 iki 11133“, – statistiką pateikė politikas. Panašus „nukraujavimas“ fiksuojamas ir kituose politiniuose susivienijimuose. „Andriaus Mazuronio Darbo partijoje narių sumažėjo nuo 10 141 iki 9357. Valdantiesiems simpatijų nebeslepiančių Vilijos Blinkevičiūtės socialdemokratų sumažėjo nuo 14 709 iki 14 366. Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per metus prarado beveik 110 narių ir dabar jų yra 3746. Staigiai spurtavusi buvusio premjero ir R. Karbauskio bendražygio Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, lyginant su praėjusiais metais, kiek paaugo, bet šiemet ją vis tiek paliko daugiau negu 10 narių. Šiandien jų 3746, – toliau situaciją analizavo J. Pinskus. – Tuo pat metu Lietuvos Regionų partija per pusantrų metų nuo turėtų 4212 išaugo iki 5904 narių ir toliau auga. Be to į partiją ateina ir tie žmonės, kurie anksčiau niekada nepriklausė jokiai kitai politiniai jėgai. Minėta aplinkybė ir bendros tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad iki artėjančių Seimo rinkimų Lietuvos Regionų partija pagal narių skaičių gali patekti ne tik į TOP 5, bet ir į TOP 3, kas, tikėtina, turės įtakos ir rinkimų rezultatams.“
J. Pinskus: sprendžiant pagal TS-LKD „darbus“, jiems laikas keisti pavadinimą
Seimo narys Kęstutis Masiulis pasiūlė atsisakyti prievolės privalomai kelti valstybės vėliavą prie visų gyvenamųjų namų. Šiai idėjai Seimas nepritarė: pasiūlymą palaikė tik 15 parlamentarų, įskaitant ir socialdemokratų atstovą, prieš buvo 47. Nespėjus nurimti aistroms dėl šios idėjos, vėliavų klausimą iškėlė skandalais Sakartvele išgarsėjęs kitas TS-LKD narys – Žygimantas Pavilionis. Jis pasiūlė įteisinti Ukrainos vėliavų kėlimą ant Lietuvos institucinių pastatų bei nustatyti, kad būtų keliamos „demokratinių užsienio valstybių, prieš kurias vykdoma karinė agresija, kai Seimo sprendimu tokia agresija pripažinta ir išreikštas palaikymas tokiai užsienio valstybei, vėliavos“. Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, būtų daug paprasčiau suprasti tokias iniciatyvas, jeigu TS-LKD pasikeistų pavadinimą. „Jie vadinasi Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionis demokratai, tačiau visa jų kadencija yra pavadinimo neigimas. Faktiškai vos ne kasdiena išlenda koks nors prieš Tėvynę nukreiptas pasiūlymas, kurį lydi krikščioniškoms vertybėms prieštaraujančios iniciatyvos, – valdančiųjų veiklą įvertinto J. Pinskus. – Pasivadintų jie kokia nors Lozungų ar Lietuvos simbolių niekinimo partija, viskas stotų į savo vietas ir tokie išsišokimai nebestebintų.“ Sutikdamas, kad reikia palaikyti kovojančią šalį, politikas pasisakė už Heraldikos komisijos poziciją, kuri svetimos šalies simbolių naudojimui pritarė kaip labai trumpam proginiam reiškiniui. „Lietuvoje vis rečiau keliama valstybinė vėliava, o konservatoriumi save vadinantis asmuo siūlo, kad jų būtų dar mažiau. Tuo pat metu kitas konservatorius sugalvoja, kad reikia įteisinti nuolatinį ne tik Ukrainos, bet ir kitų užsienio valstybių vėliavų kėlimus, nors įstatymai aiškiai numato, kad kitų šalių vėliavas galima kelti tik tuomet, kai sulaukiama jų oficialių delegacijų. Šiuo metu pasaulyje nuolat vyksta didesnis ar mažesni konfliktai. Tai, kaip suprantu, Ž.Pavilionis siūlo, kad keltume visų juose dalyvaujančių šalių vėliavas? Tas reikštų, kad be Lietuvos ir ES, bei neaišku kokia proga iškabintų LGBT vėliavų, ant valstybinių pastatų nuolat plevėsuotų Ukrainos, Kalnų Karabacho, Sirijos, Libijos ir kt. vėliavos? Ar nepritruks valstybei pinigų ir ar užteks vietos ant pastatų, jeigu tiek vėliavų reikės kelti? – svarstė J. Pinskus. – O jei rimtai, tokios iniciatyvos tik dar kartą patvirtina „konservatorių“ kompetencijos stygių ir negebėjimą orientuotis realybėje. Šalyje toliau auga kainos, įmonės užsidaro, žmonėms metami į gatvę, o jie, užuot sprendę rimtas problemas, vis ieško būdų, kaip iš valstybės atimti jos simbolius, atimti jos savastį. Vėliava nėra tiesiog medžiagos gabalas. Ji „atstovauja“ visą valstybę, todėl okupantai užimtose teritorijose pirmiausia ten kabėjusias vėliavas keisdavo savomis. Dabar mes Lietuvoje savo noru keldami Ukrainos vėliavas tarsi atsisakome savo tėvų ir protėvių krauju aplaistytos vėliavos, nors nė vienoje kitoje kovojančią šalį palaikančioje valstybėje to nėra. Parama ir pagarba kovotojams reiškia ne jų vėliavų kėlimu ar savų vėliavų ir simbolių niekinimu. Ji reiškiama kitais būdais, tačiau vadinamieji konservatoriai arba to nesupranta, arba siekia parodyti, kad Lietuva jau nebėra laisva, todėl jos simbolius galima pamiršti. Man ir Lietuvos Regionų partijai toks požiūris nėra priimtinas, todėl, kiek pajėgsime, visur ir visada kelsime Lietuvos tautines ir istorines vėliavas, nes, su visa pagarba kovotojams, svarbiausia mums yra mūsų Tėvynė ir jos žmonės.“ Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo su kitomis vėliavomis būdai
J. Pinskus: Lietuvos pašto reforma siekiama sunaikinti dar vieną valstybinę įmonę?
Lietuvos paštas toliau tęsia prieš keletą metų pradėtą reformą. Dažniausiai pastaroji siejama su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovavimo šaliai laikotarpiu, nors, tarkim, 2017 m. „valstietis“, tuometinis Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad pašto reformą pradėjo ankstesnioji, socialdemokratų Vyriausybė. Pastaruoju teiginiu galima suabejoti, kadangi 2016 metais tas pats Lietuvos paštas džiaugėsi, jog 2015 metais uždirbo daugiau negu 2014-ais: „Investavę į modernius ir aukščiausius standartus atitinkančius logistikos centrus šiandien gebame kur kas greičiau apdoroti vis didėjančius siuntų srautus, kurie auga dėl sparčios e. prekybos plėtros“, – teigė tuometinė įmonės vadovė Lina Minderienė. Pernai per Lietuvos paštą gauta ir išsiųsta 60,3 mln. siuntų. Tai net 12,5 proc. daugiau nei 2014 m. Ženkliai augančioms pašto siuntų apimtims įtakos turi Lietuvos pašto plėtojamas bendradarbiavimas su Kinijos rinkoje veikiančiomis tarptautinėmis logistikos bei kurjerių bendrovėmis, pristatant siuntas iš Kinijos į Europos šalis.“ 2017 metais „valstiečiai“ net pareiškė, kad stabdo visuomenės kritikos sulaukusią pašto reformą, tačiau netrukus ji, tų pačių „valstiečių“, nepaisant regionų gyventojų nepritarimų, buvo tęsiama. Lietuvos pašto „reformos“, kuri labiau primena eilinės, pelningai veikusios valstybinės įmonės, nustekenimą estafetę sėkmingai perėmė dabartiniai šalies valdantieji – konservatoriai, liberalai ir laisviečiai. Laisviečių deleguoto Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, nors pašto reforma kelia tam tikrų iššūkių, artimiausioje ateityje ji padės užtikrinti lygiavertes paslaugas šalies gyventojams visoje Lietuvos teritorijoje. Matyt „rūpindamasis“ gyventojais, Lietuvos paštas pranešė planuojantis atleisti dar 400 darbuotojų. Teigiama, kad laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų, o esą nesiimant tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų ženkliai kelti savo teikiamų paslaugų kainas, nors ji jas ir taip kelia. Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, minėta reforma siekiama kelių tikslų. „Pirmiausia manau, kad Lietuvos paštui ruošiamas Mažeikių naftos, Lietuvos geležinkelių ar Klaipėdos uosto likimas – pelningai dirbusi ir monopoliją pašto sektoriuje turinti valstybinė įmonė bus nustekenta ir tuomet parduota. Kitas momentas – tolesnis tikslinis regionų žlugdymas. Kaip jau esu minėjęs, regionuose naikinamos bibliotekos ir mokyklos, o dabar žmones siekiama palikti ir be paskutinio nesisteminio žinių šaltinio – spaudos. Regionų gyventojams vis sunkiau užsisakyti laikraščių bei žurnalų, brangsta ir jų pristatymas. Mobili paslauga, kaip rodo praktika, kaimo gyventojų irgi nepasiekia. Galbūt miestams tai mažiau svarbu, tačiau kaimo žmogui paštininkas yra daugiau negu darbuotojas. Tai – draugas, pašnekovas, pagalbininkas. Ir esantieji valdžioje, būtų tai „valstiečiai“ ar konservatoriai, daro viską, kad tokio žmogaus regionuose neliktų“, – savo požiūrį į tai, kas vyksta, išsakė politikas. Be to, pasak jo, tokiais veiksmais valdantieji, galimai, jau rengiasi artėjantiems rinkimams. „Dabartinė valdančioji koalicija pridarė tiek, kad nuo jos nusisuka net dalis buvusio elektorato. Jie tą mato, tą supranta, todėl, tikėtina, siekia iš regionų eliminuoti ypatingai svarbų vaidmenį priešrinkiminiame etape vaidinančius paštininkus, kadangi jie ne tik žinojo daugiausia, bet ir galėjo su žmonėmis padiskutuoti apie tai, kas vyksta. Senuosius paštininkus keisdami atvykstančiais, valdantieji į regionus gali pasiųsti jiems naudingą žinią, kas vėliau gali turėti įtakos rinkimų rezultatams. Apibendrinant, šioje valdžių giriamoje, bet žmonių peikiamoje reformoje aš matau ne tik siekį išparceliuoti valstybės turtą, bet ir dar vieną, tikslingai prieš regionus ir jų gyventojus nukreiptą, veiksmą su toli siekiančiomis neigiamomis pasekmėmis“, – pabrėžė J. Pinskus.
Ministre Simonai Gentvilai, kada atsiprašysite už melą?
Pirmadienį viešumoje pasirodė informacija apie tai, jog Kazlų Rūdos tvenkinys virto žuvų kapinynu. Vietos gyventojų teigimu, taip nutiko todėl, kad pro dar rugpjūtį sugriuvusią ir nesutvarkytą užtvanką pagaliau ištekėjo visas, ilgą laiką jos laikytas, vanduo. Apie incidentą suskubo pasisakyti politikai, įskaitant ir Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. Pastarasis tvirtino, kad Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška situaciją dėl užtvankos bei Pilvės-Vabalkšnės tvenkinio, kuriame masiškai išgaišo žuvys, žinojo jau prieš 1,5 metų. Pasak jo, tvenkinį valdžiusi įmonė UAB „Karpis“ ir savivaldybė pusantrų metų derino avarinės būklės remonto projektą, bet užtvanka galiausiai griuvo ir vanduo pradėjo sekti. Minėtas teiginys pribloškė merą M. Varašką, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ paneigė jam metamus kaltinimus: „Buvau šokiruotas išvydus Jūsų [S. Gentvilo] tvirtinimą „Pusantrų metų įmonė derinosi su Kazlų Rūdos savivaldybe avarinės būklės remonto projektą“ (yra ir daugiau klaidingų teiginių). Pridedu koliažą, įrodantį melą: a) yra Kazlų Rūdos savivaldybės DVS išrašas. Per Jūsų įvardijamus pusantrų metų savivaldybė negalėjo derinti avarinės užtvankos projekto, nes jo nebuvo gavusi. b) Užtvanką valdžiusios įmonės paaiškinimas Aplinkos apsaugos departamentui. Kazlų Rūdos savivaldybė net negalėjo gauti užtvankos projekto, nes jį derino kitos institucijos. Projektą derino NŽT, ESO, kaimyniniai gyventojai. Kontroliavo Jums pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas. c) Kazlų Rūdos savivaldybė užtvankos remonto projektą gaus tik po jo ekspertizės. Tik tada ji spręs ar išduoti statybos leidimą. Galimai tai nutiks po kelių mėnesių. Ministre, jeigu negalite padėti ekologinės krizės/ekstremalios situacijos akivaizdoje, tai bent netrukdykite dirbti, neklaidinkite žmonių.“ Tuomet S. Gentvilas kiek sušvelnino toną ir po mero įrašu nurodė, kad „visų pirma kalta yra įmonė“. Visgi jis ir toliau laikėsi pozicijos, kad savivaldybė apie kritinę situaciją buvo informuota dar 2022m. kovą. M. Varaška į tai atsakė raginimu artimiausiame Vyriausybės pusvalandyje (rugsėjo 28 d.) paneigti melagingus teiginius. „Savivaldybes žinojimas neturėjo reikšmės. Pirmiausiai žinojo AAD, kuris ir kontroliavo projektavimo eiga“, – pabrėžė meras. Kadangi M. Varaška taip pat yra Lietuvos Regionų partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus, per Vyriausybės pusvalandį paneigti jo vadovaujamos savivaldybės adresu išsakytus, galimai tikrovės neatitinkančius, teiginius rekomendavo ir partijos pirmininkas Jonas Pinskus. S. Gentvilas, užsiminęs, kad gali atsiprašyti, nes jam „nėra malonus vaizdas matyti kenčiančią… situaciją“, vėliau kalbą pasuko kita linkme ir pradėjo kalbėti apie „kitas užtvankas“, kurios irgi gali sugriūti. Atsiprašymo iš S. Gentvilo sulaukta taip ir nebuvo. Kadangi ministras taip ir neatsiprašė, M. Varaška dėl tokių viešų jo pasisakymų planuoja kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją bei neatmeta galimybės pateikti ieškinį teismui.
