Naujienos
J. Pinskus: kai valdančiųjų ambicijos svarbiau už jų veiksmų pasekmes
2021 metų rudenį Vilniuje buvo iškilmingai atidaryta Taivano, o ne Taipėjaus atstovybė. Visame pasaulyje tik Lietuva ryžosi tokiam žingsniui, kuris netruko sulaukti Pekino reakcijos ir mūsų šalis „dingo“ iš Kinijos prekybos žemėlapių. Nepaisant Lietuvos patiriamų šimtamilijoninių nuostolių ir nesulauktų žadėtų investicijų iš Taivano, valdantieji toliau laikosi to, ką jie patys vadina „vertybine politika“. Dar daugiau, ne taip seniai TS-LKD partijos pirmininkas, URM vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad su Kinija galima kalbėtis tik iš jėgos pozicijų. O tuo metu, kai tokių valstybių kaip Vokietija ar Prancūzija vadovai stengiasi gerinti santykius su oficialiuoju Pekinu, Lietuvos valdžia toliau erzina vieną didžiausių pasaulio valstybių ir ekonomikų. Šį kartą į Taivaną, nepaisant opozicijos kritikos, susiruošė Seimo pirmininkė, liberalų vedlė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus vertinimu, tokie valdančiųjų poelgiai, švelniai tariant, yra ne tik kvailoki, bet ir kenkia Lietuvos ekonomikai. „Dar vasarą apie tai, kad JAV nepritaria Taivano nepriklausomybės idėjai pareiškė valstybės sekretorius Entonis Blinkenas. Praėjusią savaitę tą patį pakartojo į Kiniją nuvykęs Europos Sąjungos Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis. Pasaulio galingieji ieško kontaktų ir stengiasi bent jau nesipykti su Kinija, o tik neaišku kokių tikslų siekianti Lietuvos valdžia toliau „tampo už ūsų kinišką drakoną“ ir net nesistengia normalizuoti pašlijusių santykių. Be to, nemanau, kad šis procesas, kai jau pagaliau prasidės, bus labai greitas, todėl žiūrint į ateitį svarbi tampa kiekviena dabar praleidžiama diena“, – situaciją įvertino politikas. Pasak jo, kalbėti apie menamas taivaniečių investicijas galima ilgai ir daug, tačiau pinigų dėl to neatsiras. „Mūsų valdantieji taip draskėsi, taip džiaugėsi „nugalėję Pekiną“, o Taivanas puslaidininkių gamyklą nusprendė statyti su Kinija nesipykstančioje Vokietijoje. Ekonomikos ir inovacijų ministrė, laisvietė Aušrinė Armonaitė jau pasirengusi užkariauti kosmosą, tačiau „nemato“, kad kitų metų šalies biudžetas – skylėtas, ir perspektyvų jį papildyti – nėra, – dar vieną nemalonią tiesą priminė J. Pinskus. – Praėjusiais metais Lietuvos eksportas į Kiniją smarkiai susitraukė. Realybė yra tokia, kad mūsų šalis didžiausiai Azijos ekonomikai jau nebetiekia įvairių maisto produktų, gėrimų ir kitų gaminių. Kinai priima tik tas prekes, kurių jiems reikia. Kalbant skaičiais, Lietuva 2021-aisiais iš viso į Kiniją eksportavo prekių už 227,8 mln. eurų, tačiau 2022 m. apimtys aiškiai rodo pasikeitusią situaciją. Eksportas į Kiniją pernai mažėjo ir tesiekė 99,6 mln. eurų. Kalbant apie importą, padėtis vėl yra kitokia. 2021 m. prekių importas iš Padangių karalystės į Lietuvą siekė 1,571 mlrd. eurų. 2022 jis išaugo iki 1,986 mlrd. eurų. Naujausi 2023 m. sausio mėn. duomenys rodo, kad Lietuva per šį mėnesį į Kiniją eksportavo prekių už 8,2 mln. eurų, o importas iš jos siekė 153,4 mln. eurų. Kitaip sakant, mes ir toliau remiame Kiniją, tačiau nesulaukiame buvusio grįžtamojo ryšio. Palyginimui, 2020 metais Lietuva į Kiniją eksportavo prekių už 350 mln. eurų. Dėl valdančiųjų ambicijų mes kasmet prarandame šimtus milijonų eurų, tačiau jie savo politikos vis tiek nekeičia. Matant tai kyla klausimas – jie tikrai nesuvokia ką daro ar taip elgiasi ir Lietuvos verslams kenkia tyčia?“
J. Pinskus: šalis pavojuje, o valdantieji toliau skaldo visuomenę
Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigos penktadienį nuo pat ryto sulaukė daugybės grasinimų apie tai, jog pastatai užminuoti ir bus susprogdinti. „Nuo 6 val. ryto gauta 140 laiškų rusų kalba grasinant susprogdinti mokyklas ir darželius įvairiuose šalies miestuose“, – Eltai sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Vėliau policijos atstovas patikslino, kad laiškų su grasinimais susprogdinti švietimo ir ugdymo įstaigos gavo virš 300. Policija savo feisbuko paskyroje nurodė, kad laiškai švietimo ir ugdymo įstaigoms su grasinimais yra centralizuota ataka. „Tikėtina, kad tai centralizuotai surengta ataka, siekiant sutrikdyti specialiųjų tarnybų darbą. Dirbame įtemptai, važiuojame į visus objektus, juos tikriname, kol kas jokių sprogmenų ar kitų pavojingų objektų nerasta. Prašome žmonių nepanikuoti, elgtis ramiai, vykdyti pareigūnų nurodymus“, – informavo pareigūnai. Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, šiandieninė krizinė situacija taip pat išryškino dabartinių valdančių nekompetencijos ir ambicijų pasekmes. „Problemų šalyje daug ir jų, kaip matome, tik daugėja. Pirmiausia kalbu apie Lietuvos saugumą. URM vadovo Gabrieliaus Landsbergio pastangomis Lietuva susipyko su ne viena valstybe, todėl net sunku prognozuoti, iš kurios pusės galima laukti smūgio, – pabrėžė politikas. – Taip pat reikia nepamiršti apie VRM vadovės Agnės Bilotaitės buldozeriu stumiamą idėją sujungti policiją ir Viešojo saugumo tarnybą. Praktika rodo, kad po kiekvienos policijos reformos dalis pareigūnų palieka tarnybą. Įvertinus tai, jog jų ir taip trūksta, todėl pareigūnams dažnai tenka dirbti viršvalandžius, siekis šiandieninėje sudėtingoje situacijoje dar labiau silpninti policiją atrodo, švelniai tariant, keistokai.“ Sopulių, pasak J. Pinskaus, yra ir daugiau. „Jau ne pirmi metai kalbama apie tai, kad reikia gerinti sienos apsaugos pareigūnų, kurių taip pat trūksta, techninį aprūpinimą, nes būtent jie yra pirmoji sienos apsaugos grandis, savotiškas mūsų visų saugumą užtikrinantis „filtras“. Taip pat būtina paskatinti aktyviau veikti Valstybės Saugumo departamentą bei žvalgybos ir kontržvalgybos institucijas, nes vien grėsmių įvardinimas jų nepašalina. Galiausiai – būtina konsoliduoti visuomenę, kadangi jos vaidmuo užtikrinant krašto saugumą, įskaitant ir šios dienos situaciją, kai potencialus pavojus kyla ugdymo įstaigoms (galvoti, kad visi pranešimai – melagingi, būtų klaida), yra vienas svarbiausių, – aktualų momentą įvardino Seimo narys. – Deja, valdantieji ir toliau elgiasi priešingai. Jie „negirdi“ streikuojančių mokytojų, „nepastebi“ protestuoti besirengiančių policijos pareigūnų ir visiškai nepaiso visuomenės nuomonės šaliai svarbiais politiniais, socialiniais ar ekonominiais klausimais. Įvairūs, tikėtina, valdančiųjų apmokami, įtakotukai marginalizuoja ar net atvirai tyčiojasi iš kitaminčių bei valdžios kritikų. Tai lemia, kad įtampa auga ne tik regione, bet ir šalies viduje ir visa tai prasiveržti gali pačiu netinkamiausiu metu ar pačia netinkamiausia forma. Nors galbūt savo tikslų turintys valdantieji to ir siekia?…“
Lietuvos Regionų partija: nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas pribaigs regionus
Spalio 26 dieną Seimas planuoja priimti galutinį įstatymą nekilnojamojo turto apmokestinimui. Šiuo įstatymu ne tik bus apmokestinami absoliučiai visi būstai, įskaitant vienintelį turimą, bet ir… drastiškai sumažinami mokesčiai turtingiems turto valdytojams. Socialiniuose tinkluose teigiama, kad mokestis būtų taikomas nuo medianų, kurios gautos prie turto priskyrus šiltnamius ir sandėliukus bei garažus, o gautą medianą pritaikant kaip mokesčio atsparos tašką. Kalbant pavyzdžiais, už daugiau negu 10 000 eurų kainuojantį namą Kėdainių rajone jau tektų mokėti mokesčius, nors akivaizdu, kad už tokią sumą joks normalus būstas neišeis. Be to, vienintelio gyvenamojo būsto apmokestinimas yra faktinis turto nusavinimas, kadangi žmogus verčiamas mokėti „nuomą“ už jau įsigytą būstą, už kurį visi mokesčiai buvo sumokėti jį perkant. Reikia nepamiršti ir to, kad laikui bėgant auga ne tik nekilnojamojo turto vertė, bet ir „simboliniai“ mokesčiai. Esant tokiai situacijai, dažnas, senatvės pensijos amžiaus sulaukęs asmuo, gali nebeišgalėti sumokėti už savo „prabangų“ turtą, todėl jam teks arba kraustytis į gatvę, arba mokestinę skolą perleisti paveldėtojams. Atskira tema – paskolas pasiėmusios jaunos šeimos, kurioms šiandien, išbrangus ne tik paskoloms, bet ir energetiniams ištekliams, vis sunkiau darosi sudurti galą su galu. Jeigu įstatymas bus priimtas, tai reikš, kad būstą iš valstybės asmuo galės nuomotis tol, kol pajėgs už jį susimokėti, o kas nutinka su nemokiais skolininkais, visi puikiai žino… Lietuvos Regionų partijos bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis neslėpė, kad planuojamą nekilnojamojo turto mokestį valdantieji stumia buldozeriu. „Mes komitete šį klausimą svarstėme, diskutavome, tačiau galutinis sprendimas, atmetus visus argumentus „prieš“ ar kompromisinius pasiūlymus, buvo priimtas valdančiųjų balsais“, – patikslino jis. Lietuvos Regionų partijos pirmininkas, parlamentaras Jonas Pinskus priminė, kad valdantieji „nepastebėjo“ ir partijos teikto pasiūlymo dėl žemės ūkyje naudojamo nekilnojamo turto neapmokestinimo. „Valdančioji koalicija dirba pagal savo planą, o premjerės Ingridos Šimonytės priešrinkiminės kalbos apie „girdėjimą“ ir „nevažiavimą buldozeriu“ tebuvo tušti garsai. Nekilnojamojo turto mokestis – dar vienas to įrodymas. Jam nepritaria mitinguoti pasiruošusi visuomenė, jam nepritaria opozicija, bet valdantieji viso to „nemato“. Nors toks mokestis, jeigu bus priimtas, tikrai taps dar vienu skaudžiu smūgiu tiek regiono gyventojams, tiek paskolas pasėmusioms jaunoms šeimoms, – perspėjo J. Pinskus. – Regionų gyventojai už pigesnį turtą bus privesti mokėti, kai gyvenantys Neringoje ar Vilniuje, dėl tų keistųjų medianų, nuo tokio mokesčio bus atleisti. Bet net ir be to, jeigu dabar iš administruojamo nekilnojamojo turto mokesčio per metus surenkama 14 mln. eurų, taikant didžiausią, 4 proc. tarifą, būtų surinkta 700 mln. eurų. Tai yra, visa ši suma būtų paimta iš dirbančių ir taip daugybę mokesčių sumokančių asmenų. Tiksliau, tokie skaičiai yra teoriniai, nes labai gali būti, kad praktikoje tokia tvarka tik paskatins emigraciją ir mokesčių vengimą. Įvertinus visą dabartinio laikotarpio ekonominį, socialinį ir geopolitinį sudėtingumą, Lietuvos Regionų partija tokio mokesčio įvedimui nepritaria ir, kaip ir anksčiau, balsuos prieš jį.“
J.Pinskus: keliais tuoj galėsime varžytis su skurdžiausiomis Afrikos valstybėmis
Vyriausybės parengtą kitų metų biudžetą įvertinę kelininkai nustėro. Pasak jų, pasirinkimas akivaizdus – arba politikams teks skirti keliams daugiau pinigų, arba spręsti, kokių svarbiausių kelių ar tiltų statybas jau artimiausiu metu teks stabdyti. Premjerė Ingrida Šimonytė, užuot pagalvojusi apie papildomą finansavimą, pareiškė, kad yra nusiteikusi diskusijai. Visgi, matant, kaip premjerė „moka girdėti“ kitaminčius, diskusijos baigtį jau galima prognozuoti. Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, pinigai keliams keliauja iš trijų šaltinių, reali kitiems metams numatyta suma yra net didesnė nei šiemet, o duoti daugiau – nėra galimybių. Kelininkai visa tai vadina žongliravimu skaičiais ir neslepia, kad Seime sieks trečdaliu milijardo didesnės sumos – 860 mln. eurų. Priešingu atveju apie 40 proc. blogos būklės kelių tokios esą liks ir kitąmet, perspėja jie. „Trečius metus iš eilės numatomas identiškas finansavimas reiškia, kad kitais metais teks priimti sprendimus, kokie darbai nebus daromi. Ar turės keistis planai su Via Baltica, ar turės keistis planai su Utenos-Molėtų keliu, ar kitais metais nebus jokio einamojo remonto. Ar tiesiog netvarkysime tiltų“, –asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomąjį direktorių Šarūną Frolenko cituoja „Lrt.lt“. Direktorius taip pat pabrėžė, kad valdančiųjų įvardinta 130 mln. eurų suma, gauta iš bankų solidarumo mokesčio ir ES pinigai, faktiškai, keliauja karinio mobilumo projektams. Su kelininkų pozicija sutiko ir Lietuvos Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. „Keliai yra vienas svarbiausių klausimų regionams, todėl jau praėjusiais metais pasisakiau už tai, kad būtų didinamas finansavimas jų priežiūrai. Šiemet vėl kartosiu tą patį, nes keliai – ne tik šalies veidas. Jie – būtina infrastruktūros dalis, siekiant susigrąžinti migrantus iš užsienio. Naivu būtų tikėtis, kad jie skubės grįžti į šalį, kuri jiems regionuose negali pasiūlyti nei medicinos paslaugų, nei būstų, nei, kaip dabar aiškėja, saugių kelių bei tiltų, todėl šie klausimai turi tapti prioritetiniais“, – pabrėžė politikas. Kalbėdamas apie aukščiausius šalies pareigūnus, jis palygino prezidentą Gitaną Nausėdą ir I. Šimonytę. „Prezidentas pasivažinėjo po regionus, pamatė realią padėtį ir pats pareiškė, kad keliams būtina skirti daugiau dėmesio. Tuo pat metu iš Seimo ir Vyriausybės neišlendanti premjerė tik tą ir temoka, kad dėlioti skaičiukus popieriuje ar taškyti biudžeto pinigus abejotiniems projektams. Ji jau žino, kad šalyje daugės elektromobilių, todėl mažės iš degalų surenkamas akcizas. Gaila, I. Šimonytė nepasidalino šių savo fantazijų pagrindu, nes šiandien tipiškas šalies gyventojas, kainoms kylant ir artėjant šildymo sezonui, galvoja ne apie elektromobilį, o apie išgyvenimą, – niūrią realybę priminė J. Pinskus. – Kita vertus, jeigu premjerė žino, kad finansavimas keliams dar labiau mažės, tai gal laikas pasiskubinti su jų remontu. Tiksliau, skiriant tą pačią sumą kaip ir praėjusiais metais, jis jau realiai bus mažesnis, nes per metus viskas pabrango. Ir brangs toliau. Kadaise turėjome vienus geriausių kelių regione, artimiausiu metu, jeigu situacija nepradės keistis į gerą, pagal jų būklę galėsime konkuruoti su vargingiausiomis Afrikos šalimis. Idant taip nenutiktų, šią savaitę su kolegomis vyksime į Lenkiją ir prašysime kaimynų pasidalinti gerąją kelių tiesimo patirtimi. Tą patį labai rekomenduoju padaryti ir I. Šimonytei. Pakeliui ji galės pamatyti realią Lietuvos kelių būklę, o kirtus sieną – palyginti su tuo, ką šiandien turi lenkai. Gal tuomet taip skaičiuoti mėgstančiai poniai pagaliau atsivers akys ir ji supras, kad kiekvienas, į kelių remontą šiandien įdėtas euras, rytoj tikrai duos pelno. Ir priešingai – kiekvienas, šiandien neįdėtas euras, rytojaus darbų kainas padidins dvigubai ar net trigubai.“
J.Pinskus: Lietuvos pašto argumentai neįtikino
Kadangi Lietuvos pašto vykdoma reforma ir toliau kelia daug aistrų bei klausimų, pakomentuoti tai, kas šiuo metu vyksta, buvo paprašyta pačios institucijos. Lietuvos paštas, ne taip, kaip kokia nors Molėtų savivaldybė, į užklausą atsakė operatyviai, tačiau abejonių dėl reformos tikslingumo vis tiek liko. Pirmiausia Lietuvos paštas nurodė, kad jis neturi jokių išskirtinių sąlygų siuntų pristatymo rinkoje, bet „pamiršo“, jog tik jis rūpinasi korespondencijos, įskaitant ir registruotą, pristatymu. Patikinę, jog tradicinių pašto paslaugų poreikis kasmet susitraukia vidutiniškai apie 14 proc., institucijos atstovai į bendras mažėjimo apimtis be laiškų ir atvirlaiškių vėl įtraukė smulkias siuntas. Komentuodamas situaciją su atleidžiamais 400 laiškininkais, kurių išeitinėms išmokoms bus skirta 800 tūkst. eurų, Lietuvos paštas akcentavo, kad taip vyksta dėl ženkliai krentančių laiškininkų pristatomos korespondencijos kiekių. Patikinę, kad atleidžiamiems darbuotojams bus suteikta informacija apie persikvalifikavimo galimybes ar kitas laisvas darbo vietas Lietuvos pašte, atsakymą jie užbaigė tuščiomis frazėmis apie klientų lūkesčių atitikimą, paslaugų kokybę ir geresnes sąlygas darbuotojams. Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus Lietuvos pašto pateikti argumentai neįtikino. „Taip ir nebuvo paaiškinta, kodėl tik prieš kelius metus pelningai dirbusi valstybinė įmonė, dabar, išpardavusi geriausiose miestų vietose stovėjusius pastatus, toliau skaičiuoja nuostolius. Ar ne taip pat, numušus vertę, buvo parduotas „Lietuvos kuro“ degalinių tinklas ir Mažeikių nafta? Be to, juk būtent dabartinė valdančioji dauguma ne kartą pareiškė, kad „abai“ ir „uabai“ tvarkosi geriau negu valstybinės įmonės, todėl dar ir likusias, įskaitant Visagino atominę elektrinę, reikia paversti akcinėmis bendrovėmis. Žvelgiant per tokią prizmę, nereikėtų nustebti, jei netrukus bus paskelbta, kad nuostolingai dirba valstybinės ligoninės, greitoji medicinos pagalba ar ugdymo įstaigos, todėl jas, siekiant „gerinti paslaugų kokybę“, taip pat reikia privatizuoti. Asmeniškai aš tame kas vyksta matau eilinį konservatorių bandymai galutinai išparcelioti dar likusį valstybinį turtą taip faktiškai paverčiant Lietuvą vienu dideliu uabu“, – niūriai situaciją įvertino politikas. Kitas svarbus momentas, pasak jo, yra patys paštininkai. „Viena vertus, dirbantis žmogus visuomet jaučiasi geriau, tad jeigu išeitinėms galima skirti 800 tūkst. arba po 20 tūkst. eurų žmogui, kodėl jų negalima mokėti kaip atlyginimų, kad tik žmonės dirbtų, o ne stovėtų Užimtumo tarnyboje? Kalbos apie perkvalifikavimą skamba gražiai, tačiau net norėtųsi pamatyti, kaip jas seksis realizuoti praktikoje ir kiek iš atleidžiamų 400 darbuotojų tikrai įgis naują specialybę? Ir ką galėtų persikvalifikuoti metų 30-imt laiškus nešioję asmuo? Beje, kas man dar labai keista – Vyriausybė kitų metų biudžete numato skirti Ukrainai 230 mln. eurų, tačiau neranda kelių milijonų paštui ar keliolikos – mokytojams? Sutinku, kad kovojančią šalį reikia remti, bet kodėl tai daroma likimo valiai paliekant savo šalies žmones? – dvejopais standartais stebėjosi J. Pinskus. – Juk kaip esu sakęs, paštininkai regiono žmonėms buvo daugiau negu tik paslaugų tiekėjai. Tai buvo draugai, bičiuliai, savotiška „psichologinė pagalba“ atokiau gyvenantiems ar vienišiems žmonėms, pas kuriuos daugiau nelabai kas ir užsukdavo. Tad grubų jų „išėmimą“ iš regionų esu linkęs vertinti tik kaip dar vieną, prieš kaimo žmogų valdžios nukreiptą, veiksmą.“
J.Pinskus: Lietuvos Regionų partija auga ir nežada sustoti
Kiekviena partija ir politinis judėjimas du kartus per metus turi Teisingumo ministerijai pateikti informaciją apie savo statusą ir narių skaičių. Išanalizavus naujausius duomenis tampa akivaizdžios kelios tendencijos – senosios partijos praranda turėtą populiarumą ir jas sparčiai vejasi nauji politiniai judėjimai. Tas, pasak Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus, yra ypač akivaizdu žvelgiant į valdančiosios koalicijos rodiklius. „Tarkim Aušrinės Armonaitės vadovaujama Laisvės partija. Praėjusių metų pradžioje ji turėjo 3406 narius, o naujausiais duomenimis jų liko 3181. Narių mažėjimas stebimas ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen Liberalų sąjūdyje. Praėjusių metų pradžioje jų buvo 6871, dabar liko 6708. Tas pats vyksta ir Gabrieliaus Landsbergio „paveldėtoje“ partijoje Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – minėtu laikotarpiu jos narių skaičius sumažėjo nuo 13072 iki 11133“, – statistiką pateikė politikas. Panašus „nukraujavimas“ fiksuojamas ir kituose politiniuose susivienijimuose. „Andriaus Mazuronio Darbo partijoje narių sumažėjo nuo 10 141 iki 9357. Valdantiesiems simpatijų nebeslepiančių Vilijos Blinkevičiūtės socialdemokratų sumažėjo nuo 14 709 iki 14 366. Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per metus prarado beveik 110 narių ir dabar jų yra 3746. Staigiai spurtavusi buvusio premjero ir R. Karbauskio bendražygio Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, lyginant su praėjusiais metais, kiek paaugo, bet šiemet ją vis tiek paliko daugiau negu 10 narių. Šiandien jų 3746, – toliau situaciją analizavo J. Pinskus. – Tuo pat metu Lietuvos Regionų partija per pusantrų metų nuo turėtų 4212 išaugo iki 5904 narių ir toliau auga. Be to į partiją ateina ir tie žmonės, kurie anksčiau niekada nepriklausė jokiai kitai politiniai jėgai. Minėta aplinkybė ir bendros tendencijos leidžia daryti prielaidą, kad iki artėjančių Seimo rinkimų Lietuvos Regionų partija pagal narių skaičių gali patekti ne tik į TOP 5, bet ir į TOP 3, kas, tikėtina, turės įtakos ir rinkimų rezultatams.“
J. Pinskus: sprendžiant pagal TS-LKD „darbus“, jiems laikas keisti pavadinimą
Seimo narys Kęstutis Masiulis pasiūlė atsisakyti prievolės privalomai kelti valstybės vėliavą prie visų gyvenamųjų namų. Šiai idėjai Seimas nepritarė: pasiūlymą palaikė tik 15 parlamentarų, įskaitant ir socialdemokratų atstovą, prieš buvo 47. Nespėjus nurimti aistroms dėl šios idėjos, vėliavų klausimą iškėlė skandalais Sakartvele išgarsėjęs kitas TS-LKD narys – Žygimantas Pavilionis. Jis pasiūlė įteisinti Ukrainos vėliavų kėlimą ant Lietuvos institucinių pastatų bei nustatyti, kad būtų keliamos „demokratinių užsienio valstybių, prieš kurias vykdoma karinė agresija, kai Seimo sprendimu tokia agresija pripažinta ir išreikštas palaikymas tokiai užsienio valstybei, vėliavos“. Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, būtų daug paprasčiau suprasti tokias iniciatyvas, jeigu TS-LKD pasikeistų pavadinimą. „Jie vadinasi Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionis demokratai, tačiau visa jų kadencija yra pavadinimo neigimas. Faktiškai vos ne kasdiena išlenda koks nors prieš Tėvynę nukreiptas pasiūlymas, kurį lydi krikščioniškoms vertybėms prieštaraujančios iniciatyvos, – valdančiųjų veiklą įvertinto J. Pinskus. – Pasivadintų jie kokia nors Lozungų ar Lietuvos simbolių niekinimo partija, viskas stotų į savo vietas ir tokie išsišokimai nebestebintų.“ Sutikdamas, kad reikia palaikyti kovojančią šalį, politikas pasisakė už Heraldikos komisijos poziciją, kuri svetimos šalies simbolių naudojimui pritarė kaip labai trumpam proginiam reiškiniui. „Lietuvoje vis rečiau keliama valstybinė vėliava, o konservatoriumi save vadinantis asmuo siūlo, kad jų būtų dar mažiau. Tuo pat metu kitas konservatorius sugalvoja, kad reikia įteisinti nuolatinį ne tik Ukrainos, bet ir kitų užsienio valstybių vėliavų kėlimus, nors įstatymai aiškiai numato, kad kitų šalių vėliavas galima kelti tik tuomet, kai sulaukiama jų oficialių delegacijų. Šiuo metu pasaulyje nuolat vyksta didesnis ar mažesni konfliktai. Tai, kaip suprantu, Ž.Pavilionis siūlo, kad keltume visų juose dalyvaujančių šalių vėliavas? Tas reikštų, kad be Lietuvos ir ES, bei neaišku kokia proga iškabintų LGBT vėliavų, ant valstybinių pastatų nuolat plevėsuotų Ukrainos, Kalnų Karabacho, Sirijos, Libijos ir kt. vėliavos? Ar nepritruks valstybei pinigų ir ar užteks vietos ant pastatų, jeigu tiek vėliavų reikės kelti? – svarstė J. Pinskus. – O jei rimtai, tokios iniciatyvos tik dar kartą patvirtina „konservatorių“ kompetencijos stygių ir negebėjimą orientuotis realybėje. Šalyje toliau auga kainos, įmonės užsidaro, žmonėms metami į gatvę, o jie, užuot sprendę rimtas problemas, vis ieško būdų, kaip iš valstybės atimti jos simbolius, atimti jos savastį. Vėliava nėra tiesiog medžiagos gabalas. Ji „atstovauja“ visą valstybę, todėl okupantai užimtose teritorijose pirmiausia ten kabėjusias vėliavas keisdavo savomis. Dabar mes Lietuvoje savo noru keldami Ukrainos vėliavas tarsi atsisakome savo tėvų ir protėvių krauju aplaistytos vėliavos, nors nė vienoje kitoje kovojančią šalį palaikančioje valstybėje to nėra. Parama ir pagarba kovotojams reiškia ne jų vėliavų kėlimu ar savų vėliavų ir simbolių niekinimu. Ji reiškiama kitais būdais, tačiau vadinamieji konservatoriai arba to nesupranta, arba siekia parodyti, kad Lietuva jau nebėra laisva, todėl jos simbolius galima pamiršti. Man ir Lietuvos Regionų partijai toks požiūris nėra priimtinas, todėl, kiek pajėgsime, visur ir visada kelsime Lietuvos tautines ir istorines vėliavas, nes, su visa pagarba kovotojams, svarbiausia mums yra mūsų Tėvynė ir jos žmonės.“ Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo su kitomis vėliavomis būdai
J. Pinskus: Lietuvos pašto reforma siekiama sunaikinti dar vieną valstybinę įmonę?
Lietuvos paštas toliau tęsia prieš keletą metų pradėtą reformą. Dažniausiai pastaroji siejama su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovavimo šaliai laikotarpiu, nors, tarkim, 2017 m. „valstietis“, tuometinis Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad pašto reformą pradėjo ankstesnioji, socialdemokratų Vyriausybė. Pastaruoju teiginiu galima suabejoti, kadangi 2016 metais tas pats Lietuvos paštas džiaugėsi, jog 2015 metais uždirbo daugiau negu 2014-ais: „Investavę į modernius ir aukščiausius standartus atitinkančius logistikos centrus šiandien gebame kur kas greičiau apdoroti vis didėjančius siuntų srautus, kurie auga dėl sparčios e. prekybos plėtros“, – teigė tuometinė įmonės vadovė Lina Minderienė. Pernai per Lietuvos paštą gauta ir išsiųsta 60,3 mln. siuntų. Tai net 12,5 proc. daugiau nei 2014 m. Ženkliai augančioms pašto siuntų apimtims įtakos turi Lietuvos pašto plėtojamas bendradarbiavimas su Kinijos rinkoje veikiančiomis tarptautinėmis logistikos bei kurjerių bendrovėmis, pristatant siuntas iš Kinijos į Europos šalis.“ 2017 metais „valstiečiai“ net pareiškė, kad stabdo visuomenės kritikos sulaukusią pašto reformą, tačiau netrukus ji, tų pačių „valstiečių“, nepaisant regionų gyventojų nepritarimų, buvo tęsiama. Lietuvos pašto „reformos“, kuri labiau primena eilinės, pelningai veikusios valstybinės įmonės, nustekenimą estafetę sėkmingai perėmė dabartiniai šalies valdantieji – konservatoriai, liberalai ir laisviečiai. Laisviečių deleguoto Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, nors pašto reforma kelia tam tikrų iššūkių, artimiausioje ateityje ji padės užtikrinti lygiavertes paslaugas šalies gyventojams visoje Lietuvos teritorijoje. Matyt „rūpindamasis“ gyventojais, Lietuvos paštas pranešė planuojantis atleisti dar 400 darbuotojų. Teigiama, kad laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų, o esą nesiimant tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų ženkliai kelti savo teikiamų paslaugų kainas, nors ji jas ir taip kelia. Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, minėta reforma siekiama kelių tikslų. „Pirmiausia manau, kad Lietuvos paštui ruošiamas Mažeikių naftos, Lietuvos geležinkelių ar Klaipėdos uosto likimas – pelningai dirbusi ir monopoliją pašto sektoriuje turinti valstybinė įmonė bus nustekenta ir tuomet parduota. Kitas momentas – tolesnis tikslinis regionų žlugdymas. Kaip jau esu minėjęs, regionuose naikinamos bibliotekos ir mokyklos, o dabar žmones siekiama palikti ir be paskutinio nesisteminio žinių šaltinio – spaudos. Regionų gyventojams vis sunkiau užsisakyti laikraščių bei žurnalų, brangsta ir jų pristatymas. Mobili paslauga, kaip rodo praktika, kaimo gyventojų irgi nepasiekia. Galbūt miestams tai mažiau svarbu, tačiau kaimo žmogui paštininkas yra daugiau negu darbuotojas. Tai – draugas, pašnekovas, pagalbininkas. Ir esantieji valdžioje, būtų tai „valstiečiai“ ar konservatoriai, daro viską, kad tokio žmogaus regionuose neliktų“, – savo požiūrį į tai, kas vyksta, išsakė politikas. Be to, pasak jo, tokiais veiksmais valdantieji, galimai, jau rengiasi artėjantiems rinkimams. „Dabartinė valdančioji koalicija pridarė tiek, kad nuo jos nusisuka net dalis buvusio elektorato. Jie tą mato, tą supranta, todėl, tikėtina, siekia iš regionų eliminuoti ypatingai svarbų vaidmenį priešrinkiminiame etape vaidinančius paštininkus, kadangi jie ne tik žinojo daugiausia, bet ir galėjo su žmonėmis padiskutuoti apie tai, kas vyksta. Senuosius paštininkus keisdami atvykstančiais, valdantieji į regionus gali pasiųsti jiems naudingą žinią, kas vėliau gali turėti įtakos rinkimų rezultatams. Apibendrinant, šioje valdžių giriamoje, bet žmonių peikiamoje reformoje aš matau ne tik siekį išparceliuoti valstybės turtą, bet ir dar vieną, tikslingai prieš regionus ir jų gyventojus nukreiptą, veiksmą su toli siekiančiomis neigiamomis pasekmėmis“, – pabrėžė J. Pinskus.
Ministre Simonai Gentvilai, kada atsiprašysite už melą?
Pirmadienį viešumoje pasirodė informacija apie tai, jog Kazlų Rūdos tvenkinys virto žuvų kapinynu. Vietos gyventojų teigimu, taip nutiko todėl, kad pro dar rugpjūtį sugriuvusią ir nesutvarkytą užtvanką pagaliau ištekėjo visas, ilgą laiką jos laikytas, vanduo. Apie incidentą suskubo pasisakyti politikai, įskaitant ir Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. Pastarasis tvirtino, kad Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška situaciją dėl užtvankos bei Pilvės-Vabalkšnės tvenkinio, kuriame masiškai išgaišo žuvys, žinojo jau prieš 1,5 metų. Pasak jo, tvenkinį valdžiusi įmonė UAB „Karpis“ ir savivaldybė pusantrų metų derino avarinės būklės remonto projektą, bet užtvanka galiausiai griuvo ir vanduo pradėjo sekti. Minėtas teiginys pribloškė merą M. Varašką, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ paneigė jam metamus kaltinimus: „Buvau šokiruotas išvydus Jūsų [S. Gentvilo] tvirtinimą „Pusantrų metų įmonė derinosi su Kazlų Rūdos savivaldybe avarinės būklės remonto projektą“ (yra ir daugiau klaidingų teiginių). Pridedu koliažą, įrodantį melą: a) yra Kazlų Rūdos savivaldybės DVS išrašas. Per Jūsų įvardijamus pusantrų metų savivaldybė negalėjo derinti avarinės užtvankos projekto, nes jo nebuvo gavusi. b) Užtvanką valdžiusios įmonės paaiškinimas Aplinkos apsaugos departamentui. Kazlų Rūdos savivaldybė net negalėjo gauti užtvankos projekto, nes jį derino kitos institucijos. Projektą derino NŽT, ESO, kaimyniniai gyventojai. Kontroliavo Jums pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas. c) Kazlų Rūdos savivaldybė užtvankos remonto projektą gaus tik po jo ekspertizės. Tik tada ji spręs ar išduoti statybos leidimą. Galimai tai nutiks po kelių mėnesių. Ministre, jeigu negalite padėti ekologinės krizės/ekstremalios situacijos akivaizdoje, tai bent netrukdykite dirbti, neklaidinkite žmonių.“ Tuomet S. Gentvilas kiek sušvelnino toną ir po mero įrašu nurodė, kad „visų pirma kalta yra įmonė“. Visgi jis ir toliau laikėsi pozicijos, kad savivaldybė apie kritinę situaciją buvo informuota dar 2022m. kovą. M. Varaška į tai atsakė raginimu artimiausiame Vyriausybės pusvalandyje (rugsėjo 28 d.) paneigti melagingus teiginius. „Savivaldybes žinojimas neturėjo reikšmės. Pirmiausiai žinojo AAD, kuris ir kontroliavo projektavimo eiga“, – pabrėžė meras. Kadangi M. Varaška taip pat yra Lietuvos Regionų partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus, per Vyriausybės pusvalandį paneigti jo vadovaujamos savivaldybės adresu išsakytus, galimai tikrovės neatitinkančius, teiginius rekomendavo ir partijos pirmininkas Jonas Pinskus. S. Gentvilas, užsiminęs, kad gali atsiprašyti, nes jam „nėra malonus vaizdas matyti kenčiančią… situaciją“, vėliau kalbą pasuko kita linkme ir pradėjo kalbėti apie „kitas užtvankas“, kurios irgi gali sugriūti. Atsiprašymo iš S. Gentvilo sulaukta taip ir nebuvo. Kadangi ministras taip ir neatsiprašė, M. Varaška dėl tokių viešų jo pasisakymų planuoja kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją bei neatmeta galimybės pateikti ieškinį teismui.
J. Pinskus: žaidimai su „gerais“ ir „blogais“ narkotikais turi baigtis
Nors nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas buvo viena iš, politologų vertinimu, pamažėl, bet nesulaikomai į istorijos šiukšlyną krentančios „Laisvės partijos“ priešrinkiminių idėjų, jai aktyviai pritarė tiek Liberalų sąjūdis, tiek Tėvynės Sąjunga – Lietuvos Krikščionys demokratai. Pastarųjų partijų atstovai prieš porą metų Seime bandė įrodinėti, kad 2017 metais sugriežtinus atsakomybę už narkotikų turėjimą situacija net pablogėjo, todėl esą skubiai reikia „taisyti padėtį“. Šiandien jų retorika, nepaisant to, jog narkotikų vartojimas tampa vis akivaizdesne Lietuvos problema, išlieka faktiškai nepakitusi. Tai yra tie, kurie save vadina konservatoriais, ir toliau siekia, kad būtų realizuota laisviečių su narkotikais susijusi laisviečių idėja. Ir viskas vyksta tuo metu, kai pirmuose žiniasklaidos puslapiuose vos ne kasdien pasirodo informacija apie narkotikų padauginusius ir ligoninėse atsidūrusius ar net mirusius paauglius, apie nenuspėjamą ir neprognozuojamą jų elgesį, apie išpuolius ne tik prieš bendraamžius, bet ir prieš vyresnius žmones. Nors Lietuvoje, nepaisant visų valdančiosios koalicijos pastangų, narkotikai dar nėra dekriminalizuoti, paaugliai jų gali gauti per pusvalandį, o socialiniuose tinkluose sėkmingai veikia reikiamo teisėsaugos dėmesio nesulaukiančios narkotikus siūlančios grupės. Reaguodami į vis labiau prastėjančią situaciją, Lietuvos Regionų partijos nariai – Jonas Pinskus ir Andrius Palionis – Seimui pateikė Baudžiamojo kodekso pataisų projektą. Jame siūloma, kad dabar galiojanti apatinė laisvės atėmimo riba už narkotinių medžiagų nepilnamečiais platinimą būtų didinama. Seimo narių nuomone, šiandieninėmis sąlygomis situaciją į gerąją pusę gali pradėti keisti tik bausmių griežtinimas ir paraleliai vykdoma prevencinė-šviečiamoji veikla. Laikas garsiai ir aiškiai pasakyti, jog nėra „gerų“ ar „nekenksmingų“ narkotikų, nes visiems jiems išsivysto priklausomybė, o vartojimas daro nepataisomą žalą organizmui. „Narkotinių medžiagų platinimas vyksta ne tik gatvėse, mokyklose, tačiau ir virtualioje erdvėje, kur už tokių medžiagų įsigijimą atsiskaitoma kriptovaliutomis, todėl dabartinės narkotikų platinimo schemos reikalauja imtis griežčiausių priemonių, kad būtų išvengta aukščiau minėtų tragiškų pasekmių ir užkardytas kelias nevaldomam narkotinių medžiagų plitimui ir vartojimui tarp nepilnamečių asmenų. Neteisėta narkotikų apyvarta yra vienas grėsmingiausių šių dienų iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl privalu stiprinti kovą su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Atliepiant šį iššūkį, siūlome griežtinti bausmes asmenims, kurie platina narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams ir numatyti, kad jas nepilnamečiams pardavęs asmuo būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų. Taip pat, užuot skyrusi pinigus visokioms, visuomenės pritarimo nesulaukiančioms, programoms ar neaišku ką veikiantiems „centrams“, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija galėtų inicijuoti narkotikų prevencijos programas visose šalies švietimo įstaigose. Mokslo metai tik prasidėjo, tad laiko ne tik užkirsti kelią naujoms jaunuolių mirtims, bet ir parodyti, kad tikrai rūpinasi Lietuvos ateitimi, naujasis ministras privalo“, – Lietuvos Regionų Partijos poziciją pristatė J. Pinskus.
J. Pinskus: kiek galima tyčiotis iš pensininkų?
Bendraudamas su portalu „Delfi“ Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus pareiškė, kad jeigu dirbančių pensininkų šalyje ir toliau daugės (kas, matant bendras tendencijas, yra labai tikėtina), teks ne tik didinti senatvės pensijos amžių, bet ir nebemokėti pensijos tol, kol tokie asmenys dirbs. Taip pat, pasak jo, „Didesnis procentas šitų asmenų kels „Sodros“ sistemos finansiniam stabilumui tam tikrų rizikų“. O štai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė akcentavo, kad tik nedidelė dalis šalies gyventojų gali pasirinkti – dirbti sulaukus senatvės pensijos amžiaus ar ne. Visi kiti tai daro siekdami apsisaugoti nuo skurdo. Būtina atminti ir tai, kad per praėjusią, 2009 metų ekonomikos krizę valstybei pritrūkus pinigų, tuometinė TS-LKD partijos nario Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė sumažino daugelį pensijų ir išmokų. Kai kurie netekimai ilgainiui buvo kompensuoti, tačiau dalis pinigų gyventojams taip ir liko nesumokėta. Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, ekonomistų ir politikų kalbos apie senatvės pensijos amžiaus didinimą arba pensijų nemokėjimą yra eilinis pasityčiojimas iš Lietuvos gyventojų. „Skaudu matyti, kas vyksta Lietuvoje. Žmonės visą gyvenimą dirbo, bet sulaukę senatvės pensijos amžiaus, užuot džiaugęsi užtarnautu poilsiu ar mėgavęsi oria senatve, turi rinktis – vegetuoti arba toliau dirbti. Kaip teisingai pastebėjo I. Ruginienė, dirbti senoliai eina ne iš gero gyvenimo, o bijodami skurdo, ties kurio riba balansuoja beveik 600 tūkst. iš likusių 2,7 mln. Lietuvos gyventojų. Beje, jeigu valdantieji prastums įstatymą, kurio apmokestins ir žemės ūkyje naudojamą nekilnojamąjį turtą, gyvenančių skurdžiai skaičius gali dar labiau padidėti. Tokių pokyčių fone dar kartą norima nuskriausti pensininkus, atimant sąžiningai per ilgus darbo metus jų uždirbtą pensiją“, – atviravo J. Pinskus. Minėta problema, pasak jo, ypač aiškiai juntama regionuose. „Visi mato, kad jaunimas iš provincijos keliasi į didžiuosius miestus ar net palieka gimtinę. Kaimuose ir miesteliuose lieka gyventi senoliai, kuriems, nori nenori, tenka dirbti nes daugiau nebėra kam. Arba nebėra, kas jiems padėtų. Žmonės iš paskutiniųjų kabinasi į gyvenimą, tačiau Vyriausybė, užuot jiems pagelbėjusi ir sprendusi šią problemą, toliau naudoja metodą „atimti ir padalinti“, – situaciją įvertino politikas. – Man keista, kaip valdantieji atkakliai nenori suprasti, jog tokie veiksmai teigiamo rezultato neduos. Senoliai arba išeis iš darbo, arba dirbs nelegaliai, dėl ko vėl kentės valstybės biudžetas.“ Norint spręsti klausimą iš esmės, pasak Lietuvos Regionų partijos pirmininko, būtina taikyti kompleksines priemones. „Nei senatvės pensijos amžiaus didinimas, nei įvežtinė darbo jėga problemos neišspręs. Vienu atveju, kaip sakiau, suklestės šešėlis, kitu – pinigai ne tik dabar paliks Lietuvą, bet ir vėliau pensijas teks mokėti, tikėtina, į savo šalis sugrįžusiems darbo migrantams. Vienintelė išeitis – sekti gerąja kitų šalių praktika ir skatinti gimstamumą pačioje Lietuvoje bei kviesti sugrįžti migrantus. Tarkim Vengrija ne tik pasakė, kad šaliai reikia ne imigrantų, o vengrų vaikų, bet ir ėmė veikti šia kryptimi. Tiesa, tokiems procesams reikia laiko, bet matant kaip tvarkosi Budapeštas, neabejoju, kad demografiniai Vengrijos rodikliai ims gerėti. Lietuvoje demografinė padėtis tragiška, tačiau valdantieji nedaro nieko, kad ji keistųsi. Pasidžiaugti čia galima nebent tuo, kad jų kadencija eina į pabaigą ir tikėtis, jog nauja Lietuvos valdžia dabartinės daromų klaidų, kalbėtume apie ekonomiką, socialinius reikalus ar politiką, nebekartos,“ – apibendrino J. Pinskus.
Lietuvos Regionų partija: Nekilnojamojo turto įstatymo pakeitimas – dar vienas smūgis Lietuvos gyventojams
Tie, kas domisi Lietuvos politika ir seka tai, kas vyksta šalies politinėje padangėje, galėjo pastebėti, jog TS-LKD partija bei jos ištikimi satelitai laikosi savo „gerųjų tradicijų“. Jie kraštą ne be jų pačių pastangų užgriuvusias problemas bando spręsti pačiu paprasčiausiu būdu – didindami mokesčius. Jau apmokestinti vienkartiniai maišeliai parduotuvėse, vis neatsisakoma idėjos apmokestinti privačius automobilius bei paraleliai bandoma prastumti visuotinį Nekilnojamojo turto mokestį. Specialiai tam buvo parengtas „Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas“. Siekį – ant gyventojų pečių užkrauti papildomą mokestinę naštą – Vyriausybė grindžia tuščiomis frazėmis“: „Nekilnojamojo turto apmokestinimas dažniausiai vertinamas kaip tvari ir įtrauki ekonomikos augimo priemonė….“. Tai daroma, nepaisant to, kad visi ekonomikos vadovėliai akcentuoja, jog krizės laikotarpiu mokesčius būtina mažinti. Sakant paprasčiau, valdantieji eilinį kartą ieško būdų, kaip priversti visus šalies gyventojus mokėti už Vyriausybės padarytas bei toliau daromas ekonomines-politines klaidas. Ypatingą nerimą kelia tai, kad šiuo įstatymo projektu siekiama papildomai apmokestinti žemės ūkyje naudojamą nekilnojamąjį turtą. Jeigu įstatymo projektas, kuriam nepritaria ir Lietuvos ūkininkų sąjunga, vadindama Įstatymą socialiai neteisingu, visgi bus patvirtintas, tai reikš ne ką kitą, kaip dar vieną būtiniausių maisto prekių ir žemės ūkio produkcijos brangimą. Prisiminus, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų šiandien ir taip balansuoja ties skurdo riba, jiems tai būtų dar vienas sunkiai pakeliamas smūgis. Įvertinę minėtą situaciją ir suprasdami ilgalaikes neigiamas brukamų pokyčių pasekmes, Lietuvos Regionų partijos nariai Seime – Jonas Pinskus ir Andrius Palionis, parengė „Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo NR. X-233 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) NR. XIVP-2932“. Jame akcentuojama, kad Žemės ūkis yra nacionalinio lygio svarbos sritis, o kiekvienas mokesčių didinimas žemės sektoriui didina maisto produktų kainas eiliniams Lietuvos gyventojams. Atsižvelgdami į tai, politikai siūlo neapmokestinti nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas žemės ūkyje, nes galiausiai visos išlaidos vis tiek bus perkeltos ant po išbrangusių energetinių išteklių ir aukštos infliacijos dar nespėjusių atsigauti galutinių vartotojų pečių. Galutinį sprendimą šiuo klausimu, kaip visuomet, turės priimti Seimas.
J. Pinskus: valdančiųjų ministrai nenustoja nemaloniai stebinti
Dabartinis žemės ūkio ministras, TS-LKD partijos narys Kęstutis Navickas geriausiai žinomas ne Lietuvai naudingais darbais, o nesibaigiančiais skandalais, lydinčiais jį nuo 2018 metų. Tuomet vadovaudamas Aplinkos ministerijai, K. Navickas, galimai, protegavo savo buvusią darbovietę „Baltijos aplinkos forumą“, nes būtent šiai įmonei buvo patikėta realizuoti projektą „Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje“. Projektui buvo skirta 4 mln. eurų, iš jų iš valstybės biudžeto – 1 mln. Mokslininkų teigimu, meldinių nendrinukių Lietuvoje tuo metu galėjo būti apie 100, taigi vieno paukščiuko apsaugai teko 40 tūkst. eurų. 2022 metais K. Navickas buvo nusiteikęs premijuoti valstybinės įmonės vadovą, kuriam buvo skirta bauda už psichologinį smurtą prieš darbuotojus. 2023 metų pavasarį portalas „Delfi“ iššifravo ir paskelbė garso įrašą, kuriame girdėti, kaip žemės ūkio ministro K. Navicko patarėjas, iš Valstybės saugumo departamento išprašytas Rokas Petrašiūnas Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovui Aleksandrui Muzikevičiui, mainais už pasitraukimą iš užimamų pareigų siūlo šiltą vietelę Jungtiniuose Arabų Emyratuose. 2023 metų rudenį prasidėjus liūtims netruko paaiškėti, kad Lietuva turi problemų su melioracijos sistema, dėl ko dalies ūkininkų laukai buvo užlieti. Nors problema – akivaizdi, K. Navickas šalies žemdirbiams nieko negali pažadėti, nes, esą valstybė pinigų turi tiek kiek turi. Pasak Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus, seniai laikas patikrinti kiek ta valstybė iš tikrųjų turi pinigų ir kur jie leidžiami. „Kai pirkti nevažiuojančias kovos mašinas ar leisti milijonus paukščiukų, kurie skraido kur nori, apsaugai, tai pinigų yra, o kai reikia padėti žemę dirbantiems ir mus visus maitinantiems žemdirbiams, ministerija staiga „pamato“, kad pinigų nebėra, – Lietuvos realijomis stebėjosi J. Pinskus. – Nors gali būti, kad pinigų tikrai nebėra, nes, viena vertus, jie ištaškyti keistokiems projektams, kita, ką jau esu minėjęs kiek anksčiau, valdantieji, sąmoningai ar ne, bet žlugdydami tiek valstybines, tiek privačias įmones, daro viską, jog pinigų į biudžetą būtų surenkama vis mažiau.“ Jo vertinimu, dabartinės Vyriausybės narių kompetencijos stoka turės ilgalaikių neigiamų pasekmių. „Lietuvai žemės ūkis yra labai svarbus, tad jeigu ūkininkai negalės dirbti žemės arba dėl užlietų pievų bus prarandamas derlius, tai netruks pajusti visi. Galbūt tokie ministrai kaip K. Navickas mano, jog bulvės ar morkos auga tiesiai parduotuvėje, tačiau taip nėra. Jas augina Lietuvos regionuose dirbantys ir, eilinį kartą, valdžios pagalbos nesulaukiantys ūkininkai. Tai liūdina, nes visą pasaulį skubanti gelbėti dabartinė Vyriausybė vėl spjauna į savo krašto žmones. Prie to jau kaip ir buvo galima priprasti, bet kiekvienas naujas valdančiųjų išsišokimas vėl nemaloniai nustebina. Belieka tikėtis, kad žmonės šito nepamirš ir per artėjančius rinkimus nebekartos ankstesnių metų klaidų, atvėrusių kelią į aukštus postus dabartiniam „vaikų darželiui“, – apibendrino J. Pinskus.
