Naujienos

Žengtas pirmas žingsnis link mažesnio suskystintų naftos dujų akcizo

Trečiadienį Seime vyko ypač Lietuvos žmonėms svarbus balsavimas dėl Lietuvos regionų partijos narių Andriaus Palionio ir Jono Pinskaus bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Valiaus Ąžuolo pasiūlymo suskystintų naftos dujų (toliau – SND) akcizą mažinti ne iki 41 euro, kaip kad siūlė valdantieji, o iki 13. Pasiūlymui po pateikimo buvo pritarta – už balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 41. Pasak projekto iniciatorių, jis buvo teiktas atsižvelgiant į tai, kad iki 2024 m. sausio1 d. kaip šildymui skirtas kuras bei naudojamos verslo reikmėms SND buvo atleistos nuo akcizo, o nuo 2024 m. akcizą ne tik imta taikyti, bet ir jis, siekiantis 304,10 euro už toną, tapo vienas didžiausių Europoje. „Lietuvoje, lyginant su kitomis regiono šalimis, įsigaliojo gerokai aukštesnis SND akcizo tarifas. Latvija SND akcizo netaiko, Lenkijoje jis siekia 13 euro už toną. ir pan. Todėl, siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą regione, mes pasiūlėme, kad šio produkto akcizas irgi būtų13 eurų už toną, nes būtent to reikalavo šalies žemdirbiai – patikslino iniciatoriai. – Be to, Vyriausybė pirmadienį svarstymams pateikė du projektus: vieną – dėl akcizo sumažinimo, kitas apima CO2 dedamosios įsigaliojimo nukėlimą. Kadangi padidintą akcizą tiek šalies gyventojai, tiek verslininkai mokės nuo sausio 1 d. iki kovo 1 d., kalbant apie jų per šį laikotarpį patirtų išlaidų kompensavimą buvo pasiūlyta, jog 2025 metais įsigaliosiantis mokestis dėl išmetamo anglies dioksido būtų atidėtas pusmečiui. Mes paskaičiavome, kad norint, jog mokesčio atidėjimas padengtų žmonių patirtas išlaidas, SND akcizas turi būti ne 41 euras už toną, o 13 eurų, todėl buvo įvardinta tokia suma.“ Taip pat projekto iniciatoriai pasidžiaugė, kad Seimo nariai, nepaisant to, jog projektui nepritarė konservatoriaus Mindaugo Lingės vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas, pasiūlymą palaikė. Tiesa, trečiadienį buvo praeita tik svarstymo stadija. Tikrasis mūšis bus, tikėtina, rytoj vyksianti priėmimo stadija. Tuomet, pasak politikų, valdantieji ir parodys savo tikruosius veidus bei kaip jie nusiteikę vykdyti žemdirbiams duotus pažadus.

J. Pinskus: žmonių aktyvumas skatina nesustoti

Prabėgusį savaitgalį Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir atsakingasis partijos sekretorius Vytautas Kamblevičius aplankė Kelmės, Telšių, Plungės ir Palangos partijos skyrius. Svetingas priėmimas Kelmėje „Susitikome su skyrių aktyvais, aptarėme regionines problemas, numatėme veiksmų planą ateičiai, – kelionėje nuveiktais darbais dalinosi J. Pinskus. – Visi skyriai priėmė labai šiltai ir draugiškai. Diskusijos ir pokalbiai buvo konstruktyvūs, matėsi žmonių suinteresuotumas, noras veikti, todėl neabejoju, kad išsikelti tikslai bus realizuoti. Be to, pastebėjau tiesioginio darbo su regionais duodamą naudą. Viena vertus, taip palaikomas tiesioginis ryšis su bendrapartiečiais, atsiranda galimybė vietoje susipažinti su jiems aktualiausiais rūpesčiais bei problemomis, apsitarti dėl jų sprendimo būdų, kita – tai skatina naujų narių pritraukimą.“ Jauki viešnagė Plungėje Pirmininkui pritarė ir V. Kamblevičius. „Akivaizdu, kad žmonės pagaliau suprato, jog artėjantys rinkimai tiek jiems, tiek visai Lietuvai yra labai svarbūs, todėl ėmėsi veikti. Tas džiugina, nes didėja tikimybė, jog visuomenė išnaudos turimas galimybes ir pagaliau įsitrauks į šalies valdymą, – situaciją įvertino atsakingasis partijos sekretorius. – Taip pat pozityviai nuteikia faktas, jog žmonės, ir ypač – jauni, patys jungiasi į mūsų partijos gretas. Tai rodo, kad jie pasitiki Lietuvos regionų partijos lyderiu, pritaria jos pasirinktai krypčiai ir deklaruojamoms vertybėms, orientuotoms į tradicinės šeimos instituto skatinimą, regionų stiprinimą, tautiškumo ir kalbos išsaugojimą, valstybingumą stiprinimą, kas šiandieninėmis sąlygomis mūsų šaliai yra kaip niekada svarbu.“ Šiltas sutikimas Palangoje Pasidžiaugęs, kad puikiai dirba visi skyriai, atskirai jis buvo linkęs išskirti padariusius didžiausią pažangą. „Sparčiai narių skaičius augo Kauno ir Vilniaus miestuose, kuriuose veikia po kelis skyrius. Tik geru žodžiu galiu paminėti jauną ir iniciatyvų Telšių skyriaus pirmininką Martiną Leščiauską bei Ukmergės skyriaus pirmininkę Justiną Dirsienę. Savo potencialą atskleidė ir Vilniaus rajonas, kurio skyriui vadovauja Osvaldas Jankauskas bei Tauragės skyrius su Sigitu Kancevyčiumi priešakyje, o aktyviausias pastaruoju metu buvo Rimanto Pašakinsko vadovaujamas Pakruojo skyrius, kuris nuo praėjusių metų rudens iki šios dienos pasipildė 250 naujais nariais. Pastaruoju metu Lietuvos regionų partija yra sparčiausiai auganti politinė jėga, jau vienijanti 6600 narių. Kitaip sakant, savo darbu skyriai praktikoje sėkmingai realizuoja partijos idėją – Stiprūs regionai, stipri Lietuva,“ – apibendrino V. Kamblevičius.

J. Pinskus: kur Lietuvą atvedė trumparegiška užsienio politika

Pastarosiomis dienomis išaiškėjo, kad Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Taivano įmonių gaminiai, reikalingi ir naudojami karinėje pramonėje, nepaisant sankcijų ir garsių kalbų, toliau sėkmingai keliauja į Rusiją. Per praėjusius metus, agentūros „Bloomberg“ duomenimis, iš Vakarų Rusija įsigijo mikrolustų už maždaug 1,7 mlrd. JAV dolerių. „The Reporter“ ir „The Insider“ atliktas tyrimas atskleidė, kad iš Taivano įsigyta metalo apdirbimo staklių už beveik 30 mln. JAV dolerių. Gamintojus bandoma ginti teigiant, kad jie esą nežinojo, kam keliauja jų prekės ir patys sankcijų nepažeidė. Visgi aš netikiu, kad įmonės, o juo labiau – užsienio šalių žvalgybos, nepastebėjo, kad uždraudus prekybą su Rusija, suintensyvėjo prekyba su jos kaimynystėje esančiomis šalimis. Juolab XXI amžiuje tikrai galima atsekti krovinių ir prekių judėjimą. Tokių dalykų galėjo nesuprasti nebent mūsų valdančioji koalicija – konservatoriai, liberalai ir laisviečiai – kurie džiaugėsi tiek „nugalėję“ Kiniją, tiek stiprino santykius su Taivanu, kurio nepriklausomybės nepripažįsta net JAV. Įdomu, kaip šiandien, paaiškėjus tokiai informacijai, jaučiasi pagrindiniai Taivano draugai? Gal jau rengiasi „nugalėti“ reeksportą į Rusiją vykdančias Turkiją ar Jungtinius Arabų Emyratus? Abejoju, kad jie pripažins savo strategines klaidas, be faktas liek faktu – kol Lietuva kalbėjo apie vertybes, likęs pasaulis ieškojo praktinės naudos. Todėl šiandien mes ne tik neturime žadėtos Taivano gamyklos, bet ir sulaukėme naujų Kinijos sankcijų bei tapome pasaulio pajuokos objektu. Jokiu būdu nesakau, kad reikia nuolaidžiauti Rusijai, bet ši situacija tik dar kartą įrodo, kad ekonomikai ar užsienio politikai turi vadovauti šias sritis išmanantys asmenys, gebantys savo veiksmus derinti su partneriais.

J. Pinskus: gynybą būtina stiprinti, bet ne žmonių sąskaita

Premjerė Ingrida Šimonytė į pirmadienį surengtą susitikimą gynybos finansavimo klausimu sukvietė parlamentinių partijų, verslo organizacijų bei profesinių sąjungų atstovus. Konservatorių prezidiumas praėjusią savaitę priėmė gynybos stiprinimo veiksmų planą, kuriame numatyta iki 2030 m. įvesti visuotinį šaukimą, modernizuoti kariuomenę, plėsti gynybos pramonę, įrengti fortifikacijas ir t.t. „Tačiau susitikimo metu taip aiškiai ir nebuvo pasakyta, kokiomis lėšomis tai bus finansuojama. Abstrakčios kalbos ir jokio konkretumo, – įdomų momentą įvardino Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Užtat buvo „pasidžiaugta“, kad nebeliks gynybos finansavimui skirto bankų solidarumo mokesčio, kurį mes visi sumokėjome ir, tikėtina, mokėsime toliau. Bankai jį į savo sąnaudas įkalkuliavo, įkainius už paslaugas padvigubino ar net patrigubino, o dabar, valdantiesiems pareiškus, kad krašto apsaugai reikia daugiau pinigų, jie nuo to mokesčio atleidžiami. Manau, konservatoriai finansinėms institucijoms leidžia Lietuvos žmones skurdinti ruošdamiesi artėjantiems rinkimams ir taip tikėdamiesi užsitikrinti jų paramą.“ Pabrėžės, jog sutinka su tuo, kad esamomis geopolitinėmis sąlygomis krašto gynyba turi būti stiprinama, politikas pasisakė prieš naują naštą gyventojams. „Susitikime nuskambėjo įvairių siūlymų, pradedant pensijų apmokestinimu ir baigiant PVM didinimu. Šį mokestį lengviausia administruoti ir PVM padidinus 1 proc. biudžeto įplaukos išaugtų, tačiau tai reikštų tolesnį vargingiausiai gyvenančių Lietuvos gyventojų skurdinimą. Todėl atsakingai pareiškiu, kad Lietuvos regionų partija jokių naujų mokesčių įvedimui nepritars – pabrėžė Seimo narys. – Milijardai eurų europinės paramos guli įšaldyti ir jeigu jų nepanaudosime, po trijų metų ES juos atsiims. Nieko nebuvo padaryta, kad šie pinigai patektų į rinką, nors nuo jų surinkti mokesčiai ženkliai papildytų šalies biudžetą. Augant valstybės ekonomikai į jį irgi surenkama daugiau pajamų, todėl šių metų biudžeto išlaidos yra 2 mlrd. eurų didesnės negu 2023 m., kas tik patvirtinta, jog dirbti reikia šia kryptimi, tačiau realybėje yra žlugdomi didžiausi mokesčių mokėtojai arba įmonės traukiasi iš Lietuvos. Nemažai pinigų vis dar lieka šešėlyje, o „namų darbų“ neatlikusi Vyriausybė sugeba tik svajoti apie naujus mokesčius.“ Galiausiai Seimo narys pasigedo dėmesio šalies gyventojų apsaugai. „Daug kalbėta apie naujos ginkluotės pirkimą, bet liko neaišku, kas ir iš ko bus perkama bei kada ji pasieks Lietuvą. Tai yra svarbu, nes tanko ar raketų sistemos pirmoje pasitaikiusioje parduotuvėje neįsigysi, o jų eksploatacijai būtinas ne tik apmokytas personalas, bet ir techninis aptarnavimas bei savalaikis tiekimas, – akivaizdų faktą akcentavo J. Pinskus. – Tuo pat metu neišgirdau nė žodžio apie civilinės saugos priemonių diegimą bei skatinimą, apie slėptuves gyventojams, apie jų apsaugą nuo oro atakų. Bet juk būtent Lietuvos žmonės yra didžiausia mūsų krašto vertybė ir prioritetinė Vyriausybės sritis privalėtų būti jų apsauga.“

J. Pinskus: tai kam po galais dirba ši Vyriausybė?

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas patvirtino Vilniuje protestavusių ūkininkų išsakytus pastebėjimus apie tai, kad rusiški grūdai važiuoja per Lietuvą. „Vyriausybė to neslepia, tik ji teigia, kad oficialiai šie grūdai Lietuvoje nepasilieka, o per Klaipėdos uostą iškeliauja toliau. Visgi kažkokie atvežtiniai grūdai šalyje nusėda, tik pasakyti iš kur jie nėra paprasta, kadangi oficialiai nei iš Rusijos, nei, kas įdomu, iš Ukrainos grūdai, nors su jų ūkininkais dėl to buvo sutarta, nėra įvežami. Taip pat, nežinant tikrųjų apimčių, sunku įvertinti, kokią įtaką jie daro Lietuvos rinkai. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad dėl to tona grūdų vietinėje rinkoje atpinga 5 eurais. Mes, grūdų augintojai, manome, kad tona dėl atvežtinių grūdų pinga 15 – 20 eurų. Visgi esmė yra ne piniguose, o vertybiniame požiūryje ir moralėje, – patikslino jis. – Nors Rusija pripažinta agresore, Lietuvai priskirtas jos tarnaitės vaidmuo rūpinantis grūdu tranzitu. Tai lemia bendra ES politika, nenumatanti sankcijų ne tik žemės ūkio produkcijai, bet ir maisto produktams. Kita vertus, Lietuva galėtų vienašališkai imtis priemonių. Manau, sugriežtinus patikrą, noras gabenti rusišką produkciją gerokai sumažėtų, o Klaipėdos uostas dėl tokio jų kiekio, kurį dabar pakrauna, irgi labai nenukentėtų.“ Lietuvos regionų partijos pirmininką Joną Pinskų Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko žodžiai privertė susimąstyti. „URM vadovo Gabrieliaus Landsbergio iniciatyva Lietuva – geležinkeliai ir Klaipėdos uostas – prarado baltarusiškų kalio trąšų tranzitą. Pagrindinis visų trąšų komponentas – kalio trąšos – yra ne gaminamos, o kasamos. Apie 40 proc. jų pasaulio rinkai tiekia Kanada, 24 proc. – Rusija, 22 proc. – Baltarusija. Baltarusiška dalis – apie 15 milijonų tonų per metus keliaudavo per Lietuvą ir pildė mūsų šalies biudžetą. G. Landsbergis pasistengė, kad mes šių krovinių nebeturėtume, – priminė J. Pinskus. – Lietuvai nutraukus tranzitą, rinkoje susidarė deficitas, trąšų kaina už toną pakilo nuo 200 iki 1200 eurų, todėl iš to pasipelnė Rusija. Dabar trąšų kaina normalizavosi, nes, matyt, baltarusiai sutvarkė logistikos grandines, bet finale laimėjo Rusija, o Lietuva patyrė nuostolius.“ Dabar, pasak jo, panaši istorija kartojasi su rusiškais grūdais. „Ingridos Šimonytės Vyriausybė pripažįsta, kad žino apie rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą. Tai leidžia spėti, kad šiame procese dalyvauja ne tik URM ar Žemės ūkio, bet ir Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, nes visi procesai – susiję. Valdantieji garsiai deklaruoja paramą Ukrainai, kalba apie vertybinę politiką, tačiau realybėje plačiai atveria Lietuvos „duris“ rusiškai produkcijai, taip sudarydama sąlygas šaliai agresorei toliau pildyti savo biudžetą. Labai gali būti, kad per Klaipėdos uostą kaip „rusiški“ iškeliauja ir užgrobtose Ukrainos teritorijose nusavinti grūdai, – pastebėjo J. Pinskus. – Apibendrinant – Lietuvai buvo naudingas baltarusiškų trąšų tranzitas, bet jo buvo atsisakyta. Mūsų šalis dėl to prarado pajamas, įmonės atleido darbuotojus, o Rusija gavo papildomus 10 mlrd. eurų ir dar milijardą už sutarties nutraukimą gali prisiteisti Baltarusija. Rusiškų grūdų tranzitas nenaudingas Lietuvai nei morališkai, nei finansiškai, bet jis tęsiasi. Kol mūsų ūkininkai skaičiuoja nuostolius, Rusija skaičiuoja pelną. Nepaisant to, Prezidentas Gitanas Nausėda viešai reiškia pasitikėjimą už visą tai atsakingam URM vadovui G. Landsbergiui. Tai kam po galais dirba dabartinė Lietuvos valdžia?“

J.Pinskus: rikiuoja, rūšiuoja, skaldo, nes bijo!?

Sausio 23 d., kaip ir buvo žadėję, ūkininkai iš visos Lietuvos susirinko į Vilnių. Su jais susitikti vykęs Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinė valdžia bijo net taikaus žemdirbių protesto. „Pakeliui į sostinę sutikome traktorių koloną iš Širvintų, Ukmergės (Krikštėnų), Biržų rajonų. Nors visi važiavo tvarkingai ir apie jų judėjimą iš anksto buvo informuoti atitinkami organai, ties Rieše policijos pareigūnai ūkininkus stabdė, tikrino, skirstė, tarsi jie važiuotų ne protestuoti, o į kokį nors paradą ar pasirodymą. Kita vertus, tai aiškiai parodo, jog valdantieji yra tiek prisidirbę, tiesiogine žodžio prasme, kad bijo paprastų Lietuvos žmonių ir stengiasi nuo jų atsitverti, kad tik nereikėtų žiūrėti į akis, – pabrėžė J. Pinskus. – Mano nuomone, žmonių protesto atveju reikia ne slėptis už aukštų sienų ar pareigūnų pečių, o išeiti kalbėtis su protestuotojais, išgirsti juos ir bendromis jėgomis skubiai spręsti problemas, dėl kurių Lietuva gali likti be lietuviškos duonos, pieno ir mėsos.“ Sostinėje pabendravęs su akcijos dalyviais, politikas išskyrė kelis momentus. „Pirmiausia ūkininkai pavargo nuo nuolat keičiamos su žemės ūkio sektoriumi susijusios tvarkos ir nesąmoningų mokesčių. Jie nori aiškumo ir stabilumo, kurio valdžia niekaip neužtikrina. Kitas momentas, žmonės neslėpė, kad jeigu anksčiau žemę dirbti ėmėsi planuodami iš to gyventi, tai dabar toks sprendimas, dėl minėtų aplinkybių, tampa beveik neberealizuojamas. Žmonės, faktiškai, kaip baudžiavos laikais, priversti dirbti už maistą, kas, manau, nėra teisinga, – susikaupusias problemas vardino Lietuvos regionų partijos pirmininkas. – Galiausiai išgirdau daug priekaištų Lietuvą esą Europos Parlamente atstovaujančių politikų adresu. Pastarieji, akcijos dalyvių teigimu, metai iš metų gražiai kalba, daug žada, tačiau nepadarė visiškai nieko, kad Lietuvos ūkininkai gautų tokias pat išmokas, kokias gauna kitų ES šalių ūkininkai ir kad jie galėtų kaip lygūs su lygiais konkuruoti bendroje rinkoje su kitų valstybių-narių gamintojais. Lūkesčiai – paprasti ir suprantami, tačiau jeigu jau žmonėms teko traktoriais važiuoti iš pajūrio ar Žemaitijos į sotinę, tai parodo, kad sprendimus priimančių asmenų veiksmai jų neatliepia. Mažai tikėtina, kad iki rinkimų likus pusmečiui, valdantieji kažką keistų, tačiau tai yra aiškus signalas visuomenei, ko tikrai nereikėtų rinkti nei į Europos Parlamentą, nei į Seimą.“

J. Pinskus: Lietuva grąžinama į baudžiavos laikus?

Peržvelgus dabartinės valdžios, kurios kadencija pagaliau eina link pabaigos, nuveiktus „darbus“, apima negeros nuojautos, kad Lietuvą skubama grąžinti atgal į feodalizmo laikus, kai klestėjo baudžiava, o paprastas žmogus buvo „pririštas“ prie konkrečios vietos ir neturėjo jokių teisių. Būtent taip bendrą šalies socialinę-ekonominę situaciją linkęs vertinti Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. „Pažiūrėkime į naujausius „puikius“ valdančiųjų sprendimus. Konkrečiau – į leidimą gamtosaugininkams ne tik stabdyti automobilius patikrai, bet ir, radus pažeidimų, juos konfiskuoti, o „teršėjui“ paskirti baudą. Tai yra, žmogus ne tik nukentės finansiškai, nes neteks transporto priemonės, už kurią turės dar ir susimokėti, bet garantuotai patirs ir psichologinį stresą, – nurodė politikas. – Ir tai vyksta tuo pat metu, kai Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis perspėja, jog tolimesnis jau pusmetį vykdomos reformos įgyvendinimas gali sunaikinti atokesnius maršrutus. Aišku, valdančiųjų paskirtas susisiekimo ministras Marius Skuodis nepritaria kritikai dėl keleivių vežimo autobusais reformos, tačiau skaičiai kalba patys už save – per 7 praėjusių metų mėnesius iš tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pasitraukė 5 įmonės, kas lėmė maršrutų skaičiaus mažėjimą, kadangi rinkoje likusios įmonės nori dirbti tik pelninguose maršrutuose. Tai patvirtino ir Šilalės rajono meras Tadas Bartkus, pasak kurio, per pastaruosius trejus metus iš rajone buvusių 17 maršrutų liko tik 6, o metų pabaigoje bus panaikintas ir maršrutas į Vilnių. Kitaip sakant, Šilalė liks be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais miestais. Ir bijau, kad maršrutų mažėjimo tendencija, įvertinus tiek žmonių perkamosios galios smukimą dėl nuolat augančių kainų, tiek toliau prastėjančią duobėtų Lietuvos kelių ir byrančių tiltų bei viadukų būklę, gali tik stiprėti.“ Priminė jis ir kitus „geriausia, kas nutiko Lietuvai“ „pasiekimus“. „Šalies ekonomika, nepaisant ministrės Aušrinės Armonaitės pažadų ir gražių kalbų, stagnuoja, nes investicijas stabdo nesibaigiančios jos koalicijos partnerių kalbos apie artėjantį karą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuriai šiuo metu vadovauja Gintautas Jakštas, vieną po kitos rajonuose uždarinėja mokyklas ir žada dar labiau mažinti jų skaičių. Apie tai, jog po VRM vadovės Agnės Bilotaitės „iniciatyvų“ regionai liks be policininkų, net galvoti nesinori, – faktus vardino J. Pinskus. – O dabar pažiūrėkime į visą situaciją iš kito kampo. Didžiąją Lietuvos automobilių parko dalį vis dar sudaro senas arba labai senas transportas. Tai reiškia, kad, vadovaujantis naujuoju įstatymu, esą turinčiu užtikrinti mažesnę aplinkos taršą, dalis savininkų gali likti be automobilių. Miesto gyventojams tokiu atveju dar lieka viešasis transportas, o regionai, kaip matome, nebeturi ir jo, todėl jų gyventojams pasiekti didžiausiuose miestuose esančias švietimo ar gydymo įstaigas tampa problema. Galiu klysti, bet man visa ši situacija vis labiau primena viduramžius, kuomet paprastas žmogus gimdavo, dirbdavo ir mirdavo savo kaime, o išvykti iš jo galėjo tik su pono leidimu. Dabartinių valdančiųjų pastangomis beveik turime tą patį – nesaugius, be švietimo ir medicininės pagalbos paliktus regionus, kurių gyventojai didžiuosius miestus galės pasiekti nebent pėsčiomis, nes arklių kaimuose irgi, faktiškai, nebeliko. Todėl labai svarbu per rinkimus vėl „neužlipti ant to paties grėblio“ ir tikėtis, kad vienos naujos Vyriausybės kadencijos užteks atitaisyti bent dalį dabartinių valdančiųjų pridarytų „kliurkų“.

V.Kamblevičius: istorija klastojama ne tik Vilniuje

Sitkūnų radijo stotis – radiofoninė stotis, veikianti nuo 1950 m. ir transliuojanti radijo programas klausytojams Lietuvoje ir užsienyje. Stoties teritorija yra tarp Sitkūnų gyvenvietės ir Nevėžio upės, 17 km į šiaurę nuo Kauno, vakarinėje Žemaičių plento pusėje. Didelį vaidmenį ši stotis vaidino 1991 m. sausio įvykių metu. Kai valstybės perversmo organizatoriai užėmė Lietuvos radiją ir televiziją bei Vilniaus televizijos bokštą ir transliacija iš Vilniaus nutrūko 2 val. 01 min., po 40 sek. pradėjo veikti Sitkūnų radijo stotis. Eteryje pasigirdo Jolantos Šarpnickienės ir Dzintros Varžgalienės balsai. Sitkūnų stoties signalas pirmiausia pasiekė Lenkiją, Latviją, Estiją ir Suomiją, vėliau palydovinis ryšys žinias ir vaizdus perdavė visam pasauliui. Siųstuvai dirbo ištisas paras be išjungimo. Tuo sudėtingu Lietuvai laikotarpiu Sitkūnų radijo stoties gynybos štabui vadovo Lietuvos regionų partijos atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius. Šiandien savo gyvybe rizikavęs vyras yra nepelnytai pamirštas ir stumiamas į paraštes. „Kaune per sausio įvykius buvo du štabai, pagrindinis – Babtuose, kur veikė Sitkūnų radijo stotis, antrasis – Juragiuose, kadangi ten irgi yra radijo ir televizijos stotis. Suprasdami stoties svarbą, mes su savanorių komanda, kurią sudarė ūkių vadovai ir kiti aukštas pareigas ėję asmenys, pasirūpinome tinkama jos apsauga ir suformavome keturių žiedų gynybinę sistemą. Pirmąją zoną, esančią arčiausiai stoties, sudarė sunkioji technika, antrąją – 4 m. aukščio ir 3 m. pločio blokų siena, trečią – 4 m. aukščio spygliuotos vielos tvora, ketvirtą – paromis prie stoties budėję dešimtys tūkstančių žmonių. Taip pat visuose pagrindiniuose keliuose 2-3 km atstumu nuo Sitkūnų, buvo įkurti stebėjimo postai, kurie veikė ištisą parą ir dairėsi priešo. Mes prie stoties leidome dienas-naktis, šildėmės prie laužų, ant kurių gaminomės valgyti, o turėdami laisvo laiko šokome ir dainavome patriotiškas dainas. Aš pats Sitkūnų mokykloje praleidau du mėnesius iš eilės, – prisiminimais dalinosi V. Kamblevičius. – O šiandien turime tokią situaciją, kai savo nuveiktais „darbais“ giriasi ir už juos apdovanojami tie, kurių ten, kiek aš pamenu, net nebuvo. Kiekvienais metais Kauno rajono savivaldybė rengia iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą, degina laužus, vyksta pasirodymai, sakomos kalbos, dedamos gėlės, bet manęs į šį renginį nekviečia. Porą kartų buvau nuvažiavęs pats, bet kai pamačiau, kad nesu laukiamas, daugiau ten nebesilankau.“ V.Kamblevičiaus nuomone, taip konservatoriai ir jų „broliai-dvyniai“ socialdemokratai klastoja istoriją ir braukia iš juos tuos, kurie gynė Lietuvą. „Apie retransliacijos stoties gynybą yra išleistos dvi knygos. Pirmojoje paminėtas tiek aš, tiek Juragių štabo vadas, kuris už šią savo veiklą yra gavęs ir valstybinį apdovanojimą. Antrojoje faktiškai cituojami tik Juragių gynybos štabo vadovo prisiminimai, yra jo nuotrauka, o apie mane parašytas vos vienas sakinys. Nebejoju, jog tokį skirtingą požiūrį lemia tiek tai, kad istoriją, sekdami savo patriarcho Vytauto Landsbergio pavyzdžiu, bando perrašinėti kiti „konservatoriai“, kuriems talkina socialdemokratai, tiek tai, kad aš visuomet turėjau savo nuomonę ir nebijojau ją išsakyti, – garsiai svarstė buvęs Sitkūnų gynybos štabo vadas. – Patikslinsiu – man tos garbės ir apdovanojimų už tuomet nuveiktą darbą nereikia, nes dariau tai, ką privalo daryti kiekvienas Lietuvos pilietis. Šiuo atveju svarbiau žmonėms pateikti tikrą, o ne išgalvotą istoriją. Ne aš pirmas, ne aš paskutinis, kurį kagėbistų palikuonys ar tarnavę šiai sistemai stengiasi sumenkinti ir „išmesti“ iš istorijos, todėl labai svarbu, kad visuomenė žinotų, kaip buvo iš tikro. Nes tas, kuris neišmoksta savo istorijos, pasmerktas amžiams likti vaiku, o Lietuvai, ypač dabar, kaip niekada svarbu „subręsti“.

J. Pinskus: ko siekia socialdemokratų panikos skleidėja?

Ukrainoje vykstantis karas aiškiai parodė, kad kovoti su tokia šalimi, kokia yra Rusija, net ir padedant Vakarų partneriams, nėra paprastas dalykas. Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, naivu būtų tikėtis, kad, galimo karinio konflikto atveju, viena Lietuva pajėgų sustabdyti Maskvos agresiją, todėl būtina galvoti apie kompleksines gynybos priemones. „Šiame kontekste man keistai nuskambėjo socialdemokratų Seimo frakcijos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narės Dovilės Šakalienės viešas pareiškimas, kad Rusija per kelerius artimiausius metus gali sustiprėti tiek, jog ryžtųsi agresijai prieš Lietuvą, todėl esą būtina šalies gynybos biudžetą didinti dabartinių 2,5 proc. iki 3,5 proc. nuo BVP. Visiškai sutinku, kad šalies gynyba reikia rūpintis, tačiau nesuprantu, kodėl apie tai viešai kalba psichologo išsilavinimą turinti vaikų atiminėjimo reformos, kurią specialistai įvertinto kaip ilgalaikį antikonstitucinį ir antivalstybinio šios veikėjos veikimo prieš šeimos institutą padarinį, iniciatorė. Mano supratimu, tokių klausimų sprendimą privalu patikėti karybos srities specialistams, – akcentavo politikas. – Kaip jau esu minėjęs, krašto gynyba yra ne vienas atskiras veiksnys, o priemonių visuma. Viena tokių priemonių – mūsų pajėgumus stiprinantis Vokietijos brigados dislokavimas. Taip pat reikia galvoti apie bendrą gynybos su latviais, estais ir lenkais sistemą bei artimesnę integraciją su kitomis NATO šalimis, nes vieni mes nei būsime saugūs, nei pajėgsime ilgai kovoti su Rusija.“ Valstybei ir taip sunku, tad užuot toliau alinus šalį, politiko nuomone, reikia parengti rimtą gynybinę strategiją ir numatyti jos realizavimo būdus. „Latvija išlaidas gynybai iki 3 proc. planuoja padidinti iki 2027-ųjų, Estija 3 proc. ribą yra nusiteikusi pasiekti šiemet, tokį biudžetą turėjusi Lenkija dabar jį didina iki 4 proc., tačiau pažiūrėjus į tai, kaip lenkai tvarkosi, tampa akivaizdu, jog pinigai naudojami tikslingai, o lenkų ambicijos – turėti galingiausią sausumos kariuomenę Europoje – yra pagrįstos, – teigė J. Pinskus. – Ir visai kitaip situacija atrodo Lietuvoje, kur valdantieji tik kalba apie biudžeto didinimą, tačiau iš jų veiksmų matome, kad neturi aiškios gynybinės vizijos. Tai lemia, kad tik gavę papildomai pinigų, jie skuba pirkti tai, kas pasitaiko po ranka, o ne tai, kas tikrai pasitarnautų krašto gynybai, ką akcentuoja ir karybos specialistai. Taip pat keista, kai valdantieji nesutaria tarpusavyje ir transliuoja visuomenei skirtingas žinutes. KAM vadovas konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad Rusija nepuls, o URM vadovaujantis Gabrielius Landsbergis ir esą opozicijai priklausančių, tačiau visuomet „teisingai“ nubalsuojančių socialdemokratų atstovė viešai teigia ką kitą. Esą opozicijai, nes, faktiškai, Seime konservatoriai ir socialdemokratai veikia išvien, todėl jiems ir pavyksta prastumti neaišku kam naudingus įstatymus.“ Lietuvos regionų partijos pirmininko nuomone, tokiuose plačiai ištransliuojamuose pareiškimuose galima įžvelgti ir daugiau „povandeninių akmenų“. „Viešos diskusijos apie tai, jog kariniam biudžetui reikia daugiau pinigų (kas, tikėtina, suponuoja naujus mokesčius) bei gąsdinimai, jog Rusija puls greičiau, negu teigia karo srities ekspertai, neigiamą poveikį daro ne tik žmonėms, bet ir verslams. Pastarieji Lietuvoje niekaip negali atsigauti po kovindinės pandemijos ir energetinių išteklių kainų šuolio, o dabar dar prisideda ir potencialių investuotojų atgrasymas, nes kas norės ateiti į kraštą, kurį tuoj tuoj užpuls kita šalis? Karas yra jautri tema, todėl apie tai reikia kalbėti atsakingai, patikint tokias užduotis specialistams ir gerai pasveriant kiekvieną viešai ištariamą žodį. O tokie pareiškimai, kokiais svaidosi mūsų valdantieji, nebejotinai situaciją tik blogins ir turės ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – apibendrino J. Pinskus.

J. Pinskus: kompetencijos stygius ar noras pakenkti?

Aplinkos ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas, komentuodamas akcizų suskystintoms naftos dujoms (SND) padidinimą pareiškė, kad nuo karo pradžios SND importas iš Rusijos augo 700 proc., kadangi tai yra Europos Sąjungos nesankcionuota prekė. Jis piktinosi, kad šias dujas perkantis verslas nėra „moralus“ ir teigė, kad sprendimas „apmokestinti Kremliaus eksportą“ yra teisingas. Lietuvos regionų partijos pirmininką tokie aplinkos ministro S.Gentvilo teiginiai apstulbino. „Nori nenori, bet tenka pripažinti, kad dabartinės Vyriausybės ministrai – vienas už kitą gudresni. URM vadovas Gabrielius Landsbergis įtraukė Lietuvą į bylinėjimąsi su Baltarusija dėl trąšų tranzito, kas Lietuvai gali kainuoti 1 mlrd. eurų ir vos nesukėlė atviro konflikto be ES pritarimo blokuodamas Kaliningradą. S.Gentvilas nuo juo neatsilieka ir džiaugiasi, kad Lietuvos gyventojams brangsta ne tik dyzelinas, bet ir ES neužkliuvusios dujos. Esą jeigu niekas nieko rusiško nebepirks, tai ir Lietuvos oras bus ypatingai švarus, ir parodysime visiems, kaip mes „kovojame“ su Rusija. Kur čia logika? – nesuprato politikas. – Juk dėl tokių veiksmų kenčia ne Rusijos, o Lietuvos verslai bei gyventojai. Ir pirmiausia tie, kurie gyvena regionuose arba soduose ir dujas naudoja ne tik maisto gamybai, bet ir šildymui. Jie taip elgiasi, nes alternatyvų nelabai turi. Nenustebsiu, jeigu valdantieji netrukus nuspręs apmokestinti ir savigynai naudojamus balionėlius, nes juk ir ten – dujos. O kalbant rimtai, valdžia vėl nusitaikė į sparčiai mažėjančią viduriniąją klasę ir smulkųjį bei vidutinį verslą, kurie ir taip išgyvena ne pačius geriausius laikus. Užuot padėjus jiems, valdžia akivaizdžiai kenkia.“ Kalbėdamas apie S.Gentvilo „kovas“, Lietuvos regionų partijos pirmininkas priminė, kad Lietuvos žmonės ir taip visomis išgalėmis padeda Ukrainai. „Kas daiktais, kas pinigais, bet prisideda daugelis, išskyrus nebent jau minėtą G. Landsbergį. O tokia aplinkos ministro logika, kad esą branginant SND saviems, mes būsime dar didesni kovotojai ir taip padėsime Ukrainai, kelia labai daug klausimų. Netgi, manyčiau, yra priešingai. G. Landsbergiui uždraudus trąšų tranzitą iš to jau laimėjo jį perėmusi Rusija, o netrukus milijardą iš mūsų gali gauti ir Baltarusija. S. Gentvilas džiaugiasi brangstančiais degalais ir dujomis, tačiau „nepastebi“, kad taip skurdina tiek žmones, tiek verslus, todėl nenustebsiu jeigu Lietuvos parama kovojančiai šaliai ims mažėti. Pagalvokime, kam tai galėtų būti naudinga? – retorinį klausimą uždavė J. Pinskus. – Tuo pat metu kaimyninės šalys savo gyventojais ir verslais rūpinasi. Lenkijoje, kuri nepaisant pastarojo meto ekonominių nesutarimų, Ukrainai padeda tiek, kiek nė viena kita Rytų Europos šalis, SND akcizas yra 13,14 euro už toną. Estijoje jis siekia 55 eurus už toną. Latvijoje jokio akcizo SND iš viso nėra. Ir tik Lietuva gali pasigirti dar vienu „rekordu“ – didžiausiu pasaulyje akcizu suskystintoms naftos dujoms, siekiančiu 304,1 euro už toną. Tik labai abejoju ar toks rekordas džiugina mūsų šalies gyventojus…“  

J. Pinskus: ar tikrai visi dirbsime iki mirties?

Nuo šių metų ir vyrai, ir moterys į pensiją išeis vėliau nei pernai. Vyrai – 64 metų ir 8 mėnesių – dviem mėnesiais vėliau, o moterys – 64 metų ir 4 mėnesių, t.y. 4 mėnesiais vėliau. „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič sako, kad senatvės pensijos amžius bus ilginamas ir kitąmet, kol galiausiai bus pasiekta visiems bendrai taikoma 65 metų amžiaus riba. „Visi matome, kad su demografinėmis problemomis susiduria ne tik Lietuva, bet ir didžioji dalis Vakarų valstybių. Tai yra, gimsta mažiau vaikų negu anksčiau, o žmonės gyvena ilgiau. Tas lemia, kad tenka galvoti tiek apie darbo jėgos papildymą, tiek apie tai, iš kur gauti pinigų sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus asmenims. Mano nuomone, bandyti šį klausimą spręsti atimant iš žmonių jų teisę į užtarnautą poilsį nėra teisinga, – nurodė Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskaus – Remiantis oficialiosios statistikos portalo duomenimis, vidutinis Lietuvos vyrų amžius yra 69,9 metai, moterų – 78,9. Kitaip sakant, išėjęs į pensiją statistinis vyras nelabai bespės ja pasidžiaugti. Valstybei gal tai ir naudinga, tačiau nėra sąžininga visą gyvenimą dirbusio ir mokesčius mokėjusio asmens atžvilgiu. Kitas svarbus momentas – tikrai yra sričių, kuriose dirbti sulaukus vyresnio amžiaus gali būti ne tik sunku, bet ir pavojinga. Tik nepastebėjau, kad senatvės pensijos amžių ilginę valdantieji tai būtų įvertinę.“ Paraleliai jis atkreipė dėmesį į tai, jog pats darbo jėgos klausimas Lietuvoje nėra sprendžiamas iš esmės. „Verslininkai, užuot galvoję apie didesnius atlyginimus ar geresnes socialines sąlygas vietos gyventojams, įsiveža darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Valdantieji tai mato, tačiau nieko nedaro, kad situacija keistųsi. Tačiau nei vieni, nei kiti nepagalvoja apie tą, jog tai tėra laikinas problemos sprendimas, kadangi pasikeitus ekonominėms sąlygoms, be darbo gali likti ir šiuo metu už mažesnius atlyginimus dirbantys atvykėliai. Jeigu jie pasiliks Lietuvoje, juos irgi reikės išlaikyti. Taip pat, jeigu jie čia dirba legaliai, ateityje teks pensijas mokėti ir jiems. O kas jas uždirbs? – retoriškai teiravosi J. Pinskus. – Mano supratimu, vienintelė reali išeitis, reikalaujanti daugiau laiko, bet tikrai duosianti daugiau naudos, yra rūpestis savo šalies piliečiais. Viena vertus, laikas pagalvoti apie išvykusiųjų pritraukimo priemones, kita – skatinti jaunus žmones kurti šeimas ir susilaukti daugiau vaikų. Mes, Lietuvos regionų partija, ta linkme jau dirbame ir esame pateikę ne vieną pasiūlymą, susijusi tiek su šalies regionų patrauklumo žmonės ir verslams didinimu, tiek su priemonėmis išvykusių sugrąžinimui, tačiau visus juos valdančioji koalicija atmetė arba ignoravo. Visgi, nesiimant mūsų siūlomų priemonių, mes ne tik rizikuojame dirbti iki mirties, bet ir vieną diena galime tapti tautine mažuma savo pačių valstybėje.“  

Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus sveikina artėjančių švenčių proga!