Naujienos
J. Pinskus: kodėl nacionalinis transliuotojas nutyli dalį tiesos?
LRT paskelbė, kad net ketverius metus buvo žinoma, jog išvykę šalies piliečiai nori sugrįžti, o dabar pagaliau buvo išsiaiškinta, kas lemia tokį jų pasirinkimą. Apklausa parodė, kad dažniausia motyvacija grįžti tampa Lietuvoje augantys atlyginimai ir šeimyninės aplinkybės. LRT nurodė, kad „vis daugiau emigrantų grįžta dėl didėjančio atlyginimų“, tačiau neįvardino jokių konkrečių skaičių. Tai yra, akcentas buvo ne į tai, kad vis daugiau emigrantų grįžta į gimtinę, o į tai, jog didžioji dalis grįžta dėl pinigų. Nepaisant to, vis tiek buvo teigta, kad „grįžtančiųjų skaičiai auga“. Toks migracijos klausimo traktavimas užkliuvo Lietuvos regionų partijos pirmininkui Jonui Pinskui. „Peržvelgus į statistiką, migracijos mąstai buvo sumažėję, o didėjantys grįžtančių skaičiai lėmė, kad 2018 m. dėl grynosios emigracijos šalis neteko tik 3292 gyventojų – mažiausiai per visą Nepriklausomybės laikotarpį. 2019 m. tendencijos liko panašios – imigracija viršijo emigraciją net vienuolika mėnesių iš dvylikos. Bendras migracijos balansas per 2019 m. buvo +10 794 žmonių. 2020 m. jis fiksuotas dar didesnis – +19 993, tačiau 2021 m. kovą migracijos balansas vėl tapo neigiamas (-364), – skaičius įvardino politikas. – Praėjusiais 2022 metais migracijos balansas vėl buvo teigiamas. Remiantis Europos migracijos tinklu (EMT), mūsų šalį paliko 15 270 žmonių, atvyko 87 367. Tačiau čia yra vienas svarbus momentas. EMT aiškiai įvardina, kad nuo 2022 m. lietuvių dalis bendrame imigrantų sraute sudarė tik 15 proc., ES piliečių dalis sumažėjo iki 1 proc., o atvykusių ne ES šalių gyventojų dalis išaugo iki 84, 4 proc. Iš jų 75,9 proc. sudarė Ukrainos, 12,1 proc. – Baltarusijos gyventojai.“ Į LIETUVĄ ATVYKSTANČIŲ ASMENŲ PAGAL ŠALIS RODIKLIAI Partijos lyderis akcentavo, kad gyventojų prieaugis nebuvo natūralus. „Sakant paprasčiau bendrą staigų praėjusių metų Lietuvos gyventojų skaičiaus didėjimą lėmė būtent minėtų dviejų šalių piliečiai. Iš viso 2022 metais Lietuvoje gyveno arti 190 tūkst. užsieniečių. Apie „augančius grįžtančiųjų srautus“ kalbėjusi LRT to „nepastebėjo“, kas leidžia teigti, kad migracijos tendencijos ir toliau išlieka teigiamos. LIETUVOJE GYVENANČIŲ UŽSIENIEČIŲ SKAIČIUS Visgi reikia suprasti, jog atvykusieji vieną dieną gali išvykti, o pačios Lietuvos demografinė padėtis neatrodo džiuginančiai. Valstybinės duomenų agentūros statistika rodo, kad nuo 2004 m. iš mūsų šalies išvyko beveik 745 tūkst. gyventojų, o atvyko 438 tūkst. asmenų. Nuo Nepriklausomybės atgavimo 1990 metais Lietuvos gyventojų sumažėjo beveik penktadaliu – 23 proc. arba 836 tūkst. žmonių (kitu šaltinių teigimu, išvykusiųjų skaičius viršijo milijoną). Realybės nepripažinimas ir bandymas meluoti patiems sau užkerta kelią būdų, kuriais būtų galima išsaugoti tautinę valstybę, sumažinti išvykstančiųjų ir realiai padidinti sugrįžtančiųjų skaičių, paieškai. Džiaugdamiesi tuo, ko iš tikro nėra, mes tik bloginame situacija. Juolab kad niekas nesiima analizuoti emigracijos priežasčių, o jų yra gerokai daugiau negu piniginiai klausimai. Manau, kad žmonės išvyksta dėl augančios socialinės atskirties, netobulos ir realiai nereformuojamos teisinės sistemos, nenuspėjamų valdžios sprendimų, didėjančios takoskyros tarp didžiųjų miestų bei regionų ir t.t. Tik pripažinę problemą ir ją nuodugniai išanalizavę, galėsime kalbėti apie priemonių, skirtų jos sprendimui taikymą. Ir tai turime padaryti patys, nes jokie migrantai iš kitų šalių mūsų problemų už mus neišspręs“, – apibendrino J. Pinskus. Diagramos – https://123.emn.lt/
Yra proga pasidžiaugti partijos pasiekimais
Remiantis naujausios „Vilmorus“ apklausos duomenimis, jeigu rinkimai į Seimą vyktų dabar, Lietuvos regionų partiją rinktųsi 3,1 proc. respondentų. Skaičiuojant nuo balsuojančiųjų, tai reiškia, kad partija pirmą kartą peržengtų 5 proc. barjerą ir patektų į Seimą. Prieš metus partiją rinkosi vos 1,6 proc. respondentų. Tai akivaizdžiai įrodo, kad tiek partijos vadovai, tiek jos skyriai, tiek atskiri nariai dirba daug ir efektyviai, o visuomenėje jų veikla tampa vis labiau pastebima ir vertinama. Tai koreliuoja su dar vienu svarbiu statistiniu momentu – partijos lyderis Jonas Pinskus išlieka tarp kelių politikų, kuriuos rinkėjai daugiau vertina teigiamai, negu neigiamai. Dar vienas aktyvios neviešos partijos pirmininko veiklos įrodymas yra tai, kad jis patenka į geriausiai rinkėjų interesus atstovaujančių politikų reitingą, ko tikrai nebūtų pavykę be darniai, kaip laikrodžio mechanizmas, veikiančios komandos paramos. „Vilmorus“ vadovo, sociologo Vlado Gaidžio nuomone, pats J. Pinskus iki šiol žiniasklaidoje buvo mažai matomas, tačiau prie jo populiarumo augimo galėjo prisidėti tiek iš pirmųjų laikraščių ir portalų puslapių nedingstanti jo sutuoktinė Živilė Pinskuvienė, tiek politiko aktyvi nevieša veikla. Pastaroji prielaida yra ypač tiksli, nes J. Pinskus su visa gausia ir nuolat talkinančia komanda aktyviai dirba neviešai. Partijos nariai daug važinėja po regionus, tiesiogiai bendrauja su potencialiais rinkėjais, kelia visai šaliai aktualias problemas, viešina jas ir siūlo sprendimų būdus. Kartais pasiūlymų realizavimui pritrūksta Seimo daugumos politinės valios, tačiau reikia nepamiršti, kad jau kitais metais Lietuva turės naują Seimą, kuris, tikėtina, palankiau vertins dabartinės opozicijos veiklą ir jos teiktus pasiūlymus. Apibendrinant, galima drąsiai teigti, kad Lietuvos regionų partija juda teisinga linkme, šalies žmonės tai mato, vertina, todėl būtina išlikti vieningiems, išlaikyti dabartinį kursą, toliau dirbti krašto gyventojų labui ir, labai tikėtina, kad linkusių savo balsus atiduoti partijai skaičius iki kitų metų rinkimų dar labiau išaugs.
J. Pinskus: valdžios vizija – Lietuva be sporto?
Stipriausia šalies paplūdimio tinklinio vyrų pora – Audrius Knašas ir Patrikas Stankevičius, gruodžio pradžioje iš Filipinų į Lietuvą grįžo su bronzos medaliais, iškovotais „Beach Pro Tour“ turnyro „Challenger“ serijos etape. Tai – pirmasis istorijoje tokio rango medalis tarp vyrų, gerinantis lietuvių pozicijas kovoje dėl vietos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Visgi sportininkai neslėpė, kad jiems apmaudu, nes Lietuvos sporto finansavimo sistema tokių medalių nelaiko svarbiais, dėl to finansinė sportininkų padėtis siekiant olimpinės svajonės nė kiek nepagerės. Jau sausio 10 dieną Lietuvoje vyks didžiausiu 2024 m. sporto renginiu mūsų šalyje vadinamas Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Tai bus pirmasis toks dailiojo čiuožimo renginys Lietuvos istorijoje, tačiau jį organizuojančios Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis sako, kad valdžiai renginys neįdomus ir finansinės pagalbos iš valstybės organizatoriai negavo. Vertindamas susiklosčiusią situaciją, Lietuvos regionų partijos pirmininkas priminė, kad ir prezidentūroje vykusio „Regionų forumo“ metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovas Gintautas Jakštas apie sportą net neužsiminė. „Tai leidžia daryti prielaidą, kad dabartinės Vyriausybės vizijoje Lietuva yra ne tik be regioninių švietimo ar medicinos įstaigų, bet ir be sporto. Na taip, mes visi džiaugiamės krepšininkų pasiekimas, dar kažkiek dėmesio sulaukia futbolas, bet juk yra ir daugiau sporto šakų – plaukimas, irklavimas, paplūdimio tinklinis, dailusis čiuožimas ir t.t., – platų šakų spektrą priminė politikas. – Čia net galima vesti savotišką paralelę tarp sporto ir bendros Lietuvos politikos: „didmiesčiams“ – krepšiniui ir futbolui – viskas, „regionams“ – likusioms sporto šakoms – nieko. Tik ar taip teisinga?“ Praeityje ne vieną apdovanojimą irklavime iškovojęs J. Pinskus įžvelgė ir kitą svarbų niuansą. „Valdantieji daug kalba apie Lietuvos reklamą, leidžia šimtus tūkstančių jos įvaizdžio kūrimui, tačiau nusisuka nuo tų, kurie tikrai garsina mūsų kraštą toli už jo ribų. Štai paplūdimio tinklininkai su Lietuva „supažindino“ Filipinus. Tikrai prie Lietuvos tarptautinio žinomumo ir patrauklumo tiek turistams, tiek investicijoms didinimo prisidėtų Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, tačiau valdžia nenori priimti net jai „ant lėkštutės“ padėtų galimybių. Nes tam nebėra pinigų? Ar priešingai – iš tokios pagalbos niekas nenubyra ją teikiantiems ir nesudaroma proga pasireklamuoti? Klausimai, prie kurių tikrai dar bus sugrįžta, nes dvejopų standartų negali būti nei politikoje, nei sporte“, – apibendrino J. Pinskus.
J. Pinskus: gynybos srityje pasigendu kompleksinių sprendimų
Šalies valdantiesiems vis garsiau kalbant apie galimą karinį konfliktą ir būtinybę jam ruoštis, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus teigia pasigendantis kompleksinių sprendimų. „Nors Lietuvoje užsibrėžtas tikslas sukurti tinkamą priedangų tinklą, net jo realizavimas susiduria su iššūkiais. Lapkričio 17 d. duomenimis, pateiktais Vidaus reikalų ministerijos, šalyje iš viso yra 3220 priedangų. Vietos jose užtektų apie 850 tūkst. arba 30 proc. šalies gyventojų. Kiekviena savivaldybė įvardija skirtingas priedangų plėtros problemas – lėšų trūkumą, išnaudotas galimybes ir gyventojų pasipriešinimą – bet viską vienija tai, kad civilių gyventojų sauga palikta jų pačių atsakomybei, – pesimistiškai situaciją įvertino J. Pinskus. – Nors, tam tikra prasme, gal ir nėra blogai, kad neskubama šiaip jau į kairę ir dešinę taškomų pinigų leisti priedangoms. Viena vertus, Gaisrinės ir civilinės saugos specialistas Saulius Zabulėnas abejoja, kad visi spėtų pasinaudoti net ir jau esančiomis. Kita – a.a. karybos srities specialistas, pulkininkas Zenonas Vegelevičius teigė, kad žmonių apsaugai būtinos ne priedangos, o rimtos slėptuvės. Deja, mūsų dienomis naujų niekas nebestato bei baigia sunaikinti dar esančias.“ Politiko nuomone, valdžia privalo galvoti ne tik apie kariškius, bet ir apie civilius gyventojus. „Perkami tankai, kita puolamoji technika, planuojami nauji kariniai miesteliai, tačiau pasigendu dėmesio paprastiems žmonėms, kuriems, karo atveju, tektų ne ką mažesni išbandymai. Galvojant apie juos, būtina tiek imtis priemonių dar esamų karinių slėptuvių išsaugojimui, tiek skatinti jas, o ne spąstais galinčias tapti priedangas, įrengiančius privačius ir juridinius asmenis. Nes ką gins kariai, jeigu nebeliks paprastų piliečių? – retoriškai teiravosi J. Pinskus. – Taip pat, karybos specialistų vertinimu, Lietuvai žymiai aktualesni negu tankai yra dronai ir efektyvi priešlėktuvinė gynyba. Tiek Ukrainos, tiek Izraelio pavyzdžiai aiškiai rodo, kad jos nesant nesaugūs tampa bet kokie antžeminiai objektai, būtų tai karinė technika ar infrastruktūra.“ Kitu kritiškai svarbiu veiksniu konflikto atveju, pasak Lietuvos regionų partijos pirmininko, taptų medicininė pagalba. „Kalbama apie pavojų ir tuo pat metu naikinamos regioninės ligoninės ir gydymo įstaigos, siekiant visą mediciną sukoncentruoti didžiuosiuose miestuose. Šito niekaip negaliu suprasti, nes visiems aišku, kad karo atveju pirmieji bus atakuojami didieji miestai, o regionai išliks sąlyginai saugūs. Be to, didžiuosiuose medicininiuose kompleksuose operacinės įkuriamos viršutiniuose aukštuose, tad per apšaudymus ar antskrydžius jos tikrai nukentėtų, – priminė J. Pinskus. – Ir visai kitaip šiame fone atrodo nedidelės regioninės ligoninės, kuriose operacinės galėtų veikti net rūsiuose. Tai gal, bent jau kol geopolitinė situacija nėra pati geriausia, užuot leidusi pinigus naujiems, brangiai kainuojantiems projektams be aiškios pabaigos ir įvairioms pseudoreformoms, valdžia pagaliau pripažins savo klaidas ir ims jas taisyti? Tarkim, pasirūpins slėptuvėmis ir, užuot uždariusi, sustiprins nemažą potencialą turinčias regionines gydymo įstaigas. Dabar tam dar turime laiko, kurio, konflikto atveju, tikrai nebeliks.“
Lietuvos regionų partijos atstovai Seime siūlo inicijuoti trijų valstybinių įmonių auditą
Lietuvos regionų partijai priklausantys parlamentarai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis Seimui pateikė nutarimo projektą, kuriuo siekiama pavesti Valstybės kontrolei iki 2024 m. gruodžio 1 d. atlikti valstybės valdomos įmonės akcinės bendrovės „Ignitis grupė“, valstybės valdomos įmonės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir valstybės įmonės Registrų centras 2021 ir 2022 biudžetinių metų finansinį, veiklos ir atitikties valstybinį auditą bei įvertinti audituojamų subjektų materialinių, finansinių ir darbo išteklių naudojimą ekonomiškumo, pirkimų poreikio / pirkimų vykdymo efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes. Tokį sprendimą lėmė kelios aplinkybės: „Ignitis grupės“ atstovas Jonas Rimavičius, nepaisant viešai išsakomų priekaištų grupės dividendų politikai, teigia, kad šių įsipareigojimų akcininkams keisti neplanuojama. Pagal 2020 metų rugsėjį patvirtintą dividendų politiką, „Ignitis grupė“ už 2020-uosius finansinius metus išmokėjo 85 mln. eurų dividendų. Už vėlesnius metus siekiama skirti bent 3 proc. didesnę sumą. Seimo Ekonomikos komiteto nariai jau siūlė Vyriausybei peržiūrėti valstybės valdomų įmonių dividendų politiką ir numatyti galimybę, kad didesnę „Ignitis grupės“ įmonių dividendų dalį reikėtų investuoti į kapitalą ir infrastruktūros atnaujinimą. „Ignitis grupės“ įmonių investicijų ir dividendų problema iškelta po to, kai Valstybės kontrolė pareiškė, kad vartotojai grupės bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų. Per devynis šių metų mėnesius „Ignitis grupė“ uždirbo 212,6 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (184,9 mln. eurų). Nors Registrų centras yra valstybinė įmonė ir nemokamai naudojasi savivaldybių žinioje esančiomis patalpomis, tiek eiliniai piliečiai, tiek savivaldybės šiai įstaigai turi mokėti už kiekvieną paiešką, už kiekvieną išduodamą popieriuką. Be to, trumpinamas savivaldybėse veikiančių Registrų centro skyrių darbo laikas, nes jiems esą neapsimoka dirbti ilgiau. Tai lemia, kad pinigus už paslaugas mokantys asmenys verčiami gaišti laiką nuolat augančiose eilėse priduodant dokumentus ar juos atsiimdami. „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus atlyginimas 2022 m. viršijo 10 000 eurų, holdingo vadovų tarybos nariai uždirbo daugiau negu po 8 tūkst. eurų. Eilinių šios valstybinės įmonės darbuotojų algos nesiekia 1000 eurų, o tų, kurie tuo piktinasi, prašoma išeiti iš darbo. Be to, praėjusiais metais LGT, esą dėl sumažėjusių krovinių srautų, atleido 1,6 tūkst. darbuotojų, tačiau net nebuvo užsiminta apie vadovų atlyginimų mažinimą. LGT taip pat gauna milijonus eurų iš valstybės, tačiau niekas tiksliai nežino, kur tie pinigai nukeliauja.
Lietuvos regionų partijos atstovai Seime siūlo inicijuoti trijų valstybinių įmonių auditą
Lietuvos regionų partijai priklausantys parlamentarai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis Seimui pateikė nutarimo projektą, kuriuo siekiama pavesti Valstybės kontrolei iki 2024 m. gruodžio 1 d. atlikti valstybės valdomos įmonės akcinės bendrovės „Ignitis grupė“, valstybės valdomos įmonės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir valstybės įmonės Registrų centras 2021 ir 2022 biudžetinių metų finansinį, veiklos ir atitikties valstybinį auditą bei įvertinti audituojamų subjektų materialinių, finansinių ir darbo išteklių naudojimą ekonomiškumo, pirkimų poreikio / pirkimų vykdymo efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes. Tokį sprendimą lėmė kelios aplinkybės: „Ignitis grupės“ atstovas Jonas Rimavičius, nepaisant viešai išsakomų priekaištų grupės dividendų politikai, teigia, kad šių įsipareigojimų akcininkams keisti neplanuojama. Pagal 2020 metų rugsėjį patvirtintą dividendų politiką, „Ignitis grupė“ už 2020-uosius finansinius metus išmokėjo 85 mln. eurų dividendų. Už vėlesnius metus siekiama skirti bent 3 proc. didesnę sumą. Seimo Ekonomikos komiteto nariai jau siūlė Vyriausybei peržiūrėti valstybės valdomų įmonių dividendų politiką ir numatyti galimybę, kad didesnę „Ignitis grupės“ įmonių dividendų dalį reikėtų investuoti į kapitalą ir infrastruktūros atnaujinimą. „Ignitis grupės“ įmonių investicijų ir dividendų problema iškelta po to, kai Valstybės kontrolė pareiškė, kad vartotojai grupės bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų. Per devynis šių metų mėnesius „Ignitis grupė“ uždirbo 212,6 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (184,9 mln. eurų). Nors Registrų centras yra valstybinė įmonė ir nemokamai naudojasi savivaldybių žinioje esančiomis patalpomis, tiek eiliniai piliečiai, tiek savivaldybės šiai įstaigai turi mokėti už kiekvieną paiešką, už kiekvieną išduodamą popieriuką. Be to, trumpinamas savivaldybėse veikiančių Registrų centro skyrių darbo laikas, nes jiems esą neapsimoka dirbti ilgiau. Tai lemia, kad pinigus už paslaugas mokantys asmenys verčiami gaišti laiką nuolat augančiose eilėse priduodant dokumentus ar juos atsiimdami. „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus atlyginimas 2022 m. viršijo 10 000 eurų, holdingo vadovų tarybos nariai uždirbo daugiau negu po 8 tūkst. eurų. Eilinių šios valstybinės įmonės darbuotojų algos nesiekia 1000 eurų, o tų, kurie tuo piktinasi, prašoma išeiti iš darbo. Be to, praėjusiais metais LGT, esą dėl sumažėjusių krovinių srautų, atleido 1,6 tūkst. darbuotojų, tačiau net nebuvo užsiminta apie vadovų atlyginimų mažinimą. LGT taip pat gauna milijonus eurų iš valstybės, tačiau niekas tiksliai nežino, kur tie pinigai nukeliauja.
J. Pinskus: kalbėdami apie krašto gynybą, pamirštame svarbiausią dalyką
Lietuvos krašto apsaugos ministerija nuolat kartoja, kad Lietuvai yra būtinas vokiečių batalionas – karinis vienetas turintis nuo 300 iki 1200 karių. Lietuvos kariuomenės vadai nori tankų, nes pasak jų, be šios technikos neįmanoma nei gynyba, nei puolimas. Tuo pat metu tiek užsienio, tiek mūsų šalies karybos ekspertai („Global SOF foundation“ vadovas atsargos pulkininkas Stuardas Bradinas, Švedijos gynybos universiteto dėstytojas pulkininkas leitenantas Joakimas Paasikivi ir k.t.) pabrėžia, kad karo Ukrainoje pamokos rodo, jog ne tankai keičia situaciją, o modernios priemonės. Būtent todėl jie siūlo stiprinti rezistenciją, investuoti į modernias karybos technologijas ir pasirūpinti šalies priešlėktuvine gynyba. Deja, sprendimus priimantys asmenys jų girdėti nėra linkę, konstatuoja Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. „Kariuomenė suka tuo pačiu keliu kaip ir kelininkai. Viskas, ką jie žino, tai duokite pinigų ir pripirkite mums brangios technikos. Jokiu būdu nesakau, kad nereikia rūpintis krašto gynyba, tačiau gal, užuot aklai skubėjus su pirkimais, pirma realiai įvertinkime situaciją ir įsiklausykime į tai, ką sako specialistai? – garsiai svarstė partijos pirmininkas. – O jie akcentuoja, kad tankai nebėra panacėja, nes 500 eurų kainuojantis dronas gali nesunkiai sunaikinti šimtą milijonų kainuojančią techniką. Tai gal, ypač prisiminus, kad ekonominė situacija Lietuvoje ir taip yra prasta, o kitų metų biudžetas bus skylėtas, tikslingiau būtų turimus pinigus investuoti į modernias technologijas. Juolab kad vietoje vieno tanko už tą pačią sumą būtų galima įsigyti kelis šimtus tūkstančių bepiločių skraidyklių, kas, mano vertinimu, gerokai sustiprintų Lietuvos gynybinius pajėgumus.“ Kitas momentas, į kurį dėmesį atkreipė politikas – žmogiškasis veiksnys. „Tarkim, Lietuva dar kartą prasiskolins ir prisipirks brangios technikos (norisi tikėti, kad „Bokserių“ istorija nebepasikartos), o kas toliau? Ar mes turime ją galinčių ir, kas dar svarbiau, norinčių valdyti žmonių? Taip, Lietuva turi kariuomenę, šaulius, savanorius, tačiau kiek iš jų iš tikro yra pasirengę mirti už Tėvynę? Ir kiek paprastų žmonių stotų gintį šalį agresijos atveju? – labai svarbų klausimą uždavė J. Pinskus. – Valdžios ir valstybės tapatinti negalima, bet kokį pavyzdį rodo dabartiniai valdantieji? Apie grėsmes kalbančio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vaikai išvežti į Ameriką, tad akivaizdu, kad jie nei tarnauti, nei ginti Lietuvos nesiruošia. Tuo pat metu mokyklose, užuot galvojus apie patriotinį ugdymą, bandoma įdiegti visuomenės nepritarimo sulaukusią ir tik nedidelei daliai žmonių reikalingą Gyvenimo įgūdžių programą. Vaikams nuo mažų dienų siekiama įkalti, kad nei šeima, nei kalba, nei tradicijos, nei Tėvynė nebėra svarbu. Jeigu valdantiesiems tai visgi pavyks, bijau, kad apie kažkokią visuotinę rezistenciją agresijos atveju beliks tik pasvajoti, nes vertybių, dėl kurių verta būtų kovoti, tiesiog nebeliks…“
J. Pinskus: kalbėdami apie krašto gynybą, pamirštame svarbiausią dalyką
Lietuvos krašto apsaugos ministerija nuolat kartoja, kad Lietuvai yra būtinas vokiečių batalionas – karinis vienetas turintis nuo 300 iki 1200 karių. Lietuvos kariuomenės vadai nori tankų, nes pasak jų, be šios technikos neįmanoma nei gynyba, nei puolimas. Tuo pat metu tiek užsienio, tiek mūsų šalies karybos ekspertai („Global SOF foundation“ vadovas atsargos pulkininkas Stuardas Bradinas, Švedijos gynybos universiteto dėstytojas pulkininkas leitenantas Joakimas Paasikivi ir k.t.) pabrėžia, kad karo Ukrainoje pamokos rodo, jog ne tankai keičia situaciją, o modernios priemonės. Būtent todėl jie siūlo stiprinti rezistenciją, investuoti į modernias karybos technologijas ir pasirūpinti šalies priešlėktuvine gynyba. Deja, sprendimus priimantys asmenys jų girdėti nėra linkę, konstatuoja Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. „Kariuomenė suka tuo pačiu keliu kaip ir kelininkai. Viskas, ką jie žino, tai duokite pinigų ir pripirkite mums brangios technikos. Jokiu būdu nesakau, kad nereikia rūpintis krašto gynyba, tačiau gal, užuot aklai skubėjus su pirkimais, pirma realiai įvertinkime situaciją ir įsiklausykime į tai, ką sako specialistai? – garsiai svarstė partijos pirmininkas. – O jie akcentuoja, kad tankai nebėra panacėja, nes 500 eurų kainuojantis dronas gali nesunkiai sunaikinti šimtą milijonų kainuojančią techniką. Tai gal, ypač prisiminus, kad ekonominė situacija Lietuvoje ir taip yra prasta, o kitų metų biudžetas bus skylėtas, tikslingiau būtų turimus pinigus investuoti į modernias technologijas. Juolab kad vietoje vieno tanko už tą pačią sumą būtų galima įsigyti kelis šimtus tūkstančių bepiločių skraidyklių, kas, mano vertinimu, gerokai sustiprintų Lietuvos gynybinius pajėgumus.“ Kitas momentas, į kurį dėmesį atkreipė politikas – žmogiškasis veiksnys. „Tarkim, Lietuva dar kartą prasiskolins ir prisipirks brangios technikos (norisi tikėti, kad „Bokserių“ istorija nebepasikartos), o kas toliau? Ar mes turime ją galinčių ir, kas dar svarbiau, norinčių valdyti žmonių? Taip, Lietuva turi kariuomenę, šaulius, savanorius, tačiau kiek iš jų iš tikro yra pasirengę mirti už Tėvynę? Ir kiek paprastų žmonių stotų gintį šalį agresijos atveju? – labai svarbų klausimą uždavė J. Pinskus. – Valdžios ir valstybės tapatinti negalima, bet kokį pavyzdį rodo dabartiniai valdantieji? Apie grėsmes kalbančio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vaikai išvežti į Ameriką, tad akivaizdu, kad jie nei tarnauti, nei ginti Lietuvos nesiruošia. Tuo pat metu mokyklose, užuot galvojus apie patriotinį ugdymą, bandoma įdiegti visuomenės nepritarimo sulaukusią ir tik nedidelei daliai žmonių reikalingą Gyvenimo įgūdžių programą. Vaikams nuo mažų dienų siekiama įkalti, kad nei šeima, nei kalba, nei tradicijos, nei Tėvynė nebėra svarbu. Jeigu valdantiesiems tai visgi pavyks, bijau, kad apie kažkokią visuotinę rezistenciją agresijos atveju beliks tik pasvajoti, nes vertybių, dėl kurių verta būtų kovoti, tiesiog nebeliks…“
Per pinigus valdantieji nebemato medžių
Dar 2021 metų lapkritį Lietuvos Respublikos Seimo nariai iš Lietuvos regionų partijos – Jonas Pinskus ir Andrius Palionis, inicijavo ir parengė Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projektą. Juo buvo siūloma valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose uždrausti atvejinius ir plynuosius kirtimus. Teiktas projektas turėjo labai aiškų tikslą – išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus. Pasiūlymas buvo pateiktas atsižvelgiant į tai, kad 2021 metais Lietuvoje realūs miškų kirtimo mastai apie 2,5 karto viršijo tvaraus miškų naudojimo normas. Atvejiniai ir plynieji kirtimai valstybiniuose parkuose jau tada darė didelę žalą visai biologinei įvairovei – ji buvo stumiama iš įprastų buveinių ir verčiama taikytis prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Ypatingai daug žalos tokie kirtimai daro valstybiniams parkams priskirtuose miškuose, kuriuose gyvena retos, nykstančios, į Raudonąją knygą įrašytos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys. Minėta aplinkybė lemia tai, kad ypač svarbu sustabdyti milžinišką neigiamą poveikį ekosistemai darančius plynuosius kirtimus. Remiantis geraisiais užsienio šalių pavyzdžiais ekologiniu rekreaciniu požiūriu vertingiausius miškus (tokių Lietuvoje yra nemažai) būtina pritaikyti sveikatinimui ir poilsiui. Toks sprendimas generuotų papildomas pajamas išsaugant ir vis labiau mažėjančius žaliuosius plotus. Tarkim Vokietijoje pajamos iš tokių miškų 200 kartų viršija pajamas, gaunamas pardavus medieną. Šioje veikloje aktyviai dalyvauja ir iš jos užsidirba valstybinio miškų sektoriaus darbuotojai. Už tokių projektų įgyvendinimą atsakinga tarptautinė organizacija ISFT (International Forest Therapy Society) nurodo, kad Lietuva minėtai veiklai yra puikiai tinkama, o joje dalyvaujantiems valstybinio miškų sektoriaus darbuotojams sukuriamos nuolatinės darbo vietos, kadangi mišką reikia ne kirsti, o jo rūpintis. Taip pat sukuriama daug gerai apmokamų darbo vietų regionų gyventojams ir verslininkams. Galiausiai tokie sprendimai prisideda prie krašto žaliosios ekonomikos klestėjimo. Kadangi šiai veiklai būtini didesni vientisi brandaus miško masyvai, privalu skubiai stabdyti kirtimus vertingiausiuose miškuose. Pirmiausia – valstybinei priklausančiuose nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kuriuose būtina išlaikyti vientisus miško masyvus. Minėtu įstatymo pakeitimo projektu siekiama apsaugoti jautrią biologinę Lietuvos įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, mažinti dėl vykdomų plynųjų kirtimų atsirandančią žalą ekosistemoms bei mažinti tokių kirtimų daromą vizualinę žalą. Pažymėtina, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vertingųjų miškų apsaugai ir saugomoms teritorijoms. Taip pat siekiama užtikrinti, jog nebūtų daromas neigiamas poveikis žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemai. Prioritetu, kalbant apie Lietuvos miškus, turi būti tvarus jų naudojimas. Deja, 2021 m. gruodį projektui po pateikimo pritarta nebuvo. Nepaisant to, Seimo nariai J. Pinskus bei A. Palionis nenuleido rankų, todėl po antrojo pateikimo 2022 m. balandį projektas sulaukė reikiamos Seimo narių paramos. Visgi ir to neužteko, kad jis pasiektų svarstymo stadiją. Tikėtina dėl to, jog projektą rengė opozicinės partijos atstovai, Vyriausybė, kuri ne tik nestabdo, bet netgi skatina Lietuvos miškų niokojimą, pateikė neigiamas išvadas, o pats projektas dar nėra apsvarstytas Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Stebint kas šiuo metu vyksta tiek paprastuose miškuose, tiek saugomose teritorijose, tampa akivaizdu, jog Seimo narių J. Pinskaus ir A. Palionio dar 2021 metais siūlytas projektas buvo puiki priemonė išvengti drastiškų plynųjų miškų kirtimų. Matyt tai ir buvo pagrindinė neigiamos dabartinės Vyriausybės išvados, kuri visur mato tik pinigus, todėl vis agresyviau bruka nekilnojamojo turto mokestį bei leidžia toliau naikinti Lietuvos „žaliuosius plaučius“, priežastis. Įvertinus tai, vilčių, kad projektas bus patvirtintas dar šios kadencijos Seime, kasdien mažėja. Kita vertus, norisi tikėti, kad kitąmet, kai Lietuva vėl rinks valdžią, į ją pateks atsakingi piliečiai, suprantantys, jog nukirsti medį galima per valandą, tačiau auginti jį reikia visą gyvenimą ir projektui, sukuriant Lietuvos miškams patikimą apsaugą, bus pritarta.
J.Pinskus: „melždami“ biudžetą toli nenuvažiuosime
Antradienį Seimo plenarinėje posėdžių salėje parlamentarai apsvarstė 2024 m. biudžeto projektą bei grąžino jį Vyriausybei tobulinti. Kažkokie pokyčiai jame yra tikėtini, tačiau įvertinęs biudžeto pristatymą bei žiūrėdamas į ateitį, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus optimizmu netryško. „Man skaudžiausia ir jautriausia tema yra keliai, kadangi būtent jie daro bene didžiausią įtaką regionų socialiniam-ekonominiam atsigavimui. Na taip, biudžetą pristatę konservatoriai pasiūlė Vyriausybei įvertinti galimybę skirti papildomas lėšas Kelių priežiūros ir plėtros programai, tačiau tuo pat metu jie tik dar kartą patvirtino, jog į visas šaliai aktualiausias problemas linkę žiūrėti labai siaurai. Sakyčiau, toks nedidelės kontorėlės buhalterės požiūris, nesugebant suvokti, kad pasaulis neapsiriboja jos mažyčiu kabinetu, o yra žymiai platesnis, – palyginimą pateikė politikas. – Įprastą „duokite ir duokite pinigų“ laikas pamiršti. Viena vertus, biudžetas ir taip braška per visas siūles bei prognozuojamas deficitinis, kita – bent jau kelių tvarkymui ir priežiūrai, ką jau ne kartą esu minėjęs, finansavimą galima gauti gerokai veiksmingesnėmis priemonėmis.“ J. Pinskus priminė ir neseną vizitą į Lenkiją. „Važiavo Ekonomikos komiteto nariai, važiavo vienas iš susisiekimo viceministrų. Visi ne tik išgirdome, bet ir savo akimis pamatėme, kad lenkų pasirinkta schema – įkurti specialų kelių fondą ir iš jo finansuoti infrastruktūros darbus, vėliau susigrąžinant 85 proc. lėšų iš Europos Sąjungos – puikiai veikia, o lenkai gali džiaugtis puikiais keliais. Be to, tai sukuria papildomas darbo vietas, auga žmonių užimtumas. Iš biudžeto ne tik nepaimamas nė vienas zlotas, bet į jį sumokama daugiau mokesčių. Deja, Lietuvoje darbų šia linkme kaip nėra, taip nėra, – konstatavo Lietuvos regionų partijos pirmininkas. – Nors galbūt tai lemia dabartinių valdančiųjų kompetencijos stygius ir minėtas buhalterinis požiūris į tai, ką reikia vertinti per makroekonominę prizmę? Juk jie šiandien nesugeba įsisavinti net tų pinigų, kuriuos ES jau skiria, tai, matyt bijo gauti jų dar daugiau. Man tai atrodo ne tik keista, bet ir visiškai nesuprantama, todėl ir toliau nenuleisiu rankų, bei teiksiu su keliais ir infrastruktūra susijusius įstatymų projektus. Vilčių, kad dabartinė valdžia tam pritars, nėra daug, tačiau tai taps įdirbiu ateičiai, kai po kitų metų rinkimų, tikiuosi, atsakingi postai bus patikėti ne atsitiktiniams veikėjams, o patirtį ir reikiamas kompetencijas turintiems specialistams.“
J. Pinskus: kelių būklė – tragiška, bet toliau kalbų niekaip nenueinama
Prabėgusią savaitę Prezidentūroje vyko Regionų forumas, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skirtas krašto kelių būklės aptarimui. Deja, Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus teigimu, sprendimus priimantys ar už kelius atsakingi asmenys pažvelgti į šią problemą plačiau vis dar nesugeba. Pasak jo, kalbėjusieji forume bėdavojo dėl prastų Lietuvos kelių, minėjo Lenkiją, kaip susitarę kartojo, kad reikia daugiau pinigų, bet jokių konkrečių pasiūlymų niekas nepateikė. „O juk viskas yra daug paprasčiau, negu gali atrodyti. Nė vienas susisiekimo ministras per pastaruosius 20 metų nepadarė to, ką prieš mėnesį padarėme mes – Seimo Ekonomikos komiteto nariai. Užuot tuščiai kalbėję, tiesiog nuvažiavome į Lenkiją ir tiesiai jų Kelių direkcijos vadovų paklausėme – kiek pinigų keliams jie gauna iš biudžeto? Lenkų atsakymas nustebino, nes, pasirodo, iš biudžeto keliams pinigų jie neima. Visai. Nes kelių tiesimui skiriamus pinigus generuoja specialus, dar 2003 metais prie Valstybinio banko įkurtas, fondas,“ – įdomią detalę įvardino partijos pirmininkas. Lenkai paaiškino, kad fondui buvo paskirtos visos kelių mokesčių pajamos ir sumažinto degalų akcizo procentas. Pradėjęs generuoti pajamas, lenkų kelių fondas galėjo ne tik išleisti kiek brangesnes negu valstybinės obligacijas, bet ir skolintis. „Kalbant skaičiais, tarkim, į fondą suplaukia milijardas. Antrą tiek jis surenka iš obligacijų ar imdamas kreditus. Taigi, du milijardai keliauja kelių tiesimui. Nutiesus kelius, po 18 mėnesių Lenkija kreipiasi į Europos Sąjungą ir pastaroji jiems kompensuoja 85 proc. išlaidų. Kitaip sakant, išleidę 2 mlrd., vėliau 1,7 mlrd. lenkai susigrąžina. Taip jie atgauna visus pasiskolintus pinigus, o prie turimų „laisvų“ pinigų vėl gali pridėti fondo per metus sugeneruotus milijardus ir skirti visą tai keliams, net nebeimdami kreditų. Juolab kad, po 18 mėnesių 85 proc. vėl sugrįžta. Tas lemia, kad lenkams keliams visiškai nebereikia biudžeto pinigų, o plėtrą stabdo tik statybinių medžiagų ir darbuotojų stygius“, – išsamiai kaimynų patirtimi pasidalino J. Pinskus. Nepaisant to, kad schema – kaip gauti finansavimą kelių tvarkymui – praktiškai padėta ant lėkštutės, atsakingi asmenys, pasak jo, ir toliau nenori jos pastebėti arba jiems neužtenka kompetencijų suvokti jos veikimo mechanizmo. „Mes Lietuvoje turime akcine bendrove tapusią Kelių direkciją, kuri galėtų veikti analogiškai Lenkijos kelių fondui ir iki šiol iš biudžeto kaip išmoką gaunamus pinigus gautų kaip pajamas. Šiandien iš akcizo Lietuvoje į biudžetą surenkamas milijardas eurų, iš kurių 550 mln. eina keliams. Pritaikius lenkų schemą, jiems būtų skiriama ta pati suma, tačiau ji ateitų kaip AB Kelių direkcijos pajamos. Biudžetas dėl to nenukentėtų, nes vis tiek šie pinigai yra atiduodami AB Kelių direkcijai, bet gaudama nuolatines pajamas įmonė galėtų skolintis ar leisti obligacijas. Tai generuotų papildomas pajamas, o visus turimus pinigus būtų galima panaudoti kelių tiesimui. Po projekto realizavimo praėjus 18 mėnesių beliktų kreiptis į Europos Sąjungą, susigrąžinti 85 proc. keliams išleistų pinigų bei pakartoti procesą. Aišku, tam reikėtų pakeisti kai kuriuos įstatymus, tačiau, kaip rodo lenkų pavyzdys, ši schema puikiai veikia, – toliau pasakojo J. Pinskus. – Ir net jeigu šiandien iš Europos Sąjungos už kelių tvarkymą atgautume jau nebe 85 proc., o kad ir 50 proc., tai vis tiek būtų didelė, apčiuopiama nauda, o pinigus vėl būtų galima investuoti į krašto kelių tiesimą. Kaip parodė lenkų pavyzdys, kai šis mechanizmas įsisuka, jis veikia labai puikiai. Todėl gal ir mes dar galime spėti pasinaudoti puikia lenkų schema ir nelaukdami kitų metų bei naujų Seimo rinkimų, jau šiame biudžete numatyti reikiamas, kelią investicijoms į kelius atveriančias, pataisas?“
J. Pinskus: kodėl valdantieji nenori Lietuvoje gerų kelių?
Kelininkai neslepia, kad Lietuvos kelių ir kitos, kritiškai svarbios infrastruktūros būklė yra… kritinė. Nepaisant to, tiek Seimo valdantieji, tiek premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama šalies Vyriausybė į šią problemą linkę žiūrėti atsainiai. Reikiamo finansavimo keliams, tiltams ir viadukams iš kitų metų biudžeto taip pat, bent kol kas, nenorima skirti. Toks aplaidumas, Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus vertinimu, šaliai gali kainuoti labai brangiai. „Energetikos ministerija nepanaudoja visų jos žinioje esančių milijoninių lėšų. Tuo pat metu savivaldybės jau tris metus laukia RFF lėšų – 2,5 mlrd. eurų, tačiau šie pinigai, kuriuos turėtų skirti Finansų ministerija, vis dar nepasiekė galutinių gavėjų. Kalbant apie Susisiekimo ministeriją, ji neslepia, kad jai trūksta beveik 400 mln. eurų, todėl ypatingą reikšmę kraštui turintys keliai pasilieka absoliučiame užribyje. Utenos kelias iš viso tapo Lietuvos gėda. Kadaise gerais keliais garsėjusi Lietuva dabar ritasi žemyn ir tik laiko klausimas, kada dėl šios infrastruktūros būklės įvyks nelaimė“, – pabrėžė J. Pinskus. Pasak jo, aiškaus atsakymo, kodėl keliai palikti likimo valiai ir kodėl nepanaudojamos turimos lėšos, vis dar nėra. O institucijų atstovų teiginiai apie tai, kad viską esą lemia išaugusios kainos bei vangiai vykstantys konkursai, politiko neįtikino. „Su keletu kitų Ekonomikos komiteto narių nuvykome susitikti su Lenkijos viešųjų kelių departamento vadovu Jaroslavu Vaškievičiumi (Jaroslaw Waszkiewicz). Viešnagės tikslas buvo išsiaiškinti iš kur lenkai gavo tiek pinigų, kad per 10 metų padarė stebuklą ir, kalbant apie kelius, aplenkė net Vokietiją. Pasirodo, jie 2004 metais įkūrė fondą, į kurį nukreipė kelių mokestį ir pusę akcizų mokesčio. Taip pat fondas gali skolintis lėšas ir leisti obligacijas, nes turi nuolatines pajamas. Po 18 mėn. Lenkija pateikia paraišką ES ir pastaroji kompensuoja 85 proc. kainos. Tai lemia, kad pinigų lenkams netrūksta, o darbų apimtis stabdo tik turimi pajėgumai ir gaunami medžiagų kiekiai, – patikslino J. Pinskus. – Taip pat lenkai pasidžiaugė, kad sutvarkius kelius žmonės pradėjo keltis į regionus, o paskui juos atėjo ir verslas. Nors tai suprantama – niekas nenori gyventi tokioje vietoje, iki kurios negalima nusigauti ir, priešingai, visi mielai keliasi į lengvai pasiekiamas teritorijas. Taigi, galvojant apie Lietuvos regionų atgaivinimą, vienas iš sudedamųjų kompleksinio problemos sprendimo dalių yra keliai.“ Susitikimas, pasak politiko, davė ir daugiau naudos. „Lenkijos institucijos vadovas atvirai pasidalino praktinėmis patirtimis. Pasak jo, mokamų kelių šalis planuoja atsisakyti, nes ši idėja nepasiteisino. Jeigu už kelius moka žmonės, jiems tai kliūna, jeigu moka valstybė, smarkiai išauga jos patiriamos išlaidos. Tik keista, kad kai lenkai mokamų kelių atsisako, ši idėja vis aktyviau brukama Lietuvoje. Nes valdantieji nori dar labiau nuskurdinti žmones? – garsiai svarstė J. Pinskus. – Taip pat kaimynai atsisakė kelių 2+1 (dvi juostos į vieną pusę, viena – į kitą), ką dabartiniai valdantieji planuoja daryti Utenos kelyje. Lenkai savo kailiu patyrė tokios idėjos keliamas problemas, todėl dabar visur tiesiai tik 2+2 (po dvi juostas į kiekvieną pusę) kelius. Ir jie mielai dalinasi savo patirtimi, todėl man visiškai nesuprantama, kodėl iki šiol niekas iš valdančiųjų tuo nepasidomėjo ir nepasiūlė pritaikyti jų gerosios patirties mūsų krašte. Juolab kad tai padaryti yra visai paprasta, o rezultatus mes visi pajustume labai greitai. Nepaisant to, valdžia daro viską, kad gerų kelių Lietuvoje nebūtų.“
Patvirtinta artimiausio pusmečio Lietuvos regionų partijos strategija
Po pirmojo naujai išrinkto Lietuvos regionų partijos prezidiumo posėdžio partijos pirmininkas Jonas Pinskus apibendrino susitikimo rezultatus. „Mes ruošiamės kitąmet artėjantiems trims ypatingai svarbiems rinkimams. Lietuvos Respublikos prezidento, į kuriuos partija iškėlė Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos kandidatūrą. Lietuvos Respublikos Seimo bei Europos parlamento. Kandidatai į šias dvi institucijas bus įvardinti gruodžio mėnesį įvyksiančiame partijos posėdyje. O iki to laiko atliksime visus suplanuotus ir aptartus parengiamuosius darbus. Esame sparčiai auganti partija, kuri turi patrauklų potencialą ir jį būtina išnaudoti. Mes priimame naujus žmones, galime leisti prisijungti prie mūsų ir politinėms jėgoms, kurių požiūris į Lietuvą, jos regionus ir šalies ateitį sutaps su mūsų. Partijos potencialą rodo sparčiai didėjantis narių skaičius, kuris beveik pasiekė 6000 ir toliau sėkmingai vienas po kito atidaromi nauji skyriai. Neseniai įsikūrė jaunas ir ambicingas skyrius Kauno rajone, prie kurio vairo stojo Augustas Vilkas. Mažeikių skyrius, turintis net penkis savivaldybės narius, sustiprėjo su, tikėtina, būsima miesto mere Danguole Ruginyte-Norvaiše. Taip pat įkūrėme du narius savivaldybės taryboje turinti naują skyrių Kelmėje, kuriam vadovauja Lina Samulytė. Visų ateities planų atskleisti nenoriu, tačiau galiu patikinti, kad tai – dar ne pabaiga“, – trumpai pirmąjį posėdį apibendrino J. Pinskus. Taip pat pirmojo posėdžio metu buvo pasveikintas gimtadienį švenčiantis atsakingasis partijos sekretorius Vytautas Kamblevičius.
