Naujienos
J. Pinskus: ar valdantieji dangsto nusikaltėlius?
Praėjusių metų lapkritį Lietuvos regionų partijai priklausantys parlamentarai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis Seimui pateikė nutarimo projektą, kuriuo buvo siekiama pavesti Valstybės kontrolei iki 2024 m. gruodžio 1 d. atlikti valstybės valdomos AB „Ignitis grupė“, valstybės valdomos AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir valstybės įmonės Registrų centras (RC) 2021 ir 2022 biudžetinių m. finansinį, veiklos ir atitikties valstybinį auditą bei įvertinti audituojamų subjektų materialinių, finansinių ir darbo išteklių naudojimo ekonomiškumą, pirkimų poreikio / pirkimų vykdymo efektyvumą ir rezultatyvumą ir t.t. Deja, valdančioji dauguma šios opozicijos politikų iniciatyvos nepalaikė ir pasiūlymas buvo atmestas. Pastarosiomis dienomis tapo žinoma, kad RC darbuotojai bendrininkavo su nusikaltėliais, kurie, suklastoję dokumentus, užvaldė svetimą nekilnojamojo turto plėtros bendrovę ir ištuštino jos sąskaitą. Tai galutinėje nutartyje konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad finansinių nuostolių patyrusiam verslininkui valstybė su nusikaltėliais privalės solidariai atlyginti žalą. „Kadangi Registrų centras buvo viena tų įmonių, kurių audito mes siekėme, galima daryti prielaidą, kad jam valdantieji kelią užkirto žinodami apie ne visai skaidrią RC darbuotojų veiklą arba bijodami, kad aikštėn iškils ir daugiau nešvarių darbelių, – garsiai svarstė Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus. – Visuomenę pasiekė tik viena istorija, o kiek jų gali būti tiek RC, tiek kitose valstybinėse įmonėse, kurių nebuvo leista audituoti?“ Abejonių dėl šių įmonių veiklos skaidrumo politikas turėjo ir daugiau. „Lietuvos geležinkeliai atleidžia eilinius darbuotojus, tačiau jų vadovai gauna milžiniškus atlyginimus. „Ignitis grupei“ priklausantis ESO „apsiskaičiavo“ su žmonių pinigais, tačiau permokas grąžina labai nenoriai. RC, kaip paaiškėjo, draugauja su nusikaltėliais, už ką turėsime sumokėti mes visi, tačiau Vyriausybei tai nekliūna, – nemalonią tiesą įvardino Seimo narys. – Užtat valdžia skuba žmonėms įbrukti naujus mokesčius, nes trūksta pinigų krašto gynybai. O gal jų atsirastų atlikus išsamų visų trijų minėtų įmonių auditą ir įvertinus, kaip jos naudoja finansinius bei ekonominius išteklius? Galbūt joms tikrai nereikia tiek turtų, kiek jos dabar valdo, o vadovų atlyginimai galėtų būti mažesni? Be to, atliktas auditas visuomenei parodytų, kad valdžia solidarizuojasi su ja, rūpinasi žmonių gerove ir siekia, kad valstybinės įmonės, apie ką daug prieš rinkimus kalbėjo konservatoriai, veiktų skaidriai ir vadovautųsi aukštais moralės standartais. Vienas auditas duotų atsakymus į daugybę klausimų, bet, vertinant bendrą situaciją, susidaro įspūdis, kad kaip tik tokios viešumos valdantieji ir bijo.“
Ž. Pinskuvienė: Lietuvos regionų partijos sąrašas Europos Parlamento rinkimams – patirties ir entuziazmo simbiozė
„Atvirumas ir drąsa veikti!“ Su tokiu šūkiu į Europos Parlamento rinkimus žengia dar jauna, bet sparčiai stiprėjanti Lietuvos regionų partija (toliau – LRP), patvirtinusi reitinguotą kandidatų sąrašą. Kaip jau skelbta anksčiau, sąrašą vesti patikėta vienai iš stipriausių šalies savivaldos lyderių, partijos pirmininko pavaduotojai, Širvintų rajono savivaldybės merei Živilei Pinskuvienei. Pasak jos, kaip nacionaliniu mastu, taip ir Europos Sąjungoje, stiprinti regioninę politiką būtina. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių perspektyvoms dažnai koją kiša regioninė atskirtis, kurią dar labiau gilina socialiniai, ekonominiai, švietimo, sveikatos sistemų netolygumai. Tad ir Europos Parlamento rinkimams besirengiantys Lietuvos regionų partijos atstovai yra pasirengę laikytis šios krypties. „Esu tikra, kad iš kitų politinių jėgų išsiskiriame aiškiais prioritetais, iš kurių svarbiausi – regioninė bei vertybinė linija. Tai mus vienija ir buria į drąsią komandą, pasiruošusią atstovauti Lietuvos žmonėms Europos Parlamente. Kas mane pažįsta, puikiai žino, kad veiksmo bus,“ – teigė savo atvirumu ir drąsa keliant į viešumą neteisybę, įvardinant didžiausias problemas bei imantis veiksmų jų sprendimui pasižyminti politikė. Lietuvos regionų partijos Europos Parlamento rinkimų sąraše – net 22 kandidatai. Jame – ir žinomi veidai, patyrę nacionalinės politikos atstovai, Seimo nariai, vienmandatininkai, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, buvęs Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, savo patirtimi Europos Parlamente su kolegomis besidalijantis dabartinis europarlamentaras Stasys Jakeliūnas, parlamentaras Zenonas Streikus, o sąrašo pagrindą sudaro visų šalies regionų atstovai. Dauguma jų – savivaldybių tarybų nariai: Linas Memys, Martinas Leščiauskas, Giedrė Pavasarytė, Aurelija Jonikaitė, Sigitas Kancevyčius, Beata Valungevičienė, Justina Dirsienė, Gintaras Kasputis, Lina Samulytė, Gintarė Sakalauskaitė, Danguolė Ruginytė-Norvaišė, Eduardas Šablinskas, Dalia Skeberdienė, Oskaras Jankauskas, Gintaris Petrėnas, Laura Radzevičiūtė, Aneta Koryznė. „Lengva nebus. Lietuva į Europos Parlamentą deleguoja tik 11 atstovų, todėl vien partijos iškelto tikslo, noro bei tarybos įpareigojimo neužtenka. Labai tikimės žmonių palaikymo ir kviečiame į gyvus susitikimus, kurių, kaip ir iki rinkiminės kampanijos, organizuosime gausiai visuose šalies regionuose,“ – po LRP tarybos sprendimo sakė Ž. Pinskuvienė. Lietuvos regionų partijos sąrašas Europos Parlamento rinkimams Živilė Pinskuvienė Andrius Palionis Stasys Jakeliūnas Zenonas Streikus Linas Memys Martinas Leščiauskas Giedrė Pavasarytė Aurelija Jonikaitė Sigitas Kancevyčius Beata Valungevičienė Justina Dirsienė Gintaras Kasputis Lina Samulytė Gintarė Sakalauskaitė Danguolė Ruginytė-Norvaišė Eduardas Šablinskas Dalia Skeberdienė Oskaras Jankauskas Gintaris Petrėnas Laura Radzevičiūtė Aneta Koryznė Jonas Pinskus
J. Pinskus: panikos skleidėjų tikslas – demoralizuota Lietuvos visuomenė?
Po Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis neslėpė slogių nuotaikų ir įspėjo, kad saugumo situacija yra prasta. Tą patį jis pakartojo nuvykęs į Kijevą ir perspėjo, kad stringanti Vakarų parama Ukrainai gali nulemti konflikto baigtį. Galiausiai jis pabrėžė, kad ukrainiečiams nepalanki situacija fronte kelia grėsmę ir greta Rusijos esančioms valstybėms. „Visos frazės ir veiksmai yra orientuoti į konkretų rezultatą, tačiau aš nesuprantu, kokio rezultato savo pasisakymais siekia šios Vyriausybės nariai, – teigė Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Riba tarp visuomenės mobilizavimo, jos suvienijimo ir išgąsdinimo yra labai plona. Šiuo atveju, mano supratimu, ji buvo peržengta. Jeigu tokiomis kalbomis buvo tikimasi suburti žmones, tai dabar akivaizdu, kad išėjo priešingai: tiek žmonės, tiek verslai traukiasi iš Lietuvos ir niekas neskuba čia investuoti. Nepaisant to, valdančiųjų retorika nesikeičia, kas leidžia teigti, kad valstybėje tikslingai sėjama panika, todėl už tokius dalykus reikia ne girti, bausti. Galbūt ne taip, kaip su panikieriais elgiamasi karo metu, kai jie tiesiog šaudomi, bet bausmės turi būti griežtos.“ Politiko teigimu, visuomenės mobilizavimas vykdomas kitomis priemonėmis. „Būtina šalies švietimo sistemoje įdiegti patriotinį ugdymą, skatinti žmones didžiuotis Tėvyne, mylėti jos istoriją ir kultūrą, akcentuoti, kad sava valstybė būtina tautos išlikimui. Gal tuomet šaukiamojo amžiaus jaunuoliai rinksis ne baudas, o tarnybą savo šaliai. Taip pat ne paslaptis, kad Lietuvoje trūksta ne tik slėptuvių, bet ir sirenų, nekalbant jau apie priešlėktuvinės gynybos sistemas. Kai kurie veikėjai klausimą siūlo spręsti naujais mokesčiais, tačiau pinigų galima sutaupyti sumažinus išpūstą biurokratinį aparatą ir neskubant jų dalinti kitiems. Nesiginčiju, kad kovojančiai Ukrainai būtina padėti, tačiau gal pirma pasirūpinkime savo žmonių saugumu, investuokime į juos, nes būtent Lietuvos žmonės yra didžiausias mūsų turtas, tačiau patys jie taip nesijaučia, – dar vieną svarbų momentą priminė J.Pinskus. – Pateiksiu tik vieną pavyzdį – Lietuvos nekilnojamojo turto rinka stagnuoja, nes gyventojai perka būstus Ispanijoje, JAV, Kipre, Tailande, Balyje ar Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tai rodo, kad žmonės netiki, jog šalies valdžia konflikto atveju juos apgins ar kad padės gintis patiems, todėl jau dabar rūpinasi atsitraukimo planais. Jeigu panašios tendencijos išliks, netrukus gali ateiti tokia diena, kai nebeliks kam Lietuvos ginti. Nors, prisiminimus visus dabartinės Vyriausybės „darbelius“ ir tai, kad faktiškai visais atvejais išlošdavo Rusija, gal toks ir yra valdančiųjų tikslas – demoralizuotas, panikos apimtas ir gynybai nepasirengęs kraštas, kurį, kaip ir praėjusio amžiaus viduryje, bus galima užimti nepaleidus nė vieno šūvio?“
Konservatorių „Saulėlydis“ – taupymo režimas ar vampyrų puota?
Pastarojo laikotarpio ir šių dienų klausimas Nr. 1 – iš kur valstybei gauti pinigų saugumui bei gynybai? Atsakymų ieško Vyriausybė, Seimas, ekonomistai. Šimtai valandų posėdžių, diskusijų, debatų. Deja, ant šalies valdančiųjų šachmatų lentos – tik pėstininkai – t.y. paprasti Lietuvos žmonės bei verslas. Kelkim Pridėtinės vertės mokestį, uždėkim visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, naikinkim Gyventojų pajamų mokesčio lengvatas… O kam čia per daug vargintis? Bet gal dabar veikiantiems konservatoriams derėtų tiesiog prisiminti, ką darė jų pirmtakai? Kokiais sprendimais taip gyrėsi kaip sėkmingais? Raktažodis – saulėlydis. Ir tai gali būti ne vampyrų puota, o garsiosios konservatorių patriarcho Andriaus Kubiliaus net du kartus inicijuotos bei veikusios „Saulėlydžio komisijos“ veiklos atnaujinimas. Ar Europos Parlamente prasmegusio A. Kubiliaus mokinė ir įpėdinė Ingrida Šimonytė dar atsimena tokią? Reikia pripažinti, kad tos komisijos bent jau viešai deklaruota paskirtis buvo netgi labai racionali – mažinti biurokratinį aparatą, užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamos valstybinių institucijų funkcijos ir tokiu būdu sutaupyti. 2000 m. rugsėjį tuometinis premjeras, konservatorius Andrius Kubilius džiaugėsi pirmosios „Saulėlydžio komisijos“ pasiūlymais, kurie esą praves ir ateities Vyriausybėms. Šie pasiūlymai tuometiniais skaičiavimais turėjo leisti sutaupyti milžinišką sumą – 120 mln. litų. Kiek tai būtų šiandien, pasakyti sunku, bet įvertinus dabartinę perkamąją galią ir infliaciją, suma eurais būtų ne ką mažesnė. Antroji „Saulėlydžio komisija“ veikė 2008 – 2012 m., kai Lietuvos Vyriausybės vadovu vėl buvo A. Kubilius. Pasak jo, komisijos veikla ir vėl buvo labai sėkminga, nes buvo nemažai sutaupyta ir sustabdytas valstybės tarnybos augimas bei naujų institucijų kūrimas. Visgi, A. Kubilius tuomet jau išsisukinėdamas sakė, kad pagrindinis komisijos tikslas vis dėlto buvo ne pinigų taupymas (nors tam ji buvo sukurta), o „siekiant, kad valstybės atitinkamos institucijos savo veikloje įgyvendintų pačius svarbiausius geros vadybos principus, orientuotųsi į rezultatus“. Taigi tuomet taupymui sukurta komisija išsivertė ir tapo konservatorių bei jų bendrų „puota“. Mat A. Kubiliaus įvardintus pasiekimus matė tik jie patys, o jų kritikai tiesiai šviesiai rėžė, kad komisija nei sumažino biurokratų skaičių, nei kažką naudingo nuveikė, nors biudžeto pinigus sėkmingai įsisavino. Deja, tikruosius rezultatus matome ir jaučiame kiekvienas. Vietoj administracinės naštos mažinimo, biurokratinis aparatas Lietuvos valstybinėse institucijose kaip buvo išpūstas, taip ir tebėra. Verslo atstovai, gyventojai tvarkydamiesi elementarius reikalus gaišta laiką, turi apsišarvuoti kantrybe. Kur bepasigilintum, matai prikurtų naujų institucijų, departamentų, agentūrų, virtusių šiltomis kėdėmis arba tiesiog savų „šėryklomis“. O štai pinigų gynybai nėra iš kur paimti – nebent tik dar labiau nusmaugiant dirbantį žmogų. Todėl naudodamasi proga, kreipiuosi į valdančiuosius konservatorius. Žmonės girdi jūsų pagyras, kaip „sėkmingai“ suvaldėte 2007-2008 metų finansinę krizę ar „patys vieni“ nugalėjote pandemiją. Taigi pats laikas „užrišti“ vampyrų puotas ir imtis normalių, į žmogų orientuotų sprendimų. Mažinkite biurokratų bei mokesčių mokėtojų pinigais mintančių, tačiau jokios realios naudos Lietuvai neduodančių, institucijų ir įstaigų skaičių. Taip, kaip patys deklaravote. O ne dar labiau skurdinkite tautą per naujus mokesčius ar subsidijų ir paramų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims naikinimą. Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoja Živilė Pinskuvienė
J. Pinskus: Eilinė „bizūnais“ mojuojančių valdančiųjų dovanėlė Rusijai
Reaguodama į Lietuvos valdžios sprendimą uždaryti dar du pasienio patikros punktus, Baltarusija nuo kovo 14 d. uždraudė ne tik dalies lietuviškų prekių importą, bet ir apribojo kitose šalyse pagamintų prekių vežimą per paskutinius du veikiančius pasienio patikros punktus – Medininkų ir Šalčininkų. Valdiški ekonomistai teigia, kad esą nuostoliai Lietuvos ekonomikai nebus dideli, tačiau vežėjai ir skaičiai sako ką kitą. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas neslėpė, kad nors su Baltarusija dirbo nedidelė dalis vežėjų, juos tokie ribojimai paveiks labai skaudžiai. Taip pat asociacijos vadovas prognozavo, kad labai gali būti, jog netolimoje ateityje Baltarusijos rinka bus galutinai prarasta bei neslėpė, jog dalis įmonių turės užsidaryti. „Lietuvos institucijos teigia, kad taip siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas. Niekas nesiginčija, kad šalies saugumu būtina rūpintis, tačiau tai kažkodėl vėl bandoma daryti mokesčius mokančių eilinių piliečių sąskaita, nes baltarusių atsakas skaudžiausiai paveiks būtent juos. Be to, pasaulinė praktika rodo, kad tiek nelegalai, tiek interventai veržiasi į kaimynines šalis ne per patikros punktus, o per silpniausias ir prasčiausiai apsaugotas sienos vietas. Todėl karybos specialistai ir pabrėžia, kad norint užtikrinti šalies saugumą, būtina stiprinti jos sienų apsaugą ir daugiau dėmesio skirti teritorinės gynybos priemonėms, o mūsų valdžia saugumu „pasirūpino“ daugiau negu 150 mln. eurų išleidusi nesunkiai įveikiamai vielinei tvorai“, – akivaizdžius dalykus priminė Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. Visgi, pasak jo, nors saugumo stiprinimo kryptys yra aiškios, tai padaryti tampa vis sunkiau. „Valdantieji, kurie dar neseniai prašė „daugiau galios Lietuvai“, šiandien neslepia, kad krašto gynybai trūksta lėšų. O kaip jų gali netrūkti, jeigu iš Krašto apsaugos ministerijos niekaip nesugebama išgyvendinti „auksinių šaukštų“ viruso, todėl bandžiusiam su juo kovoti Arvydui Anušauskui buvo pasiūlyta palikti ministro postą. Pats jis teigė, nusprendęs trauktis suprasdamas, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu nemažėjant grėsmėms tolimesniam KAM darbui ir kariuomenės stiprinimui priimamiems sprendimams reikalingas premjerės politinis palaikymas. Bendrą padėtį blogina ir ekonominė šalies situacija, dėl kurios Lietuvos verslai užsidaro arba keliasi į užsienį. Mane tik stebina, kad apie esamų mokesčių didinimą ar naujų įvedimą prabilusi Vyriausybė tuo pat metu žarsto šimtamilijonines dovanėles Rusijai, – dar vieną nemalonų dalyką priminė Seimo narys. – Pirma URM vadovo Gabrieliaus Landsbergio iniciatyva rusams atiteko kalio trąšų tranzitas, dabar jiems atsiveria naujos galimybės. Turimomis žiniomis, draudžiamų lietuviškų prekių Baltarusija iš viso neįsileis, o gaminamas trečiose šalyse bus galima įvežti tik per kitų valstybių sienas. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonių turėtą nišą netrukus užims kiti. Greičiausiai – rusai ir kinai, su kuriais Minskas palaiko gerus santykius.“ Kiek tai gali kainuoti Lietuvai, šiandien, pasak J. Pinskaus, dar sunku prognozuoti, bet praradimai bus dideli. „Kalbant skaičiais, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų sausį į Baltarusiją produkciją eksportavo 594 Lietuvos įmonės, o eksportas sudarė 2,8 proc. viso šalies eksporto. Per šių metų pradžią į kaimyninę šalį eksportuota prekių už 87,6 mln. eurų. Lietuvos eksportas į Baltarusiją pernai siekė 1,7 mlrd. eurų. O kur dar kelių mokesčiai, transporto aptarnavimas, degalai ir mokesčiai, kuriuos mokėjo minėtos įmonės? Dabar didžioji šių pinigų dalis atiteks kitoms šalims, kadangi, kaip įrodė trąšų tranzitas, „šventa vieta tuščia nebūna“, – pabrėžė Lietuvos regionų partijos pirmininkas. – Artėja rinkimai, tad valdančioji konservatorių, liberalų ir laisviečių koalicija į juos drąsiai gali eiti su šūkiu – Lietuva be miškų, be kelių, be mokyklų, be smulkaus verslo ir be ateities. Nes būtent jis tiksliausiai apibūdina visą ligšiolinę „geriausia, kas nutiko Lietuvai“ veiklą.“
V. Kamblevičius: „Įrodinėti nereikia – rezultatai kalba patys už save“
Lietuvos regionų partijos atsakingojo sekretoriaus Vytauto Kamblevičiaus pranešimas nudžiugino ir motyvavo partijos narius – politinės jėgos populiarumas tik auga ir įrodinėti to nereikia – rezultatai kalba patys už save. „Stiprūs partijos regionų skyriai – stipri politinė jėga, padedanti spręsti beviltišką situaciją regionuose. Dar visai neseniai Lietuvos regionų partijos pirmininkui Jonui Pinskui ir komandai teko keisti iš esmės partijos struktūrą, suburti naujus skyrius regionuose, rasti perspektyvius skyrių pirmininkus, kurie galėtų suburti komandas bendriems tikslams. Įtemptas ir kantrus darbas jau davė rezultatų. Per dvejus su puse metų padaryta daug“, – teigė V. Kamblevičius. Pasak atsakingojo sekretoriaus, jau funkcionuoja 67 skyriai. Iš jų 57 skyrių pirmininkai niekada nebuvo dalyvavę politinėje veikloje, nepriklausė jokiai partijai. „Paskutiniu metu girdime, kad senųjų partijų gretas palieka vis daugiau žmonių. Tai reiškia, kad jos praranda pasitikėjimą tų, kurie jomis tikėjo. Džiaugiamės, kad Regionų partijos gretos tik didėja. Turime džiugią naujieną! Kovo pradžioje priimtas 7 000-ąsis partijos narys. Mūsų gretose vis daugiau jaunų ir aktyvių žmonių“, – džiaugėsi pašnekovas. 7 000-asis narys – aktyvus, savo vertybių neišduodantis, išsilavinęs Jurbarko gyventojas Leonas Greičius. „Turiu svajonę ir norėčiau atsidėkoti savo kraštui – dirbti žmonių labui. Todėl ir pasirinkau Lietuvos regionų partiją“, – sakė Leonas, kuomet sužinojo, kad tapo 7 000-uoju Lietuvos regionų partijos nariu. Atsakingasis sekretorius V. Kamblevčius neslėpė – partijos populiarumas tik auga, o žmonės ir patys kreipiasi dėl narystės joje. „Pasitikėjimas Lietuvos regionų partija auga. Įrodinėti to nereikia – rezultatai kalba patys už save. Linkiu sėkmės kiekvienam komandos nariui. Nepamirškime, kad pasitikėjimą įgauti yra sudėtinga, o prarasti – labai lengva. Todėl dirbkime iš širdies, siekime, kad kiekvienas būtų išgirstas ir suprastas. Kartais reikia tiek ne daug – tiesiog įsiklausyti“, – įsitikinęs V. Kamblevičius.
J.Pinskus: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tikslas – bemokslė Lietuva?
Per šios kadencijos Seimą, Lietuva turėjo du švietimo, mokslo ir sporto ministrus. Buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė pareigas paliko kilus vadinamajam „čekiukų“ skandalui. Dabartinis ministras Gintautas Jakštas pasižymėjo tuo, kad nežino, kiek yra lyčių, siekė uždaryti rusakalbių (bet ne kitų tautinių mažumų) mokyklas, o šiomis dienomis viešai atsiprašė vienuoliktokų. Taip jis sureagavo moksleivių planuotą protestą ir į pasipiktinimą dėl neseniai vykusio matematikos B lygio žinių Tarpinio patikrinimo (TP), po kurio buvo suabejota dėl užduočių kokybės. Beje, kad kažkas panašaus nutiks, socialinių tinklų vartotojai perspėjo dar prieš patikrinimą. Vilniaus universiteto docentas, matematikos mokslų daktaras Dainius Dzindzalieta, 2018 m. pats ruošęs matematikos brados egzaminą, atliko išsamią situacijos analizę ir nustatė, kad: Mokiniai neturėjo nė vieno vadovėlio, parengto pagal naują programą; Dalis temų yra naujos ir net mokytojai nežino, kaip jas mokyti, nes vėlgi nėra vadovėlių; Dalis temų programoje yra suformuluotos su rimtomis logikos ir matematikos klaidomis. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovai seminaruose aiškino, kad naujų temų TP „turbūt nebus“ ir patarė į šias problemas nekreipti dėmesio, o patys nesugebėjo ištaisyti klaidų; Programos autoriai sugebėjo į TP programą neįtraukti vienos temos (trigonometrinių funkcijų temos nėra Tarpinio patikrinimo matricoje). Dalis mokytojų vaikus ruošė šiai temai, dalis tos temos nemokė. NŠA aiškino, kad ta tema vis tiek bus TP. Susidaro įspūdis, kad NŠA Tarpinio patikrinimo matrica yra nesvarbi; Vyko daug NŠA seminarų, kuriuose net jų rengėjai nežinojo tiksliai, koks bus tas Tarpinis patikrinimas. Naujai į NŠA atėjęs dirbti Valdas Vanagas ne kartą seminaruose keitė nuomonę, nes paprasčiausiai dar nebuvo susipažinęs su TP rengimo tvarka; Per pusmetį nebuvo surengtas nė vienas bandomasis TP; Per pusmetį buvo duotas tik vienas Tarpinio patikrinimo pavyzdys su 15 klausimų, todėl beveik visos Lietuvos mokytojai pagal tą vieną pavyzdį vaikus ruošė visą pusmetį; Sausio mėnesį NŠA apgavo mokinius surengdami TP bandymą. Jau po jo mokiniai sužinojo, kad jie dalyvavo ne Tarpinio patikrinimo bandyme (užduotys buvo tik iš B lygio), o tiesiog testavo sistemą, ar ji atlaiko didelius sistemos apkrovimus. Iš karto po TP, kuris patvirtino visas matematiko prognozes, jis nurodė, kad „viena didžiausių Tarpinio patikrinimo bėdų yra skaidrus mokinių vertinimas. Mokiniai po egzamino ne tik nemato, kur suklydo, bet net nežino, kokius atsakymus jis parašė egzamino metu.“ „Matant, kas vyksta, kyla paprastas klausimas – už ką gauna pinigus šios kadencijos švietimo, mokslo ir sporto ministrai, jeigu vaikai nėra ne tik tinkamai paruošiami Tarpiniams patikrinimams, bet ir nėra aprūpinami vadovėliais? Nors gal ministrams ir duota tokia užduotis – per savo kadenciją neigiamai paveikti kaip galima daugiau vaikų ir jų tėvelių, kad vėliau jie nebenorėtų galvoti apie jokius mokslus ir mes taptume beraščių tauta? Nes beraščius lengviau ir paprasčiau valdyti?“ – situaciją Lietuvos švietimo sistemoje apibendrino Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.
Ar „Ignitis“ kada nors pasisotins?
Lietuvos regionų partiją pasiekė įdomi informacija. Valstybės kapitalo įmonių grupė – „Ignitis“, kurios vadovas Darius Maikštėnas džiaugiasi, kad už praėjusius metus akcininkams bus išmokėta 93 mln. eurų dividendų, tikėtina, nusprendė dar labiau pasilengvinti sau gyvenimą ir pasididinti pelnus eilinių būstų administratorių sąskaita. Konkrečiu atveju daugiabučių gyvenamųjų namų administratorius – UAB „Širvintų šiluma“, buvo informuotas, kad jis privalo ne tik apskaičiuoti vartotojams už suvartotą elektros energiją tenkančias sumas bei informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas, bet ir apskaičiuoti vartotojams tenkančias įmokas bei mokėjimus bei tvarkyti jų surinkimo ir panaudojimo apskaitą. Taip pat „Ignitis“ nurodė, kad administratorius šių pareigų – rūpintis pinigų iš vartotojų surinkimu, neatlieka, todėl svarstytinas administratoriaus atsakomybės ar net keitimo klausimas. Teiginiai – ganėtinai įdomūs, nes remiantis dar 2001 m. patvirtinu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, administratoriui kas mėnesį priklauso tik apskaičiuoti pagal prietaisų rodmenis ir vadovaujantis sutartimis su tiekėju, bendroms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. Tą patį atsakyme „Igničiui“ akcentavo ir Širvintų rajono daugiabučių namų administratorius – „Širvintų šiluma“. Jis pabrėžė, kad nėra sudaryta jokių sutarčių, numatančių jog namų administratorius turi rinkti lėšas už bendrai suvartotą elektros energiją ir perduoti jas tiekėjui. Kadangi situacija kelia labai daug klausimų ir, tikėtina, yra aktuli visų mažesnių miestų bei miestelių, kuriuose dažnai būstų administravimu užsiima vietos savivaldos įmonės, savivaldybėms, atsakyti į visuomenei kylančius klausimus buvo paprašyta paties „Igničio“. Deja, savo pareigas ir „galvos skausmą“ (pinigų surinkimą, apskaitą, kovą su skolininkais ir t.t.) kitiems, galimai, nusprendusi permesti įmonė pateikti atsakymų nesugebėjo. Matyt „Ignitis“ atstovai dabar labai užsiėmę dividendų dalybomis ir planuojamo pelno sumažėjus darbų apimčiai skaičiavimu, todėl tokioms „smulkmenoms“, kaip mažosios šalies savivaldybės ir jų gyventojai, tiesiog neturi laiko. Reaguodama į valstybinės įmonės nenorą bendrauti, situacijos ir „Ignitis“ reikalavimų būstų administratoriams pagrįstumo įvertinimui Lietuvos regionų partija kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. Laukite tęsinio…
Statistika negailestinga – senosios partijos mažėja arba stagnuoja
Vadovaujantis Politinių organizacijų įstatymu, visos politinės organizacijos (politinės partijos ir politiniai komitetai) kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 d. ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, Teisingumo ministerijai privalo pateikti savo narių sąrašus. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti tik vieno politinio komiteto ar vienos politinės partijos nariu. Politinės organizacijos narių sąrašą pagal poreikį peržiūrėti ir tikslinti galima visus metus. Naujausi, šių metų kovo 1 dienos duomenys atskleidžia įdomų momentą: nemaža dalis senųjų politinių jėgų, vertinant situaciją per narių prizmę, praranda kadaise turėtas pozicijas ir ši tendencija įgauna pagreitį. Tarkim 2014 metų spalį Darbo partija turėjo 23 305 narius, 2024 metų kovo 1 d. jų buvo likę 9144, kas yra dar beveik 500 narių mažiau negu prieš metus. Tais pačiais 2014 metais socialdemokratų gretose buvo 21 847 nariai, dabar jų belikę 14 059. Nuo praėjusių metų partija prarado beveik 300 žmonių. Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 2014 m. vienijo 14 273 bendraminčius, šiuo metu jų yra 12 047. Lyginant su praėjusiais metais, partija sumažėjo beveik 600 narių. Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen Liberalų sąjūdis, faktiškai, stagnuoja. Čia pokyčiai labai nedideli, tačiau nesimato ir jokio ryškesnio augimo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonės nusivylė tokiomis politinės jėgomis, jų programomis bei jas įgyvendinančiais asmenimis, todėl arba iš viso palieka partijas ir politiką, arba dairosi naujų, aktyvių, didesnį potencialą demonstruojančių politinių formuočių. Narių skaičius Taip pat tikėtina, kad narius prarandančios partijos nesugeba į savo gretas privilioti jaunimo. Šiemetiniams Seimo ar Europos Parlamento rinkimas tai didelės įtakos gal dar ir neturės, tačiau žiūrint į ilgalaikes perspektyvas, galima atsargiai prognozuoti, kad metų metais tais pačiais politikais besiremiančios ir nuolat tik juos keliančios politinės jėgos dar labiau silps bei su kiekvienais rinkimais praras vis daugiau ne tik narių, bet ir rinkėjų balsų. Tuo pat metu kai kurių politinių jėgų populiarumas ir patrauklumas visuomenės akyse akivaizdžiai auga. Tarkim Jono Pinskaus vadovaujama Lietuvos regionų partija (LRP) per metus pasipildė daugiau negu 1300 naujų narių. Toks spartus augimas, kokiu negali pasigirti nė viena kita politinė jėga, leido LRP tapti ketvirta pagal dydį iš šiandien Lietuvoje veikiančių partijų. Jeigu tendencijos ir toliau išliks tokios pačios, iki rudens Seimo rinkimų J. Pinskaus vedama partija gali patekti ir į lyderių trejetuką. Beje, parlamentaras J. Pinskus su 30,2 proc. palankių bei 27,2 proc. nepalankių vertinimų, patenka ir į populiariausių Lietuvos politikų dešimtuką, rodo „Vilmorus“ apklausa. Lietuvos partijų narių pokyčiai per 12 mėnesių Pavadinimas Adresas Pirmininkas 2014 10 01 2023 03 01 2024 03 01 Darbo partija Ankštoji g. 3, Vilnius Andrius Mazuronis 23 305 9640 9144 Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Naugarduko g. 68-3, Vilnius Saulius Skvernelis – 3759 3761 Krikščionių sąjunga Kovo 11-osios g. 47-36, Grigiškės, Vilnius Rimantas Jonas Dagys – 2402 2387 Laisvės partija S. B. Jundzilo g. 9, Vilnius Aušrinė Armonaitė – 3250 3150 Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija Goštauto g. 3-15, Vilnius Mindaugas Puidokas 1102 2005 2041 Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga Naugarduko g.76, Vilnius Valdemaras Tomaševskis 1520 2093 2106 Liberalų sąjūdis Gedimino pr. 64, Vilnius Viktorija Čmilytė-Nielsen 6038 6708 6657 Lietuvos regionų partija Vilnius, Savanorių pr. 65-2 Jonas Pinskus – 5605 6932 Lietuvos socialdemokratų partija B. Radvilaitės g. 1, Vilnius Vilija Blinkevičiūtė 21 847 14 344 14 059 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Pamėnkalnio g. 26, Vilnius Ramūnas Karbauskis 3086 3741 3799 Partija „Laisvė ir teisingumas“ Vilniaus g. 22, Vilnius Artūras Paulauskas 4249 4338 4125 Politinė partija „Nemuno Aušra” Pauliaus Širvio g. 8-21, Vilnius Remigijus Žemaitatis – _ 2296 Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) Kaštonų g. 3, Vilnius Petras Gražulis 1059 6809 6768 Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai J. Jasinskio g. 17, Vilnius Gabrielius Landsbergis 14 273 12 623 12 047 Teisingumo ministerijos informacija
Lietuvos regionų partija apsisprendė: EP rinkimų sąrašą ves Živilė Pinskuvienė, prezidento rinkimuose remiamas Gitanas Nausėda
Lietuvos regionų partija, tęsdama tradiciją tarybos posėdžius organizuoti skirtinguose šalies regionuose, šiandien savo narius subūrė Dzūkijoje, Alytaus rajone. Tarybos susirinkime Lietuvos regionų partijos taryba patvirtino abėcėlinį kandidatų sąrašą Europos Parlamento rinkimams, kurio lydere išrinkta partijos pirmininko pavaduotoja, Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė. „Ačiū Lietuvos regionų partijai už pasitikėjimą. Priimu šį iššūkį, kuris man yra ir asmeninis. Esu veiksmo žmogus, todėl manau, kad tikrai užtenka murmėti ir piktintis – susitelkiame, einame ir darome. Esu tikra, kad Lietuvos regionų partija pakankamai sustiprėjo ir užaugo. Suprantu, kad lengva nebus. Lietuva į Europos Parlamentą deleguoja tik 11 atstovų. Tad vien partijos tikslo ir noro, tarybos pritarimo neužtenka. Mums reikės Lietuvos žmonių pasitikėjimo ir palaikymo,“ – sakė Ž. Pinskuvienė, pažadėjusi aktyvią rinkimų kampaniją ir daug susitikimų visoje Lietuvoje. Lietuvos regionų partija Europos Parlamento rinkimams teikia 22 kandidatų sąrašą. Jame be lyderės Ž. Pinskuvienės yra abu partijai atstovaujantys Seimo nariai, vienmandatininkai, pirmininkas Jonas Pinskus ir buvęs Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, buvęs Ūkio ministras Kęstutis Daukšys, daug jaunų žmonių, savivaldos atstovų, tarybų narių iš visų šalies regionų. Posėdžio metu, kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo ir Prezidento Gitano Nausėdos rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis, Lietuvos regionų partijos tarybos nariai apsisprendė artėjančiuose prezidento rinkimuose remti būtent šį kandidatą. „Turime gerą bendro darbo patirtį, nemažai bendrų iniciatyvų, Prezidentas ir Lietuvos regionų partija, ne tik regionų politikos, bet ir kitais klausimais žiūri viena kryptimi, – pažymėjo P. Mačiulis. – Prezidento nuomone, dabartinė šalies Vyriausybė regionams neskiria pakankamo dėmesio, todėl šia linkme nuveikta per mažai. Skatinant regionų augimą bei vystymąsi galima pasiekti žymiai geresnių rezultatų, tačiau tam reikia politinės jėgos, kuri suvokia, jog regionų politika neapsiriboja ataskaitomis Europos Sąjungai ar skambiomis frazėmis. Jėgos, suprantančios, kad tam reikia konkrečių darbų, kuo pasireiškė ligšiolinis konstruktyvus Prezidentūros ir Lietuvos regionų partijos bendradarbiavimas.“ P. Mačiulio žodžius patvirtino ir J. Pinskus, pabrėžęs, kad G. Nausėda buvo pasirinktas todėl, jog geriausiai iš visų pretendentų atstovauja Lietuvos regionų partijos patvirtintą bei realizuojamą programą. „Jis kasmet organizuoja Regionų forumus, daug dėmesio skiria ne tik didiesiems miestams, bet ir regionams, bendrauja su jų gyventojais, todėl žino aktualiausias problemas, tarkim tokias, kaip kelių infrastruktūros būklė, kas palengvina vėlesnį jų sprendimą. Prezidentas inicijavo svarbius įstatymų pakeitimus, pavyzdžiui, dėl skolinimosi limitų, kurie šiuo laikotarpiu duos realios naudos regioninėms savivaldybėms, nes atvers galimybes įgyvendinti daugiau projektų. Taip pat sutampa mūsų ir Prezidento viešai deklaruojamos vertybės: visi pasisakome už tradicinę šeimą, nepritariame siekiams legalizuoti narkotikus, manome, kad krašto saugumas neturi būti stiprinamas skurdinant šalies gyventojus ir t.t. Minėtų aplinkybių visuma lemia, kad, mūsų partijos vertinimu, jis yra tas kandidatas, su kuriuo bus galima sėkmingai bei produktyviai bendradarbiauti tiek po prezidento, tiek po šiemet vyksiančių Seimo rinkimų“, – apibendrino Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus.
Lietuvos regionų partija spręs: Ką palaikyti Prezidento rinkimuose? Kas ves partijos EP rinkimų sąrašą?
Kiekvieną kartą kitas Lietuvos regionas: gyvi susitikimai, situacijos, svarbiausių problemų aptarimas. Lietuvos regionų partija tęsia tradiciją ir šį šeštadienį, kovo 2 d., Partijos tarybos posėdį organizuoja Dzūkijoje, Alytaus rajone, Alovės k., Ežero g. 3. Pasak Lietuvos regionų partijos pirmininko, Seimo nario Jono Pinskaus, posėdyje ketinama išgryninti tarybos narių nuomones ir galutinai apsispręsti dėl Prezidento rinkimų – remti kažkurį kandidatą ar vis dėlto neišreikšti paramos nei vienam iš jų. Lietuvos regionų partijos tarybos nariai taip pat svarstys pasirengimą Europos Parlamento rinkimams ir patvirtins kandidatų sąrašą bei jo lyderį. „Politinė situacija nėra paprasta, tačiau žmogiškasis veiksnys – mūsų pusėje. Per pastaruosius metus stipriai išaugo Lietuvos regionų partijos narių gretos, turime įvairių sričių specialistų, patyrusių bei pradedančių, bet svarbiausia – jaunų bei vyresnių žmonių, kuriuos sieja vertybinis pamatas – siekis mažinti regionų atskirtį, stiprinti šeimos institutą, laikytis griežtos pozicijos prieš narkotikus ir psichotropines medžiagas. Esu tikras, kad mūsų vertybės turi būti girdimos ir Europoje, iš kur į Lietuvą ateina svarbiausi sprendimai,“ – teigia J. Pinskus.
Mieli bendrapartiečiai, nelikime abejingi, padėkime Erikai
Kaip jau turbūt žinote, 2024 m. vasario 20 d. vakarą Kupiškio rajono Miliūnų kaime apsilankė didelė nelaimė. Sakoma, kad vagis palieka nors sienas, o ugnis pasiima viską. Ši baisi nelaimė ištiko mūsų partietę, Kupiškio skyriaus sekretorę Eriką Ramanauskaitę, kuri neteko brangiausių žmonių – tėčio ir senelių. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Erikai, jos šeimai ir artimiesiems. Dalis partijos narių jau įsipareigojo padėti mūsų bičiulei Erikai, pervedant pinigus į jos asmeninę sąskaitą: Erika Ramanauskaitė LT 867300010133828729 Mokėjimo paskirtis: auka nukentėjus nuo gaisro. Labai tikimės, kad ir kiti Lietuvos regionų partijos nariai ras galimybių padėti ir nepaliks mūsų bendrapartietės nelaimėje.
Opozicijos pergalė – iki 13 eurų už toną sumažintas suskystintų naftos dujų akcizas
Seimas neeilinėje sesijoje skubos tvarka apsvarstė ir ketvirtadienį priėmė Akcizo suskystintoms naftos dujoms įstatymo pataisas. Pagal priimtas naujas nuostatas, kurias Seimui teikė Lietuvos regionų partijos nariai Andrius Palionis ir Jonas Pinskus bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas, naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, nuo kovo 1 d. nuspręsta taikyti fiksuotą 13 eurų už toną produkto akcizų tarifą. Šiuo metu galioja nuo 2024 m. sausio 1 d. taikomas 304,10 eurų už toną produkto akcizo tarifas. Vyriausybė, teikdama projektą, siūlė akcizo tarifą mažinti iki 41 euro už toną, mažinimui iki 13 eurų už toną nepritarė ir konservatoriaus Mindaugo Lingės vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas. Komentuodami balsavimo rezultatus, projekto iniciatoriai džiaugėsi, kad Seimas palaikė jų pasiūlymą. Taip pat jie nesistebėjo, kad oficialiame Seimo spaudos tarnybos parengtame pranešime tikrųjų idėjos autorių pavardės buvo „pamirštos“. „Tikėtina, kad tokiu būdu valdantieji jau ruošiasi artėjantiems rinkimams ir bando reabilituotis ūkininkų, kuriems šis klausimas yra ypač svarbus, akyse. Gali būti, jog mūsų teiktam pasiūlymui pritarta ir baiminantis naujo ūkininko piketo, apie kurį pastaruoju metu vis garsiau buvo kalbama. Priežasčių gali būti ir daugiau, bet faktas lieka faktu – galiausiai buvo patvirtintas mūsų teiktas ir skaičiavimais paremtas pasiūlymas“, – pasidžiaugė A. Palionis, J. Pinskus ir V. Ąžuolas.
