Naujienos
Pirmasis Prezidento rinkimų turas nuteikė optimistiškai
Susumavus pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatus paaiškėjo, kad į antrąjį turą, ryškia persvara aplenkęs likusius kandidatus, pateko dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, kuriam iki pergalės pirmajame ture trūko visai nedaug. Antrajame ture, vyksiančiame gegužės 26 d. jis susikaus su taip pat prezidento posto siekiančia dabartine šalies premjere Ingrida Šimonyte. „Nuoširdžiai dėkoju mūsų šalies gyventojams už aktyvumą rinkimuose ir išreikštą palaikymą dabartiniam Prezidentui G. Nausėdai, kurio programa ir penkeri metai darbo parodė aiškią kryptį, sutampančią su mūsų partijos pagrindiniu tikslu – stiprinti visą Lietuvą, kelti žmonių gerbūvį, vykdyti į visuomenės interesus orientuotą politiką“, – pirmojo turo rezultatais džiaugėsi Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. Jis priminė, kad savivaldos stiprinimas, skolinimosi limitų didinimas ir kitos, regionams aktualios problemos, keliamos, diskutuojamos ir sprendžiamos kasmetiniuose, prezidentūros organizuojamuose Regionų forumuose ir šia linkme, padedant šalies vadovui, nuveikta ne tiek jau mažai. „Tikiu, kad antrasis turas taip pat bus sėkmingas, bet tam ir vėl reikia tokio pat ar net didesnio Jūsų visų aktyvumo. Ir, žinoma, labai tikiuosi, kad Prezidentas po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų pagaliau galės produktyviai ir sėkmingai dirbti su naujos sudėties parlamentu. Tuomet visos Lietuvos žmonėms svarbūs politikų veiklos rezultatai bus dar labiau apčiuopiami“, – viltingai ir optimistiškai buvo nusiteikęs J. Pinskus.
J. Pinskus: kodėl atominė elektrinė tapo tiksinčia laikrodine bomba?
Ignalinos atominė elektrinė (IAE) – vienintelė Baltijos šalyse buvusi branduolinė jėgainė. Savo laiku ji buvo viena galingesnių pasaulyje, įrašyta į Gineso rekordų knygą. Deja, nuo 2010 metų vyksta jos eksploatacijos nutraukimo darbai ir jų pabaigos, pasak IAE profesinių sąjungų, nematyti. Dar daugiau, valdžiai užsimojus keisti elektrinės statusą, jos darbuotojai nerimauja, kad vykdomi uždarymo darbai gali iš viso sustoti, o vėliau jų atnaujinimui nebebus nei žmonių, nei pinigų. „Laiko atgal nebeatsuksi ir uždarytos elektrinės, tikėtina, naujam gyvenimui prikelti nebepavyks, tačiau jeigu jau Lietuva užsimojo nutraukti jos eksploataciją, tai aš niekaip negaliu suprasti, kodėl, užuot tikslingai judėjus pasirinkta kryptimi, dabar šokinėjama iš vienos pusės į kitą, – stebėjosi Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Užuot užtikrinus dar likusių specialistų darbo sąlygas, Atominė elektrinė perdaroma į „uabą“, kas, pasak profesinių sąjungų, neramina jos darbuotojus ir kelia jiems daug abejonių.“ Taip pat politikas atkreipė dėmesį į valdančiųjų siekį visus tiksliniams projektams skirtus pinigus versti į „bendrą katilą“. „Kadaise kelių priežiūrai skirtos lėšos buvo pervedamos į atskirą fondą. Dabar jas, savo nuožiūra, iš biudžeto skiria Vyriausybė ir matome, kokius turime kelius. IAE eksploatacijos nutraukimo fondas taip pat panaikintas, todėl bijau, kad elektrinės laukia kelių likimas – būklė prastės, o pinigų net ir būtiniausiems darbams stigs, – niūrią ateitį prognozavo Seimo narys. – Jau šiandien nėra aišku, iš kur bus imami pinigai tolesniems, su eksploatacijos nutraukimu susijusiems darbams, tačiau sprendimus priimantys asmenys, kiek matau, nesuka dėl to galvos. Profesinės sąjungos perspėja, kad jeigu požiūris skubiai nepasikeis, galiausiai liksime prie „suskilusios geldos“ – IAE eksploatacijos nutraukimas nebus užbaigtas, neturėsime įrengto radioaktyvių atliekų kapinyno, nebus lėšų šiems projektams ir, kas blogiausia, nebebus juos galinčių realizuoti specialistų, nes likę be pragyvenimo šaltinio dabartiniai IAE darbuotojai, tikėtina, išvyks laimės ieškoti svetur. Nors galbūt toks ir yra šios Vyriausybės bei jai vadovaujančios ir niekaip buhalterinio mąstymo neatsikratančios Ingridos Šimonytės siekis? Ne ilgalaikis strateginis klimato verslams gerinimas, ne ekonomikai palankios aplinkos kūrimas, o atskirų, siaurų grupių interesų tenkinimas. Esą, kam sudaryti eiliniams žmonėms sąlygas dirbti ir užsidirbti, jeigu visas problemas galima „išspręsti“ skolinantis ar didinat mokesčius. Tik ką tokiu atveju mes paliksime ateities kartoms– ne tik sunaikintus regionus, išdraskytą švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas, sugriuvusius tiltus, bet dar ir „tiksinčią IAE bombą?“
Lietuvos regionų partijos parlamentarų iniciatyva sulaukė ir prezidentūros palaikymo
Lietuvos regionų partiją Seime atstovaujantys jos pirmininkas Jonas Pinskus ir buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis praėjusį ketvirtadienį, gegužės 2 d., įregistravo „Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo“ pataisas, numatančias šiuo metu bankams galiojančio solidarumo mokesčio pratęsimą. Gegužės 3 d. Prezidentas Gitanas Nausėda patikino, kad pritaria, jog šis, bankams bei finansinėms institucijoms taikomas mokestis galiotų ir toliau. „Turime pirmiausia ieškoti šaltinių, kad ne tik žmonės, bet ir verslo bendruomenė plačiau prisidėtų. Manau, kad bankai taip pat yra verslo bendruomenės sudėtinė dalis, – praėjusį penktadienį sakė perrinkimo siekiantis šalies vadovas. – Tiek apie bankų solidarumo įnašo pratęsimą, tiek apie galimą pelno mokesčio padidinimą aš pasisakyčiau teigiamai, nes mums reikia tvarių finansavimo šaltinių.“ Įdomu tai, kad po J. Pinskaus ir A. Paliono pateiktos iniciatyvos poziciją pakeitė ir taip pat į prezidentus pretenduojanti dabartinė šalies premjerė Ingrida Šimonytė. Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau praėjusia savaitę I. Šimonytė pareiškė, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta. 2023-iaisiais įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.
Seimo nariai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis siekia priversti bankus dalintis pelnais
Lietuvos regionų partiją Seime atstovaujantys jos pirmininkas Jonas Pinskus ir buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis ketvirtadienį, gegužės 2 d., įregistravo „Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo“ pataisas. „2022 metais prasidėję pinigų politikos pokyčiai tapo greitai augančių EURIBOR palūkanų normų ir kredito įstaigų iš paskolų palūkanų gaunamų pajamų didėjimo priežastimi. Ypač tai buvo akivaizdu šalyse, kur vyrauja kintamosios paskolų palūkanų normos, – priminė J.Pinskus. – Lietuvoje daugiau negu 90 proc. paskolų gyventojams ir verslui suteikta taikant kintamąją palūkanų normą. Dėl to, kylant EURIBOR, tokiu pat dydžiu auga ir Lietuvos kredito įstaigų turimų paskolų portfelio palūkanų norma, kuri 2022 m. gruodį siekė 4,27 proc., 2023 m. gruodį pakilo iki 6,83 proc., o 2024 m. kovą buvo 6,84 proc. Be to, Europos Centrinio Banko 2022 metais pradėtos ženkliai didinti pagrindinės palūkanų normos iki šiol nėra mažinamos, o kredito įstaigos už didelį likvidžių lėšų perteklių gauna netipinio dydžio palūkanų generuojamas pajamas, todėl 2023 m. bankai Lietuvoje (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. eurų pelno arba du kartus daugiau negu 2022 m., kai jis siekė 491 mln. eurų.“ Nepaisant išaugusių bankų pelnų, dabartinė Lietuvos valdžia vis garsiau kalba, kad solidarumo mokesčio teks atsisakyti, nes taip numato galiojantys teisės aktai. „Tačiau taip kalbėdama Vyriausybė „pamiršta“, kad įstatymus galima keisti, ką mes ir siekiame padaryti, todėl parengėme Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektą, – patikslino politikas. – Seimui pateikėme siūlymą pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą ir 2025 metams visiems Lietuvoje įsteigtiems bei veikiantiems bankams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms. Jeigu Laikinojo solidarumo įnašo pratęsimas bus patvirtintas, tai leis gautomis lėšomis finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus, kurie reikalingi neatidėliotinam Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimui, neieškant tam kitų finansavimo būdų ar nedidinat mokesčių eiliniams šalies gyventojams.“
Artėjant rinkimams, Lietuvos regionų partija didina „apsukas“
Ruošiantis Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams balandžio 25-osios vakarą į erdvią AVS Verslo centro salę buvo pakviesti dalyvaujantys rinkimų komisijų darbe ir besidomintys darbo rinkimuose aktualijomis Lietuvos regionų partijos Kauno miesto bei rajono nariai. Buvęs ilgametis LR Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, Lietuvos regionų partijos valdybos narys Zenonas Vaigauskas pasidalino savo turtinga patirtimi, davė vertingų patarimų, papasakojo įdomių nutikimų iš ankstesnių rinkimų, atsakė į visus auditorijos pateiktus klausimus. Kadangi dauguma šiais metais dirbančių apylinkių rinkimų komisijose – naujokai, buvęs Seimo narys, partijos atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius emocingai ir uždegančiai pamokė, kaip elgtis, ką ir kaip stebėti, dėl ko principingai ir drąsiai kovoti dirbant rinkimų komisijose. Susitikimo pabaigoje Z. Vaigausko rankose pražydo pavasarinių tulpių puokštė, kaip padėkos simbolis už atvykimą ir suteiktas žinias. Susirinkusieji plojimais išlydėjo atvykusius pranešėjus. Mokymus organizavo: Kauno miesto Koordinacinės tarybos pirmininkė Rūta Zabielienė- Panemunės – Šančių skyriaus pirmininkė, Kauno miesto Koordinacinės tarybos pirmininkės pavaduotojos Vaida Rimašauskienė- Kalniečių – Savanorių skyriaus pirmininkė, Sandra Stankūnė- Petrašiūnų skyriaus pirmininkė, Romualdas Buivis- Šilainių skyriaus pirmininkas, Sigutė Stučinskienė-Aleksoto- Vilijampolės skyriaus pirmininkė, Birutė Malinauskaitė- Centro- Žaliakalnio skyriaus pirmininko pavaduotoja bei Kauno rajono Koordinacinės tarybos pirmininkas Vitas Farinas – Raudondvario skyriaus pirmininkas, Koordinacinės Tarybos pirmininko pavaduotoja Aušrinė Skapčė – Garliavos skyriaus pirmininkė, Ilma Butkevičiūtė-Jankauskė – Karmėlavos skyriaus pirmininkė.
Jonas Pinskus: Vyriausybės krizės kulminacija – švietimo ministro nebus!
Lietuvos regionų partija ne kartą akcentavo, kad pagrindinis vis dar valdžioje esančios koalicijos – konservatorių, liberalų ir laisviečių – tikslas yra Lietuva be ekonomikos, be užsienio politikos, be kelių, be tiltų, be medicinos paslaugų, be švietimo, be jaunimo, be ateities, o vienintelis apčiuopiamas jų „darbas“ – nuolatinis mokesčių didinimas. Tai jie nuolat patvirtinta savo veiksmais. Štai trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus galima tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi šalies vadovo posto siekianti I. Šimonytė, šiuo metu pamaina atsistatydinusiam Gintautui Jakštui nėra ieškoma. Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus toks vis dar Vyriausybės vadovės pareiškimas nenustebino. „Ne kartą pabrėžiau, kad prie dabartinės valdžios Lietuvoje nebeliko vietos nei švietimui, nei sportui, o ugdymas, ką rodo ir pastarojo meto egzaminų bei tarpinių patikrinimų rezultatai, tapo parodija. Dabar tai patvirtino ir pati premjerė: jeigu buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko įpėdinis buvo rastas per kelias dienas, tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, iš kurios pabėgo jau antras konservatorių ministras, vadovo neturės mažiausiai iki vasaros. Tai yra, iki to laiko, kol pasibaigs visi egzaminai gimnazijose ir bendrojo lavinimo įstaigose bei stojamieji į aukštąsias šalies mokyklas, – niūrias perspektyvas įvardino J. Pinskus. – Ir bijau, kad tai daroma tyčia. Nepaisant visų valdančiųjų kalbų, jog švietimas jiems yra prioritetas, jų darbai rodo priešingai: uždaromos regioninės mokyklos, vis nerimsta pedagogų streikai, elementariai trūksta vadovėlių, nuolat keičiama niekam nesuprantama egzaminų tvarka ir galiausiai – pagrindinė švietimą bei ugdymą kuruojanti institucija keliems mėnesiams paliekama be vadovo. Vilties suteikia nebent tai, kad per dabartinę savo kadenciją valdantieji galutinai nespėjo sugriauti visos švietimo sistemos, bet ar verta rizikuoti suteikiant jiems antrą progą rudenį?“
Antakalnio kapinėse iškilmingai atsisveikinta su Gediminu Kirkilu
Pravirkus pavasario dangui, aidint pagarbos salvių šūviams, skambant pagarbos, padėkos žodžiams ir maldai, paskutinį SUDIE šiandien ištarėme Lietuvos regionų partijos Garbės pirmininkui, vienam iš partijos įkūrėjų, patyrusiam politikui, kolegai, draugui, patarėjui Gediminui Kirkilui, amžinojo poilsio atgulusiam Antakalnio kapinėse. Vieno iš Lietuvos regionų partijos įkūrėjų, Gedimino Kirkilo laidotuvės Gediminas Kirkilas 2006–2008 m. buvo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, prieš tai – Krašto apsaugos ministras, 1992–2020 m. Seimo narys. 2003 m. Gediminas Kirkilas apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, 2004 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Netikėtai mirė Lietuvos regionų partijos įkūrėjas Gediminas Kirkilas
Šeštadienį ryte mus pasiekė liūdna žinia – netikėtai mirė iškilus Lietuvos politikas, Lietuvos regionų partijos įkūrėjas, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Mes jį atsiminsime kaip šviesią, valingą asmenybę, nuoširdų bičiulį ir patikimą bendražygį. Ilsėkis ramybėje, mielas bičiuli, visų partijos narių vardu užuojauta šeimai. Jonas Pinskus, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Nuotrauka Lrytas.lt/T. Bauro
J. Pinskus: įrodymų, kad valdžia dirba bankams, tik daugėja
Valdantiesiems ir toliau svajojant apie papildomus mokesčius visiems Lietuvos žmonėms, Lietuvos regionų partija teigia, kad yra ir kitų būdų, kaip didinti šalies gynybos biudžetą. „Galvojant apie papildomą gynybos finansavimą, šalyje veikiantiems, iš esmės – ne lietuviško kapitalo bankams buvo įvestas solidarumo mokestis. Jie jį, kaip ir buvo galima prognozuoti, permetė ant žmonių pečių. Ir permetė taip smagiai, kad per praėjusius metus gavo beveik milijardą eurų siekiantį pelną, – nemalonią tiesą priminė Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Dabar jie nuo solidarumo mokesčio atleidžiami, tačiau nesigirdi, kad dėl to mažėtų paslaugų įkainiai gyventojams. Netgi priešingai, bankai juos ir toliau didina.“ Politiko nuomone, bankai savivaliauja todėl, kad jiems leidžia dabartinė valdžia. „Lietuvos bankas kaip kontroliuojanti institucija, mano vertinimu, savo funkcijų neatlieka. Skandinavų bankams nuolaidžiauja ir Vyriausybė, todėl jie Lietuvoje elgiasi kaip nori, – toliau pastebėjimais dalinosi Seimo narys. – Per trečiadienio opozicinių partijų susitikimą su premjere Ingrida Šimonyte paklausiau – kodėl atsisakoma bankų solidarumo mokesčio? Ji nurodė, kad tai lėmė pasikeitusios aplinkybės ir galiojantys įstatymai. Na taip, šiuo metu galiojanti tvarka tai numato, tačiau ją nesunkiai galima pakeisti. Tam užtektų patikslinti įstatyminę bazę ir bankai toliau privalėtų dalintis milžiniškais pelnais bei nereikėtų galvoti naujų mokesčių gyventojams. Tačiau, jeigu valdantieji, kuriuos visuomet rėmė stambusis kapitalas, nesiėmė jo savivalės riboti visos kadencijos metu, abejoju, kad jie tam ryžtųsi artėjant rinkimams. Būtent todėl mudu su Andriumi Palioniu rengiame įstatymų pataisų projektą, kurį patvirtinus bankai ir toliau mokėtų solidarumo mokestį, o eiliniai Lietuvos žmonės bei verslai nuo papildomų apmokestinimų būtų apsaugoti.“
J. Pinskus: valdžia nuolaidžiauja bankams ir manipuliuoja šalies gynybos klausimais
Lietuvos regionų partija nuolat pasisako ir pasisakys už krašto gynybos stiprinimą, tačiau ji nesutiko ir nesutiks, kad tai būtų daroma įvedant naujus ar didinat esamus mokesčius, taip skurdinant šalies žmones bei žlugdant verslus. „Valdantieji atsisako gynybai skirto bankų solidarumo mokesčio, tačiau nepasirūpina, kad bankai, kurie 2023 m. uždirbo 986 mln. eurų pelno arba du kartus daugiau nei 2022 m., sumažintų savo padidintus įkainius, nors pastarieji kenkia krašto žmonėms ir stabdo ekonomiką, – nemalonią tiesą įvardino Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Tuo pat metu pasigirsta siūlymų apmokestinti pensijas ar didinti PVM, kurį padidinus net ir 1 proc. tai skaudžiausiai pajus skurdžiausiai gyvenantys šalies žmonės bei, tikėtina, išsiplės šešėlis.“ Jis priminė, kad praėjusiais metais Lietuva neįsisavino 472 mln. eurų europinės paramos. „O šiemet per pirmus du mėnesius į šalies biudžetą surinkta mažiau pajamų negu planuota. Tai rodo, kad Vyriausybė veikia neefektyviai, o problemas bando spręsti lengviausi būdu – siekdama padidinti mokesčius, – dar vieną akivaizdų faktą įvardino politikas. – Tuo pat metu nuo žmonių slepiama, kaip ir iš ko bus renkamos papildomos lėšos krašto gynybai bei kur jos bus panaudotos. Vadovaujamasi tuo pačiu principu – pirma pinigus surinkime, o, kur išleisti, jau sugalvosime.“ Nusivylė Seimo narys ir trečiadienio sutikimo su premjere Ingrida Šimonyte rezultatais. „Premjerė, kaip tapo įprasta, elgėsi arogantiškai ir mums pareiškė, kad visus klausimus jau aptarė su nevyriausybinėmis organizacijomis bei faktiškai dėl visko susitarė. Tuomet pristatė savo planą – „Šviesoforas“, su žalia, geltona bei raudona spalvomis, iš kurio aišku, kad… nieko neaišku. Paklausinėjo susirinkusius opozicijos politikus ir pabrėžė, jog daugiau jokių tokio formato diskusijų nebebus, nes Vyriausybė savo pasiūlymą dėl gynybos finansavimo šaltinių teiks Seimui, – toliau pasakojo J. Pinskus. – Ji su opozicija nei tarėsi, nei išklausė mūsų pasiūlymus, tačiau nebejoju, kad kai jos planas ims strigti arba sukels visuomenės nepasitenkinimą, I. Šimonytė tikins, kad esą viskas buvo suderinta su visomis partijomis. Spėčiau, kad tai gali nutikti artėjant Europos Parlamento ar Seimo rinkimams, kas leistų sėkmingai elektoratą prarandantiems konservatoriams dalį atsakomybės permesti ant opozicinių partijų pečių.“
J. Pinskus: ar išmoksime Irano atakos pamokas?
Naktį į sekmadienį Irano Islamo Respublika, keršydama Izraeliui už ankstesnes atakas, įskaitant ir konsulato Damaske bombardavimą, atakavo šią valstybę. Skirtingais duomenimis, iraniečiai paleido apie 300-400 dronų ir 150 raketų. Teheranas teigia, kad atakos tikslas buvo pasiektas, Tel Avivas tikina, kad didelės žalos infrastruktūra nepatyrė, nes patikimai suveikė sąjungininkų pajėgos ir Izraelio priešlėktuvinės gynybos sistema. „Ukrainos ir Izraelio atvejai aiškiai rodo, kad šiandieniniame kare vis rimtesne jėga tampa bepilotės skraidyklės ir kovos su jomis priemonės, o mūsų valdantieji toliau svajoja apie tankus, – stebėjosi Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Jau esu atkreipęs dėmesį į tai, kad milijonus kainuojantį tanką nesunkiai gali sunaikinti kelis ar keliolika tūkstančių kainuojantis dronas. Be to, imant naujausią karinį incidentą, jeigu Izraelis savo saugumą būtų patikėjęs tik tankams ir panašiems sausumos daliniams, nuostoliai, tikėtina, būtų buvę milžiniški. Šiuo atveju efektyviai suveikė tiek sąjungininkų aviacija, numušusį nemažą dalį bepiločių, tiek nuo raketų valstybės teritoriją apsaugoję priešlėktuvinės gynybos kompleksai.“ Politiko nuomone, nuolatinės valdančiųjų kalbos apie tai, jog būtina rūpintis krašto gynybos stiprinimu, vis prasilenkia su jų darbais. „Tai siūlo naują gynybos mokestį įvesti, tai ragina pasisakyti už 4 proc. BVP skyrimą, bet realių, į šalies gynybos stiprinimą nukreiptų veiksmų bent jau aš nematau, – pabrėžė Seimo narys. – Na taip, sulaukėme pirmųjų vokiečių brigados karių, bet Lietuva yra mūsų žemė ir mes patys privalome rūpintis jos saugumu. Deja, slėptuvių žmonėms nėra ir nepanašu, kad artimiausiu metu jų atsirastų. Lėktuvų pati Lietuva gal ir nenusipirks, tačiau galėtų pasirūpinti patikima priešlėktuvinės gynybos sistema, kurią sustiprintų, tarkim, dronų batalionas. Tačiau tai irgi nedaroma, o vis svajojama apie keliasdešimt tankų. Tikėtina, dėl to, kad nuo tokio sandorio kažkam gerai nubyrėtų, tačiau labai abejoju ar toks pirkinys prisidėtų prie krašto ir jo žmonių saugumo užtikrinimo.“ Brangiausi tankai pasaulyje (prieš keletą metų) Vieta Tankas, šalis Tanko kaina, mln. JAV dolerių 10 Type 99 (Kinija) 2,6 9 Merkava Mark IV (Izraelis) 6 8 Arjun MKII (Indija) 6,270 7 Leopard 2A6 (Vokietija) 6,790 6 T14 Armata (Rusija) 7,8 5 M1A2 Sep (JAV) 8,5 4 Challenger 2 (D.Britanija) 8,6 3 K2 Black Panther (P.Korėja) 8,8 2 Type 10 (Japonija) 9,4 1 AMX-56 Leclerc (Prancūzija) 10 Palyginimui, remiantis viešai prieinama informacija, Irano gamybos dronų-kamikadzių „Shahed 136“ kaina svyruoja nuo 20 iki 50 tūkst. JAV dolerių. Arba, sakant kitaip, už vieną pigiausią tanką išeina 100 dronų, kurie, valdomi patyrusių operatorių ir nesant patikimos priešlėktuvinės gynybos, gali sunaikinti 100 tankų ar kitų taikinių.
Lietuvos regionų partijos nariai pasveikino Ukmergės sportininkus
Prieš kelias dienas Ukmergės sporto mokykloje lankėsi Lietuvos regionų partijos nariai – pirmininkas Jonas Pinskus, vietos skyriaus vadovė Justina Dirsienė, pavaduotojos Milda Paukštė ir Ieva Balčiūnienė. „Atvykome pasveikinti puikiai pasaulio kikbokso turnyre pasirodžiusios ir ne vieną apdovanojimą namo parvežusios „LT PRO Team“ komandos, – vizito tikslą atskleidė J.Dirsienė. – „LT PRO Team“ sportininkai dalyvavo Italijoje WAKO pasaulio taurės turnyre kovo 21 – 24 dienomis. Komandą sudarė 2 treneriai iš Ukmergės bei Kauno. Vienas jų teisėjavo, kitas bei 4 jaunieji sportininkai varžėsi ringe. Taip pat šiame pasaulio turnyre kaip teisėjas debiutavo ukmergiškis Saulius Mingaila.“ Asmenine patirtimi su jaunaisiais kovotojais pasidalino ir du kartus pasaulio čempionas, olimpinis prizininkas, septynis kartus TSRS čempionas, tris kartus Lietuvos čempionas bei daugkartinis tarptautinių irklavimo regatų nugalėtojas J. Pinskus. „Pasveikinau sportininkus su pasiekimais pasaulinėje arenoje. Padėkojau už tai, kad garsina Ukmergės, Kauno ir Lietuvos vardą toli už mūsų gimtosios šalies ribų, – sakė jis. – Kaip rodo tiek mano, tiek ir kitų sportininkų patirtis, būtina išsikelti aukščiausią tikslą ir jo siekti. Kai turi aiškų tikslą, motyvacija – padaryti viską, kad jį pasiektum, atsiranda automatiškai. Būtent to – ambicingų, aukštų tikslų ir neblėstančios motyvacijos – linkiu sportininkams jų nelengvoje veikloje.“ Treneris Vadimas Zelevas pasidžiaugė, kad pasiruošimas varžyboms vyko sklandžiai. „Pravedėme keletą kontrolinių varžybų ir bendrų treniruočių kitose klubuose, kad butų ko daugiau naujų partnerių ir laisvųjų treniruotės pobūdžio kovų. Šitos varžybos mums buvo kontrolinės, leidusios įvertinti mūsų jaunuosius sportininkus, o jiems – įgyti patirties tokio rango varžyboms. Rezultatai tokie kokie yra. Aišku, visuomet norisi daugiau, bet dar kartą pasikartosiu – čia mums buvo kontrolinės varžybos. Pagrindinis startas bus rugpjūčio mėnesį Vengrijoje vyksiantis Pasaulio jaunimo čempionatas ir lapkritį – suaugusiųjų Europos čempionatas Graikijoje, – pasakojo komandos vadovas. – Planuojame, kad jaunimo varžybose Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvaus 4 mūsų sportininkai, į suaugusiųjų čempionatą deleguosime 2 kovotojus. Taip pat vyks mūsų klubo teisėjai. Pagrindinis tikslas – prizinės vietos. Minimalus – patekti į aštuntuką. Sunkiausia tokiose varžybose – įveikti įtampą ir teisingai bei tiksliai atlikti visus „namų darbus“. Tokio rango varžybose klaidos kainuoja daug. Bet šio metų turime gerą jaunimo komandą, sulaukiame pagalbos iš tėvų ir Ukmergės savivaldybės, todėl galime tikėtis gerų rezultatų. Taigi, manau „vilkai“ tikrai garsina Lietuvą ir Vilkmergę“. Padėkas už pasiekimus gavo komandos vadovas V. Zelevas, trečią vietą vyrų „Low Kick“ svorio kategorijoje iki 91 kg iškovojęs treneris Edgaras Banikonis, antrą vietą vyrų K1 svorio kategorijoje iki 91 kg iškovojęs Arnoldas Škelevas, trečią vietą jaunimo „Low Kick“ svorio kategorijoje iki 67 kg iškovojęs Lukas Mingaila, trečią vietą moterų „Kick Light“ svorio kategorijoje iki 60 kg laimėjusi Gabrielė Krukauskaitė, šį kartą be apdovanojimų likę, bet puikiai kovose pasirodę Tadas Gibavičius ir Aironas Niaura bei teisėjas Saulius Mingaila.
J. Pinskus: valdžia pinigų neįsisavina tam, kad galėtų gyventojams kelti mokesčius?
Praėjusiais metais Lietuva neįsisavino 472 mln. eurų europinės paramos. Šiemet per pirmus du mėnesius į šalies biudžetą surinkta mažiau pajamų, negu planuota, tačiau nei finansų ministrė Gintarė Skaistė, nei premjerė Ingrida Šimonytė, kuri „žino“, kad jos Vyriausybė dirba „puikiai“, tame problemos neįžvelgia. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atliko rengiamos naujos 2024-2028 m. valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programos parlamentinę kontrolę ir nustatė, kad 2025 m. tam numatyta skirti tik milijoną eurų, kurio užteks išasfaltuoti tik du kilometrus. „Apima negera nuojauta, kad vis dar esanti valdžioje konservatorių, liberalų ir laisviečių koalicija vos ne tyčia stabdo investicijas ir kelių infrastruktūros vystymą, kad galėtų pagrįsti savo taip siekiamą mokesčių didinimą ir naujų įvedimą, – niūriomis įžvalgomis pasidalino Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Praėjusiais metais, manyčiau, dėl valdančiųjų kompetencijos stokos, Lietuva prarado beveik pusę milijardo eurų. Šiemet, vėlgi kaip jų vadovavimo šaliai pasekmė, į biudžetą surenkama mažiau pinigų, tačiau tuo pat metu vis garsiau kalbama apie tai, kad būtina apmokestinti nekilnojamąjį turtą ar įvesti naują „gynybos mokestį“ bei leidžiami šimtai tūkstančių reklamai apie 4 proc. BVP skyrimą šalies gynybai. Specialistai šią idėją vadina utopine, pirmiausia dėl to, kad valdžia taip ir nesiteikia paaiškinti, kam konkrečiai būtų skiriami surenkami pinigai. Jiems, įpratusiems taškyti valdiškas lėšas, kaip suprantu, svarbiausia yra iki kadencijos pabaigos spėti dar kartą apiplėšti šalies žmones.“ Visiškai kitaip, politiko vertinimu, situacija atrodytų, jeigu Vyriausybė dirbtų kaip priklauso. „472 mln. eurų ES parama tikrai būtų leidusi sukurti naujas darbo vietas ar patobulinti jau esamas, kas generuotų didesnes įmonių pajamas ir, atitinkamai, būtų surenkama daugiau mokesčių, – paprastą ekonominę tiesą priminė J. Pinskus. – Tas pats taikytina ir keliams. Jau ne kartą sakiau – pasimokykime iš lenkų. Jie ne tik rado būdų, kaip pritraukti investicijas infrastruktūros gerinimui, bet ir sutvarkę kelius paskatino regionų atsigavimą. Lietuvai reikia eiti tuo pačiu keliu, kadangi ji stipri bus tik tuomet, kai bus stiprūs regionai. Deja, visą dabartinės valdžios kadenciją susiduriame tik su jų naikinimu. Per mokyklų uždarymą, per planuojamus naujus mokesčius būstams ar automobiliams, per kelių netvarkymą ir t.t. Kalbant apie pastaruosius, bijau, kad rimtai jais neužsiėmus dabar, Lietuvoje žvyrkelių ne tik kad nemažės, bet net ir ims daugėti, nes kai kurių regioninių kelių asfalto būklė jau ima kelti pavojų transporto priemonėms, tad vos ne saugiau būtų jį iš viso nuimti. Ir tai „sukūrė“ tie, kurie prašė iš Lietuvos „daugiau jėgos“. Paguosti galėtų tik viena – jų kadencija baigiasi mažiau negu po pusmečio, todėl Lietuvos, ir ypač – regionų, gyventojams reikėtų labai gerai pagalvoti, kam artimiausiems keturiems metams patikėti valdžios vairą, idant paskui vėl netektų gailėtis.“
