Naujienos
Artėjant rinkimams, Lietuvos regionų partija didina „apsukas“
Ruošiantis Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams balandžio 25-osios vakarą į erdvią AVS Verslo centro salę buvo pakviesti dalyvaujantys rinkimų komisijų darbe ir besidomintys darbo rinkimuose aktualijomis Lietuvos regionų partijos Kauno miesto bei rajono nariai. Buvęs ilgametis LR Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, Lietuvos regionų partijos valdybos narys Zenonas Vaigauskas pasidalino savo turtinga patirtimi, davė vertingų patarimų, papasakojo įdomių nutikimų iš ankstesnių rinkimų, atsakė į visus auditorijos pateiktus klausimus. Kadangi dauguma šiais metais dirbančių apylinkių rinkimų komisijose – naujokai, buvęs Seimo narys, partijos atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius emocingai ir uždegančiai pamokė, kaip elgtis, ką ir kaip stebėti, dėl ko principingai ir drąsiai kovoti dirbant rinkimų komisijose. Susitikimo pabaigoje Z. Vaigausko rankose pražydo pavasarinių tulpių puokštė, kaip padėkos simbolis už atvykimą ir suteiktas žinias. Susirinkusieji plojimais išlydėjo atvykusius pranešėjus. Mokymus organizavo: Kauno miesto Koordinacinės tarybos pirmininkė Rūta Zabielienė- Panemunės – Šančių skyriaus pirmininkė, Kauno miesto Koordinacinės tarybos pirmininkės pavaduotojos Vaida Rimašauskienė- Kalniečių – Savanorių skyriaus pirmininkė, Sandra Stankūnė- Petrašiūnų skyriaus pirmininkė, Romualdas Buivis- Šilainių skyriaus pirmininkas, Sigutė Stučinskienė-Aleksoto- Vilijampolės skyriaus pirmininkė, Birutė Malinauskaitė- Centro- Žaliakalnio skyriaus pirmininko pavaduotoja bei Kauno rajono Koordinacinės tarybos pirmininkas Vitas Farinas – Raudondvario skyriaus pirmininkas, Koordinacinės Tarybos pirmininko pavaduotoja Aušrinė Skapčė – Garliavos skyriaus pirmininkė, Ilma Butkevičiūtė-Jankauskė – Karmėlavos skyriaus pirmininkė.
Jonas Pinskus: Vyriausybės krizės kulminacija – švietimo ministro nebus!
Lietuvos regionų partija ne kartą akcentavo, kad pagrindinis vis dar valdžioje esančios koalicijos – konservatorių, liberalų ir laisviečių – tikslas yra Lietuva be ekonomikos, be užsienio politikos, be kelių, be tiltų, be medicinos paslaugų, be švietimo, be jaunimo, be ateities, o vienintelis apčiuopiamas jų „darbas“ – nuolatinis mokesčių didinimas. Tai jie nuolat patvirtinta savo veiksmais. Štai trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus galima tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi šalies vadovo posto siekianti I. Šimonytė, šiuo metu pamaina atsistatydinusiam Gintautui Jakštui nėra ieškoma. Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus toks vis dar Vyriausybės vadovės pareiškimas nenustebino. „Ne kartą pabrėžiau, kad prie dabartinės valdžios Lietuvoje nebeliko vietos nei švietimui, nei sportui, o ugdymas, ką rodo ir pastarojo meto egzaminų bei tarpinių patikrinimų rezultatai, tapo parodija. Dabar tai patvirtino ir pati premjerė: jeigu buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko įpėdinis buvo rastas per kelias dienas, tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, iš kurios pabėgo jau antras konservatorių ministras, vadovo neturės mažiausiai iki vasaros. Tai yra, iki to laiko, kol pasibaigs visi egzaminai gimnazijose ir bendrojo lavinimo įstaigose bei stojamieji į aukštąsias šalies mokyklas, – niūrias perspektyvas įvardino J. Pinskus. – Ir bijau, kad tai daroma tyčia. Nepaisant visų valdančiųjų kalbų, jog švietimas jiems yra prioritetas, jų darbai rodo priešingai: uždaromos regioninės mokyklos, vis nerimsta pedagogų streikai, elementariai trūksta vadovėlių, nuolat keičiama niekam nesuprantama egzaminų tvarka ir galiausiai – pagrindinė švietimą bei ugdymą kuruojanti institucija keliems mėnesiams paliekama be vadovo. Vilties suteikia nebent tai, kad per dabartinę savo kadenciją valdantieji galutinai nespėjo sugriauti visos švietimo sistemos, bet ar verta rizikuoti suteikiant jiems antrą progą rudenį?“
Antakalnio kapinėse iškilmingai atsisveikinta su Gediminu Kirkilu
Pravirkus pavasario dangui, aidint pagarbos salvių šūviams, skambant pagarbos, padėkos žodžiams ir maldai, paskutinį SUDIE šiandien ištarėme Lietuvos regionų partijos Garbės pirmininkui, vienam iš partijos įkūrėjų, patyrusiam politikui, kolegai, draugui, patarėjui Gediminui Kirkilui, amžinojo poilsio atgulusiam Antakalnio kapinėse. Vieno iš Lietuvos regionų partijos įkūrėjų, Gedimino Kirkilo laidotuvės Gediminas Kirkilas 2006–2008 m. buvo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, prieš tai – Krašto apsaugos ministras, 1992–2020 m. Seimo narys. 2003 m. Gediminas Kirkilas apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, 2004 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Netikėtai mirė Lietuvos regionų partijos įkūrėjas Gediminas Kirkilas
Šeštadienį ryte mus pasiekė liūdna žinia – netikėtai mirė iškilus Lietuvos politikas, Lietuvos regionų partijos įkūrėjas, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Mes jį atsiminsime kaip šviesią, valingą asmenybę, nuoširdų bičiulį ir patikimą bendražygį. Ilsėkis ramybėje, mielas bičiuli, visų partijos narių vardu užuojauta šeimai. Jonas Pinskus, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Nuotrauka Lrytas.lt/T. Bauro
J. Pinskus: įrodymų, kad valdžia dirba bankams, tik daugėja
Valdantiesiems ir toliau svajojant apie papildomus mokesčius visiems Lietuvos žmonėms, Lietuvos regionų partija teigia, kad yra ir kitų būdų, kaip didinti šalies gynybos biudžetą. „Galvojant apie papildomą gynybos finansavimą, šalyje veikiantiems, iš esmės – ne lietuviško kapitalo bankams buvo įvestas solidarumo mokestis. Jie jį, kaip ir buvo galima prognozuoti, permetė ant žmonių pečių. Ir permetė taip smagiai, kad per praėjusius metus gavo beveik milijardą eurų siekiantį pelną, – nemalonią tiesą priminė Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Dabar jie nuo solidarumo mokesčio atleidžiami, tačiau nesigirdi, kad dėl to mažėtų paslaugų įkainiai gyventojams. Netgi priešingai, bankai juos ir toliau didina.“ Politiko nuomone, bankai savivaliauja todėl, kad jiems leidžia dabartinė valdžia. „Lietuvos bankas kaip kontroliuojanti institucija, mano vertinimu, savo funkcijų neatlieka. Skandinavų bankams nuolaidžiauja ir Vyriausybė, todėl jie Lietuvoje elgiasi kaip nori, – toliau pastebėjimais dalinosi Seimo narys. – Per trečiadienio opozicinių partijų susitikimą su premjere Ingrida Šimonyte paklausiau – kodėl atsisakoma bankų solidarumo mokesčio? Ji nurodė, kad tai lėmė pasikeitusios aplinkybės ir galiojantys įstatymai. Na taip, šiuo metu galiojanti tvarka tai numato, tačiau ją nesunkiai galima pakeisti. Tam užtektų patikslinti įstatyminę bazę ir bankai toliau privalėtų dalintis milžiniškais pelnais bei nereikėtų galvoti naujų mokesčių gyventojams. Tačiau, jeigu valdantieji, kuriuos visuomet rėmė stambusis kapitalas, nesiėmė jo savivalės riboti visos kadencijos metu, abejoju, kad jie tam ryžtųsi artėjant rinkimams. Būtent todėl mudu su Andriumi Palioniu rengiame įstatymų pataisų projektą, kurį patvirtinus bankai ir toliau mokėtų solidarumo mokestį, o eiliniai Lietuvos žmonės bei verslai nuo papildomų apmokestinimų būtų apsaugoti.“
J. Pinskus: valdžia nuolaidžiauja bankams ir manipuliuoja šalies gynybos klausimais
Lietuvos regionų partija nuolat pasisako ir pasisakys už krašto gynybos stiprinimą, tačiau ji nesutiko ir nesutiks, kad tai būtų daroma įvedant naujus ar didinat esamus mokesčius, taip skurdinant šalies žmones bei žlugdant verslus. „Valdantieji atsisako gynybai skirto bankų solidarumo mokesčio, tačiau nepasirūpina, kad bankai, kurie 2023 m. uždirbo 986 mln. eurų pelno arba du kartus daugiau nei 2022 m., sumažintų savo padidintus įkainius, nors pastarieji kenkia krašto žmonėms ir stabdo ekonomiką, – nemalonią tiesą įvardino Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Tuo pat metu pasigirsta siūlymų apmokestinti pensijas ar didinti PVM, kurį padidinus net ir 1 proc. tai skaudžiausiai pajus skurdžiausiai gyvenantys šalies žmonės bei, tikėtina, išsiplės šešėlis.“ Jis priminė, kad praėjusiais metais Lietuva neįsisavino 472 mln. eurų europinės paramos. „O šiemet per pirmus du mėnesius į šalies biudžetą surinkta mažiau pajamų negu planuota. Tai rodo, kad Vyriausybė veikia neefektyviai, o problemas bando spręsti lengviausi būdu – siekdama padidinti mokesčius, – dar vieną akivaizdų faktą įvardino politikas. – Tuo pat metu nuo žmonių slepiama, kaip ir iš ko bus renkamos papildomos lėšos krašto gynybai bei kur jos bus panaudotos. Vadovaujamasi tuo pačiu principu – pirma pinigus surinkime, o, kur išleisti, jau sugalvosime.“ Nusivylė Seimo narys ir trečiadienio sutikimo su premjere Ingrida Šimonyte rezultatais. „Premjerė, kaip tapo įprasta, elgėsi arogantiškai ir mums pareiškė, kad visus klausimus jau aptarė su nevyriausybinėmis organizacijomis bei faktiškai dėl visko susitarė. Tuomet pristatė savo planą – „Šviesoforas“, su žalia, geltona bei raudona spalvomis, iš kurio aišku, kad… nieko neaišku. Paklausinėjo susirinkusius opozicijos politikus ir pabrėžė, jog daugiau jokių tokio formato diskusijų nebebus, nes Vyriausybė savo pasiūlymą dėl gynybos finansavimo šaltinių teiks Seimui, – toliau pasakojo J. Pinskus. – Ji su opozicija nei tarėsi, nei išklausė mūsų pasiūlymus, tačiau nebejoju, kad kai jos planas ims strigti arba sukels visuomenės nepasitenkinimą, I. Šimonytė tikins, kad esą viskas buvo suderinta su visomis partijomis. Spėčiau, kad tai gali nutikti artėjant Europos Parlamento ar Seimo rinkimams, kas leistų sėkmingai elektoratą prarandantiems konservatoriams dalį atsakomybės permesti ant opozicinių partijų pečių.“
J. Pinskus: ar išmoksime Irano atakos pamokas?
Naktį į sekmadienį Irano Islamo Respublika, keršydama Izraeliui už ankstesnes atakas, įskaitant ir konsulato Damaske bombardavimą, atakavo šią valstybę. Skirtingais duomenimis, iraniečiai paleido apie 300-400 dronų ir 150 raketų. Teheranas teigia, kad atakos tikslas buvo pasiektas, Tel Avivas tikina, kad didelės žalos infrastruktūra nepatyrė, nes patikimai suveikė sąjungininkų pajėgos ir Izraelio priešlėktuvinės gynybos sistema. „Ukrainos ir Izraelio atvejai aiškiai rodo, kad šiandieniniame kare vis rimtesne jėga tampa bepilotės skraidyklės ir kovos su jomis priemonės, o mūsų valdantieji toliau svajoja apie tankus, – stebėjosi Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Jau esu atkreipęs dėmesį į tai, kad milijonus kainuojantį tanką nesunkiai gali sunaikinti kelis ar keliolika tūkstančių kainuojantis dronas. Be to, imant naujausią karinį incidentą, jeigu Izraelis savo saugumą būtų patikėjęs tik tankams ir panašiems sausumos daliniams, nuostoliai, tikėtina, būtų buvę milžiniški. Šiuo atveju efektyviai suveikė tiek sąjungininkų aviacija, numušusį nemažą dalį bepiločių, tiek nuo raketų valstybės teritoriją apsaugoję priešlėktuvinės gynybos kompleksai.“ Politiko nuomone, nuolatinės valdančiųjų kalbos apie tai, jog būtina rūpintis krašto gynybos stiprinimu, vis prasilenkia su jų darbais. „Tai siūlo naują gynybos mokestį įvesti, tai ragina pasisakyti už 4 proc. BVP skyrimą, bet realių, į šalies gynybos stiprinimą nukreiptų veiksmų bent jau aš nematau, – pabrėžė Seimo narys. – Na taip, sulaukėme pirmųjų vokiečių brigados karių, bet Lietuva yra mūsų žemė ir mes patys privalome rūpintis jos saugumu. Deja, slėptuvių žmonėms nėra ir nepanašu, kad artimiausiu metu jų atsirastų. Lėktuvų pati Lietuva gal ir nenusipirks, tačiau galėtų pasirūpinti patikima priešlėktuvinės gynybos sistema, kurią sustiprintų, tarkim, dronų batalionas. Tačiau tai irgi nedaroma, o vis svajojama apie keliasdešimt tankų. Tikėtina, dėl to, kad nuo tokio sandorio kažkam gerai nubyrėtų, tačiau labai abejoju ar toks pirkinys prisidėtų prie krašto ir jo žmonių saugumo užtikrinimo.“ Brangiausi tankai pasaulyje (prieš keletą metų) Vieta Tankas, šalis Tanko kaina, mln. JAV dolerių 10 Type 99 (Kinija) 2,6 9 Merkava Mark IV (Izraelis) 6 8 Arjun MKII (Indija) 6,270 7 Leopard 2A6 (Vokietija) 6,790 6 T14 Armata (Rusija) 7,8 5 M1A2 Sep (JAV) 8,5 4 Challenger 2 (D.Britanija) 8,6 3 K2 Black Panther (P.Korėja) 8,8 2 Type 10 (Japonija) 9,4 1 AMX-56 Leclerc (Prancūzija) 10 Palyginimui, remiantis viešai prieinama informacija, Irano gamybos dronų-kamikadzių „Shahed 136“ kaina svyruoja nuo 20 iki 50 tūkst. JAV dolerių. Arba, sakant kitaip, už vieną pigiausią tanką išeina 100 dronų, kurie, valdomi patyrusių operatorių ir nesant patikimos priešlėktuvinės gynybos, gali sunaikinti 100 tankų ar kitų taikinių.
Lietuvos regionų partijos nariai pasveikino Ukmergės sportininkus
Prieš kelias dienas Ukmergės sporto mokykloje lankėsi Lietuvos regionų partijos nariai – pirmininkas Jonas Pinskus, vietos skyriaus vadovė Justina Dirsienė, pavaduotojos Milda Paukštė ir Ieva Balčiūnienė. „Atvykome pasveikinti puikiai pasaulio kikbokso turnyre pasirodžiusios ir ne vieną apdovanojimą namo parvežusios „LT PRO Team“ komandos, – vizito tikslą atskleidė J.Dirsienė. – „LT PRO Team“ sportininkai dalyvavo Italijoje WAKO pasaulio taurės turnyre kovo 21 – 24 dienomis. Komandą sudarė 2 treneriai iš Ukmergės bei Kauno. Vienas jų teisėjavo, kitas bei 4 jaunieji sportininkai varžėsi ringe. Taip pat šiame pasaulio turnyre kaip teisėjas debiutavo ukmergiškis Saulius Mingaila.“ Asmenine patirtimi su jaunaisiais kovotojais pasidalino ir du kartus pasaulio čempionas, olimpinis prizininkas, septynis kartus TSRS čempionas, tris kartus Lietuvos čempionas bei daugkartinis tarptautinių irklavimo regatų nugalėtojas J. Pinskus. „Pasveikinau sportininkus su pasiekimais pasaulinėje arenoje. Padėkojau už tai, kad garsina Ukmergės, Kauno ir Lietuvos vardą toli už mūsų gimtosios šalies ribų, – sakė jis. – Kaip rodo tiek mano, tiek ir kitų sportininkų patirtis, būtina išsikelti aukščiausią tikslą ir jo siekti. Kai turi aiškų tikslą, motyvacija – padaryti viską, kad jį pasiektum, atsiranda automatiškai. Būtent to – ambicingų, aukštų tikslų ir neblėstančios motyvacijos – linkiu sportininkams jų nelengvoje veikloje.“ Treneris Vadimas Zelevas pasidžiaugė, kad pasiruošimas varžyboms vyko sklandžiai. „Pravedėme keletą kontrolinių varžybų ir bendrų treniruočių kitose klubuose, kad butų ko daugiau naujų partnerių ir laisvųjų treniruotės pobūdžio kovų. Šitos varžybos mums buvo kontrolinės, leidusios įvertinti mūsų jaunuosius sportininkus, o jiems – įgyti patirties tokio rango varžyboms. Rezultatai tokie kokie yra. Aišku, visuomet norisi daugiau, bet dar kartą pasikartosiu – čia mums buvo kontrolinės varžybos. Pagrindinis startas bus rugpjūčio mėnesį Vengrijoje vyksiantis Pasaulio jaunimo čempionatas ir lapkritį – suaugusiųjų Europos čempionatas Graikijoje, – pasakojo komandos vadovas. – Planuojame, kad jaunimo varžybose Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvaus 4 mūsų sportininkai, į suaugusiųjų čempionatą deleguosime 2 kovotojus. Taip pat vyks mūsų klubo teisėjai. Pagrindinis tikslas – prizinės vietos. Minimalus – patekti į aštuntuką. Sunkiausia tokiose varžybose – įveikti įtampą ir teisingai bei tiksliai atlikti visus „namų darbus“. Tokio rango varžybose klaidos kainuoja daug. Bet šio metų turime gerą jaunimo komandą, sulaukiame pagalbos iš tėvų ir Ukmergės savivaldybės, todėl galime tikėtis gerų rezultatų. Taigi, manau „vilkai“ tikrai garsina Lietuvą ir Vilkmergę“. Padėkas už pasiekimus gavo komandos vadovas V. Zelevas, trečią vietą vyrų „Low Kick“ svorio kategorijoje iki 91 kg iškovojęs treneris Edgaras Banikonis, antrą vietą vyrų K1 svorio kategorijoje iki 91 kg iškovojęs Arnoldas Škelevas, trečią vietą jaunimo „Low Kick“ svorio kategorijoje iki 67 kg iškovojęs Lukas Mingaila, trečią vietą moterų „Kick Light“ svorio kategorijoje iki 60 kg laimėjusi Gabrielė Krukauskaitė, šį kartą be apdovanojimų likę, bet puikiai kovose pasirodę Tadas Gibavičius ir Aironas Niaura bei teisėjas Saulius Mingaila.
J. Pinskus: valdžia pinigų neįsisavina tam, kad galėtų gyventojams kelti mokesčius?
Praėjusiais metais Lietuva neįsisavino 472 mln. eurų europinės paramos. Šiemet per pirmus du mėnesius į šalies biudžetą surinkta mažiau pajamų, negu planuota, tačiau nei finansų ministrė Gintarė Skaistė, nei premjerė Ingrida Šimonytė, kuri „žino“, kad jos Vyriausybė dirba „puikiai“, tame problemos neįžvelgia. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atliko rengiamos naujos 2024-2028 m. valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programos parlamentinę kontrolę ir nustatė, kad 2025 m. tam numatyta skirti tik milijoną eurų, kurio užteks išasfaltuoti tik du kilometrus. „Apima negera nuojauta, kad vis dar esanti valdžioje konservatorių, liberalų ir laisviečių koalicija vos ne tyčia stabdo investicijas ir kelių infrastruktūros vystymą, kad galėtų pagrįsti savo taip siekiamą mokesčių didinimą ir naujų įvedimą, – niūriomis įžvalgomis pasidalino Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Praėjusiais metais, manyčiau, dėl valdančiųjų kompetencijos stokos, Lietuva prarado beveik pusę milijardo eurų. Šiemet, vėlgi kaip jų vadovavimo šaliai pasekmė, į biudžetą surenkama mažiau pinigų, tačiau tuo pat metu vis garsiau kalbama apie tai, kad būtina apmokestinti nekilnojamąjį turtą ar įvesti naują „gynybos mokestį“ bei leidžiami šimtai tūkstančių reklamai apie 4 proc. BVP skyrimą šalies gynybai. Specialistai šią idėją vadina utopine, pirmiausia dėl to, kad valdžia taip ir nesiteikia paaiškinti, kam konkrečiai būtų skiriami surenkami pinigai. Jiems, įpratusiems taškyti valdiškas lėšas, kaip suprantu, svarbiausia yra iki kadencijos pabaigos spėti dar kartą apiplėšti šalies žmones.“ Visiškai kitaip, politiko vertinimu, situacija atrodytų, jeigu Vyriausybė dirbtų kaip priklauso. „472 mln. eurų ES parama tikrai būtų leidusi sukurti naujas darbo vietas ar patobulinti jau esamas, kas generuotų didesnes įmonių pajamas ir, atitinkamai, būtų surenkama daugiau mokesčių, – paprastą ekonominę tiesą priminė J. Pinskus. – Tas pats taikytina ir keliams. Jau ne kartą sakiau – pasimokykime iš lenkų. Jie ne tik rado būdų, kaip pritraukti investicijas infrastruktūros gerinimui, bet ir sutvarkę kelius paskatino regionų atsigavimą. Lietuvai reikia eiti tuo pačiu keliu, kadangi ji stipri bus tik tuomet, kai bus stiprūs regionai. Deja, visą dabartinės valdžios kadenciją susiduriame tik su jų naikinimu. Per mokyklų uždarymą, per planuojamus naujus mokesčius būstams ar automobiliams, per kelių netvarkymą ir t.t. Kalbant apie pastaruosius, bijau, kad rimtai jais neužsiėmus dabar, Lietuvoje žvyrkelių ne tik kad nemažės, bet net ir ims daugėti, nes kai kurių regioninių kelių asfalto būklė jau ima kelti pavojų transporto priemonėms, tad vos ne saugiau būtų jį iš viso nuimti. Ir tai „sukūrė“ tie, kurie prašė iš Lietuvos „daugiau jėgos“. Paguosti galėtų tik viena – jų kadencija baigiasi mažiau negu po pusmečio, todėl Lietuvos, ir ypač – regionų, gyventojams reikėtų labai gerai pagalvoti, kam artimiausiems keturiems metams patikėti valdžios vairą, idant paskui vėl netektų gailėtis.“
J. Pinskus: ar valdantieji dangsto nusikaltėlius?
Praėjusių metų lapkritį Lietuvos regionų partijai priklausantys parlamentarai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis Seimui pateikė nutarimo projektą, kuriuo buvo siekiama pavesti Valstybės kontrolei iki 2024 m. gruodžio 1 d. atlikti valstybės valdomos AB „Ignitis grupė“, valstybės valdomos AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir valstybės įmonės Registrų centras (RC) 2021 ir 2022 biudžetinių m. finansinį, veiklos ir atitikties valstybinį auditą bei įvertinti audituojamų subjektų materialinių, finansinių ir darbo išteklių naudojimo ekonomiškumą, pirkimų poreikio / pirkimų vykdymo efektyvumą ir rezultatyvumą ir t.t. Deja, valdančioji dauguma šios opozicijos politikų iniciatyvos nepalaikė ir pasiūlymas buvo atmestas. Pastarosiomis dienomis tapo žinoma, kad RC darbuotojai bendrininkavo su nusikaltėliais, kurie, suklastoję dokumentus, užvaldė svetimą nekilnojamojo turto plėtros bendrovę ir ištuštino jos sąskaitą. Tai galutinėje nutartyje konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad finansinių nuostolių patyrusiam verslininkui valstybė su nusikaltėliais privalės solidariai atlyginti žalą. „Kadangi Registrų centras buvo viena tų įmonių, kurių audito mes siekėme, galima daryti prielaidą, kad jam valdantieji kelią užkirto žinodami apie ne visai skaidrią RC darbuotojų veiklą arba bijodami, kad aikštėn iškils ir daugiau nešvarių darbelių, – garsiai svarstė Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus. – Visuomenę pasiekė tik viena istorija, o kiek jų gali būti tiek RC, tiek kitose valstybinėse įmonėse, kurių nebuvo leista audituoti?“ Abejonių dėl šių įmonių veiklos skaidrumo politikas turėjo ir daugiau. „Lietuvos geležinkeliai atleidžia eilinius darbuotojus, tačiau jų vadovai gauna milžiniškus atlyginimus. „Ignitis grupei“ priklausantis ESO „apsiskaičiavo“ su žmonių pinigais, tačiau permokas grąžina labai nenoriai. RC, kaip paaiškėjo, draugauja su nusikaltėliais, už ką turėsime sumokėti mes visi, tačiau Vyriausybei tai nekliūna, – nemalonią tiesą įvardino Seimo narys. – Užtat valdžia skuba žmonėms įbrukti naujus mokesčius, nes trūksta pinigų krašto gynybai. O gal jų atsirastų atlikus išsamų visų trijų minėtų įmonių auditą ir įvertinus, kaip jos naudoja finansinius bei ekonominius išteklius? Galbūt joms tikrai nereikia tiek turtų, kiek jos dabar valdo, o vadovų atlyginimai galėtų būti mažesni? Be to, atliktas auditas visuomenei parodytų, kad valdžia solidarizuojasi su ja, rūpinasi žmonių gerove ir siekia, kad valstybinės įmonės, apie ką daug prieš rinkimus kalbėjo konservatoriai, veiktų skaidriai ir vadovautųsi aukštais moralės standartais. Vienas auditas duotų atsakymus į daugybę klausimų, bet, vertinant bendrą situaciją, susidaro įspūdis, kad kaip tik tokios viešumos valdantieji ir bijo.“
Ž. Pinskuvienė: Lietuvos regionų partijos sąrašas Europos Parlamento rinkimams – patirties ir entuziazmo simbiozė
„Atvirumas ir drąsa veikti!“ Su tokiu šūkiu į Europos Parlamento rinkimus žengia dar jauna, bet sparčiai stiprėjanti Lietuvos regionų partija (toliau – LRP), patvirtinusi reitinguotą kandidatų sąrašą. Kaip jau skelbta anksčiau, sąrašą vesti patikėta vienai iš stipriausių šalies savivaldos lyderių, partijos pirmininko pavaduotojai, Širvintų rajono savivaldybės merei Živilei Pinskuvienei. Pasak jos, kaip nacionaliniu mastu, taip ir Europos Sąjungoje, stiprinti regioninę politiką būtina. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių perspektyvoms dažnai koją kiša regioninė atskirtis, kurią dar labiau gilina socialiniai, ekonominiai, švietimo, sveikatos sistemų netolygumai. Tad ir Europos Parlamento rinkimams besirengiantys Lietuvos regionų partijos atstovai yra pasirengę laikytis šios krypties. „Esu tikra, kad iš kitų politinių jėgų išsiskiriame aiškiais prioritetais, iš kurių svarbiausi – regioninė bei vertybinė linija. Tai mus vienija ir buria į drąsią komandą, pasiruošusią atstovauti Lietuvos žmonėms Europos Parlamente. Kas mane pažįsta, puikiai žino, kad veiksmo bus,“ – teigė savo atvirumu ir drąsa keliant į viešumą neteisybę, įvardinant didžiausias problemas bei imantis veiksmų jų sprendimui pasižyminti politikė. Lietuvos regionų partijos Europos Parlamento rinkimų sąraše – net 22 kandidatai. Jame – ir žinomi veidai, patyrę nacionalinės politikos atstovai, Seimo nariai, vienmandatininkai, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, buvęs Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, savo patirtimi Europos Parlamente su kolegomis besidalijantis dabartinis europarlamentaras Stasys Jakeliūnas, parlamentaras Zenonas Streikus, o sąrašo pagrindą sudaro visų šalies regionų atstovai. Dauguma jų – savivaldybių tarybų nariai: Linas Memys, Martinas Leščiauskas, Giedrė Pavasarytė, Aurelija Jonikaitė, Sigitas Kancevyčius, Beata Valungevičienė, Justina Dirsienė, Gintaras Kasputis, Lina Samulytė, Gintarė Sakalauskaitė, Danguolė Ruginytė-Norvaišė, Eduardas Šablinskas, Dalia Skeberdienė, Oskaras Jankauskas, Gintaris Petrėnas, Laura Radzevičiūtė, Aneta Koryznė. „Lengva nebus. Lietuva į Europos Parlamentą deleguoja tik 11 atstovų, todėl vien partijos iškelto tikslo, noro bei tarybos įpareigojimo neužtenka. Labai tikimės žmonių palaikymo ir kviečiame į gyvus susitikimus, kurių, kaip ir iki rinkiminės kampanijos, organizuosime gausiai visuose šalies regionuose,“ – po LRP tarybos sprendimo sakė Ž. Pinskuvienė. Lietuvos regionų partijos sąrašas Europos Parlamento rinkimams Živilė Pinskuvienė Andrius Palionis Stasys Jakeliūnas Zenonas Streikus Linas Memys Martinas Leščiauskas Giedrė Pavasarytė Aurelija Jonikaitė Sigitas Kancevyčius Beata Valungevičienė Justina Dirsienė Gintaras Kasputis Lina Samulytė Gintarė Sakalauskaitė Danguolė Ruginytė-Norvaišė Eduardas Šablinskas Dalia Skeberdienė Oskaras Jankauskas Gintaris Petrėnas Laura Radzevičiūtė Aneta Koryznė Jonas Pinskus
J. Pinskus: panikos skleidėjų tikslas – demoralizuota Lietuvos visuomenė?
Po Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis neslėpė slogių nuotaikų ir įspėjo, kad saugumo situacija yra prasta. Tą patį jis pakartojo nuvykęs į Kijevą ir perspėjo, kad stringanti Vakarų parama Ukrainai gali nulemti konflikto baigtį. Galiausiai jis pabrėžė, kad ukrainiečiams nepalanki situacija fronte kelia grėsmę ir greta Rusijos esančioms valstybėms. „Visos frazės ir veiksmai yra orientuoti į konkretų rezultatą, tačiau aš nesuprantu, kokio rezultato savo pasisakymais siekia šios Vyriausybės nariai, – teigė Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Riba tarp visuomenės mobilizavimo, jos suvienijimo ir išgąsdinimo yra labai plona. Šiuo atveju, mano supratimu, ji buvo peržengta. Jeigu tokiomis kalbomis buvo tikimasi suburti žmones, tai dabar akivaizdu, kad išėjo priešingai: tiek žmonės, tiek verslai traukiasi iš Lietuvos ir niekas neskuba čia investuoti. Nepaisant to, valdančiųjų retorika nesikeičia, kas leidžia teigti, kad valstybėje tikslingai sėjama panika, todėl už tokius dalykus reikia ne girti, bausti. Galbūt ne taip, kaip su panikieriais elgiamasi karo metu, kai jie tiesiog šaudomi, bet bausmės turi būti griežtos.“ Politiko teigimu, visuomenės mobilizavimas vykdomas kitomis priemonėmis. „Būtina šalies švietimo sistemoje įdiegti patriotinį ugdymą, skatinti žmones didžiuotis Tėvyne, mylėti jos istoriją ir kultūrą, akcentuoti, kad sava valstybė būtina tautos išlikimui. Gal tuomet šaukiamojo amžiaus jaunuoliai rinksis ne baudas, o tarnybą savo šaliai. Taip pat ne paslaptis, kad Lietuvoje trūksta ne tik slėptuvių, bet ir sirenų, nekalbant jau apie priešlėktuvinės gynybos sistemas. Kai kurie veikėjai klausimą siūlo spręsti naujais mokesčiais, tačiau pinigų galima sutaupyti sumažinus išpūstą biurokratinį aparatą ir neskubant jų dalinti kitiems. Nesiginčiju, kad kovojančiai Ukrainai būtina padėti, tačiau gal pirma pasirūpinkime savo žmonių saugumu, investuokime į juos, nes būtent Lietuvos žmonės yra didžiausias mūsų turtas, tačiau patys jie taip nesijaučia, – dar vieną svarbų momentą priminė J.Pinskus. – Pateiksiu tik vieną pavyzdį – Lietuvos nekilnojamojo turto rinka stagnuoja, nes gyventojai perka būstus Ispanijoje, JAV, Kipre, Tailande, Balyje ar Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tai rodo, kad žmonės netiki, jog šalies valdžia konflikto atveju juos apgins ar kad padės gintis patiems, todėl jau dabar rūpinasi atsitraukimo planais. Jeigu panašios tendencijos išliks, netrukus gali ateiti tokia diena, kai nebeliks kam Lietuvos ginti. Nors, prisiminimus visus dabartinės Vyriausybės „darbelius“ ir tai, kad faktiškai visais atvejais išlošdavo Rusija, gal toks ir yra valdančiųjų tikslas – demoralizuotas, panikos apimtas ir gynybai nepasirengęs kraštas, kurį, kaip ir praėjusio amžiaus viduryje, bus galima užimti nepaleidus nė vieno šūvio?“
Konservatorių „Saulėlydis“ – taupymo režimas ar vampyrų puota?
Pastarojo laikotarpio ir šių dienų klausimas Nr. 1 – iš kur valstybei gauti pinigų saugumui bei gynybai? Atsakymų ieško Vyriausybė, Seimas, ekonomistai. Šimtai valandų posėdžių, diskusijų, debatų. Deja, ant šalies valdančiųjų šachmatų lentos – tik pėstininkai – t.y. paprasti Lietuvos žmonės bei verslas. Kelkim Pridėtinės vertės mokestį, uždėkim visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, naikinkim Gyventojų pajamų mokesčio lengvatas… O kam čia per daug vargintis? Bet gal dabar veikiantiems konservatoriams derėtų tiesiog prisiminti, ką darė jų pirmtakai? Kokiais sprendimais taip gyrėsi kaip sėkmingais? Raktažodis – saulėlydis. Ir tai gali būti ne vampyrų puota, o garsiosios konservatorių patriarcho Andriaus Kubiliaus net du kartus inicijuotos bei veikusios „Saulėlydžio komisijos“ veiklos atnaujinimas. Ar Europos Parlamente prasmegusio A. Kubiliaus mokinė ir įpėdinė Ingrida Šimonytė dar atsimena tokią? Reikia pripažinti, kad tos komisijos bent jau viešai deklaruota paskirtis buvo netgi labai racionali – mažinti biurokratinį aparatą, užtikrinti, kad nebūtų dubliuojamos valstybinių institucijų funkcijos ir tokiu būdu sutaupyti. 2000 m. rugsėjį tuometinis premjeras, konservatorius Andrius Kubilius džiaugėsi pirmosios „Saulėlydžio komisijos“ pasiūlymais, kurie esą praves ir ateities Vyriausybėms. Šie pasiūlymai tuometiniais skaičiavimais turėjo leisti sutaupyti milžinišką sumą – 120 mln. litų. Kiek tai būtų šiandien, pasakyti sunku, bet įvertinus dabartinę perkamąją galią ir infliaciją, suma eurais būtų ne ką mažesnė. Antroji „Saulėlydžio komisija“ veikė 2008 – 2012 m., kai Lietuvos Vyriausybės vadovu vėl buvo A. Kubilius. Pasak jo, komisijos veikla ir vėl buvo labai sėkminga, nes buvo nemažai sutaupyta ir sustabdytas valstybės tarnybos augimas bei naujų institucijų kūrimas. Visgi, A. Kubilius tuomet jau išsisukinėdamas sakė, kad pagrindinis komisijos tikslas vis dėlto buvo ne pinigų taupymas (nors tam ji buvo sukurta), o „siekiant, kad valstybės atitinkamos institucijos savo veikloje įgyvendintų pačius svarbiausius geros vadybos principus, orientuotųsi į rezultatus“. Taigi tuomet taupymui sukurta komisija išsivertė ir tapo konservatorių bei jų bendrų „puota“. Mat A. Kubiliaus įvardintus pasiekimus matė tik jie patys, o jų kritikai tiesiai šviesiai rėžė, kad komisija nei sumažino biurokratų skaičių, nei kažką naudingo nuveikė, nors biudžeto pinigus sėkmingai įsisavino. Deja, tikruosius rezultatus matome ir jaučiame kiekvienas. Vietoj administracinės naštos mažinimo, biurokratinis aparatas Lietuvos valstybinėse institucijose kaip buvo išpūstas, taip ir tebėra. Verslo atstovai, gyventojai tvarkydamiesi elementarius reikalus gaišta laiką, turi apsišarvuoti kantrybe. Kur bepasigilintum, matai prikurtų naujų institucijų, departamentų, agentūrų, virtusių šiltomis kėdėmis arba tiesiog savų „šėryklomis“. O štai pinigų gynybai nėra iš kur paimti – nebent tik dar labiau nusmaugiant dirbantį žmogų. Todėl naudodamasi proga, kreipiuosi į valdančiuosius konservatorius. Žmonės girdi jūsų pagyras, kaip „sėkmingai“ suvaldėte 2007-2008 metų finansinę krizę ar „patys vieni“ nugalėjote pandemiją. Taigi pats laikas „užrišti“ vampyrų puotas ir imtis normalių, į žmogų orientuotų sprendimų. Mažinkite biurokratų bei mokesčių mokėtojų pinigais mintančių, tačiau jokios realios naudos Lietuvai neduodančių, institucijų ir įstaigų skaičių. Taip, kaip patys deklaravote. O ne dar labiau skurdinkite tautą per naujus mokesčius ar subsidijų ir paramų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims naikinimą. Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoja Živilė Pinskuvienė
