Naujienos
Ž. Pinskuvienė: kodėl Seimo narys J.Varžgalys „prekiauja“ Lietuvos savivaldybėmis, regionais ir jų žmonėmis?
Pasak Širvintų r. savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės, jai nuolat kyla klausimas – kodėl šitos kadencijos Seimo nariai taip nepaiso žmonių interesų. Ir kam iš tikro dirba dalis opozicionierių? Pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė kelis svarbius klausimus, tarp kurių buvo Akcizų, Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio bei Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektus. Posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas kompensuoti savivaldybėms 100 proc. jų biudžetų patirtų nuostolių, nesusijusių su Valstybės gynybos fondo įstatymo vykdymu, kaip kad tai rekomendavo Savivaldybių asociacija ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tokia nuostata buvo teikta, tiek todėl, kad Savivaldybių asociacija supranta dabartinės situacijos rimtumą, tiek todėl, kad Civilinė sauga yra deleguota funkcija bei žinojimas, jog kasmet iki 2030 m. iš savivaldybių bus paimama po 25 mln. eurų. Kitaip sakant, kai planuojama priimti su savivaldybių išlaidomis susiję teisės aktai, būtina numatyti ir kompensacijų mechanizmą. Posėdyje dalyvavusi finansų ministrė Gintarė Skaistė nurodė, kad pokyčių finansavimas dėl priimtų sprendimų yra atskira diskusija, o savivaldybių pajamos kasmet mažinamos 25 mln. eurų todėl, kad būtų galima įgyvendinti Civilinės saugos programą. Ministrė teigė, kad šis klausimas kyla nuolat, bet dabar reikia kalbėti apie papildomas pajamas gynybos fondui, o ne apie papildomas išlaidas biudžetui. Dėl kiekvieno klausimo, įskaitant ir minėtus, posėdžio metu buvo balsuojama. Valdantieji ir jų satelitai visais klausimais balsavo „taip, kaip reikia“ arba susilaikydavo. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos klausimu balsai pasiskirstė po lygiai – be susilaikančių, 4 buvo „prieš“, 4 –„už“. Lemiamas buvo pirmininko M. Lingės balsas, bet dar svarbesniu galėjo būti „valstiečių“ atstovo J. Varžgalio balsas, tačiau pastarasis posėdyje nedalyvavo, nes, turbūt, rado svarbesnių reikalų, negu Lietuvos žmonių sveikatos, socialiniai, ar švietimo ir kt. klausimai. Jo balso pritrūko ir balsuojant dėl Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto. Tai reiškia, kad valdantieji skinasi kelią į tai, jog Vyriausybė galėtų dalį iki šiol savivaldybėms skiriamų lėšų, bent jau formaliai, skirti Civilinės saugos programai. Formaliai, nes, prisiminus „auksinių šaukštų“ ar priedangų istorijas, labai įtikinamai nuskambėjo Lietuvos regionų partijos atstovo A. Palionio nuogąstavimai, kad iš savivaldų paimti pinigai būtų panaudoti bet kam, tik ne tam, kam juos esą planuojama paimti. Peržiūrėjus komiteto posėdį, Ž. Pinskuvienei į akis krito tai, kad priklausydamas opozicijai, „valstietis“ J. Varžgalys dažnai sugeba nedalyvauti tuose posėdžiuose, kuriuose vyksta svarbūs balsavimai ir kiekvienas balsas gali būti lemiamas. Tai yra palanku ne kam kitam, bet būtent valdantiesiems. Ketverius metus trunkantis sutapimas? Ir vis tuomet, kai sprendžiami milijonų likimai? Beje, dėl J. Varžgalio nedalyvavimo valdžios iniciatyvoms buvo pritarta ir antradienį įstatymų pakeitimų projektai bus svarstomi Seime. Jeigu jam ir ten bus pritarta, tai reikš, kad ne be „opozicijos“ pagalbos valdantieji atims iki šiol savivaldybėms tekdavusius pinigus, kas neabejotinai taps naujų socialinių problemų bei dar didesnio žmonių nepasitikėjimo valdžia priežastimi.
Kur dvejopų standartų Lietuvoje ribos?
Prieš pat Europos Parlamento (EP) rinkimų finalą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė „sensacingą“ pranešimą: Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus Kūčių vakarą lankydamasis Širvintų savivaldybės socialinių paslaugų centre ir perduodamas merės Živilės Pinskuvienės vaišes papirkinėjo rinkėjus. Reaguodama į tai, Ž. Pinskuvienė priminė, kad senolių lankymas – ne vienerius metus trunkanti jų šeimos tradicija, o apsilankymo metu dėl dalyvavimo EP rinkimuose dar nebuvo paskelbta. „Lietuvos regionų partija tapo VRK taikiniu, kuri sugebėjo įžvelgti „nusižengimą“ ilgametėje, šiltoje kalėdinėje tradicijoje. Mes su vyru J. Pinskumi senolius lankėme ir prieš metus, ir prieš penkis. Tuomet irgi vyko įvairūs rinkimai, bet VRK tai nekliuvo“, – priminė politikė, kuri buvo pripažinta „kalta“, nors tuo metu sirgo ir buvo namuose. O štai kai tos pačios VRK buvo paprašyta įvertinti EP rinkimų išvakarėse sostinėje, ir už biudžeto pinigus, rengtas kitoniškumo eitynes, komisija skubiai „dėjo į krūmus“. Atitinkamą prašymą VRK įteikė Lietuvos šeimų sąjūdis ir Krikščionių sąjunga, kurių vertinimu eitynes tikslinga traktuoti kaip Vilniui vadovaujančių vadinamųjų konservatorių ir laisvieičių rinkiminę akciją. VRK į paklausimą atsakė formaliai – pacitavo Rinkimų kodeksą, kuris partijoms bei kandidatams leidžia skelbti savo programas bei nurodė, kad komisija nevertina savivaldybės spendimų finansuoti akcijas, jeigu tai nesudaro prielaidų jų vertinti… Sakant paprasčiau, senolių lankyme likus pusmečiui iki rinkimų, apie dalyvavimą kuriuose Lietuvos regionų partijos nariai net nebuvo pranešę, VRK sugebėjo įžvelgti „rimtą nusižengimą“, o atvirai tik dviem politinėms jėgoms – TS-LKD ir Laisvės partijai – naudingą, valdiškais pinigais finansuotą ir prieš pat rinkimus organizuotą renginį komisija vertinti atsisakė. Taip pat gilintis į galimus valdančiųjų padarytus nusižengimus nepanoro ir smagiai opoziciją auklėjanti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Liūdna, bet tenka konstatuoti, kad dvejopi ar net trejopi standartai Lietuvoje tapo norma, ir belieka tikėtis, kad po rudens Seimo rinkimų naujajai Vyriausybei nepritrūks politinės valios tiek įvertinti dabartinės VRK darbą, tiek pakoreguoti jos sudėtį, kad ji labiau atitiktų šiai institucijai keliamus reikalavimus.
J. Pinskus: sprendimas priimtas, bet neturi būti peržengtos raudonosios linijos
Šeštadienį Skuode įvyko Lietuvos regionų partijos Tarybos posėdis. Jame buvo patvirtinta darbo grupė programos Seimo rinkimams rengti bei paskirtas partijos atstovas rinkimų komisijai. Taip pat susitikime buvo išdiskutuotas pastaruoju metu daugiausia aistrų keliantis klausimas dėl galimo Darbo partijos prisijungimo prie Lietuvos regionų partijos. Po posėdžio Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus pasidžiaugė, kad visi suplanuoti klausimai buvo aptarti ir priimti atitinkami sprendimai. „Kol kas atviras lieka tik galutinis kandidatų į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus sąrašo klausimas, tačiau jį planuojame išspręsti artimiausiomis savaitėmis, – patikslino politikas. – Visus kitus pagrindinius susirinkimo darbus nuveikėme: patvirtinome darbo grupę rinkimų programos rengimui, paskyrėme partijos atstovą rinkimų komisijai ir, kadangi Taryba pritarė „darbiečių“ prisijungimui, suformavome tam specialią derybinę grupę.“ Pasak Seimo nario, šie pokyčiai, jeigu jiems pritars ir kita pusė, bus naudingi. „Kadangi kalbama apie kitos politinės jėgos prisijungimą prie Lietuvos regionų partijos, negali būti peržengtos raudonosios linijos. Tai reiškia, kad liks mūsų partijos pavadinimas, logotipas ir programa, tačiau padidės partijos narių skaičius, – patikslino J. Pinskus. – Jie turi skyrius ten, kur neturime mes, todėl ženkliai išsiplės Lietuvos regionų partijos geografija, o pati partija pasipildys gerais, gabiais, šalies žmonių poreikius žinančiais nariais iš visos Lietuvos. Tai leis dar efektyviau vykdyti ligšiolinę, į kiekvieną šalies regioną, įskaitant ir didžiuosius miestus, tokius kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda, orientuotą politiką.“
Apie Lietuvos regionų partijos pirmininką Joną Pinskų
Ką tik pasibaigę rinkimai į Europos Parlamentą, kuriuose Lietuvos regionų partija finišo tiesiojoje tik dešimtosiomis procento dalimis nusileido valdančiajam Liberalų sąjūdžiui ir dėl to liko be mandato, davė ir kitų, iš pirmo žvilgsnio gal kiek sunkiau pastebimų, bet apčiuopiamų naudų. Pirmiausia buvo išgrynintas Lietuvos regionų partijos rinkėjas ir būdai, kaip iki jo prisibelsti. Taip pat paaiškėjo, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės linkusios į manipuliacijas, todėl ateityje su jomis reikėtų elgtis atsargiau. Rinkimai buvo puiki galimybė įvertinti panaudotų reklamos kanalų efektyvumą ir t.t. Visos šios pamokos, jeigu tik bus išmoktos, labai pravers per rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Kas dar labai svarbu – rinkimai parodė visuomenės požiūrį į partijos pirmininką J. Pinskų. Dar prieš rinkimus jis nusprendė, kad kandidatų sąraše bus paskutinis, tačiau susumavus pirmumo balsus paaiškėjo, kad J. Pinskus kandidatų sąraše pakilo į antrą vietą, į priekį praleisdamas tik jo lyderę, partijos pirmininko pavaduotoją Živilę Pinskuvienę. Remiantis tuo, galima teigti, kad žmonės vertina tiek J. Pinskų, tiek jo vykdomą politiką. Neišsišokantis, nesiveliantis į skandalus ar tuščius ginčus politikas pasižymi tuo, kad mažai kalbėdamas jis nuveikia labai daug. Tarkim, bankų solidarumo mokesčio pratęsimo idėją, kurią vėliau „pasiskolino“ ir kitos partijos, pasiūlė ne kas kitas, o Lietuvos regionų partijos Seimo nariai – J. Pinskus ir Andrius Palionis. Taip pat jų pastangomis bei, tam kartui, prisidėjus vienam iš „valstiečiui“, Seimas skubos tvarka patvirtino Akcizo suskystintoms naftos dujoms įstatymo pataisas, numatančias, kad dabartinių valdančiųjų iki 304,10 eurų už toną padidintas akcizas buvo sumažintas iki 13 eurų. Galiausiai J. Pinskaus valdantiesiems išsakoma kritika tiek dėl kelių tvarkymo, tiek dėl švietimo sistemos naikinimo dangstantis „reformomis“, tiek dėl aplaidaus požiūrio į Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimą visuomet yra pamatuota ir argumentuota. Beje, tai atspindi ir objektyvesnės visuomenės apklausos, kuriose tiek Lietuvos regionų partija, tiek jos pirmininkas patenka į palankiausiai vertinimų politinių jėgų/asmenų TOP-10. Apibendrinant, žmonės vis mažiau tiki politikų kalbomis, bet vis daugiau dėmesio skiria jų darbams, todėl, tikėtina, kad tiek Lietuvos regionų partijos, tiek jos pirmininko J. Pinskaus populiarumas augs ir toliau bei atvers šiai politinei jėgai naujas galimybes.
J. Pinskus: valdantieji galutinai susipyko su realybe?
Prieš kelias dienas vadinamojo konservatoriaus Valdo Benkunsko vadovaujamoje Vilniaus savivaldybėje vyko renginys, kažkodėl pavadintas tarptautine konferencija. Biudžeto pinigai buvo leidžiami tam, kad grupelė žmonių pasikalbėtų apie LGBT temas švietimo programose, apie tai, kaip vaikams pasakoti apie homoseksualumą, įvairias lytis bei skatinti toleranciją. Švelniai tariant keistokame renginyje, be kitų, dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Irena Raudienė bei nelabai žinomi lektoriai be mokslinių laipsnių. Pasak Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus, tai tikrai nėra tas renginys, kuriam reikėtų skirti dėmesio, jeigu ne pora „bet“. „Pradėkime nuo to, kad valdantieji nuolat akcentuoja, jog Lietuvai trūksta pinigų. Trūksta jų keliams, trūksta, vadovėliams, trūksta medicinos įstaigoms ir gynybai, o tuo pat metu rengiami tokie susitikimai pseudoproblemų ieškojimui ir „prasmingam“ jų aptarimui, – stebėjosi Seimo narys. – Taip pat nelabai supratau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kuri vis dar neturi ir, panašu, iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos neturės, vadovo entuziazmo brukant LGBT temas mokykloms. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų, ką rodo apklausos, pasisako prieš tokius dalykus, Konstitucija garantuoja tėvų teisę į savo vaikų ugdymą, tačiau realiai nei mokslu, nei sportu nesirūpinanti institucija to nepaiso ir buldozeriu mėgina prastumti, spėčiau, tik Laisvės partijai svarbią tematiką.“ Pasak politiko, jeigu jau Vilniaus miestas ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi atliekamų lėšų, jas būtų galima panaudoti prasmingiau. „Nacionalinės švietimo agentūra nesugeba be klaidų atspausdinti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduoties, kas verčia abejoti šios įstaigos darbuotojų kompetencija. Gal ministerija galėtų skirti lėšų jų kvalifikacijos kėlimui? – garsiai svarstė politikas. – Tuo pat metu buvęs ilgametis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas, didžiulę patirtį turintis pedagogas Miša Jakobas tai pat pabrėžia, kad šių metų dvyliktokų egzaminų pradžia liudija egzaminų rengėjų aplaidumą ir atsakomybės stoką. Jis dabartinę situaciją švietimo sistemoje vadina suirute, o ministerija, užuot skubiai sprendus ilgalaikes pasekmes galinčią turėti problemą, užsiima „sliekų ieškojimu ant asfalto“. Ta proga, taupydamas biudžeto lėšas, neatlygintinai tiek savivaldybei, tiek ministerijai primenu, kad lytis yra tik dvi – vyras ir moteris, tad šiam klausimui laiko ir pinigų galite nebeeikvoti, o skirti juos švietimo sistemos, arba tiksliau, tam kas liko iš jos po dabartinės Vyriausybės siautėjimo, gelbėjimui. Nes Lietuvai reikia jaunų išsilavinusių, apsišvietusių žmonių, o ne ideologinėmis klišėmis užzobintos bandos.“
J. Pinskus: sėkmingai metėme iššūkį „politikos sunkiasvoriams“
Sekmadienį Lietuvoje baigėsi rinkimai į Europos Parlamentą, kuriuose dalyvavo tik 28,35 proc. balso teisę turinčių asmenų. Susumavus jų rezultatus paaiškėjo, kad mandatus iškovojo 8 partijos, tačiau Lietuvos regionų partijos tarp jų nėra. Nepaisant to, partijos pirmininkas Jonas Pinskus į ateitį buvo linkęs žiūrėti optimistiškai. „Kalbėdamas apie jauną komandą, nuveiktą darbą ir pasiektą rezultatą, galiu teigti, kad mes „treniravomės“ tinkamai, namų darbus padarėme, tačiau paskutinę akimirką pritrūko „sportinės sėkmės“, – rezultatus apibendrino pasaulio čempionas. – Tik taip galiu vertinti tą faktą, kad esame vienintelė politinė jėga, kuri perkopė 5 proc. ribą (Lietuvos regionų partija gavo 5,25 proc. rinkėjų balsų), tačiau vis tiek likome be mandato.“ Tęsdamas sporto tematiką, J. Pinskus teigė, kad įvertinus varžovų „svorio kategorijų“ skirtumą, jis didžiuojasi pasiekimais. „Konservatoriai gavo tris mandatus, socialdemokratai – du. Likusios partijos – laisviečiai, „valstiečiai“, „demokratai“, centristai tautininkai ir liberalai – po vieną. Bet reikia nepamiršti, kad tiek šios partijos, tiek atskiri jų nariai politikoje yra seniai ir gali pasigirti žinomais veidais – ekspremjerais, eurokomisarais ir t.t., o Lietuvos regionų partija dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Nepaisant to, nors sisteminė žiniasklaida mus dažnokai ignoruodavo ir ne visada įtraukdavo į reitingus, „finišo tiesiojoje“ mes konkuravome su Liberalų sąjūdžiu – partija, kuri ne tik turi frakciją Seime, bet ir kurios vadovė yra Seimo pirmininkė. Jauni ir ambicingi mūsų bendrapartiečiai metė iššūkį politikos senbuviams, peržengė 5 proc. ribą ir atsiliko nuo jų tik dešimtosiomis procento dalimis. Jie, vedami partijos pirmininko pavaduotojos, Širvintų merės Živilės Pinskuvienės, kurios trečiai kadencijai ją išrinkę širvintiškiai žadėjo nepaleisti, varžėsi garbingai, kovojo iki galo, bet paskutinėmis sekundėmis sėkmė nuo jų nusisuko.“ Visgi, pasak Seimo nario, pastarieji rinkimai davė neįkainojamą pamoką. „Sakyčiau, juos galima lyginti su „draugiškomis varžybomis“ prieš „finalines rungtynes“ – rudenį vyksiančiais rinkimais į Seimą. Komandinis bendrapartiečių ir skyrių darbas rodo, kad mes jiems rengiamės tinkamai, – teigė J. Pinskus. – Subūrėme rimtą kandidatų ir palaikymo komandą. Visi jie gerai padirbėjo, ką rodo ir aukštas rinkėjų pasitikėjimas Lietuvos regionų partija. Manau, rudeniniuose rinkimuose turime neblogas perspektyvas, todėl atsikvėpę išanalizuosime, ką padarėme ne taip, įvertinsime savo silpnąsias bei stipriąsias puses ir imsime ruošis nenumaldomai artėjančiam „superfinalui“.
Dalis Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių merų apgaudinėja rinkėjus?
Nors Lietuvai Europos Parlamente numatyta tik 11 mandatų, į juos šiemet pretenduoja 15 partijų bei koalicijų. Iš viso – daugiau negu 300 kandidatų. Tarp jų – 7 merai: socialdemokratai – Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė, konservatorius, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, „valstietis“, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, liberalas, Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, lenkų rinkimų akcijos narys, Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevič ir Lietuvos regionų partijos vicepirmininkė, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Vieni jų teigia, kad laimėję rinkimus važiuotų dirbti į Briuselį, kiti abejoja savo galimybėmis, treti neslepia, kad į sąrašus juos įtraukė rinkėjus norinčios privilioti partijos. „Panoramos“ eteryje kalbėjęs V.Mitrofanovas atviravo, kad supranta, jog patekti į Europos Parlamentą yra „be šansų“, o dalyvavimą juose vertina kaip galimybę pasitikrinti turimą rinkėjų paramą. B. Markauskas pripažino, kad kandidatų sąraše atsidūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, taip nusprendusios pritraukti daugiau rinkėjų, iniciatyva, tačiau neapsisprendė, ar norėtų palikti mero postą. V. Gailius nurodė rinkimuose dalyvaujantis, nes yra aktyvus Liberalų sąjūdžio narys, tačiau abejoja galimybe būti išrinktu. Visgi jis pabrėžė, kad jeigu būtų išrinktas, rinkėjų pasitikėjimo nenuviltų. Trečią kadenciją Širvintoms vadovaujanti Ž. Pinskuvienė dar kartą patikino, kad laimėjusi rinkimus paliktų merės postą ir vyktų dirbti į Briuselį, o širvintiškiai iš efektyviai ir sklandžiai dirbančios komandos nesunkiai išsirinktų naują miesto vadovą. Jeigu išrinkti merai nuspręstų vykti į Briuselį, per pusmetį jų vadovautoje savivaldybėje turėtų būti surengti nauji rinkimai. Visgi, matant bendras nuotaikas, tikėtina, kad tokių reikėtų tik Širvintų savivaldybėje. Viena vertus, Ž. Pinskuvienė aiškiai pasakė, kad pergalės rinkimuose atveju vyks atstovauti Lietuvos žmonių interesams Europoje, antra – kompetentingas amerikiečių leidinys „Politico“ tik ją iš visų kandidatuojančių merų mini tarp realiausių pretendentų į vieną iš Lietuvos turimų vietų.
Ž. Pinskuvienė: dvaršuniams duota komanda pulti
Rinkimus į Europos Parlamentą galima vertinti kaip savotišką rudenį vyksiančių Seimo rinkimų repeticiją. Gal dar ne generalinę, bet jau ganėtinai rimtą. Ypač – jeigu atkreipsime dėmesį į tai, kaip suskubo suktis dabartinės sudėties Vyriausioji rinkimų komisija ar ką „netikėtai“ pradėjo transliuoti ir ėmė traukti sisteminė, valdžiai palanki žiniasklaida. „Prieš kelias dienas Lietuvos regionų partija tapo VRK taikiniu, kuri sugebėjo įžvelgti „nusižengimą“ ilgametėje, šiltoje kalėdinėje tradicijoje. Mes su vyru Jonu Pinskumi senolius lankėme ir prieš metus, ir prieš penkis. Tuomet irgi vyko įvairūs rinkimai, bet VRK tai nekliuvo. Kodėl? Manyčiau, kad tada konservatoriai su savo satelitais į Lietuvos regionų partiją rimtai nežiūrėjo, o dabar įžvelgė joje rimtą konkurentą, – garsiai svarstė partijos pirmininko pavaduotoja, kandidatė į Europos Parlamentą Živilė Pinskuvienė. – Kaip jau esu minėjusi, su rinkimais sieju ir Aplinkos ministro, liberalo Simono Gentvilo, pasišovusiu sunaikinti Lietuvos miškus, viešus priekaištus.“ Lietuvos regionų partijos vadai J. Pinskus su Ž. Pinskuviene balsavo iš anksto rinkimuose į Europos Parlamentą, ELTA Tam pačiam bendram puolimui Ž. Pinskuvienė buvo linkusi priskirti ir ketvirtadienį pasirodžiusią informaciją apie esą vokeliuose mokėtus atlyginimus. „Buvo sena istorija. Teismai viską išsiaiškino, nustatė kaltus. Įprastu atveju tuo viskas ir būtų pasibaigę, bet dabar, tiek po mano nesenos kritikos konservatorių Andriaus Kubiliaus ir Rasos Junknevičienės adresu, tiek po „Politico“ pateiktų prognozių dėl rinkimų į Europos Parlamentą rezultato, desperacijos apimti valdantieji nusprendė lošti „va bank“, – savo nuomonę apie pastarojo meto įvykius išsakė trečią kadenciją Širvintoms vadovaujanti politikė. – Taip ir nesupratau, kodėl policija iš naujo pradėjo istorijos, kurią teismas jau yra išnagrinėjęs, tyrimą. Galiu tik spėti, kad jis buvo reikalingas ažiotažui sukelti ir siekiant paveikti visuomenės nuomonę, nes pati policija pripažįsta, kad kaltinimai niekam nepareikšti. Nenustebsiu, jeigu skambiai prasidėjusi visa ši istorija tyliai nurims, bet tai, greičiausiai, įvyks tik po rinkimų į Europos Parlamentą, kuriuos valdantieji taip bijo pralaimėti, todėl imasi tokių manipuliacijų. Į tai galiu atsakyti tik vieną – visuomet pabaigiu pradėtus darbus ir kovoju iki galo, todėl dvaršuniai gali loti kiek nori, o mūsų karavanas eis toliau. Ir eis iki pergalės.“
Ž. Pinskuvienė: nepaisant VRK sprendimo, mes EP rinkimuose dalyvaujam
Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė, kad Lietuvos regionų partijos pirmininkas, Seimo narys Jonas Pinskus Kūčių vakarą lankydamasis Širvintų savivaldybės socialinių paslaugų centre ir perduodamas merės Živilės Pinskuvienės vaišes (kalėdaičius, kepiniai su aguonomis, obuoliais ir grybais) papirkinėjo rinkėjus. Nuspręsta, kad taip Rinkimų kodeksą pažeidė ir Ž. Pinskuvienė, nors pati merė būtent per praėjusias Kūčias sirgo ir susitikimuose su centro gyventojais nedalyvavo. Toks sprendimas leidžia daryti prielaidą, kad įžvelgtas nusižengimas esą buvo padarytas nuotoliniu būdu, todėl galima spėti, kad kitą kartą kas nors bus nubaustas už „neteisingas“ mintis ar „ne tokią“ poziciją. Juolab kad susitikimų metu neužsiimta jokia rinkimine agitacija, dovanoms nebuvo naudojama Lietuvos regionų partijos atributika ir pan. Konservatorių deleguota Gitana Matiekovienė, jų ištikimų satelitų – socialdemokratų atstovas Justas Pankauskas, tikėtina, po Vytauto Gapšio istorijos valdžiai skolingos besijaučiančios Darbo partijos narė Jolanta Petrušauskienė, teisininkų draugijos deleguotas Andrius Puksas ir VRK pirmininkė Lina Petronienė, nepaisant to, jog senolius lankė tik J. Pinskus, o Ž. Pinskuvienė tuo metu sirgo ir buvo namuose, nusprendė, jog vis tiek nusižengė abu politikai ir balsavo „už“. Prezidentūros atstovas Andrius Vaišnys, Teisingumo ministerijos deleguotas Maksimas Reznikovas bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Olga Kilkinova nusižengimo senoliams rodomame dėmesyje neįžvelgė. Laisvės partijos narys Martynas Čerkauskas ir antroji teisininkų draugijos atstovė Laura Martinaitytė – susilaikė. Pati merė Ž. Pinskuvienė su tokiu sprendimu nesutiko ir patikino skųsiantį jį teismui. „Aš, Širvintų r. savivaldybės merė ir mano vyras Seimo narys J. Pinskus, VRK narių nuomone, esame kalti, nes 9 metus iš eilės Šv. Kūčių vakarą su šeima sutinkame ne savo namuose, o vykstame į Globos centrą ir kalėdaitį laužiame su jame gyvenančiais senoliais. Man už visus VRK sprendimus brangesnės yra tradicijos ir ta šiluma, kuria nuolat dalinamės su vienatvės ir ligos pakirstais žmonėmis, todėl šią savo misiją vykdysime ir toliau“, – akcentavo politikė. Jos nuomone, šias „raganų medžiokles“ iniciavo ne kas kitas, o agonijos tampomas valdančiųjų koalicijos pagrindas – konservatoriai ir liberalai. „Tik išvakarėse tiesioginiame eteryje paminėjau, kad jeigu didžioji Lietuvos dalis vėl bus abejinga ir neis balsuoti, konservatoriai suburs savo elektorato likučius ir į Briuselį dar vienai kadencijai išsiųs Andrių Kubilių ir Rasą Juknevičienę. Neabejoju, kad susireikšminusiems veikėjams tai užkliuvo ir prasidėjo puolimas prieš mane ir augančią bei stiprėjančią Lietuvos regionų partiją. Kaip šio puolimo dalį vertinu ir „miškų naikintojo“ pravardę visuomenėje gavusio liberalo Simono Gentvilo išsišokimą. Žmogus, kuris pareiškė, kad neleis važinėti transportui su išpjautais karbiuratoriais, kuris atvėrė vartus Lietuvos miškų genocidui, tarsi netyčia, prieš pat rinkimus ėmė man prikaišioti esą pasisakau prieš žaliąją energetiką. Į tai galiu atsakyti tik viena – rinkiminė kova dėl vietų Europos Parlamente prasidėjo ir kadangi valdantieji nebepasitiki savo jėgomis, nes, kaip rodo statistinės apklausos, praranda turėtą rinkėjų paramą, jie imasi įprastos susidorojimo su turinčiais savo nuomonę taktikos – drabstyti purvais oponentus. Tikėtis iš jų kažko kito būtų naivu, tačiau labai viliuosi, kad Lietuvos žmonės atsirinks kas yra kas ir savo nuomonę išreikš balsuodami“, – apibendrino Ž. Pinskuvienė.
ATNAUJINTA: J.Pinskus: valdantieji „atsibudo“ ir skuba į „nuvažiuojantį traukinį“?
Dar gegužės pradžioje Lietuvos regionų partiją Seime atstovaujantys jos pirmininkas Jonas Pinskus ir buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis įregistravo „Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo“ pataisas. Tuomet politikai akcentavo, kad jeigu jų pateiktas pasiūlymas dėl „Laikinojo solidarumo įnašo“ bus patvirtintas, tai leis gautomis lėšomis finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus, kurie reikalingi neatidėliotinam Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimui, neieškant tam kitų finansavimo būdų ar nedidinat mokesčių eiliniams šalies gyventojams. Pristatyti parengtą iniciatyvą Seimui J. Pinskus ir A. Palionis turėjo ketvirtadienį, gegužės 30 d., Vakarinio posėdžio metu, tačiau klausimas – ar jiems tas bus leista (informacija buvo paruošta dar iki rytinio posėdžio pradžios), kadangi tos pačios dienos Darbotvarkėje, Rytiniame posėdyje numatyta, jog panašias pataisas pristatys jungtinė, iš skirtingų frakcijų sudaryta Seimo narių grupė, o po jų – solidarumo mokestį planavusios panaikinti Vyriausybės atstovė, finansų ministrė Gintarė Skaistė. Prisiminus, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda dar iki perrinkimo pasisakė už tai, jog bankų solidarumo mokestis būtų pratęstas, sunku patikėti, kad ketvirtadienį tuo pačiu klausimu teikiamos kitų partijų iniciatyvos būtų atsitiktinumas ar sutapimas. Kaip ir tuo, kad idėjos iniciatoriams – Lietuvos regionų partijos atstovams – vakarinis laikas buvo paskirtas „netyčia“. Tikėtina prielaida – matydami visuomenės nuotaikas ir Prezidento palaikymą bei galvodami apie kitą savaitę vyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą, kiti seimūnai nusprendė „pasiskolinti“ J. Pinskaus ir A. Palionio idėją. Patikslinta: nors ryte Darbotvarkėje buvo nurodyta, kad J. Pinskus ir A. Palionis iniciatyvą pristatys Vakariniame posėdyje, jie savo teikiamas pataisas pristatė ryte. Įvykus balsavimui dėl pritarimo po pateikimo, iniciatyvai buvo pritarta (už 93, prieš 3, susilaikė 11). Preliminari įstatymo projekto svarstymo Seime data – 2024 birželio 18 d.
Ž. Pinskuvienė: G.Nausėdos pergalė rinkimuose atveria naujas galimybes
Suskaičiavus antrojo prezidento rinkimų turo balsus, tapo aišku, kad užtikrintai laimėjo antrai kadencijai perrinktas šalies vadovas Gitanas Nausėda. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus visų 1895-ių apylinkių biuletenius, G. Nausėda surinko 74,43 proc. rinkėjų balsų. Su juo mėginusi varžytis premjerė, TS-LKD partijos atstovė Ingrida Šimonytė sulaukė vos 24,06 proc. rinkėjų palaikymo. Pasak Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojos, kandidatės į Europos Parlamentą Živilės Pinskuvienės, vesiančios į šiuos rinkimus 4 numeriu pažymėtą sąrašą, toks triuškinantis atotrūkis aiškiai rodo, kieno vykdomą politiką palaiko šalies žmonės. „Pirmiausia sveikinu mūsų partijos remtą kandidatą, Prezidentą G. Nausėdą su įspūdinga pergale. Taip pat manau, kad dabartinio šalies vadovo perrinkimas atveria naujas partijos ir Prezidentūros bendradarbiavimo galimybes. Viena vertus, tai reiškia, kad Prezidentas ir toliau laikysis visiems Lietuvos regionams, įskaitant ir didžiuosius miestus, ypač palankaus kurso, kita – nenumaldomai artėja Seimo rinkimai, po kurių dabartiniai valdantieji tikrai keliaus ant „atsarginių suolelio“, o naujoji Vyriausybė turės aiškiais veiklos gaires“, – patikslino ji. Politikės teigimu, pasibaigus Prezidento rinkimams, Lietuvos regionų partija nesėdi sudėjusi rankų, o visą dėmesį skiria jau kitą savaitę vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą. „Turime pilną kandidatų sąrašą, turime puikią komandą, dabar belieka visą šį potencialą tinkamai išnaudoti siekiant naujų aukštumų“, – apibendrino Ž. Pinskuvienė.
Ž. Pinskuvienė: mušk savą, kad svetimas bijotų?
Pareigūnų profesinės sąjungos ketvirtadienį Vilniuje, prie Vidaus reikalų ministerijos, surengė piketą, taip siekdamos atkreipti dėmesį į didelį ugniagesių gelbėtojų stygių ir finansavimo problemas. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas pabrėžė, kad per pastaruosius metus dėl darbuotojų trūkumo situacija pablogėjo, o lėšų stygius neleidžia spręsti šios problemos. 2021 m. tarnybai trūko 700 darbuotojų, o dabar jų trūksta dar daugiau. Žmonių trūkumas lemia dažnesnes ugniagesių-gelbėtojų traumas ir kelia pavojų jų sveikatai. Vertindama susiklosčiusią situaciją Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoja Živilė Pinskuvienė prisiminė liaudies išmintį. „Yra toks pasakymas – mušk savą, kad svetimas bijotų, ir jis puikiai atitinka dabartinės konservatorių-liberalų-laisviečių Vyriausybės vykdomą politiką, – teigė politikė. – Jie ne tik nesprendžia iš anksčiau likusių problemų, bet dar ir gilina jas. Apie byrančius kelius ir tiltus ar naikinamą sveikatos apsaugos sistemą jau visi gerai žinome. Dabar paaiškėja, kad Lietuvai net ugniagesių-gelbėtojų trūksta ir jeigu jau jiems reikia piketuoti, tai įrodo, kad šis klausimas nėra sprendžiamas.“ Ji atkreipė dėmesį, kad visa tai vyksta regione augančios įtampos fone. „Valdantieji nuolat kalba apie artėjantį karą, ruošiasi pirkti tankus, svaičioja apie naujus mokesčius, milijonus leidžia nebent tik laukinius žvėris galinčioms sulaikyti tvoroms, numato šimtamilijoninę paramą Ukrainai, tačiau visiškai nesirūpina Lietuva ir jos žmonėmis, – akivaizdų faktą priminė Ž. Pinskuvienė. – Ukrainoje vykstantys karas aiškiai rodo, kad jame svarbūs yra ne tik kariai, bet ir medikai bei ugniagesiai-gelbėtojai, kurie rūpinasi žmonių saugumu ir gyvybėmis, gesina, gaisrus, gelbėja sužeistuosius. Ką duos visos tos tvoros ar tankai, jeigu Lietuvoje nebeliks galinčių ginti savo šalį žmonių? Kas kovos su nelaimėmis ar atakų pasekmėmis, jeigu nebeliks medikų ir ugniagesių-gelbėtojų? Nors galbūt taip elgiamasi tikslingai ir tyčia, garsiai deklaruojant šalies pasirengimą gynybai, tyliai darant viską, kad pavojaus akivaizdoje Lietuva liktų beginklė?“
J. Pinskus: valdantieji susirūpino smukusiais reitingais, todėl prisiminė bankus?
Finansų ministerija drauge su Lietuvos banku siekia pakeisti dabar galiojančią tvarką ir mėnesinį mokestį už bankų paslaugas sumažinti trečdaliu, nes iš pernai uždirbto rekordinio bankų pelno didžioji jo dalis gauta būtent iš mokėjimo paslaugų. Tuo pat metu bankų asociacija teigia, kad kadangi mokėjimo krepšelio kainą norima pririšti prie Minimaliosios mėnesinės algos, vis dar trūksta duomenų, pagrindžiančių siūlomos formulės logiką. Seimui pritarus, jau nuo kitų metų sausio 1-osios sulauktume Mokėjimų įstatymo pakeitimo. „Iniciatyva nebloga, – sutiko Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, – tik man keista, kad valdantieji bankus prisiminė būtent šiuo metu. Taip ir norisi paklausti, o ką jie veikė pastaruosius ketverius metus? Kur gyveno? Apie bankų savivaliavimą ir nuolat keliamus mokesčius žiniasklaida skelbia beveik per visą dabartinės konservatorių-liberalų-laisviečių koalicijos vadovavimo šaliai laikotarpį, o jie tai pastebėjo tik dabar?“ Politikas atkreipė dėmesį ir į dar vieną niuansą. „Ne taip seniai mudu su Andriumi Palioniu Seimui pateikėme įstatymų pataisų projektą, kurį patvirtinus bankai ir toliau mokėtų solidarumo mokestį. Teikdami jį akcentavome, kad patvirtinus šį mokestį, bankai gyventojams paslaugų įkainius padidino, o kai buvo prabilta apie jo naikinimą, niekas padidintų įkainių mažinti net nesiruošė. Netgi priešingai, dalis bankų paskelbė, kad jų paslaugos ir toliau brangs, – priminė J. Pinskus. – Kas galėtų paneigti, kad Finansų ministerijos iniciatyva nėra reakcija į Lietuvos regionų partijos pateiktą įstatymo projektą? Socialinės apklausos rodo, kad pasitikėjimas šia Vyriausybe yra rekordiškai mažas, o rinkimai tiek į Europos Parlamentą, tiek į Seimą nenumaldomai artėja. Aš manau, kad tokiu būdu konservatoriai mėgina bent kažkiek reabilituotis savo rinkėjų akyse ir nors dalį jų susigrąžinti. Bet ar verta vėl pasitikėti tais, kurie sėkmingai miega visą kadenciją, ir tik pajutę grėsmę vėl nebepatekti į Seimą, ima veikti?“
