Naujienos
Paaiškėjo visi Lietuvos regionų partijos kandidatai į Seimą
Penktadienį, rugpjūčio 9 dieną, pastaraisiais metais sparčiai auganti ir šiuo metu savo frakciją Seime turinti Lietuvos regionų partija pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai pilną, išreitinguotą kandidatų sąrašą. Eiliniai, devintieji Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai vyks spalio 13 d. Jų metu 2024–2028 m. kadencijai bus išrinktas 141 naujas parlamentaras. Lygiai tiek pat žmonių yra ir Lietuvos regionų partijos sąraše. 63 kandidatai varžysis vienmandatėse apygardose, likę – daugiamandatėse. Taip jau sutapo, kad partijos sąraše yra 63 moterys, tačiau ne visos jos kausis vienmandatėse. Dalyje jų įveikti oponentus mėgins ir keliolika iš 78-ių sąrašo vyrų. Lietuvos regionų partijos kandidatų į Seimą sąraše yra tiek patyrusių politikos veteranų, tiek politikoje pirmuosius žingsnius žengiančių naujokų. Pasigilinus į sąrašą jame galima rasti televizijos laidų vedėjų, visuomenininkų, teisininkų, aktorių, sportininkų. Partijos lyderių vertinimu, visus Lietuvos regionus atstovaujantys skirtingų sričių, skirtingo amžiaus ir skirtingas patirtis turintys kandidatai gali geriausia atliepti savo rinkėjų, su kuriais bendrauja tiesiogiai, lūkesčius. Jie turėtų tapti gaiviu oro gurkšniu „užsikonservavusiai“ Lietuvos politinei sistemai ir tvirčiausiu pasirinkimu šalies žmonėms. Lietuvos regionų partijos komunikacijos skyrius
Naujausia apklausa: kandidatų į premjerus reitinge Živilė Pinskuvienė aplenkė I.Vėgelę, G.Palucką, konkuruoja su R.Žemaitaičiu
Naujausioje „Baltijos tyrimų“ LRT užsakymu atliktoje apklausoje net 10 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, jog premjero pozicijoje po Seimo rinkimų norėtų matyti Lietuvos regionų partijos kandidatę į Ministres Pirmininkes, Širvintų rajono merę Živilę Pinskuvienę. Sulaukusi 10 proc. Lietuvos žmonių palankumo Ž. Pinskuvienė šioje apklausoje beveik dvigubai lenkia „valstiečių“ kandidatą Igną Vėgelę (6 proc.), dabartinę Seimo pirmininkę, liberalę Viktoriją Čmilytę – Nielsen (6 proc.). „Dėkoju Lietuvos žmonėms už pasitikėjimą. Šis tyrimas tik dar kartą įrodo, kad Lietuvos regionų partija ir aš, kaip viena jos lyderių, einame teisinga kryptimi ir pelnome vis didėjantį žmonių palankumą. Apklausos įdomu, tačiau reikia nepamiršti, kad galutinį žodį visuomet taria rinkėjai“, – pabrėžė politikė. Mažiausiai Lietuvos gyventojų palankumo šioje apklausoje sulaukė socialdemokratas Gintautas Paluckas (2 proc.), „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis (2 proc.), „Laisvės partijos“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė (2 proc.). „Jokių dvejonių, jokio vyniojimo į vatą kaip daro socialdemokratai su Vilija Blinkevičiūte. Aš žmonėms įsipareigoju konkrečiai ir aiškiai – jeigu Lietuvos regionų partija laimės rinkimus, imsiuosi lyderystės ir esu pasirengusi eiti premjerės pareigas bei prisiimti atsakomybę“, – užtikrino Ž. Pinskuvienė. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė šioje apklausoje sulaukė 16 proc. apklaustųjų palaikymo, dar po 12 proc. apklaustųjų premjero pozicijoje norėtų matyti Remigijų Žemaitaitį ir Ingridą Šimonytę. LRT užsakymu ši „Baltijos tyrimų“ apklausa buvo atlikta birželio 21 – liepos 7 dienomis.
Lietuvos regionų partija siunčia svarbią žinią Lietuvos žmonėms
Ketvirtadienį, rugpjūčio 1-ąją, įvyko Lietuvos regionų partijos Valdybos posėdis, kuriame buvo patvirtintas galutinis išreitinguotas partijos kandidatų 2024 m. Seimo rinkimuose sąrašas. Po posėdžio partijos pirmininkas Jonas Pinskus pabrėžė, kad norint išsaugoti tautinę valstybę, jos kultūrą bei istoriją, būtini neatidėliotini pokyčiai. „Įvertinęs sąrašą drįstu teigti, kad Lietuvos regionų partijos kandidatai yra stipriausias pasirinkimas Lietuvos žmonėms, – pabrėžė J. Pinskus. – Siunčiame rinkėjams signalą, kad mes visi, nuo pirmojo iki šimtas keturiasdešimt pirmojo kandidato sąraše, esame pasirengę dirbti ir išpildyti rinkėjams duotus pažadus. Laikas baigti su dabar šalį apėmusiomis intrigomis, nekompetencija, dvejopų standartų taikymu ir kitomis ją žlugdančiomis blogybėmis.“ Tai, kad prie Lietuvos valdžios vairo turi stoti ūkiškas ir šalimi besirūpinantis politikas pabrėžė ilgametis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir kandidatas į Seimą Zenonas Vaigauskas. „Pasaulio ir Lietuvos irklavimo čempionas J. Pinskus yra daug pasiekęs ne tik sporte, bet ir versle bei gyvenime. Be to, kaip tikras lyderis, pasižymi puikiomis charakterio savybėmis: dalykiškumu, išmintimi, gebėjimu veikti, diplomatiškumu. Tai yra tokiais bruožais, kurie gali suveikti kaip vienijanti jėga šiandieninėje sudėtingoje situacijoje, į kurią Lietuvą įstūmė valdančiosios koalicijos ambicijos bei akivaizdi gebėjimų vadovauti šaliai stoka. Sakant paprastai – regionams reikia Jono, – pastebėjimais pasidalino Seimo nariu siekiantis tapti politikos veteranas. – Būtent todėl Lietuvos regionų partijos nariai nesiruošia šmeižti oponentų, maišyti jų su purvais, baksnoti pirštais ar užsiimti dabartinės valdžios ir opozicija apsimetančių jos satelitų pamėgtais „žaidimais“, nes tai jokios apčiuopiamos naudos šaliai ir jos žmonėms neduoda. Mes nusiteikę rimtai dirbti, numatę konkrečius pasiūlymus bei jų įgyvendinimui būtinus žingsnius.“ Lietuvos regionų partija Taip pat kandidatuojanti Seimo narė Laima Vyskupaitytė-Mogenienė atkreipė dėmesį į tai, kad partijos lyderis ir su juo į Seimą einantys žmonės susikaupusių problemų sprendimui turi parengę aiškų planą. „Partijos tikslas – tokia Lietuva, kurioje visi gyventojai turi vienodas galimybes ir gyvenimo kokybę, nepaisant to, kuriame regione jie gyventų. Svarbiausia sumažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę. Sprendžiant giliausią demografinę krizę, svarbu ne popierinė, bet veiksminga šeimos politika, skatinanti gimstamumą Lietuvoje ir lietuvių grįžimą iš emigracijos. Ypatingai skaudi ir skubiai spręstina visuotinės skaitmenizacijos ir kitų veiksnių sukelta vyresnių žmonių atskirties bei išstūmimo iš visuomenės problema, – aktualius klausimus vardino politikė. – Mūsų pareiga padaryti viską, kad išsaugotume nacionalinę Valstybę, tautą ir kalbą, būtų puoselėjamos šalies tradicijos ir paveldas. Taip pat privalome apginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes – minties, žodžio ir įsitikinimų laisvę bei tėvų teisę nevaržomai auklėti vaikus pagal savo religinius ir dorovinius įsitikinimus.“ Širvintų rajono savivaldybės merė, į Seimą kandidatuojanti Ž. Pinskuvienė, kuri pati pasiprašė įrašoma 141-uoju numeriu, nes reitingavimą patiki šalies žmonėms, pabrėžė, kad Lietuvos regionų partija Parlamente sieks dalyvauti valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės formavime. „Sąrašo lyderiai – žmonės savo pasiekimais įrodę, kad dirbant ir darant viskas yra įmanoma. Politikai, pelnę žmonių pasitikėjimą, todėl ne kartą perrinkti vienmandatėse apygardose. Be to, mes atstovaujame visos Lietuvos regionams. Daugelis kandidatų dirba savivaldybių tarybose, todėl yra arčiausiai savo regionų žmonių, geriausiai žino jiems aktualiausias, pradedant mažiausiomis ir baigiant didžiausiomis, problemas. Deja, kai kuriais atvejais vieni jie išspręsti jų negali, nes sprendimai patenka į Seimo ar Vyriausybės kompetenciją. Visgi, matydama šalies žmonių nusiteikimą, jausdama jų palaikymą ir pasitikėjimą esu tikra, kad rudenį turėsime galimybę tai pateisinti. Be to, Lietuvos regionų partija veikia kaip puikiai sustyguota komanda – kiekvienas jos narys turi savo poziciją bei žino, ką joje veikti, – sportinį palyginimą pateikė Širvintų politikė. – Todėl mes sieksime konkrečių atsakingų pareigų, kurias gavę nedelsdami imsimės realizuoti rinkėjams duotus pažadus. Taip pat jau artimiausiu metu planuojame pristatyti savo šešėline Vyriausybę, kad rinkėjai patys galėtų įvertinti mūsų pasirinktus žmones ir jiems numatytas užduotis. Nes atėjo laikas Lietuvai ir jos gyventojams tapti tikraisiais Seimo rinkimų nugalėtojais.“ 21-as Lietuvos regionų partijos kandidatas 2024 m. Seimo rinkimuose: 1.Jonas Pinskus (Deltuvos pietinė vienmandatė apygarda)2.Andrius Palionis (Dainavos vienmandatė apygarda)3.Laima Mogenienė (Šilainių vienmandatė apygarda)4.Andrius Mazuronis (Aušros vienmandatė apygarda)5.Zenonas Vaigauskas (Kelmės–Šilalės vienmandatė apygarda)6.Vaida Giraitytė-Juškevičienė (Sūduvos pietinė vienmandatė)7.Zenonas Streikus (Jotvingių vienmandatė apygarda)8.Vytautas Kamblevičius9.Antanas Vinkus (Kuršo vienmandatė apygarda)10.Linas Memys (Mažeikių vienmandatė apygarda)11.Kristupas Krivickas (Deltuvos šiaurinė vienmandatė apygarda)12.Giedrė Pavasarytė (Kaišiadorių–Elektrėnų vienmandatė apygarda)13.Justina Dirsienė14.Martinas Leščiauskas (Telšių vienmandatė apygarda)15.Aurelija Jonikaitė (Žemaitijos šiaurinė vienmandatė apygarda)16.Laura Radzevičiūtė (Petrašiūnų–Gričiupio vienmandatė apygarda)17.Gintaris Petrėnas (Sėlos rytinė vienmandatė apygarda)18.Beata Valungevičienė (Marijampolės vienmandatė apygarda)19.Lina Samulytė20.Eduardas Šablinskas (Fabijoniškių vienmandatė apygarda)141.Živilė Pinskuvienė
J. Pinskus: valdančiųjų antidemografinė politika duoda vaisių
Vis garsiau kalbama apie tai, jog daugėja lietuvių atidedančių vaikų gimimą – vieni nori pagyventi sau, kiti neįperka brangstančio būsto gausesnei šeimai, treti siekia uždirbti daugiau, kad turėtų iš ko auginti vaikus. Ekonomistai skaičiuoja – užauginti vaiką iki pilnametystės kainuoja nuo 50 iki 100 tūkst. eurų. Tokios sumos esą susidaro dėl to, kad gali prireikti auklės, privačios mokyklos, brangių stovyklų ir būrelių. Jei gimstamumas nedidės, netrukus, anot specialistų, Lietuvoje liks 1,5 mln. gyventojų ir kasmet turėsime įsileisti po 15 tūkst. imigrantų. Pasak opozicinės Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskus, viešumoje pasirodanti tokio pobūdžio informacija siunčia kelis signalus. „Tai, kad Lietuvos demografinė padėtis yra prasta ir linkusi prastėti, buvo žinoma jau seniai, tik kompleksinių šios problemos sprendimų aš taip ir neišvydau. Kai dabar skelbiama, kad gimstamumas mažėja, mano nuomone, valdžia leidžia suprasti, kad ir toliau nieko nedarys jo skatinimui, o darbo jėgos problemą spręs įsileisdama vis daugiau migrantų. Nesu sąmokslo teorijų šalininkas, bet tokį sprendimus priimančių asmenų elgesį esu linkęs sieti su bandymu galutinai nutautinti ar net sunaikinti Lietuvą“, – griežtai kirto politikas. Tokias nesmagias prielaidas, pasak jo, grindžia ir daugiau veiksnių. „Kiek kartų Lietuvos regionų partija mėgino atkreipti valdančiųjų dėmesį į regionines problemas ir augančią socialinę-ekonominę atskirtį, tiek kartų liko neišgirsta. Konservatorių-liberalų-laisviečių koalicija praėjusiais metais „sėkmingai“ neįsisavino 472 mln. eurų europinės paramos, tačiau sudarė sąlygas Lietuvos paštui ir Lietuvos geležinkeliams atleisti šimtus žmonių. Pateikėme pasiūlymą, kaip būtų galima pritraukti pinigų šalies kelių ir infrastruktūros remontui, tačiau jie nukeliavo į stalčių, nes svarbiau buvo naikinti šalies švietimo ir medicinos paslaugų teikimo tinklą. Regionuose trūksta ugniagesių-gelbėtojų ir policininkų, o konservatoriai su laisviečiais taško pinigus kitoniškumo paradams, „Michelin“ žvaigždutėms ir kitiems keistiems projektams. Pasisakėme už būstų politikos regionuose peržiūrėjimą ir palūkanų jaunoms šeimoms kompensavimą, valdantieji sumažino tam skirtas lėšas. Kriziniu laikotarpiu, sekdami Europos pavyzdžiu, kartu su Andriumi Palioniu raginome mažinti PVM maistui bei degalams. Deja, bankų, kuriems leidžiama su žmonėmis elgtis kaip norisi, klerkais apsistačiusi valdžia liko „kurčia“, – Vyriausybės „pasiekimus“ vardino J. Pinskus. – Todėl nereikia stebėtis, kad, esant tokiai situacijai, dalis žmonių emigruoja, o likę galvoja ne apie vaikus, bet kaip išgyventi patiems. Norint, kad situacija pradėtų keistis į gerą, būtina kryptinga šeimos instituto stiprinimo politika, apimanti visas gyvenimo sritis, pradedant infrastruktūros gerinimu ir baigiant bent jau būtiniausių paslaugų prieinamumu. Iš dabartinės Vyriausybės to nebesulauksime, bet viliuosi, jog šia kryptimi pasuks naujasis Seimas.“
J.Pinskus: Ir vėl namą bandoma statyti nuo stogo
Teoriškai konkurenciją skatinti turėjusi keleivių vežimo tarpmiestiniais autobusais reforma esminių pokyčių neįnešė, o situacija tik dar labiau prastėja, kas lemia, jog mažėja regionų gyventojų galimybės susisiekti su kitais miestais. Į didėjančią regionų atskirtį dėl blogo susisiekimo ne kartą dėmesį atkreipė ir šalies Prezidentas Gitanas Nausėda. Reali situacija yra tokia, kad per kelis pastaruosius metus iš tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pasitraukė 5 įmonės, reisų skaičius sumažėjo 33 proc., maršrutų – 28 proc. Privatiems autobusų vežėjams, priešingai nei „Lietuvos geležinkeliams“, valstybė nuostolingos viešosios paslaugos iki šiol nekompensuoja. Vežėjai perspėja, kad jeigu „buksuojanti“ reforma nebus koreguojama, situacija dar sparčiau prastės: blogėjanti finansinė padėtis vers stipresnius rinkos dalyvius atsisakyti nepelningų maršrutų, o silpnesnius, kurie nepajėgs investuoti į parko atnaujinimą, – nutraukti veiklą. Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus vertinimu, reforma, kas jau tapo šios Vyriausybės „vizitine kortele“, ir vėl buvo pradėta ne nuo tos pusės. „Sakyčiau, čia tas pats, kas neturint nei pamatų, nei sienų, jau bandyti dengti namo stogą. Tik jeigu su namu visiems viskas yra aišku, tai kalbant apie regionų atskirties mažinimą ir maršrutų skaičiaus didinimą, akcentai, mano nuomone, dedami ne ten, – pabrėžė politikas. – Reforma esą buvo siekiama pritraukti į rinką naujus žaidėjus, tačiau nebuvo įvertinti keli esminiai momentai. Pirma – kadangi nėra kompensacijos mechanizmo, visi nori dirbti pelninguose maršrutuose, todėl nepelningų maršrutų problema vis tiek liktų neišspręsta. Antra – net ir sukūrus kompensacijų mechanizmą, retas vežėjas norėtų leisti savo naują transportą į byrančius regioninius kelius ar nesutvarkytus žvyrkelius. Trečia – jeigu vežimo paslaugai būtų skelbiami viešieji pirkimai, kiek tai užtruktų ir kiek papildomai kainuotų biudžetui?“ Seimo nario nuomone, keleivių vežimo klausimą būtų galima išspręsti gerokai paprasčiau. „Ką ne kartą esu minėjęs – pasimokykime iš Lenkijos. Jie suformavo puikiai veikiančią kelių tiesimo ir tvarkymo sistemą. Pastaroji suponavo naujų darbo vietų kūrimą, leido pritraukti europinius pinigus ir paskatino regionų atsigavimą, – priminė J. Pinskus. – Kiek kartų siūlėme tą patį taikyti Lietuvoje. Deja, vis liekame neišgirsti. Patikslinu – pritraukus pinigų keliams, būtų sukurtos naujos darbo vietos ir sutvarkyta sueižėjusi Lietuvos kelių infrastruktūra. Sutvarkius pastarąją, regionai taptų patrauklūs gyvenimui ir, tikėtina, pritrauktų naujų, jaunų gyventojų. Paskui pastaruosius ateitų verslas, įskaitant ir tuos pačius vežėjus. Taigi, ne tik sumažėtų dabar nuostolingais esančių maršrutų skaičius, bet ir, be jokių papildomų mokesčių, pasipildytų biudžetas. Viskas elementaru, reikia imti ir daryti. Deja, kiek matau, šis atsakingas darbas guls ant naujojo Seimo pečių, nes dabartinei valdžiai neužteko nei kompetencijos, nei noro pasirūpinti šalies gyventojais.“
J.Pinskus apie Olimpinių žaidynių atidarymą – viskam yra ribos
Penktadienį, liepos 26 d., Paryžiuje įvyko XXXIII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija. Pirmą kartą ji vyko ne stadione, o miesto centre. Ceremonija truko apie keturias valandas. Gatvėse susirinkę žiūrovai visą šį laiką stovėjo Paryžiuje nuo ryto pliaupiančiame lietuje, bet tai, palyginti su pačiu atidarymu, buvo mažesnė blogybė. Pastarasis, absoliučios daugumos jį stebėjusių gyvai ar ekranuose vertinimu buvo ne tik absurdiškas, bet ir atviras pasityčiojimas iš vakarietiškų, tradicinių vertybių. Tokią pat nuomonę po atidarymo išsakė ir Lietuvos bei pasaulio irklavimo čempionas ir vicečempionas, tarptautinių regatų nugalėtojas, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. „Jeigu reikėtų dabar vykstančių Olimpinių žaidynių atidarymą apibūdinti vienu žodžiu tai būtų „šlykštu. Sportavau ne vienerius metus, dalyvavau daugelyje tarptautinių varžybų, dalyvavau Olimpinėse žaidynėse, bet nieko panašaus nesu matęs ir, labai tikiuosi, nebepamatysiu, – pasibjaurėjimo matytais vaizdais neslėpė politikas. – Vakaruose yra gerų dalykų, yra gabių menininkų, bet taip atvirai pasityčioti iš visam krikščioniškam pasauliui žinomo ir svarbaus paveikslo „Paskutinė vakarienė“, pateikiant jį kaip kažkokių išsigimėlių šou, gali tik visiškas menkysta. Krikščionybė per amžius buvo tas pagrindas, kuriuo rėmėsi Vakarų kultūra, kuri vienijo žmones ir padėjo jiems išgyventi sunkiausius gyvenimo laikotarpius. Dabar į visą tai iš aukštai buvo spjauta ir dar pasistengta paskleisti šią žinią kaip galima plačiau, prisidengiant kalbomis apie demokratiją, laisvę bei toleranciją. Taip, šie dalykai yra svarbūs, bet jais negali būti dangstomos patyčios. Viskam yra ribos.“ Taip pat politiką nustebino Lietuvos valdančiųjų reakcijos nebuvimas. „Man keista, kad dėl tokių atvirų patyčių, kai mindoma tai, kas yra svarbu daugeliui ne tik Europos, bet ir Lietuvos žmonių, nepasisakė pirmieji mūsų valstybės žmonės. Jie taip skuba kritikuoti visą pasaulį, taip skuba pareikšti savo nuomonę visais klausimais, o dabar – spengianti tyla. Ar ji reiškia, kad mūsų valdžiai toks „menas“ yra priimtinas ir nebeliko nieko švento? Nors, prisiminus, kokias idėjas propaguoja vadinamieji konservatoriai ir jų draugai laisviečiai, spėčiau, kad būtent taip ir yra. Visgi viliuosi, kad didesnės dalies Lietuvos gyventojų nuomonė sutampa su mano ir veikdami bendrai, mes sugebėsime atsiriboti nuo tokių „menų“ bei ateities kartoms išsaugoti savo kultūrą ir prigimtines tradicijas“, – optimistine gaidele pokalbį baigė J. Pinskus.
J.Pinskus: esame pasirengę rudenį „imti“ Seimą
Liepos 18 d., įvyko Lietuvos regionų partijos Tarybos posėdis. Po posėdžio Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus pasidžiaugė nuveiktu darbu. „Sudarėme ir patvirtinome abėcėlinį 141 kandidato į Seimą sąrašą, įvardinome didžiąją dalį kandidatų į vienmandates apylinkes, suderinome partijos rinkimų štabo vadovo, kuriuo paskirtas atsakingasis partijos sekretorius Vytautas Kamblevičius, ir štabo sudėties klausimus bei patvirtinome reitingavimo aprašą“, – pasakojo pirmininkas. Politikas akcentavo, kad partija savo veikloje pagrindiniais „priešais“ įvardino šalyje klestinčią korupciją, pavojingą lygį pasiekusį žmonių supriešinimą ir smarkiai išplitusią biurokratiją. „Mes esame pasirengę pakeisti dabartinę susikompromitavusią valdžią ir duodame garbės žodį – apie mūsų darbą, priimamus sprendimus bei jų poveikį Lietuvos visuomenė žinos viską, – patikino J.Pinskus. – Taip pat, nepaisant to, kad rinkimai šiemet veja vieni kitus ir darbo tikrai daug, labai džiaugiuosi puikiu komandiniu visų partijos narių ir skyrių darbu. Puikiai suvokiame, kokie iššūkiai laukia, esame nusiteikę juos įveikti, todėl artėjantiems Seimo rinkimams subūrėme visą kandidatų sąrašą. Jame yra gausu senų politikos „vilkų“, tokių kaip Andrius Palionis, Laima Mogenienė, Eduardas Šablinksas, Zenonas Vaigauskas, Andrius Mazuronis, Zenonas Streikus ir kiti. Nemaža dalis kandidatų į Seimą sąraše esančių Lietuvos regionų partijos narių politikoje yra ne vieni metai. Daug jų dirba savivaldybėse, todėl jie geriausiai žino žmonių poreikius ir lūkesčiai. Jų žinios bei patirtis pravers kitiems kandidatams, dalis kurių yra politikos naujokai, tačiau nemažai pasiekę savo srityse. Turime teisininkų, kultūros darbuotojų, tokių kaip režisierius Giedrius Gustas, sportininkų, tokių kaip olimpinis čempionas Robertas Žulpa ir t.t. Sakyčiau, tai yra gera intencija, kadangi Lietuvai reikia gryno oro gurkšnio ir naujų, nenuvalkiotų idėjų, kurias atsineša drąsūs, gabūs, darbštūs, kruopštūs ir ambicingi mūsų partijos nariai.“
J. Pinskus: valdantieji „kurtumo“ kitaminčiams taip ir „neišsigydė“
Liepos 10 d. įvykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, be kitų klausimų, buvo svarstomas ir žemės paėmimo visuomenės reikmėms vykdant valstybinės svarbos projektus įstatymo pakeitimo projektas. Komiteto pirmininkas, TS-LKD narys Kazys Starkevičius patikino, kad „jie viską daro tam, jog viskas būtų atlikta laiku“. Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinės svarbos projektų yra ir daugiau – ne tik „Rail Baltica“ geležinkelis, bet ir neseniai priimtas įstatymas dėl vėjo jėgainių parkų kūrimo, dėl ko irgi gali kilti nemažai klausimų bei ginčų. Komiteto narys akcentavo, kad jeigu žemės paėmimo įstatymo pakeitimai bus priimti, pasekmes pajus daugelis Lietuvos gyventojų. Tai labai nepatiko komiteto pirmininkui K. Starkevičiui, kuris pareiškė, kad čia yra kas kita. Pasak jo, dabar reikia diskutuoti tik dėl „Rail Baltica“, o prie kitų klausimų, imant visumą ar peržiūrint juos per energetinę prizmę, esą bus galima grįžti vėliau. Tik kada tas „vėliau“ bus, TS-LKD narys nepatikslino. J. Pinskų toks pirmininko požiūris į nemažai daliai šalies piliečių svarbų klausimą pasirodė keistokas. „Įstatymas numato žemės, būtų tiesiamas geležinkelis, statomos vėjo jėgainės ar vykdomas kitas valstybinės svarbos projektas, paėmimą visuomenės reikmėms. Tai reiškia, kad iš žmonių bus paimama jų nuosavybė – žemės sklypai, namai, statiniai. Deja, kaip rodo netylantys ginčai dėl „Rail Baltica“, su visuomene tokiais atvejais nėra diskutuojama ir nėra numatytas aiškus kompensacijos mechanizmas, – akivaizdžią tiesą priminė politikas. – Mano supratimu, tokius, ypač žmonėms jautrius klausimus, būtina gerai viešai išdiskutuoti, įsiklausyti į žmonių nuomonę, įvertinti visas galimas pasekmes, numatyti aiškius kompensavimo mechanizmus, o jau tuomet kalbėti apie įstatymo keitimą. Deja, valdantieji, kaip ir visą savo kadenciją, žmonių bei kitaminčių girdėti nėra linkę, o sprendimus stumia buldozeriu. Belieka tikėtis, kad iki jau matomos jų kadencijos pabaigos visų savo „buldozerinių“ ambicijų jie nebespės realizuoti, o naujasis Seimas geriau atlieps Lietuvos gyventojų lūkesčius.“
J. Pinskus: Lietuvos regionų partija toliau auga
Ketvirtadienį Lietuvos regionų frakciją Seime papildė du nauji nariai – buvę „darbiečiai“ Andrius Mazuronis ir Valentinas Bukauskas. Pasak partijos pirmininko Jono Pinskaus, tokių patyrusių politikų atėjimas rodo, jog Lietuvos regionų partijos pasirinkti prioritetai ir vykdoma politika sulaukia vis platesnio visuomenės pripažinimo. „A. Mazuronis politikoje nuo 2008 metų. Jis dirbęs tiek Europos Parlamente, tiek Lietuvos Seime, o šioje kadencijoje yra Seimo vicepirmininkas. V. Bukauskas taip pat nėra politikos naujokas. Jis ilgai dirbo Telšių rajono savivaldybėje, įgijo vietos žmonių pasitikėjimą, užsitikrino jų paramą, todėl nuo 2004 m. renkamas į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje. Neabejoju, kad jų sukaupta patirtis ir turimos politinės žinios bus naudingos augančiai Lietuvos regionų partijai, kurioje yra nemažai jaunų, politinio „parako“ dar neuosčiusių, tačiau entuziazmo nestokojančių ir į politines aukštumas nusiteikusių kopti narių, – atviravo J. Pinskus. – Be to, tai yra dar vienas aiškus įrodymas, kad mūsų partijos vertybės ir politinės gairės atitinka Lietuvos gyventojų interesus bei lūkesčius. Nebejoju, jog iki rudeninių rinkimų mūsų politinė jėga dar labiau išaugs ir, ką leidžia prognozuoti rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai bei Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pastebėjimai, mes naujajame Seime nuo pat jo kadencijos pradžios turėsime savo frakciją.“ Šiuo metu Lietuvos regionų partijos frakciją Seime sudaro frakcijos seniūnas Jonas Pinskus, jo pavaduotojas Andrius Palionis ir nariai – Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Laima Mogenienė, Beata Pietkievič, Zenonas Streikus, Antanas Vinkus, Valentinas Bukauskas ir Andrius Mazuronis.
J. Pinskus: dabartinė Regionų plėtros programa sukurta „dėl paukščiuko“
Valstybės kontrolė įvertino Regionų plėtros programą ir nustatė, kad savivaldybės pasigedo kultūros, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų bei energetikos sričių priemonių. 2022–2030 m. programos rengimas organizuotas nepakankamai efektyviai ir rezultatyviai, nes regionų poreikius atliepė tik iš dalies. Programa turėjo būti platesnė, esamos priemonės – patrauklesnės regionams ir savivaldybėms bei turėjo daugiau prisidėti sprendžiant jų problemas. Nesant pakankamos programos apimties ir laiku į priemonių planavimą neįtraukus regionų bei savivaldybių, nesprendžiamos visos regionams aktualios problemos, plėtros planavimas nevyksta „iš apačios į viršų“. Sukurtas programoje dalyvaujančių įstaigų kompetencijų tinklas, bet į jo sudėtį neįtraukti ekspertai, galintys užtikrinti ekspertinę pagalbą regionų plėtros taryboms ir savivaldybėms. Programos parengimas vėlavo ir užtruko apie 1,5 metų, todėl trumpėja jos įgyvendinimo laikotarpis. Reikalinga aktyvesnė lyderystė ieškant savivaldybėms aktualių priemonių, bet iki numatyto termino likus dviem mėnesiams, nesuplanuota 33 proc. regioninės pažangos priemonėms skirtų lėšų, du regionai dar nesuplanavo 50 proc. lėšų. Vertindamas situaciją, Lietuvos regionų partijos pirmininkas priminė, kad per visą dabartinio Seimo kadenciją buvo bandoma atkreipti valdančiųjų dėmesį į regionines problemas, tačiau to padaryti taip ir nepavyko. „Sostinėje sėdintys klerkai nežino, kaip ir kuo gyvena likusi Lietuvos dalis. Kadangi kalbama apie socialiai jautrias sritis, į šių klausimų sprendimą privalėjo būti įtrauktos ir savivaldybės, bet to irgi nebuvo padaryta“, – pastebėjo Seimo narys. Tai, pasak jo, lėmė, kad buvo sukurti su savivaldybių lūkesčiais prasilenkiantys aprašai. „Nors kalbama apie socialinės atskirties mažinimą, tačiau esama programa prie to neprisidės. Tarkim, remiantis ja, į naujai statomus socialinius būstus gali pretenduoti tik neįgalieji ir daugiavaikės šeimos, o visi kiti, laukiantys jų ne vienus metus, „paliekami už borto“. Mokyklos, ministerijos nurodymu, optimizuotos, tačiau joms parama numatyta tik sporto inventoriaus pirkimui, bet ne moksleivių sąlygų gerinimui, – jautrias problemas vardino J. Pinskus. – Už europinius pinigus galima įrengti takus prie lankytinų objektų, bet negalima tiesti kelių. Už juos negalima įrengti kanalizacijos tinklų, jeigu gyvenvietėje yra mažiau negu 200 žmonių. Prisiminus bendrą Lietuvos demografinę padėtį, toks reikalavimas skamba absurdiškai ir, faktiškai, svarbiausių problemų sprendimai permetami ant tam finansavimo neturinčių savivaldybių pečių.“ Politiko nuomone, situacijos nepakeis ir Valstybės kontrolės ataskaita, kurią sėkmingai galima ignoruoti. „Institucija patvirtino, tai ką nuolat kartojo savivaldybių atstovai – pinigai lyg ir skiriami, tačiau aprašai numato tiek suvaržymų, kad savivaldybės praktiškai negali jais pasinaudoti. Viena kita gal ir atitiks kriterijus, bet dauguma į tai numos ranka. Tai apie kokį atskirties mažinimą, kokį gyventojų pritraukimą į regionus mes kalbame? – retoriškai klausė J. Pinskus. – Kita vertus, kadangi programa numatyta iki 2030 metų, mano nuomone, naujajai Vyriausybei teks užduotis ją peržiūrėti ir kaip galima skubiau redaguoti taip, kad ji atitiktų regionų lūkesčius, skatintų joje dalyvauti ir duotų ne „popierinius“, bet apčiuopiamus rezultatus.“
Pinskuvienė: valdantieji švarią energiją nori prastumti nešvariais būdais
Liberalų sąjūdžio narys Romualdas Vaitkus ir TS-LKD priklausantis Kazys Starkevičius Seimui pateikė pasiūlymą „Dėl Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo NR. IX-884 2, 4, 6, 8, 19, 19-1, 22, 24-1 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 24-2 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3732“. Atmetus visą beletristiką, pasiūlymo esmė: „Didesnės nei 150 MW leistinos generuoti galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių numatomos gamybos ir/arba daugiau nei 100 MW leistinos naudoti galios elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomo vartojimo projektai yra pripažįstami ir laikomi valstybei svarbiais projektais.“ Pasak Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojos, Širvintų merės Živilės Pinskuvienės, tai yra ne kas kita, kaip eilinis valdančiosios koalicijos bandymas tvarkyti savo ir suinteresuotų asmenų reikalus „buldozeriu“. „Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, norint regionuose steigti galingus vėjo jėgainių parkus, būtina gauti tų regionų savivaldybių pritarimą. Būtent ją ir siekia pakeisti K. Starkevičius bei R. Vaitkus. Sakant paprasčiau, matydami, kad Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (PAVA), kuri apima skleidžiamo triukšmo, išmetamų oro teršalų, kvapų sklaidos modeliavimą, jų planams gali būti nepalanki, jie siekia savivaldybes iš šio proceso eliminuoti“, – patikslino politikė Ji nebejoja, kad už minėtos iniciatyvos stovi Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Prisiminkime, kaip gegužės pabaigoje „miškų žudiko“ pravardę gavęs S. Gentvilas viešai mane užsipuolė dėl to, kad pasisakiau prieš vėjo jėgainių parko statybas: „Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paviešino savo 20 garsių tezių, kodėl šiame rajone negalima statyti vėjo jėgainių. Merės fobijos nejučia priminė vladimiro vladimirovičiaus putino 2019 metais pasisakymus, kad vėjo energetika yra tokia siaubinga, kad net sliekai iš žemės lenda ir kad jis nenorėtų gyventi planetoje, nuklotoje saulės jėgainėmis ir vėjo energetika“, – ministrą pacitavo Ž. Pinskuvienė. – Manau, kad S. Gentvilas skuba pasinaudoti savo paskutiniais ministravimo mėnesiais, todėl tokiais projektais turėtų pasidomėti atitinkamos tarnybos. Juolab kad kai kurios ankstesnės ministro iniciatyvos jau sulaukė neigiamo STT vertinimo.“ Apibendrindama situaciją, Ž. Pinskuvienė akcentavo, kad, jeigu, pasinaudodami vasaros atostogomis ir tuo, jog dalis Seimo narių išvykę, valdantieji savo pataisas prastums, neigiamas jų pasekmes pajus ne tik Širvintos, bet ir visi likę Lietuvos regionai, kadangi tuomet vėjo jėgaines, nepaisant savivaldybių nuomonės, statyti bus galima praktiškai bet kur.
A.Palionis: palaikėme Gynybos fondo projektą, nes pakeitimai atitinka mūsų nuostatas
Ketvirtadienį Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą. Tą pačią dieną vyko balsavimas dėl Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuris susijęs su minėtu fondu. Nors Seimas nepritarė Lietuvos regionų partijos narių Andriaus Palionio ir Jono Pinskaus pasiūlymui dėl 8 straipsnio pakeitimo, likusios siūlytos įstatymo nuostatos bus keičiamos. A.Palionis patikslino, kad visi klausimai buvo aptarti naujojoje Lietuvos regionų frakcijoje ir kadangi teikiami siūlymai iš esmės atitiko frakcijos poziciją, jie buvo palaikyti. „Visi sutinkame, kad Gynybos fondui pinigų reikia, tačiau mes, Lietuvos regionų partija, pasisakėme ir toliau pasisakysime prieš papildomą gyventojų ar smulkiųjų verslų, dirbančių pagal verslo liudijimus, apmokestinimą ir jų veiklos sričių susiaurinimą, – pabrėžė politikas. – Taip pat nebuvome linkę pritarti savivaldybių skurdinimui iš jų 2025 m. paimant 60 mln. eurų ir nepritarėme planams, pagal kuriuos kasmet iki 2030 metų iš jų būtų paimama po 25 mln. eurų visos Civilinės saugos programos finansavimui, kaip kad iš pradžių planavo Vyriausybė. Dabar iš jų bus finansuojami tik savivaldybių projektai. Kadangi šie klausimai išsisprendė, frakcija siūlomiems įstatymo pakeitimams pritarė.“
J. Pinskus: jie netikėjo, o mes padarėme – partija turi savo frakciją
Kiekviena partija ir politinis judėjimas du kartus per metus turi Teisingumo ministerijai pateikti informaciją apie savo statusą ir narių skaičių. Išanalizavus praėjusių metų pabaigos duomenis tapo akivaizdžios kelios tendencijos – senosios partijos praranda turėtą populiarumą, o jas sparčiai vejasi nauji politiniai judėjimai. Tuomet Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus džiaugėsi bendromis tendencijomis ir prognozavo tolesnį savo vadovaujamos politinės jėgos stiprėjimą. Šiandien jo prognozės sėkmingai pildosi – Seimo kadencijos pradžioje turėjusi tik du narius, birželio 18 d. Lietuvos regionų partija įregistravo savo frakciją. „Pradėjome „kelionę“ dviese su Andriumi Palioniu, o šiandien ją tęsiame septyniese, – pasidžiaugė partijos pirmininkas. – Viena vertus, tai rodo, kad mūsų konkurentų vykdoma politika ar pasirinkta pozicija atstumia ne tik jų potencialius rinkėjus, bet ir jų pačių partijų narius, kita – politikus vis labiau traukia tai, ką ir kaip daro Lietuvos regionų partija. Stebint bendras nuotaikas, galima teigti, kad žmonės galutinai pavargo nuo valdančiosios konservatorių-liberalų-laisviečių ir jų satelitų „žaidimų“, todėl renkasi tuos, kas suvokia kas vyksta Lietuvoje ir žino, kaip šalį išvesti iš krizės, į kurią ją įstūmė dabartinė Vyriausybė.“ Kas šiuo metu sudaro Lietuvos regionų frakciją, jos vadovas atskleisti nepanoro. „Ši informacija netrukus vis tiek taps vieša, o kol kas tai tegul pabūna maža staigmena politologams . Taip jie turės daugiau laiko pasirengti vykstančių politinių įvykių analizei ir pateikti savo prognozes apie artėjančius Seimo rinkimus“, – apibendrino vienmandatininkas J. Pinskus.
