Naujienos
J. Pinskus: valdantieji galutinai susipyko su realybe?
Prieš kelias dienas vadinamojo konservatoriaus Valdo Benkunsko vadovaujamoje Vilniaus savivaldybėje vyko renginys, kažkodėl pavadintas tarptautine konferencija. Biudžeto pinigai buvo leidžiami tam, kad grupelė žmonių pasikalbėtų apie LGBT temas švietimo programose, apie tai, kaip vaikams pasakoti apie homoseksualumą, įvairias lytis bei skatinti toleranciją. Švelniai tariant keistokame renginyje, be kitų, dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Irena Raudienė bei nelabai žinomi lektoriai be mokslinių laipsnių. Pasak Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus, tai tikrai nėra tas renginys, kuriam reikėtų skirti dėmesio, jeigu ne pora „bet“. „Pradėkime nuo to, kad valdantieji nuolat akcentuoja, jog Lietuvai trūksta pinigų. Trūksta jų keliams, trūksta, vadovėliams, trūksta medicinos įstaigoms ir gynybai, o tuo pat metu rengiami tokie susitikimai pseudoproblemų ieškojimui ir „prasmingam“ jų aptarimui, – stebėjosi Seimo narys. – Taip pat nelabai supratau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kuri vis dar neturi ir, panašu, iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos neturės, vadovo entuziazmo brukant LGBT temas mokykloms. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų, ką rodo apklausos, pasisako prieš tokius dalykus, Konstitucija garantuoja tėvų teisę į savo vaikų ugdymą, tačiau realiai nei mokslu, nei sportu nesirūpinanti institucija to nepaiso ir buldozeriu mėgina prastumti, spėčiau, tik Laisvės partijai svarbią tematiką.“ Pasak politiko, jeigu jau Vilniaus miestas ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi atliekamų lėšų, jas būtų galima panaudoti prasmingiau. „Nacionalinės švietimo agentūra nesugeba be klaidų atspausdinti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduoties, kas verčia abejoti šios įstaigos darbuotojų kompetencija. Gal ministerija galėtų skirti lėšų jų kvalifikacijos kėlimui? – garsiai svarstė politikas. – Tuo pat metu buvęs ilgametis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas, didžiulę patirtį turintis pedagogas Miša Jakobas tai pat pabrėžia, kad šių metų dvyliktokų egzaminų pradžia liudija egzaminų rengėjų aplaidumą ir atsakomybės stoką. Jis dabartinę situaciją švietimo sistemoje vadina suirute, o ministerija, užuot skubiai sprendus ilgalaikes pasekmes galinčią turėti problemą, užsiima „sliekų ieškojimu ant asfalto“. Ta proga, taupydamas biudžeto lėšas, neatlygintinai tiek savivaldybei, tiek ministerijai primenu, kad lytis yra tik dvi – vyras ir moteris, tad šiam klausimui laiko ir pinigų galite nebeeikvoti, o skirti juos švietimo sistemos, arba tiksliau, tam kas liko iš jos po dabartinės Vyriausybės siautėjimo, gelbėjimui. Nes Lietuvai reikia jaunų išsilavinusių, apsišvietusių žmonių, o ne ideologinėmis klišėmis užzobintos bandos.“
J. Pinskus: sėkmingai metėme iššūkį „politikos sunkiasvoriams“
Sekmadienį Lietuvoje baigėsi rinkimai į Europos Parlamentą, kuriuose dalyvavo tik 28,35 proc. balso teisę turinčių asmenų. Susumavus jų rezultatus paaiškėjo, kad mandatus iškovojo 8 partijos, tačiau Lietuvos regionų partijos tarp jų nėra. Nepaisant to, partijos pirmininkas Jonas Pinskus į ateitį buvo linkęs žiūrėti optimistiškai. „Kalbėdamas apie jauną komandą, nuveiktą darbą ir pasiektą rezultatą, galiu teigti, kad mes „treniravomės“ tinkamai, namų darbus padarėme, tačiau paskutinę akimirką pritrūko „sportinės sėkmės“, – rezultatus apibendrino pasaulio čempionas. – Tik taip galiu vertinti tą faktą, kad esame vienintelė politinė jėga, kuri perkopė 5 proc. ribą (Lietuvos regionų partija gavo 5,25 proc. rinkėjų balsų), tačiau vis tiek likome be mandato.“ Tęsdamas sporto tematiką, J. Pinskus teigė, kad įvertinus varžovų „svorio kategorijų“ skirtumą, jis didžiuojasi pasiekimais. „Konservatoriai gavo tris mandatus, socialdemokratai – du. Likusios partijos – laisviečiai, „valstiečiai“, „demokratai“, centristai tautininkai ir liberalai – po vieną. Bet reikia nepamiršti, kad tiek šios partijos, tiek atskiri jų nariai politikoje yra seniai ir gali pasigirti žinomais veidais – ekspremjerais, eurokomisarais ir t.t., o Lietuvos regionų partija dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Nepaisant to, nors sisteminė žiniasklaida mus dažnokai ignoruodavo ir ne visada įtraukdavo į reitingus, „finišo tiesiojoje“ mes konkuravome su Liberalų sąjūdžiu – partija, kuri ne tik turi frakciją Seime, bet ir kurios vadovė yra Seimo pirmininkė. Jauni ir ambicingi mūsų bendrapartiečiai metė iššūkį politikos senbuviams, peržengė 5 proc. ribą ir atsiliko nuo jų tik dešimtosiomis procento dalimis. Jie, vedami partijos pirmininko pavaduotojos, Širvintų merės Živilės Pinskuvienės, kurios trečiai kadencijai ją išrinkę širvintiškiai žadėjo nepaleisti, varžėsi garbingai, kovojo iki galo, bet paskutinėmis sekundėmis sėkmė nuo jų nusisuko.“ Visgi, pasak Seimo nario, pastarieji rinkimai davė neįkainojamą pamoką. „Sakyčiau, juos galima lyginti su „draugiškomis varžybomis“ prieš „finalines rungtynes“ – rudenį vyksiančiais rinkimais į Seimą. Komandinis bendrapartiečių ir skyrių darbas rodo, kad mes jiems rengiamės tinkamai, – teigė J. Pinskus. – Subūrėme rimtą kandidatų ir palaikymo komandą. Visi jie gerai padirbėjo, ką rodo ir aukštas rinkėjų pasitikėjimas Lietuvos regionų partija. Manau, rudeniniuose rinkimuose turime neblogas perspektyvas, todėl atsikvėpę išanalizuosime, ką padarėme ne taip, įvertinsime savo silpnąsias bei stipriąsias puses ir imsime ruošis nenumaldomai artėjančiam „superfinalui“.
Dalis Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių merų apgaudinėja rinkėjus?
Nors Lietuvai Europos Parlamente numatyta tik 11 mandatų, į juos šiemet pretenduoja 15 partijų bei koalicijų. Iš viso – daugiau negu 300 kandidatų. Tarp jų – 7 merai: socialdemokratai – Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė, konservatorius, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, „valstietis“, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, liberalas, Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, lenkų rinkimų akcijos narys, Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevič ir Lietuvos regionų partijos vicepirmininkė, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Vieni jų teigia, kad laimėję rinkimus važiuotų dirbti į Briuselį, kiti abejoja savo galimybėmis, treti neslepia, kad į sąrašus juos įtraukė rinkėjus norinčios privilioti partijos. „Panoramos“ eteryje kalbėjęs V.Mitrofanovas atviravo, kad supranta, jog patekti į Europos Parlamentą yra „be šansų“, o dalyvavimą juose vertina kaip galimybę pasitikrinti turimą rinkėjų paramą. B. Markauskas pripažino, kad kandidatų sąraše atsidūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, taip nusprendusios pritraukti daugiau rinkėjų, iniciatyva, tačiau neapsisprendė, ar norėtų palikti mero postą. V. Gailius nurodė rinkimuose dalyvaujantis, nes yra aktyvus Liberalų sąjūdžio narys, tačiau abejoja galimybe būti išrinktu. Visgi jis pabrėžė, kad jeigu būtų išrinktas, rinkėjų pasitikėjimo nenuviltų. Trečią kadenciją Širvintoms vadovaujanti Ž. Pinskuvienė dar kartą patikino, kad laimėjusi rinkimus paliktų merės postą ir vyktų dirbti į Briuselį, o širvintiškiai iš efektyviai ir sklandžiai dirbančios komandos nesunkiai išsirinktų naują miesto vadovą. Jeigu išrinkti merai nuspręstų vykti į Briuselį, per pusmetį jų vadovautoje savivaldybėje turėtų būti surengti nauji rinkimai. Visgi, matant bendras nuotaikas, tikėtina, kad tokių reikėtų tik Širvintų savivaldybėje. Viena vertus, Ž. Pinskuvienė aiškiai pasakė, kad pergalės rinkimuose atveju vyks atstovauti Lietuvos žmonių interesams Europoje, antra – kompetentingas amerikiečių leidinys „Politico“ tik ją iš visų kandidatuojančių merų mini tarp realiausių pretendentų į vieną iš Lietuvos turimų vietų.
Ž. Pinskuvienė: dvaršuniams duota komanda pulti
Rinkimus į Europos Parlamentą galima vertinti kaip savotišką rudenį vyksiančių Seimo rinkimų repeticiją. Gal dar ne generalinę, bet jau ganėtinai rimtą. Ypač – jeigu atkreipsime dėmesį į tai, kaip suskubo suktis dabartinės sudėties Vyriausioji rinkimų komisija ar ką „netikėtai“ pradėjo transliuoti ir ėmė traukti sisteminė, valdžiai palanki žiniasklaida. „Prieš kelias dienas Lietuvos regionų partija tapo VRK taikiniu, kuri sugebėjo įžvelgti „nusižengimą“ ilgametėje, šiltoje kalėdinėje tradicijoje. Mes su vyru Jonu Pinskumi senolius lankėme ir prieš metus, ir prieš penkis. Tuomet irgi vyko įvairūs rinkimai, bet VRK tai nekliuvo. Kodėl? Manyčiau, kad tada konservatoriai su savo satelitais į Lietuvos regionų partiją rimtai nežiūrėjo, o dabar įžvelgė joje rimtą konkurentą, – garsiai svarstė partijos pirmininko pavaduotoja, kandidatė į Europos Parlamentą Živilė Pinskuvienė. – Kaip jau esu minėjusi, su rinkimais sieju ir Aplinkos ministro, liberalo Simono Gentvilo, pasišovusiu sunaikinti Lietuvos miškus, viešus priekaištus.“ Lietuvos regionų partijos vadai J. Pinskus su Ž. Pinskuviene balsavo iš anksto rinkimuose į Europos Parlamentą, ELTA Tam pačiam bendram puolimui Ž. Pinskuvienė buvo linkusi priskirti ir ketvirtadienį pasirodžiusią informaciją apie esą vokeliuose mokėtus atlyginimus. „Buvo sena istorija. Teismai viską išsiaiškino, nustatė kaltus. Įprastu atveju tuo viskas ir būtų pasibaigę, bet dabar, tiek po mano nesenos kritikos konservatorių Andriaus Kubiliaus ir Rasos Junknevičienės adresu, tiek po „Politico“ pateiktų prognozių dėl rinkimų į Europos Parlamentą rezultato, desperacijos apimti valdantieji nusprendė lošti „va bank“, – savo nuomonę apie pastarojo meto įvykius išsakė trečią kadenciją Širvintoms vadovaujanti politikė. – Taip ir nesupratau, kodėl policija iš naujo pradėjo istorijos, kurią teismas jau yra išnagrinėjęs, tyrimą. Galiu tik spėti, kad jis buvo reikalingas ažiotažui sukelti ir siekiant paveikti visuomenės nuomonę, nes pati policija pripažįsta, kad kaltinimai niekam nepareikšti. Nenustebsiu, jeigu skambiai prasidėjusi visa ši istorija tyliai nurims, bet tai, greičiausiai, įvyks tik po rinkimų į Europos Parlamentą, kuriuos valdantieji taip bijo pralaimėti, todėl imasi tokių manipuliacijų. Į tai galiu atsakyti tik vieną – visuomet pabaigiu pradėtus darbus ir kovoju iki galo, todėl dvaršuniai gali loti kiek nori, o mūsų karavanas eis toliau. Ir eis iki pergalės.“
Ž. Pinskuvienė: nepaisant VRK sprendimo, mes EP rinkimuose dalyvaujam
Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė, kad Lietuvos regionų partijos pirmininkas, Seimo narys Jonas Pinskus Kūčių vakarą lankydamasis Širvintų savivaldybės socialinių paslaugų centre ir perduodamas merės Živilės Pinskuvienės vaišes (kalėdaičius, kepiniai su aguonomis, obuoliais ir grybais) papirkinėjo rinkėjus. Nuspręsta, kad taip Rinkimų kodeksą pažeidė ir Ž. Pinskuvienė, nors pati merė būtent per praėjusias Kūčias sirgo ir susitikimuose su centro gyventojais nedalyvavo. Toks sprendimas leidžia daryti prielaidą, kad įžvelgtas nusižengimas esą buvo padarytas nuotoliniu būdu, todėl galima spėti, kad kitą kartą kas nors bus nubaustas už „neteisingas“ mintis ar „ne tokią“ poziciją. Juolab kad susitikimų metu neužsiimta jokia rinkimine agitacija, dovanoms nebuvo naudojama Lietuvos regionų partijos atributika ir pan. Konservatorių deleguota Gitana Matiekovienė, jų ištikimų satelitų – socialdemokratų atstovas Justas Pankauskas, tikėtina, po Vytauto Gapšio istorijos valdžiai skolingos besijaučiančios Darbo partijos narė Jolanta Petrušauskienė, teisininkų draugijos deleguotas Andrius Puksas ir VRK pirmininkė Lina Petronienė, nepaisant to, jog senolius lankė tik J. Pinskus, o Ž. Pinskuvienė tuo metu sirgo ir buvo namuose, nusprendė, jog vis tiek nusižengė abu politikai ir balsavo „už“. Prezidentūros atstovas Andrius Vaišnys, Teisingumo ministerijos deleguotas Maksimas Reznikovas bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Olga Kilkinova nusižengimo senoliams rodomame dėmesyje neįžvelgė. Laisvės partijos narys Martynas Čerkauskas ir antroji teisininkų draugijos atstovė Laura Martinaitytė – susilaikė. Pati merė Ž. Pinskuvienė su tokiu sprendimu nesutiko ir patikino skųsiantį jį teismui. „Aš, Širvintų r. savivaldybės merė ir mano vyras Seimo narys J. Pinskus, VRK narių nuomone, esame kalti, nes 9 metus iš eilės Šv. Kūčių vakarą su šeima sutinkame ne savo namuose, o vykstame į Globos centrą ir kalėdaitį laužiame su jame gyvenančiais senoliais. Man už visus VRK sprendimus brangesnės yra tradicijos ir ta šiluma, kuria nuolat dalinamės su vienatvės ir ligos pakirstais žmonėmis, todėl šią savo misiją vykdysime ir toliau“, – akcentavo politikė. Jos nuomone, šias „raganų medžiokles“ iniciavo ne kas kitas, o agonijos tampomas valdančiųjų koalicijos pagrindas – konservatoriai ir liberalai. „Tik išvakarėse tiesioginiame eteryje paminėjau, kad jeigu didžioji Lietuvos dalis vėl bus abejinga ir neis balsuoti, konservatoriai suburs savo elektorato likučius ir į Briuselį dar vienai kadencijai išsiųs Andrių Kubilių ir Rasą Juknevičienę. Neabejoju, kad susireikšminusiems veikėjams tai užkliuvo ir prasidėjo puolimas prieš mane ir augančią bei stiprėjančią Lietuvos regionų partiją. Kaip šio puolimo dalį vertinu ir „miškų naikintojo“ pravardę visuomenėje gavusio liberalo Simono Gentvilo išsišokimą. Žmogus, kuris pareiškė, kad neleis važinėti transportui su išpjautais karbiuratoriais, kuris atvėrė vartus Lietuvos miškų genocidui, tarsi netyčia, prieš pat rinkimus ėmė man prikaišioti esą pasisakau prieš žaliąją energetiką. Į tai galiu atsakyti tik viena – rinkiminė kova dėl vietų Europos Parlamente prasidėjo ir kadangi valdantieji nebepasitiki savo jėgomis, nes, kaip rodo statistinės apklausos, praranda turėtą rinkėjų paramą, jie imasi įprastos susidorojimo su turinčiais savo nuomonę taktikos – drabstyti purvais oponentus. Tikėtis iš jų kažko kito būtų naivu, tačiau labai viliuosi, kad Lietuvos žmonės atsirinks kas yra kas ir savo nuomonę išreikš balsuodami“, – apibendrino Ž. Pinskuvienė.
ATNAUJINTA: J.Pinskus: valdantieji „atsibudo“ ir skuba į „nuvažiuojantį traukinį“?
Dar gegužės pradžioje Lietuvos regionų partiją Seime atstovaujantys jos pirmininkas Jonas Pinskus ir buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis įregistravo „Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo“ pataisas. Tuomet politikai akcentavo, kad jeigu jų pateiktas pasiūlymas dėl „Laikinojo solidarumo įnašo“ bus patvirtintas, tai leis gautomis lėšomis finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus, kurie reikalingi neatidėliotinam Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimui, neieškant tam kitų finansavimo būdų ar nedidinat mokesčių eiliniams šalies gyventojams. Pristatyti parengtą iniciatyvą Seimui J. Pinskus ir A. Palionis turėjo ketvirtadienį, gegužės 30 d., Vakarinio posėdžio metu, tačiau klausimas – ar jiems tas bus leista (informacija buvo paruošta dar iki rytinio posėdžio pradžios), kadangi tos pačios dienos Darbotvarkėje, Rytiniame posėdyje numatyta, jog panašias pataisas pristatys jungtinė, iš skirtingų frakcijų sudaryta Seimo narių grupė, o po jų – solidarumo mokestį planavusios panaikinti Vyriausybės atstovė, finansų ministrė Gintarė Skaistė. Prisiminus, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda dar iki perrinkimo pasisakė už tai, jog bankų solidarumo mokestis būtų pratęstas, sunku patikėti, kad ketvirtadienį tuo pačiu klausimu teikiamos kitų partijų iniciatyvos būtų atsitiktinumas ar sutapimas. Kaip ir tuo, kad idėjos iniciatoriams – Lietuvos regionų partijos atstovams – vakarinis laikas buvo paskirtas „netyčia“. Tikėtina prielaida – matydami visuomenės nuotaikas ir Prezidento palaikymą bei galvodami apie kitą savaitę vyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą, kiti seimūnai nusprendė „pasiskolinti“ J. Pinskaus ir A. Palionio idėją. Patikslinta: nors ryte Darbotvarkėje buvo nurodyta, kad J. Pinskus ir A. Palionis iniciatyvą pristatys Vakariniame posėdyje, jie savo teikiamas pataisas pristatė ryte. Įvykus balsavimui dėl pritarimo po pateikimo, iniciatyvai buvo pritarta (už 93, prieš 3, susilaikė 11). Preliminari įstatymo projekto svarstymo Seime data – 2024 birželio 18 d.
Ž. Pinskuvienė: G.Nausėdos pergalė rinkimuose atveria naujas galimybes
Suskaičiavus antrojo prezidento rinkimų turo balsus, tapo aišku, kad užtikrintai laimėjo antrai kadencijai perrinktas šalies vadovas Gitanas Nausėda. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus visų 1895-ių apylinkių biuletenius, G. Nausėda surinko 74,43 proc. rinkėjų balsų. Su juo mėginusi varžytis premjerė, TS-LKD partijos atstovė Ingrida Šimonytė sulaukė vos 24,06 proc. rinkėjų palaikymo. Pasak Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojos, kandidatės į Europos Parlamentą Živilės Pinskuvienės, vesiančios į šiuos rinkimus 4 numeriu pažymėtą sąrašą, toks triuškinantis atotrūkis aiškiai rodo, kieno vykdomą politiką palaiko šalies žmonės. „Pirmiausia sveikinu mūsų partijos remtą kandidatą, Prezidentą G. Nausėdą su įspūdinga pergale. Taip pat manau, kad dabartinio šalies vadovo perrinkimas atveria naujas partijos ir Prezidentūros bendradarbiavimo galimybes. Viena vertus, tai reiškia, kad Prezidentas ir toliau laikysis visiems Lietuvos regionams, įskaitant ir didžiuosius miestus, ypač palankaus kurso, kita – nenumaldomai artėja Seimo rinkimai, po kurių dabartiniai valdantieji tikrai keliaus ant „atsarginių suolelio“, o naujoji Vyriausybė turės aiškiais veiklos gaires“, – patikslino ji. Politikės teigimu, pasibaigus Prezidento rinkimams, Lietuvos regionų partija nesėdi sudėjusi rankų, o visą dėmesį skiria jau kitą savaitę vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą. „Turime pilną kandidatų sąrašą, turime puikią komandą, dabar belieka visą šį potencialą tinkamai išnaudoti siekiant naujų aukštumų“, – apibendrino Ž. Pinskuvienė.
Ž. Pinskuvienė: mušk savą, kad svetimas bijotų?
Pareigūnų profesinės sąjungos ketvirtadienį Vilniuje, prie Vidaus reikalų ministerijos, surengė piketą, taip siekdamos atkreipti dėmesį į didelį ugniagesių gelbėtojų stygių ir finansavimo problemas. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas pabrėžė, kad per pastaruosius metus dėl darbuotojų trūkumo situacija pablogėjo, o lėšų stygius neleidžia spręsti šios problemos. 2021 m. tarnybai trūko 700 darbuotojų, o dabar jų trūksta dar daugiau. Žmonių trūkumas lemia dažnesnes ugniagesių-gelbėtojų traumas ir kelia pavojų jų sveikatai. Vertindama susiklosčiusią situaciją Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoja Živilė Pinskuvienė prisiminė liaudies išmintį. „Yra toks pasakymas – mušk savą, kad svetimas bijotų, ir jis puikiai atitinka dabartinės konservatorių-liberalų-laisviečių Vyriausybės vykdomą politiką, – teigė politikė. – Jie ne tik nesprendžia iš anksčiau likusių problemų, bet dar ir gilina jas. Apie byrančius kelius ir tiltus ar naikinamą sveikatos apsaugos sistemą jau visi gerai žinome. Dabar paaiškėja, kad Lietuvai net ugniagesių-gelbėtojų trūksta ir jeigu jau jiems reikia piketuoti, tai įrodo, kad šis klausimas nėra sprendžiamas.“ Ji atkreipė dėmesį, kad visa tai vyksta regione augančios įtampos fone. „Valdantieji nuolat kalba apie artėjantį karą, ruošiasi pirkti tankus, svaičioja apie naujus mokesčius, milijonus leidžia nebent tik laukinius žvėris galinčioms sulaikyti tvoroms, numato šimtamilijoninę paramą Ukrainai, tačiau visiškai nesirūpina Lietuva ir jos žmonėmis, – akivaizdų faktą priminė Ž. Pinskuvienė. – Ukrainoje vykstantys karas aiškiai rodo, kad jame svarbūs yra ne tik kariai, bet ir medikai bei ugniagesiai-gelbėtojai, kurie rūpinasi žmonių saugumu ir gyvybėmis, gesina, gaisrus, gelbėja sužeistuosius. Ką duos visos tos tvoros ar tankai, jeigu Lietuvoje nebeliks galinčių ginti savo šalį žmonių? Kas kovos su nelaimėmis ar atakų pasekmėmis, jeigu nebeliks medikų ir ugniagesių-gelbėtojų? Nors galbūt taip elgiamasi tikslingai ir tyčia, garsiai deklaruojant šalies pasirengimą gynybai, tyliai darant viską, kad pavojaus akivaizdoje Lietuva liktų beginklė?“
J. Pinskus: valdantieji susirūpino smukusiais reitingais, todėl prisiminė bankus?
Finansų ministerija drauge su Lietuvos banku siekia pakeisti dabar galiojančią tvarką ir mėnesinį mokestį už bankų paslaugas sumažinti trečdaliu, nes iš pernai uždirbto rekordinio bankų pelno didžioji jo dalis gauta būtent iš mokėjimo paslaugų. Tuo pat metu bankų asociacija teigia, kad kadangi mokėjimo krepšelio kainą norima pririšti prie Minimaliosios mėnesinės algos, vis dar trūksta duomenų, pagrindžiančių siūlomos formulės logiką. Seimui pritarus, jau nuo kitų metų sausio 1-osios sulauktume Mokėjimų įstatymo pakeitimo. „Iniciatyva nebloga, – sutiko Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, – tik man keista, kad valdantieji bankus prisiminė būtent šiuo metu. Taip ir norisi paklausti, o ką jie veikė pastaruosius ketverius metus? Kur gyveno? Apie bankų savivaliavimą ir nuolat keliamus mokesčius žiniasklaida skelbia beveik per visą dabartinės konservatorių-liberalų-laisviečių koalicijos vadovavimo šaliai laikotarpį, o jie tai pastebėjo tik dabar?“ Politikas atkreipė dėmesį ir į dar vieną niuansą. „Ne taip seniai mudu su Andriumi Palioniu Seimui pateikėme įstatymų pataisų projektą, kurį patvirtinus bankai ir toliau mokėtų solidarumo mokestį. Teikdami jį akcentavome, kad patvirtinus šį mokestį, bankai gyventojams paslaugų įkainius padidino, o kai buvo prabilta apie jo naikinimą, niekas padidintų įkainių mažinti net nesiruošė. Netgi priešingai, dalis bankų paskelbė, kad jų paslaugos ir toliau brangs, – priminė J. Pinskus. – Kas galėtų paneigti, kad Finansų ministerijos iniciatyva nėra reakcija į Lietuvos regionų partijos pateiktą įstatymo projektą? Socialinės apklausos rodo, kad pasitikėjimas šia Vyriausybe yra rekordiškai mažas, o rinkimai tiek į Europos Parlamentą, tiek į Seimą nenumaldomai artėja. Aš manau, kad tokiu būdu konservatoriai mėgina bent kažkiek reabilituotis savo rinkėjų akyse ir nors dalį jų susigrąžinti. Bet ar verta vėl pasitikėti tais, kurie sėkmingai miega visą kadenciją, ir tik pajutę grėsmę vėl nebepatekti į Seimą, ima veikti?“
Pirmasis Prezidento rinkimų turas nuteikė optimistiškai
Susumavus pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatus paaiškėjo, kad į antrąjį turą, ryškia persvara aplenkęs likusius kandidatus, pateko dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, kuriam iki pergalės pirmajame ture trūko visai nedaug. Antrajame ture, vyksiančiame gegužės 26 d. jis susikaus su taip pat prezidento posto siekiančia dabartine šalies premjere Ingrida Šimonyte. „Nuoširdžiai dėkoju mūsų šalies gyventojams už aktyvumą rinkimuose ir išreikštą palaikymą dabartiniam Prezidentui G. Nausėdai, kurio programa ir penkeri metai darbo parodė aiškią kryptį, sutampančią su mūsų partijos pagrindiniu tikslu – stiprinti visą Lietuvą, kelti žmonių gerbūvį, vykdyti į visuomenės interesus orientuotą politiką“, – pirmojo turo rezultatais džiaugėsi Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. Jis priminė, kad savivaldos stiprinimas, skolinimosi limitų didinimas ir kitos, regionams aktualios problemos, keliamos, diskutuojamos ir sprendžiamos kasmetiniuose, prezidentūros organizuojamuose Regionų forumuose ir šia linkme, padedant šalies vadovui, nuveikta ne tiek jau mažai. „Tikiu, kad antrasis turas taip pat bus sėkmingas, bet tam ir vėl reikia tokio pat ar net didesnio Jūsų visų aktyvumo. Ir, žinoma, labai tikiuosi, kad Prezidentas po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų pagaliau galės produktyviai ir sėkmingai dirbti su naujos sudėties parlamentu. Tuomet visos Lietuvos žmonėms svarbūs politikų veiklos rezultatai bus dar labiau apčiuopiami“, – viltingai ir optimistiškai buvo nusiteikęs J. Pinskus.
J. Pinskus: kodėl atominė elektrinė tapo tiksinčia laikrodine bomba?
Ignalinos atominė elektrinė (IAE) – vienintelė Baltijos šalyse buvusi branduolinė jėgainė. Savo laiku ji buvo viena galingesnių pasaulyje, įrašyta į Gineso rekordų knygą. Deja, nuo 2010 metų vyksta jos eksploatacijos nutraukimo darbai ir jų pabaigos, pasak IAE profesinių sąjungų, nematyti. Dar daugiau, valdžiai užsimojus keisti elektrinės statusą, jos darbuotojai nerimauja, kad vykdomi uždarymo darbai gali iš viso sustoti, o vėliau jų atnaujinimui nebebus nei žmonių, nei pinigų. „Laiko atgal nebeatsuksi ir uždarytos elektrinės, tikėtina, naujam gyvenimui prikelti nebepavyks, tačiau jeigu jau Lietuva užsimojo nutraukti jos eksploataciją, tai aš niekaip negaliu suprasti, kodėl, užuot tikslingai judėjus pasirinkta kryptimi, dabar šokinėjama iš vienos pusės į kitą, – stebėjosi Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Užuot užtikrinus dar likusių specialistų darbo sąlygas, Atominė elektrinė perdaroma į „uabą“, kas, pasak profesinių sąjungų, neramina jos darbuotojus ir kelia jiems daug abejonių.“ Taip pat politikas atkreipė dėmesį į valdančiųjų siekį visus tiksliniams projektams skirtus pinigus versti į „bendrą katilą“. „Kadaise kelių priežiūrai skirtos lėšos buvo pervedamos į atskirą fondą. Dabar jas, savo nuožiūra, iš biudžeto skiria Vyriausybė ir matome, kokius turime kelius. IAE eksploatacijos nutraukimo fondas taip pat panaikintas, todėl bijau, kad elektrinės laukia kelių likimas – būklė prastės, o pinigų net ir būtiniausiems darbams stigs, – niūrią ateitį prognozavo Seimo narys. – Jau šiandien nėra aišku, iš kur bus imami pinigai tolesniems, su eksploatacijos nutraukimu susijusiems darbams, tačiau sprendimus priimantys asmenys, kiek matau, nesuka dėl to galvos. Profesinės sąjungos perspėja, kad jeigu požiūris skubiai nepasikeis, galiausiai liksime prie „suskilusios geldos“ – IAE eksploatacijos nutraukimas nebus užbaigtas, neturėsime įrengto radioaktyvių atliekų kapinyno, nebus lėšų šiems projektams ir, kas blogiausia, nebebus juos galinčių realizuoti specialistų, nes likę be pragyvenimo šaltinio dabartiniai IAE darbuotojai, tikėtina, išvyks laimės ieškoti svetur. Nors galbūt toks ir yra šios Vyriausybės bei jai vadovaujančios ir niekaip buhalterinio mąstymo neatsikratančios Ingridos Šimonytės siekis? Ne ilgalaikis strateginis klimato verslams gerinimas, ne ekonomikai palankios aplinkos kūrimas, o atskirų, siaurų grupių interesų tenkinimas. Esą, kam sudaryti eiliniams žmonėms sąlygas dirbti ir užsidirbti, jeigu visas problemas galima „išspręsti“ skolinantis ar didinat mokesčius. Tik ką tokiu atveju mes paliksime ateities kartoms– ne tik sunaikintus regionus, išdraskytą švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas, sugriuvusius tiltus, bet dar ir „tiksinčią IAE bombą?“
Lietuvos regionų partijos parlamentarų iniciatyva sulaukė ir prezidentūros palaikymo
Lietuvos regionų partiją Seime atstovaujantys jos pirmininkas Jonas Pinskus ir buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis praėjusį ketvirtadienį, gegužės 2 d., įregistravo „Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo“ pataisas, numatančias šiuo metu bankams galiojančio solidarumo mokesčio pratęsimą. Gegužės 3 d. Prezidentas Gitanas Nausėda patikino, kad pritaria, jog šis, bankams bei finansinėms institucijoms taikomas mokestis galiotų ir toliau. „Turime pirmiausia ieškoti šaltinių, kad ne tik žmonės, bet ir verslo bendruomenė plačiau prisidėtų. Manau, kad bankai taip pat yra verslo bendruomenės sudėtinė dalis, – praėjusį penktadienį sakė perrinkimo siekiantis šalies vadovas. – Tiek apie bankų solidarumo įnašo pratęsimą, tiek apie galimą pelno mokesčio padidinimą aš pasisakyčiau teigiamai, nes mums reikia tvarių finansavimo šaltinių.“ Įdomu tai, kad po J. Pinskaus ir A. Paliono pateiktos iniciatyvos poziciją pakeitė ir taip pat į prezidentus pretenduojanti dabartinė šalies premjerė Ingrida Šimonytė. Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau praėjusia savaitę I. Šimonytė pareiškė, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta. 2023-iaisiais įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.
Seimo nariai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis siekia priversti bankus dalintis pelnais
Lietuvos regionų partiją Seime atstovaujantys jos pirmininkas Jonas Pinskus ir buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis ketvirtadienį, gegužės 2 d., įregistravo „Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo“ pataisas. „2022 metais prasidėję pinigų politikos pokyčiai tapo greitai augančių EURIBOR palūkanų normų ir kredito įstaigų iš paskolų palūkanų gaunamų pajamų didėjimo priežastimi. Ypač tai buvo akivaizdu šalyse, kur vyrauja kintamosios paskolų palūkanų normos, – priminė J.Pinskus. – Lietuvoje daugiau negu 90 proc. paskolų gyventojams ir verslui suteikta taikant kintamąją palūkanų normą. Dėl to, kylant EURIBOR, tokiu pat dydžiu auga ir Lietuvos kredito įstaigų turimų paskolų portfelio palūkanų norma, kuri 2022 m. gruodį siekė 4,27 proc., 2023 m. gruodį pakilo iki 6,83 proc., o 2024 m. kovą buvo 6,84 proc. Be to, Europos Centrinio Banko 2022 metais pradėtos ženkliai didinti pagrindinės palūkanų normos iki šiol nėra mažinamos, o kredito įstaigos už didelį likvidžių lėšų perteklių gauna netipinio dydžio palūkanų generuojamas pajamas, todėl 2023 m. bankai Lietuvoje (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. eurų pelno arba du kartus daugiau negu 2022 m., kai jis siekė 491 mln. eurų.“ Nepaisant išaugusių bankų pelnų, dabartinė Lietuvos valdžia vis garsiau kalba, kad solidarumo mokesčio teks atsisakyti, nes taip numato galiojantys teisės aktai. „Tačiau taip kalbėdama Vyriausybė „pamiršta“, kad įstatymus galima keisti, ką mes ir siekiame padaryti, todėl parengėme Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektą, – patikslino politikas. – Seimui pateikėme siūlymą pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą ir 2025 metams visiems Lietuvoje įsteigtiems bei veikiantiems bankams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms. Jeigu Laikinojo solidarumo įnašo pratęsimas bus patvirtintas, tai leis gautomis lėšomis finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus, kurie reikalingi neatidėliotinam Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimui, neieškant tam kitų finansavimo būdų ar nedidinat mokesčių eiliniams šalies gyventojams.“
