Naujienos
Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas patvirtino – problemų sveikatos apsaugos sistemoje yra
Ketvirtadienį Seime įvyko Lietuvos regionų partijos frakcijos narių ir sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko susitikimas, kurio metu buvo aptartos visiems Lietuvos gyventojams svarbios problemos: sveikatos paslaugų tinklo pertvarka, sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimas, atskirų rajoninių ligoninių skyrių uždarymas, pacientų pavėžėjimas, gydytojų ir slaugytojų trūkumas, darbo krūviai, biurokratinio darbo mažinimas ir t.t. Diskusijos pradžioje Lietuvos regionų partijos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad pradėjus vykdyti sveikatos apsaugos sistemos reformą ėmė strigti sklandus paslaugų teikimas, išaugo eilės pas medikus, o pati reforma nekoreliuoja su siekiu pritraukti žmones į regionus, nes gydymo įstaigose juose yra uždaromos. Taip pat buvo nurodyta, kad savivaldybės negali skelbti su sveikatos centrų steigimu susijusių konkursų, nes nežino, koks bus finansavimas. Ministras į tai atsakė, kad visos savivaldybės apie sumas buvo informuotos, tačiau norint gauti finansavimą, planus reikia suderinti su SAM ir Nacionaline projektų valdymo agentūra. Taip pat jis pabrėžė, kad ligoninės ar skyriai regionuose nėra uždaromi, o reforma orientuota į pastatų remontą bei įrangos įsigijimą, tačiau ne į paslaugų prieinamumo gerinimą. Visgi jis sutiko, kad pereinamumas pas specialistus skirtinguose regionuose skiriasi, tačiau tai lemia regionų specifika, didesnis kai kurių sričių specialistų poreikis ar mažesnis pačių specialistų skaičius. Visgi jis patikino, jog SAM daro viską, kad pereinamumas augtų. Lietuvos regionų partijos frakcijos seniūnas Jonas Pinskus atkreipė dėmesį į tai, jog iš pradžių reforma buvo nukreipta į paslaugų ir įstaigų tinklo optimizavimą, o dabar ji tarsi suka atgal ir žada paslaugas priartinti prie žmonių. A.Pečkauskas nurodė, kad niekada nebuvo siekio centralizuoti visas sveikatos paslaugas. Jis priminė, kad yra pirminės, antrinės ir stacionarinės specializuotos paslaugos sveikatos priežiūros paslaugos. Būtinas paslaugas, pasak jo, siekiama atvesti kaip galima arčiau žmogaus, o specializuota pagalba turi būti daugiau išteklių ir žmonių turinčiuose centruose. Partijos pirmininkui prabilus apie į tai, kad į regionines gydymo įstaigas sunku prisikviesti specialistus, nes regionai neturi modernios įrangos ligų diagnozavimui, ministras atsakė, kad skirtingų paslaugų tiekimui reikalinga skirtinga įranga. Jis patikslino, kad iš sveikatos centrų steigimui numatytų 122 mln. eurų dalis bus skirta infrastruktūrai, dalis – įrangos įsigijimui. Sveikatos centrų įgalinimui paskelbtas kvietimas daugiau negu 30 mln. eurų ir savivaldybės dabar rengia investicinius projektus, kad galėtų tas lėšas panaudoti. Laimai Vyskupaitytei-Mogenienei nurodžius, kad, jos turimomis žiniomis, onkologiniai ligoniai eilės pas gydytojus turi laukti 2-3 mėnesius, kas sukuria prielaidas korupcijai, nes visais įmanomais būdais ieško kelių kaip gelbėtis šioje situacijoje, ministras patikino, kad onkologiniams ligoniams yra sukurti „žalieji koridoriai“ ir jiems laukti netenka. Visgi ministro buvo paprašyta pasitikslinti ar tikrai „koridoriai“ veikia, kaip yra numatyta. Ministro dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad šeimos gydytojai kenčia nuo perteklinio ataskaitų pildymo stringančioje sistemoje, kurio atsisakius mažėtų ne tik jų darbo krūviai, bet ir eilės pas medikus. A.Pečkauskas patikino, kad SAM į tai reaguos, nes apie problemą girdima ne pirmą kartą. Visgi, pasak jo, duomenų rinkimas yra neišvengiamas, todėl siekiama praplėsti šeimos gydytojo komandą, kad slaugytojai, administratoriai atvejo vadybininkai ir k.t. sumažinti medikams tenkančią biurokratinę naštą. Tiesa, ministro teigimu, nemažai šiuo atveju lemia ir pačios gydymo įstaigos vadybiniai procesai. Kalbėdamas apie e-sveikatą, jis pabrėžė, kad tai yra centrinis modelis, o kiekviena įstaiga naudoja savo vidinę sistemą. 2023 m., pasak jo, centrinis modelis neveikė tik 90 minutes per visus metus, o skundai iš pacientų ateina dėl kitų dedamųjų neveikimo. Zenono Streikaus iniciatyva buvo aptarta ir viena svarbiausių Lietuvai sveikatos problema – širdies išėminės ligos. Jomis mūsų šalyje sergama 5 kartus dažniau negu Europos Sąjungoje. Kardiologai nurodo, kad trūksta specialistų, o šeimos gydytojai rašo siuntimus net tuomet, kai problemą gali išspręsti patys, todėl kardiologai nespėja visų pacientų aptarnauti. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į problemą su kompensuojamais vaistais bei problemas profilaktikos ir reabilitacijos srityje. Ministras atsakė, kad apie tai buvo diskutuota ir prieš porą metų, tačiau gera žinia yra ta, jog SAM yra kardiologijos paslaugų teikimo aprašo peržiūrėjimo fazėje. Per 2-3 savaites jis turėtų būti pristatyta, o naujajame apraše bus aiškiai apibrėžta, ką turi daryti kardiologai, o ką gali išspręsti šeimos gydytojai. Visgi jis patikino, kad naujo strateginio dokumento atskirai ligų kategorijai neruoš, nes yra bendra patvirtinta SAM strategija. Komentuodami situaciją su priemonėmis cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti, ministerijos atstovai pabrėžė, kad naujausi vaistai yra labai brangūs ir tai yra paskutinė priemonė. Be to, pasak jo, iš SAM vaistams skiriamų daugiau 500 mln. eurų, didžioji dalis tenka kardiologiniams, kaip ir daugiau negu pusė iš prevencinėms programoms skirtų 68 mln. atitenka širdies-kraujagyslių programai. Beatai Pietkiewicz pasiūlius į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukti ambulatoriniai priežiūrai reikalingus pleistrus, sauskelnes ir panašias priemones, SAM vadovas nurodė, kad medicininių priemonių kompensavimas pastaruosius tris metus buvo plečiamas. Aptardami situaciją su reabilitacija, SAM neslėpė, kad jos tenka veikti ir suaugusiems, ir vaikams, tačiau čia esminė problema yra ta, kad nors įtaigos veikia ištisus metus, tėvai vaikams reabilitacija nori gauti būtent vasarą, o kitais metų laikais jos stovi pustuštės. Frakcijos nariams pasidomėjus – kaip bus sprendžiamas slaugytojų trūkumo klausimas – ministras pripažino, kad tai yra didelė ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos problema. Slaugytojų trūkumas jau įvardintas kaip pandemija: visuomenė sensta, slaugytojų paslaugų poreikis auga, 2032 m. Lietuvoje gali trūkti kelių tūkstančių slaugytojų. Reaguodama į tai, ministerija kuria planą ir išskyrė slaugytojų studijoms 30 mln. eurų. Savivaldybės, pasak jo, jau ruošia investicinius projektus ir jų gydymo įstaigos galės pasirašyti sutartis su slaugytojais dėl studijų. Tiesa, pasak jo, visi sektoriai kovoja dėl to, kas daugiau pritrauks žmonių į studijas, todėl čia ima reikštis kiti momentai. Praėjusiais metais, nors priėmimas nebuvo ribojamas, slaugytojo specialybę panoro įgyti tik 900 žmonių, todėl daugiau dėmesio siekiama skirti darbo sąlygoms, dėl ko dabar deramasis su medikų profesinėmis sąjungomis. Ministras pabrėžė, kad siekiant mažinti žmonių išvykimą, augo gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis, tačiau jie negali įpareigoti mokslus baigusius žmones atidirbti tam tikrą laiką Lietuvoje, nes tai prieštarautų teisės aktams. Vertindamas reorganizacijos Klaipėdos ligoninėje padarinius A. Pečkauskas pabrėžė, kad sprendimas – Vakarų Lietuvos gyventojams suteikti galimybes gauti aukšto lygio paslaugas – yra geras, bet kadangi teko sujungti tris atskiras gydymo įstaigas su trimis skirtingais vadovais, tam tikrų trukdžių buvo. Šiandien, pasak jo, Klaipėdos ligoninė veikia kaip viena įstaiga, turi naują komandą, o SAM siekia stabilizuoti jos finansinę situaciją, kas leistų galvoti apie tolesnius žingsnius. Įstaiga, pasak jo, jau lapkritį turėtų pradėti veikti pelningai, o per 2025 metus tikisi padengti visus finansinius įsiskolinimus. Komentuodamas situaciją su Telšių ligonine, jis pabrėžė, kad įstaiga pati, nesuderinus su SAM, keitė darbuotojų apmokėjimo tvarką, todėl šiandien joje susidarė specifinė situacija ir ligoninės finansinė padėtis yra sudėtinga. Apibendrindamas susitikimą, Lietuvos regionų partijos pirmininkas J.Pinskus pasidžiaugė, kad jis buvo darbingas, naudingas, informatyvus ir tikslus. Nors klausimų buvo daug, ministras jį klausinėjusiems politikas pateikė tikslius paaiškinimus bei atsakymus, kas leidžia geriau orientuotis ir tiksliau vertinti šiuo metu sveikatos apsaugos sistemoje vykstančius procesus.
Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos regionų partijos frakcijos įstatymo pataisai dėl II-osios pakopos pensijų fondų – senjorai galėtų atsiimti visas santaupas be jokių apribojimų
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos regionų partijos frakcijos pateiktoms įstatymo pataisoms. Jomis numatoma galimybė pensinio amžiaus sulaukusiems žmonės be jokių apribojimų ir papildomų apmokestinimų atsiimti savo senatvei sukauptas santaupas iš privačių antrosios pakopos pensijų fondų. Dabar įstatymas bus svarstomas komitetuose ir lauks dar vienas balsavimas Seime. „Galime pasidžiaugti ir pasveikinti Lietuvos žmones, kad Seimas palaikė mūsų pateiktą įstatymo projektą ir po pateikimo jam pritarė. Tai – svarbi pergalė ir didelis žingsnis. Išspręsti II-osios pakopos pensijų fondų problemą ir leisti žmonėms atsiimti santaupas yra vienas svarbiausių pažadų rinkėjams beveik visų partijų Seimo rinkimų programose. Turime aiškų politinį sutarimą ir unikalią situaciją, kai galime nieko nelaukdami rinkiminius pažadus paversti realiais darbais jau dabar“, – po palankaus balsavimo kalbėjo Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. Pasak jo, Lietuvos gyventojus, senjorus ir kitas visuomenės grupes atstovaujančios visuomeninės organizacijos, reikalauja, jog pensijų kaupimo fonduose klausimas būtų išspręstas kaupiančiųjų naudai ir, kad tai būtų padaryta nedelsiant. „Akivaizdu, jog didžiosios dalies visuomenės, politikų ir Prezidento dabartinė sistema netenkina. Pasiūlymus dėl būtinos skubios II-osios pakopos pensijų fondų problemos sprendimo teikė šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos regionų partija, kiti opozicijos ir pozicijos politikai. Vyko balsavimai, bet valdančioji dauguma iki šiol visus juos atmesdavo, o štai dabar – artėjant rinkimams pagaliau pavyko sutelkti politinę daugumą reikalingą šiam svarbiam sprendimui Seime priimti“, – džiaugėsi J. Pinskus Seimo Lietuvos regionų partijos frakcijos narė Laima Vyskupaitytė-Mogenienė atkreipė dėmesį į tai, kad naivu buvo tikėtis, jog visuomet pelno siekiantis privatus verslas ims vykdyti valstybinę misiją ir stengsis pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą. „Valstybei būtų buvę daug efektyviau, jeigu II-osios pakopos administravimas būtų patikėtas SODRAI. Tikiu, kad prie šios diskusijos dar grįšime, – akcentavo politikė. – O dabar nutiko taip, kad vyresni, mažiau raštingi žmonės į šią sistemą buvo įtraukti nesuvokdami jos esmės arba net jiems nežinant. Jie buvo kalbinami taip, kad mažai nusimanančiam žmogui atrodė, jog tai yra privaloma. Be to, liejosi pažadai, kaip tai bus pelninga ir kaip didės pensijos. Žmonės susidūrė su situacija, kai bendrovių pelnai smarkiai krito ir jų sukauptos lėšos išeinant į pensiją sumažėjo tūkstančiais.“ Kalbėdama apie lygiateisiškumą, ji priminė, kad pradžioje išeinantiems į pensiją fondai atiduodavo visą sukauptą sumą. „Apie 2019 m. valdytojai sugalvojo, kad taip yra per daug gerai ir nusprendė, jog atiduos tik 5 tūkst. eurų iš paties žmogaus sukauptų pinigų. Labiausiai nukentėjo tie, kurie sukaupė daugiau nei 5 tūkst., nes dabar jiems neatiduoda net šios sumos. Fondų valdytojai išdalina visą sumą anuitetais ir žmogus gauna prie pensijos kokius 20 eurų, kas net ir skurdžiam žmogui yra niekis, – patikslino Seimo narė. – Dar noriu pabrėžti, kad per šitą kadenciją valdantieji daugybę kartų įžeidė ir skriaudė žmones. Šitas dalykas – vienas tų atvejų. Kai buvo pradėta kalbėti, kad čia pažeidžiamas konstitucinis turto neliečiamumo principas, kad negalima vos ne per jėgą suvaryti žmones į kažkokį fondą ir neleisti jiems disponuoti savo pinigais, pasigirdo balsų, teigiančių, jog reikia už žmogų spręsti, kokia problema – svarbi, kokia – ne. Gėdingiausia, kad buvo ne vienas toks pasisakymas ir parašymas, jog žmonės – kvaili, nežinos kaip tas lėšas panaudoti ir jas tiesiog pravalgys. Tokia nepagarba ir toks žmonių gluminimas, mažų mažiausiai, yra neetiškas Valdžios elgesys.“ Kalbėdama apie artėjančius rinkimus, ji priminė, jog didžioji dalis partijų savo programose žada spręsti II-osios pensijų pakopos problemą. „Tik šioje kadencijoje mūsų mandatų dar niekas neatšaukė ir mes turime pakankamai laiko šį įstatymą priimti iki jos pabaigos. Matydami antradienį Seime vykusį palankų balsavimą ir daugumos palaikymą mūsų pateiktam įstatymo projektui galime tikėtis, kad Seimo komitetai sprendimo nevilkins ir lemiamas balsavimas įvyks dar iki rinkimų. Juolab kad už skubų problemos sprendimą pasisakė ir Prezidentas G. Nausėda“ , – pabrėžė viena iš pataisų autorių L. Vyskupaitytė – Mogenienė.
J. Pinskus Seime įregistravo nutarimą perimti visas „Igničio“ akcijas į valstybės rankas
Lietuvos regionų partijos frakcijos vadovas Jonas Pinskus vakar Seime įregistravo nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybė įpareigojama išpirkti visas AB „Ignitis grupė“ akcijas, priklausančias privatiems investuotojams. „Valstybė privalo perimti „Igničio“ kontrolę ir 100 proc. akcijų į savo rankas. Elektros kainos Lietuvoje nepagrįstai didelės, o įmonės AB „Ignitis grupė“ veikla krizių akivaizdoje neatitinka visuomenės lūkesčių ir interesų, todėl valstybė privalo susigrąžinti visišką „Igničio“ kontrolę ir iš privačių investuotojų perimti 100 proc. akcijų. Ši strateginė įmonė turi tarnauti tik Lietuvai ir jos žmonėms, o ne privačių akcininkų interesams. „Igničio“ veikla pastaruoju metu visuomenei kelia vis daugiau klausimų, bendrovė nuolat skendi skandaluose ir įtarimuose, susijusiuose su jos veiklos skaidrumo ir naudingumo valstybei klausimais,“ – pabrėžė nutarimo autorius J. Pinskus. Seime rugsėjo 18 d. įregistruotas nutarimas numato pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2025 m. gruodžio 31 d. visuomenės poreikiams išpirkti visas valstybės valdomos įmonės AB „Ignitis grupė“ akcijas, priklausančias privatiems investuotojams atlyginant teisinga kaina. „Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes Lietuvos valstybės saugumui dėl Europoje kilusių ir besitęsiančių karinių konfliktų, valstybės valdomos įmonės AB „Ignitis grupė“ veikla turi būti vykdoma taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, elektros kainos turi būti sureguliuotos taip, kad atitiktų visuomenės galimybes bei lūkesčius, o valstybinė įmonė užtikrintų ne privačių akcininkų, o išskirtinai tik visuomenės interesus,“ – akcentavo J. Pinskus. Analogiškų Latvijos ir Estijos įmonių, kurios atsakingos už elektros tiekimą, 100 procentų akcijų atitinkamai priklauso valstybei. „Klausimų dėl skaidrumo visuomenei kelia ir valdančiųjų statytiniai politikai, kurie turėjo ir vis dar tebeturi prisipirkę „Igničio“ akcijų. Tokiu atveju kyla interesų konfliktas – įmonę kontroliuoti turintis ministras ar viceministras yra ir įmonės akcininkas, tai kieno interesais jis rūpinasi labiau: įmonės, valstybės ar savo? Dabar įmonė stengiasi uždirbti kuo daugiau pelno akcininkams, o turėtų rūpintis, kaip mažinti elektros kainas gyventojams ir užtikrinti, kad, kilus audrai, žmonės nebūtų savaitę paliekami be elektros“, – nesenas problemas priminė J. Pinskus. Seimo nutarimo projektą dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei išpirkti šalies visuomenės poreikiams AB „Ignitis grupė“ akcijas, priklausančias privatiems investuotojams, parengė ir įregistravo Lietuvos regionų partijos frakcijos Seime vadovas J.Pinskus ir frakcijos narys Andrius Palionis. Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL PAVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS Vyriausybei IŠPIRKITI Lietuvos visuomenės poreikiams AB „Ignitis grupė“ akcijAS, priklausančiAS privatiems investuotojams 2024 m. 18 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalimi: Atsižvelgdamas į geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes Lietuvos valstybės saugumui dėl Europoje kilusių ir besitęsiančių karinių konfliktų; siekdamas, kad valstybės valdomos įmonės akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ veikla būtų vykdoma taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio; laikydamasis proporcingumo principo, t. y., siūlydamas už privatiems investuotojams priklausančių akcijų išpirkimą atlyginti teisinga kaina; remdamasis, kad analogiškų Latvijos ir Estijos įmonių, kurios atsakingos už elektros tiekimą, 100 procentų akcijų priklauso atitinkamai Latvijos ir Estijos valstybėms. Ir Estijos pavyzdžiu, kai Estijos parlamentas įstatymu įpareigojo valstybės valdomą bendrovę „Eesti Energia“ nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2026 m. balandžio 30 d. parduoti elektros energiją Estijos buitiniams vartotojams ir visiems elektros energijos perpardavėjams kaip universalią paslaugą; siekdamas sureguliuoti kainas, kurios atitiktų visuomenės lūkesčius, o valstybinė įmonė užtikrintų visuomenės interesus; atsižvelgdamas į ne kartą paviešintus akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ galimai neskaidraus, neefektyvaus valdymo faktus, n u t a r i a: 1 straipsnis. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2025 m. gruodžio 31 d. visuomenės poreikiams išpirkti visas valstybės valdomos įmonės akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ akcijas, priklausančias privatiems investuotojams, atlyginant teisinga kaina. Seimo Pirmininkas Teikia Seimo nariai Jonas Pinskus, Andrius Palionis
Lietuvos regionų partija – Lietuvai svarbūs visi jos piliečiai
Jungtinės Karalystės statistikos departamento duomenimis, šalyje gyvena daugiau negu 150 000 Lietuvos piliečių, tačiau tik maža dalis jų dalyvauja Prezidento ir Seimo rinkimuose bei referendumuose. Siekiant pakeisti ydingą padėtį, rugsėjo 14-ąją Londone vyko kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą debatai. Jų organizatoriai dar iki debatų akcentavo, kad tai bus vienas svarbiausių Lietuvių dienų Londone lietuviškų renginių, kuriame dalyviai turės galimybę išgirsti gyvas diskusijas ir užduoti klausimus į Seimą pretenduojantiems politikams bei aptarti su jais lietuviškai diasporai aktualias problemas. Be kitų partijų atstovų, į Londoną vyko ir Lietuvos regionų partijos lyderiai – pirmininkas Jonas Pinskus ir pirmininko pavaduotoja Živilė Pinskuvienė. „Viena didžiausių pastarojo meto Lietuvos problemų – žmonių apatija ir apolitiškumas. Visuomenė, nors ir turi visus svertus, vis mažiau dalyvauja politiniame šalies gyvenime. Tai lemia, kad rinkimus laimi ne daugumos, o tik nedidelės dalies Lietuvos gyventojų palaikomi bei jų interesus atstovaujantys politikai. Ir tik dėl to, kad didžioji dalis kitų neprisiruošia ateiti iki balsadėžių. Tas pasakytina tiek apie emigrantus, tiek apie likusius gimtinėje, – prieš išvykdamas karčią tiesą priminė J. Pinskus. – Labai tikiuosi, kad tokie susitikimai bei pokalbiai su rinkėjais situaciją pakeis į gerąją pusę ir balsuoti ateis absoliuti dauguma rinkėjų, kas lems ir visiškai kitokią rinkimų baigtį.“ Partijos pirmininko pavaduotoja atkreipė dėmesį į kitą svarbų momentą. „Daugiausia žmonės emigruoja ne iš didmiesčių, o būtent iš regionų, nes juose sunkiausia susirasti darbus, nėra reikiamos infrastruktūros, uždaromos švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, – vardino Ž. Pinskuvienė. – Pagrindinis Lietuvos regionų partijos tikslas – atgaivinti regionus, kad juose norėtų gyventi ne tik išvykę į didmiesčius, bet ir emigravę mūsų šalies piliečiai. Susitikimai su pastaraisiais leis geriau suvokti jų siekius bei lūkesčius, sužinoti, ko nusprendę palikti gimtinę joje pasigedo ir padaryti viską, kad jie grįžtų, savo žinias bei įgūdžius pritaikytų gimtojo krašto gerovei, čia gyventų, augintų ir leistų į mokslus vaikus, o pasenę ir pasitraukę į užtarnautą poilsį galėtų mėgautis oria senatve.“ Grįžusi į Lietuvą Ž. Pinskuvienė neslėpė, kad partijos lyderiai kiek nusivylė debatais, tačiau pasiektais rezultatais buvo patenkinti. „Pusė debatų buvo numatyta diskusijoms su vienmandatininkais, kita pusė – su partijų pirmininkais. Deja, pirmoji dalis buvo labai užtęsta, todėl pirmininkai pasisakymams realiai gavo po kelias minutes, per kuriais ne viską spėjo pristatyti, – pasakojo politikė. – Kita vertus, per savaitgalį daug bendravome su žmonėmis, apsilankėme lietuviškose mišiose, susitikome su bendruomenės atstovais ir aptarėme visus jiems rūpimus klausimus. Taip pat žmones informavome, kad Anglijoje turime savo partijos skyrių, kuriam vadovauja Jūratė Prialgauskienė, todėl jeigu kiltų naujų klausimų ar atsirastų pasiūlymų, jie visuomet gali kreiptis į ją. Apibendrinant, iš šios darbinės išvykos parsivežėme nemažai informacijos apie tai, ko iš politikų tikisi ir laukia emigrantai, todėl dabar dar efektyviau galėsime judėti link užsibrėžto tikslo – Lietuvos regionų atgaivinimo.“
Živilė Pinskuvienė: negalime pamiršti senjorų ir jų nuopelnų šaliai
Ką Lietuvos regionų partija numato vyresnio amžiaus žmonėms? Kokius sprendimus siūlome oriam, kokybiškam vyresnio amžiaus žmonių gyvenimui užtikrinti? Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojos, Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės pasisakymas Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos renginyje LR Seime.
Konservatoriai nenori pripažinti, kad su įtraukiuoju ugdymu paskubėjo
Širvintų rajono merė, Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoja, kandidatė į Seimą Živilė Pinskuvienė atvirai ir išsamiai apie įtraukujį ugdymą ir šiandien dėl to švietimo įstaigoms kylančias problemas.
Ženkliai išaugo visuomenės palankumas Lietuvos regionų partijos lyderiams – J. Pinskui ir Ž. Pinskuvienei
Visuomenė itin palankiai vertina abu Lietuvos regionų partijos lyderius – pirmininką Joną Pinskų ir pirmininko pavaduotoją Živilę Pinskuvienę, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa. Abu Lietuvos Regionų partijos lyderiai pateko į geriausiai visuomenės vertinamų veikiančių politikų dešimtuką: Ž. Pinskuvienė reitinge užima penktą vietą, J. Pinskus – devintas. Savo palankų vertinimą Ž. Pinskuvienei išsakė net 42 proc. Lietuvos piliečių, J. Pinskų palankiai vertina 37 proc. šalies gyventojų. „Esame dėkingi žmonėms už tai, kad įvertino mūsų veiklą, mūsų pastangas ir siūlymus. Pastaruoju metu parengėme ir Seimui teikiame dvi visuomenei ypač aktualias įstatymų pataisas. Pirmoji orientuota į tai, kad informacija apie LGBT nepilnamečiams darželiuose ir mokyklose būtų teikiama tik gavus raštišką tėvų sutikimą. Antroji – į tai, kad visi pensinio amžiaus sulaukę Lietuvos piliečiai galėtų išsivaduoti iš privačių II-osios pakopos pensijų fondų gniaužtų ir be jokių apribojimų ar papildomų mokesčių turėtų galimybę atsiimti visus savo oriai senatvei sukauptus pinigus. Ši naujausia Lietuvos gyventojų apklausa aiškiai rodo, kad žmonės pritaria, palaiko ir teigiamai vertina šias mūsų iniciatyvas. Tai džiugina ir suteikia pasitikėjimo darbams, kurių laukia ir tikisi žmonės“, – pabrėžė Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus. „Labai vertinu visuomenės išsakytą palankumą. Kadangi esu politikė, tokį žmonių pasitikėjimą priimu kaip mano padarytų darbų įvertinimą. Pastaruoju metu itin didelio visuomenės susidomėjimo, diskusijų ir pritarimo sulaukė mūsų sprendimas dėl kitokio įtraukiojo ugdymo projekto įgyvendinimo Širvintų rajone. Siekiant kokybiško ir pilnaverčio visos klasės moksleivių ugdymo, specialiųjų poreikių vaikus, tais atvejais, kai savo neprognozuojamu elgesiu jie trukdo pamokas, ugdyti atskirose, tam specialiai įrengtose erdvėse, su visų reikalingų specialistų pagalba. Ir nepaisant visos konservatorių valdžios kritikos, šiam mūsų sprendimui pritaria dauguma mokytojų, tėvų bei, kaip dabar matome – didelė dalis visuomenės. Tai įkvepia dar aktyviau veikti žmonių labui“, – atviravo Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoja, Širvintų rajono savivaldybės merė Ž. Pinskuvienė. Šį visuomenės nuomonės tyrimą rugpjūčio 7 – 19 dienomis atliko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Ž. Pinskuvienė: G.Nausėdos vertinimą gerbiu, tačiau savo pozicijos nekeisiu – įtraukiojo ugdymo projektas turi daugybę neišspręstų trūkumų
Gerbiu jo Ekscelenciją Prezidentą Gitaną Nausėdą, girdžiu ir suprantu jo vakar viešai išsakytą poziciją ir vertinimą. Džiaugiuosi, kad, kaip ir minėjo Prezidentas, jau artimiausiu metu turėsime galimybę tiesiogiai su juo aptarti situaciją, problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria mokyklos, įgyvendindamos įtraukiojo ugdymo projektą. Esu pasiruošusi Prezidentui pristatyti ir informuoti apie sprendimus ir priemones, kurių ėmėmės Širvintose siekdami maksimaliai efektyviai įgyvendinti įtraukiojo ugdymo programą bei užtikrinti sklandų visų mokinių ugdymo procesą. Apgailestauju, kad šis konservatorių Vyriausybės sukonstruotas projektas eilinį kartą supriešino ir suskaldė visuomenę. Mūsų sprendimas dėl įtraukiojo ugdymo Širvintose sulaukė visiškai nepagrįstos ir nepelnytos kritikos todėl, kad žiniasklaidoje buvo nušviestas labai tendencingai. Širvintose įtraukiojo ugdymo projektas ir toliau bus vykdomas taip, kaip esame suderinę su rajono švietimo įstaigų vadovais. Specialiųjų poreikių vaikai, kurių elgesys, agresija pamokų metu kelia grėsmę kitų mokinių saugumui ir trikdo mokymosi procesą, kai kurių pamokų metų bus ugdomi specialiai jiems įrengtose atskirose erdvėse, prižiūrimi specialiai tam pasirengusių specialistų. Mokykla ir ten dirbantys specialistai kiekvieną atvejį vertins ir analizuos individualiai. Vaikai, kurie turi specialiųjų poreikių, ar fizinę negalią, tačiau jų elgesys pamokų metu nekelia grėsmės kitų mokinių ar mokytojų saugumui, netrikdo visos klasės mokymosi proceso – jie bus ugdomi kartu su visais mokiniais. Mes Širvintose savo sprendimu kaip tik ir dedame visas pastangas, kad šio konservatorių Vyriausybės skubotai sukonstruoto ir prieš rinkimus paleisto projekto sukeltos problemos ir iššūkiai būtų išspręsti geriausiu įmanomu būdu užtikrinant ir atliepiant visų pusių – tiek specialiųjų poreikių turinčių vaikų, tiek likusių mokinių lūkesčius ir poreikius dėl ugdymo. Džiaugiuosi, kad Širvintų rajone fizinę negalią turintys ne tik moksleiviai yra pilnai integravęsi mokyklose, bet turime ir puikių pavyzdžių, kuomet mokykloje dirba fizinę negalią turintys mokytojai.
Lietuvos regionų partijos Taryba įpareigojo savo frakciją Seime nepalaikyti A.Kubiliaus kandidatūros į ES komisarus
Pirmadienį posėdžiavusi Lietuvos regionų partijos Taryba nusprendė įpareigoti savo atstovus Lietuvos regionų frakcijoje Seime rugsėjo 3 dienos balsavime nepalaikyti TS-LKD nario Andriaus Kubiliaus kandidatūros į Europos Sąjungos (ES) komisaro postą. „Nepalaikome A. Kubiliaus kandidatūros į ES komisaro postą. Kaip politiką A. Kubilių Lietuvos žmonės iki šiol vertina labai neigiamai. Apklausos rodo, kad visuomenė nepasitiki šiuo konservatorių atstovu. Šalies gyventojai puikiai prisimena jo valdymo laikus, kuomet A. Kubilius ėjo ministro pirmininko pareigas ir priėmė daugybę itin prieštaringai visuomenės iki šiol vertinamų sprendimų: naktines mokesčių reformas, pensijų sumažinimą ir kitus jo vadovautos Vyriausybės veiksmus, dėl kurių itin skaudžiai nukentėjo visos Lietuvos žmonės,“ – konstatuojama Lietuvos regionų partijos Tarybos pranešime. „Suprantame ir gerbiame Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sprendimą suderinti A. Kubiliaus kandidatūrą į ES komisarus tokiu būdu vykdant valstybės įsipareigojimus iki nustatyto termino pateikti komisaro kandidatūrą nuo Lietuvos Europos Komisijos pirmininkei Ursulai fon der Lejen. Taip pat kiekvienas Seimo narys pats sprendžia, kaip jam balsuoti vienu ar kitu klausimu, tačiau mes, Seimo Lietuvos regionų frakcijos nariai, turime laikytis partijos Tarybos įpareigojimo ir rytojaus balsavime nepalaikysime A.Kubiliaus kandidatūros,“ – pranešė Lietuvos regionų partijos pirmininkas ir Lietuvos regionų frakcijos Seime seniūnas Jonas Pinskus.
J. Pinskus: Lietuvos regionų partijos frakcijos registruota įstatymo pataisa II-osios pakopos pensijų fondų problemą išspręstų nedelsiant
Lietuvos regionų partijos frakcija pirmadienį, rugsėjo 2 d. Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė siūlymą visoms politinėms jėgoms II pensijų pakopos sistemos problemas išspręsti nedelsiant, dar šios kadencijos Seime. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos regionų partijos pirmininkas, frakcijos Seime seniūnas Jonas Pinskus ir frakcijos narė Laima Vyskupaitytė-Mogenienė. „Išspręsti II pakopos pensijų fondų problemą ir leisti žmonėms atsiimti santaupas yra vienas svarbiausių pažadų rinkėjams beveik visų partijų Seimo rinkimų programose. Turime aiškų politinį sutarimą ir unikalią situaciją, kai galime nieko nelaukdami rinkiminius pažadus, kurie gali likti neištesėti, paversti realiais darbais jau dabar. Jau rugsėjo 10 dieną, prasidėjus Seimo sesijai, Lietuvos regionų partija įregistruos tai numatančias įstatymų pataisas, ragins kitų partijų Seimo narius susitelkti, apsvarstyti ir priimti reikalingas pensijų kaupimo įstatymo pataisas dar šios kadencijos Seime“, – pabrėžė Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus. Pasak jo, Lietuvos gyventojai, senjorus ir kitas visuomenės grupes atstovaujančios visuomeninės organizacijos, reikalauja, kad pensijų kaupimas fonduose būtų išspręstas kaupiančiųjų naudai ir, kad tai būtų padaryta nedelsiant. „Akivaizdu, jog didžiosios dalies visuomenės ir politikų dabartinė sistema netenkina. Pasiūlymus dėl būtinos skubios II pakopos pensijų fondų problemos sprendimo teikė šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos regionų partija, kiti opozicijos ir pozicijos politikai, vyko balsavimai, bet valdančioji dauguma visus juos atmetė, nors Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pensijų kaupimas prieštarauja Konstitucijai. Vyriausybė dar birželį žadėjo pateikti pasiūlymus, tačiau ji kalba tik apie nereikšmingas pataisas, tuo parodydama, jog spręsti problemų neketina,“ – kalbėjo J.Pinskus. Savo įstatymo projekte Lietuvos regionų partijos frakcija siūlys tris esminius pokyčius dėl II – osios pensijų fondų pakopos. „Pirma, suteikti visiems pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims galimybę pasirinkti vienkartinę išmoką, atsiimant visas sukauptas lėšas arba pasirinkti periodines išmokas. Antra, sudaryti galimybę su visomis sukauptomis lėšomis grįžti į SODRĄ. Ir trečia, siekti, kad būtų sudarytos sąlygos realiai fondų valdytojų konkurencijai, o kaupiančiajam – laisvai pasirinkti fondą bei jį keisti. Konkurencija paskatins fondų valdytojus žymiai geriau dirbti, o žmonės galės rinktis geriausią prieaugį fiksuojantį ir saugiausią fondą. Tikiuosi, kad šiam Lietuvos regionų partijos frakcijos įstatymo projektui bus pritarta, o pokyčiai suteiks šalies piliečiams saugumo jausmą ir paskatins kaupti,“ – apibendrino J. Pinskus. Seimo Lietuvos regionų partijos frakcijos narė L. Vyskupaitytė-Mogenienė atkreipė dėmesį į tai, kad naivu buvo tikėtis, jog visuomet pelno siekiantis privatus verslas ims vykdyti valstybinę misiją ir stengsis pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą. „Valstybei būtų buvę daug efektyviau, jeigu II –osios pakopos administravimas būtų patikėtas SODRAI. Tikiu, kad prie šios diskusijos dar grįšime, – akcentavo politikė. – O dabar nutiko taip, kad vyresni, mažiau raštingi žmonės į šią sistemą buvo įtraukti nesuvokdami jos esmės arba net jiems nežinant. Jie buvo kalbinami taip, kad mažai nusimanančiam žmogui atrodė, jog tai yra privaloma. Be to, liejosi pažadai, kaip tai bus pelninga ir kaip didės pensijos. Žmonės susidūrė su situacija, kai bendrovių pelnai smarkiai krito ir jų sukauptos lėšos išeinant į pensiją sumažėjo tūkstančiais,“ – sakė L. Vyskupaitytė – Mogenienė. Taip pat ji akcentavo, kad įstatymais įteisinta, jog žmonės jungtis prie II–osios pakopos kviečiami tik iki 40-ies metų. „Tuo sistemos architektai įrodė, kiek žmonėms apsimoka ir naudinga būti šituose fonduose. Akivaizdu, kad vyresni negu 40-ies metų žmonės gudriu būdu buvo įtraukti į jiems nenaudingą sistemą. Kadangi valstybė klaida pripažino, gražu būtų ją ištaisyti“, – pabrėžė Seimo narė. Kalbėdama apie lygiateisiškumą, ji priminė, kad pradžioje išeinantiems į pensiją fondai atiduodavo visą sukauptą sumą. „Apie 2019 m. valdytojai sugalvojo, kad taip yra per daug gerai ir nusprendė, jog atiduos tik 5 tūkst. iš paties žmogaus sukauptų pinigų. Labiausiai nukentėjo tie, kurie sukaupė daugiau negu 5 tūkst., nes dabar jiems neatiduoda net šios sumos. Jie paima, išdalina visą sumą anuitetais ir žmogus gauna prie pensijos kokius 20 eurų, kas net ir skurdžiam žmogui yra niekis, – patikslino politikė. – Dar noriu pabrėžti, kad per šitą kadenciją valdantieji daugybę kartų įžeidė ir skriaudė žmones. Šitas dalykas – vienas tų atvejų. Kai buvo pradėta kalbėti, kad čia pažeidžiamas konstitucinis turto neliečiamumo principas, kad negalima vos ne per jėgą suvaryti žmones į kažkokį fondą ir neleisti jiems disponuoti savo pinigais, pasigirdo balsų, teigiančių, jog reikia už žmogų spręsti, kokia problema – svarbi, kokia – ne. Gėdingiausia, kad buvo ne vienas toks pasisakymas ir parašymas, jog žmonės – kvaili, nežinos, kaip tas lėšas panaudoti ir jas tiesiog pravalgys. Tokia Valdžios nepagarba ir toks žmonių gluminimas, mažų mažiausiai, yra neetiškas.“ Kalbėdama apie artėjančius rinkimus, ji priminė, jog didžioji dalis partijų žada spręsti II–osios pensijų pakopos problemą. „Visgi mes manome, kad jeigu rašomos perspektyvinės programos, tai rodo, jog norima sprendimą atidėlioti. Tik šioje kadencijoje mūsų mandatų dar niekas neatšaukė ir mes turime pakankamai laiko. Matydami konsensusą, siūlysime visiems kolegoms, kurie deklaruoja, kad nori spręsti šį klausimą, jo neatidėlioti. Juolab, kad už skubų problemos sprendimą pasisakė ir Prezidentas, – pabrėžė ji. – Deja, matome kas vyksta. Organizuojami renginėliai, kurių pagrindiniai kalbėtojai yra fondų valdytojai, sistemos architektai – žmonės, kurie sukūrė šią sistemą ir aišku, kad neleis jos „skriausti“. Ten kalba sistemos prižiūrėtojai, kuriems ji irgi nekliūva. Matome, kad siekiama visuomenę nuraminti ir užvilkinti problemos sprendimą, bet mes sakome, kad problemą turime spręsti dabar. Tuomet ir žmonės matys, kas tik mėto „kabliukus“ rinkėjams, o kas pasiruošęs problemą išspręsti.“ Politikei užkliuvo ir sistemos architektų teiginiai, kad esą norintys dabar pasitraukti iš fondų turėtų sumokėti Gyventojų pajamų mokestį (15 proc.) ir grąžinti lėšas, kuriomis prisidėjo valstybė. „Primenu asmenų lygiateisiškumo principą – iki šiol savo pinigus atsiėmę žmonės niekaip nebuvo apmokestinami ir valstybės indėlis nebuvo išskaičiuotas. Nusprendus atiduoti dabar, nėra jokios moralinės ar lygiateisiškumo teisės tas lėšas atskaičiuoti. Tie žmonės yra ta visuomenės grupė, iš kurių jau nelabai ką yra atskaičiuoti. Kitas argumentas, kad esą jeigu visi norintys išeiti dabar pasitrauks, fondai sugrius. Bet kai „BaltCap“ nunešė milijonus iš tų fondų, visi prijaučiantys aiškino, kad čia – smulkmena, kuri nepaveiks nei fondų gerovės, nei rezultatų. Todėl manau, kad leidžiant išeiti tiems žmonės, kurie į fondus buvo įtraukti per klaidą, Valstybė pasielgtų sąžiningai ir garbingai,“ – konferencijoje akcentavo L. Vyskupaitytė-Mogenienė.
Ž. Pinskuvienė: esame atsakingi už šalies jaunimą ir turime tai atminti
Viešumoje, pradedant Jungtinėmis Valstijomis ir baigiant Lietuva, vis garsiau kalbama apie griežtesnius mobiliųjų telefonų ribojimus per pamokas. Specialistų atlikti tyrimai atskleidžia aiškią sąsają tarp pamokų be telefonų ir didesnio moksleivių susikaupimo. Kita vertus, dalis mokslininkų siūlo visiškai neatsiriboti nuo išmaniųjų technologijų, nes atskirais atvejais dirbtinis intelektas gali pakeisti žmogų pedagogą. Naudotis mobiliaisiais telefonais per pamokas jau draudžiama Prancūzijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Švedijoje, Graikijoje ir Izraelyje. Lietuvoje naudojimosi telefonais tvarka nėra aiškiai apibrėžta, tačiau yra mokyklų, kuriose jais draudžiama naudotis ne tik per pamokas, bet ir per pertraukas. Telefonų ribojimo tvarka pasiteisino Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė priminė, kad jos vadovaujamame rajone tvarka, kuomet į mokyklą atėję vaikai sudeda mobiliuosius telefonus į specialias dėžutes, galioja nuo praėjusių metų ir iš esmės keičiama nebus. „Telefonus auklėtojoms prieš pamokas atidavę pradinių mokyklų ir progimnazijų auklėtiniai juos atgaus išeidami namo. Gimnazistai telefonais galės naudotis pertraukų metu, – patikslino merė. – Nors pirmi žingsniai nebuvo paprasti ir ne visi tėvai tam pritarė, bet galiausiai visi suprato, kad kitaip nebus. Namuose tėvai gali ugdyti vaikus kaip jie nori, tačiau ugdymo įstaigose galioja jų vidaus taisyklėmis nustatyta tvarka, nes kol vaikas yra ugdymo įstaigoje, atsakinga už moksleivį yra būtent ji.“ Ž. Pinskuvienė neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai vaikai bando gudrauti, tačiau ir tokią praktiką baigiama išgyvendinti. „Kai kurie atsineša du telefonus – neveikiantį ir gerą. Auklėtojai tuomet atiduodamas neveikiantis, o geras pasiliekamas sau, bet ir tokius gudruolius mokytojai sugaudo ir, tarkim, palieka po pamokų bibliotekoje papildomam pusvalandžiui, – pasakojo merė. – Tėvai kartais teigia, kad esą jiems būtina dažniau pasikalbėti su vaikais, tačiau, jeigu yra kokių nors problemų, apie jas turi žinoti klasės auklėtojos ir mokytojai, kurie padės, patars ir sukontroliuos. Reikia kalbėtis, nes mokyklų darbuotojai visuomet pasiruošę ateiti į pagalbą ir dėl vaikų padarys viską.“ Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, artėjant rugsėjo 1-ajai, savivaldybės administracijos atstovai apvažiavo Širvintų rajono ugdymo įstaigas ir bendravo su jų vadovais. „Visi pasidžiaugė, kad telefonų ribojimo tvarka pasiteisino. Tai rodo tiek mokinių rezultatai, tiek mokytojų ir didžiosios dalies tėvų atsiliepimai,– įspūdžiais dalinosi politikė. – Mokyklų vadovai atkreipė dėmesį į tai, kad vaikai pradėjo daugiau skaityti, susidomėjo stalo žaidimais, kuriais aprūpintos visos mokyklos, pradėjo daugiau sportuoti ir aktyviau bendrauti gyvai.“ Visgi telefonai, pasak politikės, tik mažiausia iš potencialių „blogybių“. Turime pasirūpinti vaikų saugia kelione į ugdymo įstaigas „Sparčiai populiarėjant paspirtukams ir dviračiams, pastebime, kad ne visi vaikai susipažinę su Kelių eismo taisyklėmis, todėl pasitaiko atvejų, kai jie į ugdymo įstaigas atvyksta be šalmų. Nuo praėjusių metų galioja tvarka, kad atvykęs be šalmo vaikas nėra įleidžiamas į teritoriją ir skambinama tėvams. Jie arba atveža šalmą, arba pasiima transporto priemonę, – toliau pasakojo merė. – Tai ne kažkoks įgeidis, o rūpestis mūsų jaunąją karta. Keliuose visko pasitaiko, todėl, jeigu vaikai įpras mūvėti šalmus, net ir galimo incidento, ko niekam nelinkiu, atveju jie patirs mažiau ar lengvesnes traumas.“ Dar vienas momentas, į kurį politikė atkreipė dėmesį – narkotikų ir rūkymo prevencijos programa. „Niekam ne paslaptis, kad ir be Laisvės partijos iniciatyvų narkotikai vis aktyviau braunasi į paauglių gyvenimą. Reaguodami į tai, kaip ir anksčiau, vykdysime neskelbtus, netikėtus patikrinimus, kurių tikslas bus rūkalų bei narkotinių medžiagų paieška ir išėmimas. Ne pati maloniausia priemonė, tačiau ji yra būtina“, – pabrėžė Ž. Pinskuvienė. Baigdama pokalbį merė akcentavo, kad visų minėtų veiksmų visuma duoda teigiamų rezultatų. „Pokyčiai – kaip ant delno. Kaip jau minėjau, vaikai pradėjo ne tik geriau mokytis bei aktyviau bendrauti gyvai, bet ir su mielu noru įsitraukia į socialinių valandų programą. Jiems tapo įprasta padėti valytojai sutvarkyti klases, ūkvedžiui – iššluoti teritoriją bei pagelbėti kituose vyriškuose darbuose. Taip pat suderinus su tėvais ir klasės auklėtojais, vykti į mišką rinkti šiukšlių, – džiaugėsi Ž. Pinskuvienė. – Žingsnis po žingsnio, bet išugdėme vaikuose pilietiškumą ir atsakomybės ne tik už save, bet ir už aplinkinius jausmą. Taip, pasitaiko visko, tačiau galvojant apie vaikus ir jų gerovę turime imtis tam tikrų sprendimų ir lyderystės. Nepatenkintų bus visuomet, bet tokių bus vienetai, o didžioji dalis vaikų, tėvų ir pedagogų džiaugiasi šių darbų vaisiais.“
Ž. Pinskuvienė: trūksta ne tik darželių, bet ir kryptingos demografinės politikos
Šiandien Lietuvoje dažniausiai vaiko priežiūros atostogų tėvai renkasi išeiti iki vaikui sukaks 1,5 metų, mat renkantis ilgesnį vaiko priežiūros atostogų laiką mažėja valstybės išmokos. Tačiau toks sprendimas turi ir kitą medalio pusę – neretai valstybiniai darželiai tokio amžiaus vaikų dar nepriima, senelius ar su vaikais galinčius pasilikti giminaičius ne visi turi, o auklės – įperkamos toli gražu ne visiems. Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoja, Širvintų merė Živilė Pinskuvienė priminė, kad dabartinės valdžios politika nuolat nukreipta į šalies demografinės padėtis bloginimą, šeimos instituto menkinimą ir nesibaigiančią LGBT propagandą, ją nesėkmingai bandant paslėpti po įvairiomis iniciatyvomis. „Su demografiniais sunkumais susiduria daugelis Europos šalių, tačiau tos jų, kur prie valdžios vairo stovi mąstantys ir savo krašto gerove besirūpinantys asmenys, jas bandoma spręsti, – pabrėžė politikė. – O jų sprendimui reikalingos kompleksinės priemonės – parama šeimas auginantiems vaikams, tinkama gyvenimui infrastruktūra, medicininė priežiūra ir tie patys darželiai, kurių, kaip paaiškėjo, vis dar trūksta. Deja, dėl nemokšiškos ir arogantiškos valdžios mes visą tai beveik praradome. Daugiau negu milijonas mūsų tautiečių išvyko svetur, sumažėjo gimstamumas, parama šeimai ir senoliams, pradėjo augti skirtumai tarp šalies regionų. Padėtis tik blogėja, o valdančiosios koalicijos nariai toliau įsikibę laikosi LGBT ideologijos, kuriai nepritaria absoliuti dauguma šalies gyventojų, sklaidos.“ Ž. Pinskuvienė akcentavo, kad Lietuvos regionų partijos nariai Seime teikė ne vieną iniciatyvą kompleksiniam problemos sprendimui, tačiau valdantieji visas jas blokavo. „Kelių, taip būtinų geram susisiekimui, tvarkymo schema taip ir nebuvo įgyvendinta. Dar daugiau, valdantieji buvo užsimoję apmokestinti visą žmonių nekilnojamąjį turtą, kas būtų galutinai pribaigę paskolas paėmusias ir dėl išaugusių palūkanų su papildomomis problemomis susiduriančias jaunas šeimas, – vardino merė. – Ydinga praktika, nes, mūsų partijos nuomone, jaunos šeimos būstais turėtų būti aprūpinamos lengvatinėmis sąlygomis ir turėti galimybę motinystės ar tėvystės atostogose išbūti iki kol vaikui sukaks dveji metai, kuomet jį bus galima ramiai leisti į darželį. Manau, toks sprendimas yra paprastesnis ir lengviau realizuojamas, negu priėmimo į darželius amžiaus kartelės sumažinimas – vietų dėl to nepadaugės, pedagogų Lietuvoje trūksta, tad tokiu atveju padėtis tik dar labiau pablogėtų. Ir netikiu valdančiųjų pasakomis apie tai, jog papildomos išmokos tėvams pakenktų biudžetui ar tam nėra pinigų. Pinigų, kaip rodo jų neatsakingas taškymas, yra, tačiau trūksta jų panaudojimo kontrolės, valstybinių įmonių audito ir normalios, į ekonomiką bei šeimas orientuotos politikos. Kadangi tai irgi yra sudėtinės demografinės problemos sprendimo dalys, tikiuosi, po Seimo rinkimų turėsime galimybę į šalies ir jos gyventojų gerovę orientuotas Lietuvos regionų partijos iniciatyvas realizuoti praktikoje.“
J.Pinskus: Regionų frakcija Seime įregistravo įstatymo pataisas – už LGBT propagandą nepilnamečiams – bauda iki 1000 eurų
Valdančioji Seimo koalicija per savo kadenciją ypač daug laiko ir pastangų skyrė LGBT ideologijos, kuriai nepritaria absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, propagandai ir diegimui. Siekdama užkardyti tokias iniciatyvas, Lietuvos regionų partijos frakcija Seime rugpjūčio 13 d. pateikė Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 papildymo 7(1) straipsniu įstatymo projekto ir Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 papildymo 80 (1) straipsniu įstatymo projektą. „Lenkijos, Slovakijos bei keleto kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentuose jau yra priimti teisės aktai, kuriais vaikų darželiuose ir mokyklose uždrausta bet kokia propaganda ar raginimai, susiję su „netradicine seksualine orientacija“ ar kitos nei prigimtinė lyties priskyrimu sau, – priminė frakcijos seniūnas J. Pinskus. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio penktoje dalyje numatyta, kad „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Deja, pasak politiko, Lietuvoje ši tėvų teisė galimai pažeidinėjama, nes aktyviai siekiama vaikų darželiuose ir mokyklose vaikams teikti informaciją apie vienos lyties santykių propagavimą. „Tam, kaip visi puikiai žinome, siūlomos net specializuotos mokyklinės lytinio švietimo programos, siunčiamos gairės savivaldybėms, pagal kurias tokios programos turėtų būti įgyvendinamos. Esu įsitikinęs, kad tai yra grubus kišimasis į asmenų privatų gyvenimą bei kėsinimasis į Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, todėl siūlau Administracinių nusižengimų kodeksą papildyti straipsniu: „Bet kokios informacijos, susijusios su ne heteroseksualia orientacija, skleidimo nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose draudimo nepaisymas“ ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą papildyti straipsniu: „Draudimas ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su ne heteroseksualia orientacija“, o šio draudimo nepaisymas užtrauktų baudą iki vieno tūkstančio eurų“, – iniciatyvą apibendrino J. Pinskus.
