Naujienos
J.Pinskus: Ir vėl namą bandoma statyti nuo stogo
Teoriškai konkurenciją skatinti turėjusi keleivių vežimo tarpmiestiniais autobusais reforma esminių pokyčių neįnešė, o situacija tik dar labiau prastėja, kas lemia, jog mažėja regionų gyventojų galimybės susisiekti su kitais miestais. Į didėjančią regionų atskirtį dėl blogo susisiekimo ne kartą dėmesį atkreipė ir šalies Prezidentas Gitanas Nausėda. Reali situacija yra tokia, kad per kelis pastaruosius metus iš tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pasitraukė 5 įmonės, reisų skaičius sumažėjo 33 proc., maršrutų – 28 proc. Privatiems autobusų vežėjams, priešingai nei „Lietuvos geležinkeliams“, valstybė nuostolingos viešosios paslaugos iki šiol nekompensuoja. Vežėjai perspėja, kad jeigu „buksuojanti“ reforma nebus koreguojama, situacija dar sparčiau prastės: blogėjanti finansinė padėtis vers stipresnius rinkos dalyvius atsisakyti nepelningų maršrutų, o silpnesnius, kurie nepajėgs investuoti į parko atnaujinimą, – nutraukti veiklą. Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus vertinimu, reforma, kas jau tapo šios Vyriausybės „vizitine kortele“, ir vėl buvo pradėta ne nuo tos pusės. „Sakyčiau, čia tas pats, kas neturint nei pamatų, nei sienų, jau bandyti dengti namo stogą. Tik jeigu su namu visiems viskas yra aišku, tai kalbant apie regionų atskirties mažinimą ir maršrutų skaičiaus didinimą, akcentai, mano nuomone, dedami ne ten, – pabrėžė politikas. – Reforma esą buvo siekiama pritraukti į rinką naujus žaidėjus, tačiau nebuvo įvertinti keli esminiai momentai. Pirma – kadangi nėra kompensacijos mechanizmo, visi nori dirbti pelninguose maršrutuose, todėl nepelningų maršrutų problema vis tiek liktų neišspręsta. Antra – net ir sukūrus kompensacijų mechanizmą, retas vežėjas norėtų leisti savo naują transportą į byrančius regioninius kelius ar nesutvarkytus žvyrkelius. Trečia – jeigu vežimo paslaugai būtų skelbiami viešieji pirkimai, kiek tai užtruktų ir kiek papildomai kainuotų biudžetui?“ Seimo nario nuomone, keleivių vežimo klausimą būtų galima išspręsti gerokai paprasčiau. „Ką ne kartą esu minėjęs – pasimokykime iš Lenkijos. Jie suformavo puikiai veikiančią kelių tiesimo ir tvarkymo sistemą. Pastaroji suponavo naujų darbo vietų kūrimą, leido pritraukti europinius pinigus ir paskatino regionų atsigavimą, – priminė J. Pinskus. – Kiek kartų siūlėme tą patį taikyti Lietuvoje. Deja, vis liekame neišgirsti. Patikslinu – pritraukus pinigų keliams, būtų sukurtos naujos darbo vietos ir sutvarkyta sueižėjusi Lietuvos kelių infrastruktūra. Sutvarkius pastarąją, regionai taptų patrauklūs gyvenimui ir, tikėtina, pritrauktų naujų, jaunų gyventojų. Paskui pastaruosius ateitų verslas, įskaitant ir tuos pačius vežėjus. Taigi, ne tik sumažėtų dabar nuostolingais esančių maršrutų skaičius, bet ir, be jokių papildomų mokesčių, pasipildytų biudžetas. Viskas elementaru, reikia imti ir daryti. Deja, kiek matau, šis atsakingas darbas guls ant naujojo Seimo pečių, nes dabartinei valdžiai neužteko nei kompetencijos, nei noro pasirūpinti šalies gyventojais.“
J.Pinskus apie Olimpinių žaidynių atidarymą – viskam yra ribos
Penktadienį, liepos 26 d., Paryžiuje įvyko XXXIII vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija. Pirmą kartą ji vyko ne stadione, o miesto centre. Ceremonija truko apie keturias valandas. Gatvėse susirinkę žiūrovai visą šį laiką stovėjo Paryžiuje nuo ryto pliaupiančiame lietuje, bet tai, palyginti su pačiu atidarymu, buvo mažesnė blogybė. Pastarasis, absoliučios daugumos jį stebėjusių gyvai ar ekranuose vertinimu buvo ne tik absurdiškas, bet ir atviras pasityčiojimas iš vakarietiškų, tradicinių vertybių. Tokią pat nuomonę po atidarymo išsakė ir Lietuvos bei pasaulio irklavimo čempionas ir vicečempionas, tarptautinių regatų nugalėtojas, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. „Jeigu reikėtų dabar vykstančių Olimpinių žaidynių atidarymą apibūdinti vienu žodžiu tai būtų „šlykštu. Sportavau ne vienerius metus, dalyvavau daugelyje tarptautinių varžybų, dalyvavau Olimpinėse žaidynėse, bet nieko panašaus nesu matęs ir, labai tikiuosi, nebepamatysiu, – pasibjaurėjimo matytais vaizdais neslėpė politikas. – Vakaruose yra gerų dalykų, yra gabių menininkų, bet taip atvirai pasityčioti iš visam krikščioniškam pasauliui žinomo ir svarbaus paveikslo „Paskutinė vakarienė“, pateikiant jį kaip kažkokių išsigimėlių šou, gali tik visiškas menkysta. Krikščionybė per amžius buvo tas pagrindas, kuriuo rėmėsi Vakarų kultūra, kuri vienijo žmones ir padėjo jiems išgyventi sunkiausius gyvenimo laikotarpius. Dabar į visą tai iš aukštai buvo spjauta ir dar pasistengta paskleisti šią žinią kaip galima plačiau, prisidengiant kalbomis apie demokratiją, laisvę bei toleranciją. Taip, šie dalykai yra svarbūs, bet jais negali būti dangstomos patyčios. Viskam yra ribos.“ Taip pat politiką nustebino Lietuvos valdančiųjų reakcijos nebuvimas. „Man keista, kad dėl tokių atvirų patyčių, kai mindoma tai, kas yra svarbu daugeliui ne tik Europos, bet ir Lietuvos žmonių, nepasisakė pirmieji mūsų valstybės žmonės. Jie taip skuba kritikuoti visą pasaulį, taip skuba pareikšti savo nuomonę visais klausimais, o dabar – spengianti tyla. Ar ji reiškia, kad mūsų valdžiai toks „menas“ yra priimtinas ir nebeliko nieko švento? Nors, prisiminus, kokias idėjas propaguoja vadinamieji konservatoriai ir jų draugai laisviečiai, spėčiau, kad būtent taip ir yra. Visgi viliuosi, kad didesnės dalies Lietuvos gyventojų nuomonė sutampa su mano ir veikdami bendrai, mes sugebėsime atsiriboti nuo tokių „menų“ bei ateities kartoms išsaugoti savo kultūrą ir prigimtines tradicijas“, – optimistine gaidele pokalbį baigė J. Pinskus.
J.Pinskus: esame pasirengę rudenį „imti“ Seimą
Liepos 18 d., įvyko Lietuvos regionų partijos Tarybos posėdis. Po posėdžio Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus pasidžiaugė nuveiktu darbu. „Sudarėme ir patvirtinome abėcėlinį 141 kandidato į Seimą sąrašą, įvardinome didžiąją dalį kandidatų į vienmandates apylinkes, suderinome partijos rinkimų štabo vadovo, kuriuo paskirtas atsakingasis partijos sekretorius Vytautas Kamblevičius, ir štabo sudėties klausimus bei patvirtinome reitingavimo aprašą“, – pasakojo pirmininkas. Politikas akcentavo, kad partija savo veikloje pagrindiniais „priešais“ įvardino šalyje klestinčią korupciją, pavojingą lygį pasiekusį žmonių supriešinimą ir smarkiai išplitusią biurokratiją. „Mes esame pasirengę pakeisti dabartinę susikompromitavusią valdžią ir duodame garbės žodį – apie mūsų darbą, priimamus sprendimus bei jų poveikį Lietuvos visuomenė žinos viską, – patikino J.Pinskus. – Taip pat, nepaisant to, kad rinkimai šiemet veja vieni kitus ir darbo tikrai daug, labai džiaugiuosi puikiu komandiniu visų partijos narių ir skyrių darbu. Puikiai suvokiame, kokie iššūkiai laukia, esame nusiteikę juos įveikti, todėl artėjantiems Seimo rinkimams subūrėme visą kandidatų sąrašą. Jame yra gausu senų politikos „vilkų“, tokių kaip Andrius Palionis, Laima Mogenienė, Eduardas Šablinksas, Zenonas Vaigauskas, Andrius Mazuronis, Zenonas Streikus ir kiti. Nemaža dalis kandidatų į Seimą sąraše esančių Lietuvos regionų partijos narių politikoje yra ne vieni metai. Daug jų dirba savivaldybėse, todėl jie geriausiai žino žmonių poreikius ir lūkesčiai. Jų žinios bei patirtis pravers kitiems kandidatams, dalis kurių yra politikos naujokai, tačiau nemažai pasiekę savo srityse. Turime teisininkų, kultūros darbuotojų, tokių kaip režisierius Giedrius Gustas, sportininkų, tokių kaip olimpinis čempionas Robertas Žulpa ir t.t. Sakyčiau, tai yra gera intencija, kadangi Lietuvai reikia gryno oro gurkšnio ir naujų, nenuvalkiotų idėjų, kurias atsineša drąsūs, gabūs, darbštūs, kruopštūs ir ambicingi mūsų partijos nariai.“
J. Pinskus: valdantieji „kurtumo“ kitaminčiams taip ir „neišsigydė“
Liepos 10 d. įvykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, be kitų klausimų, buvo svarstomas ir žemės paėmimo visuomenės reikmėms vykdant valstybinės svarbos projektus įstatymo pakeitimo projektas. Komiteto pirmininkas, TS-LKD narys Kazys Starkevičius patikino, kad „jie viską daro tam, jog viskas būtų atlikta laiku“. Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinės svarbos projektų yra ir daugiau – ne tik „Rail Baltica“ geležinkelis, bet ir neseniai priimtas įstatymas dėl vėjo jėgainių parkų kūrimo, dėl ko irgi gali kilti nemažai klausimų bei ginčų. Komiteto narys akcentavo, kad jeigu žemės paėmimo įstatymo pakeitimai bus priimti, pasekmes pajus daugelis Lietuvos gyventojų. Tai labai nepatiko komiteto pirmininkui K. Starkevičiui, kuris pareiškė, kad čia yra kas kita. Pasak jo, dabar reikia diskutuoti tik dėl „Rail Baltica“, o prie kitų klausimų, imant visumą ar peržiūrint juos per energetinę prizmę, esą bus galima grįžti vėliau. Tik kada tas „vėliau“ bus, TS-LKD narys nepatikslino. J. Pinskų toks pirmininko požiūris į nemažai daliai šalies piliečių svarbų klausimą pasirodė keistokas. „Įstatymas numato žemės, būtų tiesiamas geležinkelis, statomos vėjo jėgainės ar vykdomas kitas valstybinės svarbos projektas, paėmimą visuomenės reikmėms. Tai reiškia, kad iš žmonių bus paimama jų nuosavybė – žemės sklypai, namai, statiniai. Deja, kaip rodo netylantys ginčai dėl „Rail Baltica“, su visuomene tokiais atvejais nėra diskutuojama ir nėra numatytas aiškus kompensacijos mechanizmas, – akivaizdžią tiesą priminė politikas. – Mano supratimu, tokius, ypač žmonėms jautrius klausimus, būtina gerai viešai išdiskutuoti, įsiklausyti į žmonių nuomonę, įvertinti visas galimas pasekmes, numatyti aiškius kompensavimo mechanizmus, o jau tuomet kalbėti apie įstatymo keitimą. Deja, valdantieji, kaip ir visą savo kadenciją, žmonių bei kitaminčių girdėti nėra linkę, o sprendimus stumia buldozeriu. Belieka tikėtis, kad iki jau matomos jų kadencijos pabaigos visų savo „buldozerinių“ ambicijų jie nebespės realizuoti, o naujasis Seimas geriau atlieps Lietuvos gyventojų lūkesčius.“
J. Pinskus: Lietuvos regionų partija toliau auga
Ketvirtadienį Lietuvos regionų frakciją Seime papildė du nauji nariai – buvę „darbiečiai“ Andrius Mazuronis ir Valentinas Bukauskas. Pasak partijos pirmininko Jono Pinskaus, tokių patyrusių politikų atėjimas rodo, jog Lietuvos regionų partijos pasirinkti prioritetai ir vykdoma politika sulaukia vis platesnio visuomenės pripažinimo. „A. Mazuronis politikoje nuo 2008 metų. Jis dirbęs tiek Europos Parlamente, tiek Lietuvos Seime, o šioje kadencijoje yra Seimo vicepirmininkas. V. Bukauskas taip pat nėra politikos naujokas. Jis ilgai dirbo Telšių rajono savivaldybėje, įgijo vietos žmonių pasitikėjimą, užsitikrino jų paramą, todėl nuo 2004 m. renkamas į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje. Neabejoju, kad jų sukaupta patirtis ir turimos politinės žinios bus naudingos augančiai Lietuvos regionų partijai, kurioje yra nemažai jaunų, politinio „parako“ dar neuosčiusių, tačiau entuziazmo nestokojančių ir į politines aukštumas nusiteikusių kopti narių, – atviravo J. Pinskus. – Be to, tai yra dar vienas aiškus įrodymas, kad mūsų partijos vertybės ir politinės gairės atitinka Lietuvos gyventojų interesus bei lūkesčius. Nebejoju, jog iki rudeninių rinkimų mūsų politinė jėga dar labiau išaugs ir, ką leidžia prognozuoti rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai bei Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pastebėjimai, mes naujajame Seime nuo pat jo kadencijos pradžios turėsime savo frakciją.“ Šiuo metu Lietuvos regionų partijos frakciją Seime sudaro frakcijos seniūnas Jonas Pinskus, jo pavaduotojas Andrius Palionis ir nariai – Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Laima Mogenienė, Beata Pietkievič, Zenonas Streikus, Antanas Vinkus, Valentinas Bukauskas ir Andrius Mazuronis.
J. Pinskus: dabartinė Regionų plėtros programa sukurta „dėl paukščiuko“
Valstybės kontrolė įvertino Regionų plėtros programą ir nustatė, kad savivaldybės pasigedo kultūros, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų bei energetikos sričių priemonių. 2022–2030 m. programos rengimas organizuotas nepakankamai efektyviai ir rezultatyviai, nes regionų poreikius atliepė tik iš dalies. Programa turėjo būti platesnė, esamos priemonės – patrauklesnės regionams ir savivaldybėms bei turėjo daugiau prisidėti sprendžiant jų problemas. Nesant pakankamos programos apimties ir laiku į priemonių planavimą neįtraukus regionų bei savivaldybių, nesprendžiamos visos regionams aktualios problemos, plėtros planavimas nevyksta „iš apačios į viršų“. Sukurtas programoje dalyvaujančių įstaigų kompetencijų tinklas, bet į jo sudėtį neįtraukti ekspertai, galintys užtikrinti ekspertinę pagalbą regionų plėtros taryboms ir savivaldybėms. Programos parengimas vėlavo ir užtruko apie 1,5 metų, todėl trumpėja jos įgyvendinimo laikotarpis. Reikalinga aktyvesnė lyderystė ieškant savivaldybėms aktualių priemonių, bet iki numatyto termino likus dviem mėnesiams, nesuplanuota 33 proc. regioninės pažangos priemonėms skirtų lėšų, du regionai dar nesuplanavo 50 proc. lėšų. Vertindamas situaciją, Lietuvos regionų partijos pirmininkas priminė, kad per visą dabartinio Seimo kadenciją buvo bandoma atkreipti valdančiųjų dėmesį į regionines problemas, tačiau to padaryti taip ir nepavyko. „Sostinėje sėdintys klerkai nežino, kaip ir kuo gyvena likusi Lietuvos dalis. Kadangi kalbama apie socialiai jautrias sritis, į šių klausimų sprendimą privalėjo būti įtrauktos ir savivaldybės, bet to irgi nebuvo padaryta“, – pastebėjo Seimo narys. Tai, pasak jo, lėmė, kad buvo sukurti su savivaldybių lūkesčiais prasilenkiantys aprašai. „Nors kalbama apie socialinės atskirties mažinimą, tačiau esama programa prie to neprisidės. Tarkim, remiantis ja, į naujai statomus socialinius būstus gali pretenduoti tik neįgalieji ir daugiavaikės šeimos, o visi kiti, laukiantys jų ne vienus metus, „paliekami už borto“. Mokyklos, ministerijos nurodymu, optimizuotos, tačiau joms parama numatyta tik sporto inventoriaus pirkimui, bet ne moksleivių sąlygų gerinimui, – jautrias problemas vardino J. Pinskus. – Už europinius pinigus galima įrengti takus prie lankytinų objektų, bet negalima tiesti kelių. Už juos negalima įrengti kanalizacijos tinklų, jeigu gyvenvietėje yra mažiau negu 200 žmonių. Prisiminus bendrą Lietuvos demografinę padėtį, toks reikalavimas skamba absurdiškai ir, faktiškai, svarbiausių problemų sprendimai permetami ant tam finansavimo neturinčių savivaldybių pečių.“ Politiko nuomone, situacijos nepakeis ir Valstybės kontrolės ataskaita, kurią sėkmingai galima ignoruoti. „Institucija patvirtino, tai ką nuolat kartojo savivaldybių atstovai – pinigai lyg ir skiriami, tačiau aprašai numato tiek suvaržymų, kad savivaldybės praktiškai negali jais pasinaudoti. Viena kita gal ir atitiks kriterijus, bet dauguma į tai numos ranka. Tai apie kokį atskirties mažinimą, kokį gyventojų pritraukimą į regionus mes kalbame? – retoriškai klausė J. Pinskus. – Kita vertus, kadangi programa numatyta iki 2030 metų, mano nuomone, naujajai Vyriausybei teks užduotis ją peržiūrėti ir kaip galima skubiau redaguoti taip, kad ji atitiktų regionų lūkesčius, skatintų joje dalyvauti ir duotų ne „popierinius“, bet apčiuopiamus rezultatus.“
Pinskuvienė: valdantieji švarią energiją nori prastumti nešvariais būdais
Liberalų sąjūdžio narys Romualdas Vaitkus ir TS-LKD priklausantis Kazys Starkevičius Seimui pateikė pasiūlymą „Dėl Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo NR. IX-884 2, 4, 6, 8, 19, 19-1, 22, 24-1 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 24-2 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3732“. Atmetus visą beletristiką, pasiūlymo esmė: „Didesnės nei 150 MW leistinos generuoti galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių numatomos gamybos ir/arba daugiau nei 100 MW leistinos naudoti galios elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomo vartojimo projektai yra pripažįstami ir laikomi valstybei svarbiais projektais.“ Pasak Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojos, Širvintų merės Živilės Pinskuvienės, tai yra ne kas kita, kaip eilinis valdančiosios koalicijos bandymas tvarkyti savo ir suinteresuotų asmenų reikalus „buldozeriu“. „Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, norint regionuose steigti galingus vėjo jėgainių parkus, būtina gauti tų regionų savivaldybių pritarimą. Būtent ją ir siekia pakeisti K. Starkevičius bei R. Vaitkus. Sakant paprasčiau, matydami, kad Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (PAVA), kuri apima skleidžiamo triukšmo, išmetamų oro teršalų, kvapų sklaidos modeliavimą, jų planams gali būti nepalanki, jie siekia savivaldybes iš šio proceso eliminuoti“, – patikslino politikė Ji nebejoja, kad už minėtos iniciatyvos stovi Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Prisiminkime, kaip gegužės pabaigoje „miškų žudiko“ pravardę gavęs S. Gentvilas viešai mane užsipuolė dėl to, kad pasisakiau prieš vėjo jėgainių parko statybas: „Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paviešino savo 20 garsių tezių, kodėl šiame rajone negalima statyti vėjo jėgainių. Merės fobijos nejučia priminė vladimiro vladimirovičiaus putino 2019 metais pasisakymus, kad vėjo energetika yra tokia siaubinga, kad net sliekai iš žemės lenda ir kad jis nenorėtų gyventi planetoje, nuklotoje saulės jėgainėmis ir vėjo energetika“, – ministrą pacitavo Ž. Pinskuvienė. – Manau, kad S. Gentvilas skuba pasinaudoti savo paskutiniais ministravimo mėnesiais, todėl tokiais projektais turėtų pasidomėti atitinkamos tarnybos. Juolab kad kai kurios ankstesnės ministro iniciatyvos jau sulaukė neigiamo STT vertinimo.“ Apibendrindama situaciją, Ž. Pinskuvienė akcentavo, kad, jeigu, pasinaudodami vasaros atostogomis ir tuo, jog dalis Seimo narių išvykę, valdantieji savo pataisas prastums, neigiamas jų pasekmes pajus ne tik Širvintos, bet ir visi likę Lietuvos regionai, kadangi tuomet vėjo jėgaines, nepaisant savivaldybių nuomonės, statyti bus galima praktiškai bet kur.
A.Palionis: palaikėme Gynybos fondo projektą, nes pakeitimai atitinka mūsų nuostatas
Ketvirtadienį Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą. Tą pačią dieną vyko balsavimas dėl Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuris susijęs su minėtu fondu. Nors Seimas nepritarė Lietuvos regionų partijos narių Andriaus Palionio ir Jono Pinskaus pasiūlymui dėl 8 straipsnio pakeitimo, likusios siūlytos įstatymo nuostatos bus keičiamos. A.Palionis patikslino, kad visi klausimai buvo aptarti naujojoje Lietuvos regionų frakcijoje ir kadangi teikiami siūlymai iš esmės atitiko frakcijos poziciją, jie buvo palaikyti. „Visi sutinkame, kad Gynybos fondui pinigų reikia, tačiau mes, Lietuvos regionų partija, pasisakėme ir toliau pasisakysime prieš papildomą gyventojų ar smulkiųjų verslų, dirbančių pagal verslo liudijimus, apmokestinimą ir jų veiklos sričių susiaurinimą, – pabrėžė politikas. – Taip pat nebuvome linkę pritarti savivaldybių skurdinimui iš jų 2025 m. paimant 60 mln. eurų ir nepritarėme planams, pagal kuriuos kasmet iki 2030 metų iš jų būtų paimama po 25 mln. eurų visos Civilinės saugos programos finansavimui, kaip kad iš pradžių planavo Vyriausybė. Dabar iš jų bus finansuojami tik savivaldybių projektai. Kadangi šie klausimai išsisprendė, frakcija siūlomiems įstatymo pakeitimams pritarė.“
J. Pinskus: jie netikėjo, o mes padarėme – partija turi savo frakciją
Kiekviena partija ir politinis judėjimas du kartus per metus turi Teisingumo ministerijai pateikti informaciją apie savo statusą ir narių skaičių. Išanalizavus praėjusių metų pabaigos duomenis tapo akivaizdžios kelios tendencijos – senosios partijos praranda turėtą populiarumą, o jas sparčiai vejasi nauji politiniai judėjimai. Tuomet Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus džiaugėsi bendromis tendencijomis ir prognozavo tolesnį savo vadovaujamos politinės jėgos stiprėjimą. Šiandien jo prognozės sėkmingai pildosi – Seimo kadencijos pradžioje turėjusi tik du narius, birželio 18 d. Lietuvos regionų partija įregistravo savo frakciją. „Pradėjome „kelionę“ dviese su Andriumi Palioniu, o šiandien ją tęsiame septyniese, – pasidžiaugė partijos pirmininkas. – Viena vertus, tai rodo, kad mūsų konkurentų vykdoma politika ar pasirinkta pozicija atstumia ne tik jų potencialius rinkėjus, bet ir jų pačių partijų narius, kita – politikus vis labiau traukia tai, ką ir kaip daro Lietuvos regionų partija. Stebint bendras nuotaikas, galima teigti, kad žmonės galutinai pavargo nuo valdančiosios konservatorių-liberalų-laisviečių ir jų satelitų „žaidimų“, todėl renkasi tuos, kas suvokia kas vyksta Lietuvoje ir žino, kaip šalį išvesti iš krizės, į kurią ją įstūmė dabartinė Vyriausybė.“ Kas šiuo metu sudaro Lietuvos regionų frakciją, jos vadovas atskleisti nepanoro. „Ši informacija netrukus vis tiek taps vieša, o kol kas tai tegul pabūna maža staigmena politologams . Taip jie turės daugiau laiko pasirengti vykstančių politinių įvykių analizei ir pateikti savo prognozes apie artėjančius Seimo rinkimus“, – apibendrino vienmandatininkas J. Pinskus.
Ž. Pinskuvienė: kodėl Seimo narys J.Varžgalys „prekiauja“ Lietuvos savivaldybėmis, regionais ir jų žmonėmis?
Pasak Širvintų r. savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės, jai nuolat kyla klausimas – kodėl šitos kadencijos Seimo nariai taip nepaiso žmonių interesų. Ir kam iš tikro dirba dalis opozicionierių? Pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė kelis svarbius klausimus, tarp kurių buvo Akcizų, Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio bei Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektus. Posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas kompensuoti savivaldybėms 100 proc. jų biudžetų patirtų nuostolių, nesusijusių su Valstybės gynybos fondo įstatymo vykdymu, kaip kad tai rekomendavo Savivaldybių asociacija ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tokia nuostata buvo teikta, tiek todėl, kad Savivaldybių asociacija supranta dabartinės situacijos rimtumą, tiek todėl, kad Civilinė sauga yra deleguota funkcija bei žinojimas, jog kasmet iki 2030 m. iš savivaldybių bus paimama po 25 mln. eurų. Kitaip sakant, kai planuojama priimti su savivaldybių išlaidomis susiję teisės aktai, būtina numatyti ir kompensacijų mechanizmą. Posėdyje dalyvavusi finansų ministrė Gintarė Skaistė nurodė, kad pokyčių finansavimas dėl priimtų sprendimų yra atskira diskusija, o savivaldybių pajamos kasmet mažinamos 25 mln. eurų todėl, kad būtų galima įgyvendinti Civilinės saugos programą. Ministrė teigė, kad šis klausimas kyla nuolat, bet dabar reikia kalbėti apie papildomas pajamas gynybos fondui, o ne apie papildomas išlaidas biudžetui. Dėl kiekvieno klausimo, įskaitant ir minėtus, posėdžio metu buvo balsuojama. Valdantieji ir jų satelitai visais klausimais balsavo „taip, kaip reikia“ arba susilaikydavo. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos klausimu balsai pasiskirstė po lygiai – be susilaikančių, 4 buvo „prieš“, 4 –„už“. Lemiamas buvo pirmininko M. Lingės balsas, bet dar svarbesniu galėjo būti „valstiečių“ atstovo J. Varžgalio balsas, tačiau pastarasis posėdyje nedalyvavo, nes, turbūt, rado svarbesnių reikalų, negu Lietuvos žmonių sveikatos, socialiniai, ar švietimo ir kt. klausimai. Jo balso pritrūko ir balsuojant dėl Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto. Tai reiškia, kad valdantieji skinasi kelią į tai, jog Vyriausybė galėtų dalį iki šiol savivaldybėms skiriamų lėšų, bent jau formaliai, skirti Civilinės saugos programai. Formaliai, nes, prisiminus „auksinių šaukštų“ ar priedangų istorijas, labai įtikinamai nuskambėjo Lietuvos regionų partijos atstovo A. Palionio nuogąstavimai, kad iš savivaldų paimti pinigai būtų panaudoti bet kam, tik ne tam, kam juos esą planuojama paimti. Peržiūrėjus komiteto posėdį, Ž. Pinskuvienei į akis krito tai, kad priklausydamas opozicijai, „valstietis“ J. Varžgalys dažnai sugeba nedalyvauti tuose posėdžiuose, kuriuose vyksta svarbūs balsavimai ir kiekvienas balsas gali būti lemiamas. Tai yra palanku ne kam kitam, bet būtent valdantiesiems. Ketverius metus trunkantis sutapimas? Ir vis tuomet, kai sprendžiami milijonų likimai? Beje, dėl J. Varžgalio nedalyvavimo valdžios iniciatyvoms buvo pritarta ir antradienį įstatymų pakeitimų projektai bus svarstomi Seime. Jeigu jam ir ten bus pritarta, tai reikš, kad ne be „opozicijos“ pagalbos valdantieji atims iki šiol savivaldybėms tekdavusius pinigus, kas neabejotinai taps naujų socialinių problemų bei dar didesnio žmonių nepasitikėjimo valdžia priežastimi.
Kur dvejopų standartų Lietuvoje ribos?
Prieš pat Europos Parlamento (EP) rinkimų finalą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė „sensacingą“ pranešimą: Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus Kūčių vakarą lankydamasis Širvintų savivaldybės socialinių paslaugų centre ir perduodamas merės Živilės Pinskuvienės vaišes papirkinėjo rinkėjus. Reaguodama į tai, Ž. Pinskuvienė priminė, kad senolių lankymas – ne vienerius metus trunkanti jų šeimos tradicija, o apsilankymo metu dėl dalyvavimo EP rinkimuose dar nebuvo paskelbta. „Lietuvos regionų partija tapo VRK taikiniu, kuri sugebėjo įžvelgti „nusižengimą“ ilgametėje, šiltoje kalėdinėje tradicijoje. Mes su vyru J. Pinskumi senolius lankėme ir prieš metus, ir prieš penkis. Tuomet irgi vyko įvairūs rinkimai, bet VRK tai nekliuvo“, – priminė politikė, kuri buvo pripažinta „kalta“, nors tuo metu sirgo ir buvo namuose. O štai kai tos pačios VRK buvo paprašyta įvertinti EP rinkimų išvakarėse sostinėje, ir už biudžeto pinigus, rengtas kitoniškumo eitynes, komisija skubiai „dėjo į krūmus“. Atitinkamą prašymą VRK įteikė Lietuvos šeimų sąjūdis ir Krikščionių sąjunga, kurių vertinimu eitynes tikslinga traktuoti kaip Vilniui vadovaujančių vadinamųjų konservatorių ir laisvieičių rinkiminę akciją. VRK į paklausimą atsakė formaliai – pacitavo Rinkimų kodeksą, kuris partijoms bei kandidatams leidžia skelbti savo programas bei nurodė, kad komisija nevertina savivaldybės spendimų finansuoti akcijas, jeigu tai nesudaro prielaidų jų vertinti… Sakant paprasčiau, senolių lankyme likus pusmečiui iki rinkimų, apie dalyvavimą kuriuose Lietuvos regionų partijos nariai net nebuvo pranešę, VRK sugebėjo įžvelgti „rimtą nusižengimą“, o atvirai tik dviem politinėms jėgoms – TS-LKD ir Laisvės partijai – naudingą, valdiškais pinigais finansuotą ir prieš pat rinkimus organizuotą renginį komisija vertinti atsisakė. Taip pat gilintis į galimus valdančiųjų padarytus nusižengimus nepanoro ir smagiai opoziciją auklėjanti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Liūdna, bet tenka konstatuoti, kad dvejopi ar net trejopi standartai Lietuvoje tapo norma, ir belieka tikėtis, kad po rudens Seimo rinkimų naujajai Vyriausybei nepritrūks politinės valios tiek įvertinti dabartinės VRK darbą, tiek pakoreguoti jos sudėtį, kad ji labiau atitiktų šiai institucijai keliamus reikalavimus.
J. Pinskus: sprendimas priimtas, bet neturi būti peržengtos raudonosios linijos
Šeštadienį Skuode įvyko Lietuvos regionų partijos Tarybos posėdis. Jame buvo patvirtinta darbo grupė programos Seimo rinkimams rengti bei paskirtas partijos atstovas rinkimų komisijai. Taip pat susitikime buvo išdiskutuotas pastaruoju metu daugiausia aistrų keliantis klausimas dėl galimo Darbo partijos prisijungimo prie Lietuvos regionų partijos. Po posėdžio Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus pasidžiaugė, kad visi suplanuoti klausimai buvo aptarti ir priimti atitinkami sprendimai. „Kol kas atviras lieka tik galutinis kandidatų į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus sąrašo klausimas, tačiau jį planuojame išspręsti artimiausiomis savaitėmis, – patikslino politikas. – Visus kitus pagrindinius susirinkimo darbus nuveikėme: patvirtinome darbo grupę rinkimų programos rengimui, paskyrėme partijos atstovą rinkimų komisijai ir, kadangi Taryba pritarė „darbiečių“ prisijungimui, suformavome tam specialią derybinę grupę.“ Pasak Seimo nario, šie pokyčiai, jeigu jiems pritars ir kita pusė, bus naudingi. „Kadangi kalbama apie kitos politinės jėgos prisijungimą prie Lietuvos regionų partijos, negali būti peržengtos raudonosios linijos. Tai reiškia, kad liks mūsų partijos pavadinimas, logotipas ir programa, tačiau padidės partijos narių skaičius, – patikslino J. Pinskus. – Jie turi skyrius ten, kur neturime mes, todėl ženkliai išsiplės Lietuvos regionų partijos geografija, o pati partija pasipildys gerais, gabiais, šalies žmonių poreikius žinančiais nariais iš visos Lietuvos. Tai leis dar efektyviau vykdyti ligšiolinę, į kiekvieną šalies regioną, įskaitant ir didžiuosius miestus, tokius kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda, orientuotą politiką.“
Apie Lietuvos regionų partijos pirmininką Joną Pinskų
Ką tik pasibaigę rinkimai į Europos Parlamentą, kuriuose Lietuvos regionų partija finišo tiesiojoje tik dešimtosiomis procento dalimis nusileido valdančiajam Liberalų sąjūdžiui ir dėl to liko be mandato, davė ir kitų, iš pirmo žvilgsnio gal kiek sunkiau pastebimų, bet apčiuopiamų naudų. Pirmiausia buvo išgrynintas Lietuvos regionų partijos rinkėjas ir būdai, kaip iki jo prisibelsti. Taip pat paaiškėjo, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės linkusios į manipuliacijas, todėl ateityje su jomis reikėtų elgtis atsargiau. Rinkimai buvo puiki galimybė įvertinti panaudotų reklamos kanalų efektyvumą ir t.t. Visos šios pamokos, jeigu tik bus išmoktos, labai pravers per rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Kas dar labai svarbu – rinkimai parodė visuomenės požiūrį į partijos pirmininką J. Pinskų. Dar prieš rinkimus jis nusprendė, kad kandidatų sąraše bus paskutinis, tačiau susumavus pirmumo balsus paaiškėjo, kad J. Pinskus kandidatų sąraše pakilo į antrą vietą, į priekį praleisdamas tik jo lyderę, partijos pirmininko pavaduotoją Živilę Pinskuvienę. Remiantis tuo, galima teigti, kad žmonės vertina tiek J. Pinskų, tiek jo vykdomą politiką. Neišsišokantis, nesiveliantis į skandalus ar tuščius ginčus politikas pasižymi tuo, kad mažai kalbėdamas jis nuveikia labai daug. Tarkim, bankų solidarumo mokesčio pratęsimo idėją, kurią vėliau „pasiskolino“ ir kitos partijos, pasiūlė ne kas kitas, o Lietuvos regionų partijos Seimo nariai – J. Pinskus ir Andrius Palionis. Taip pat jų pastangomis bei, tam kartui, prisidėjus vienam iš „valstiečiui“, Seimas skubos tvarka patvirtino Akcizo suskystintoms naftos dujoms įstatymo pataisas, numatančias, kad dabartinių valdančiųjų iki 304,10 eurų už toną padidintas akcizas buvo sumažintas iki 13 eurų. Galiausiai J. Pinskaus valdantiesiems išsakoma kritika tiek dėl kelių tvarkymo, tiek dėl švietimo sistemos naikinimo dangstantis „reformomis“, tiek dėl aplaidaus požiūrio į Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimą visuomet yra pamatuota ir argumentuota. Beje, tai atspindi ir objektyvesnės visuomenės apklausos, kuriose tiek Lietuvos regionų partija, tiek jos pirmininkas patenka į palankiausiai vertinimų politinių jėgų/asmenų TOP-10. Apibendrinant, žmonės vis mažiau tiki politikų kalbomis, bet vis daugiau dėmesio skiria jų darbams, todėl, tikėtina, kad tiek Lietuvos regionų partijos, tiek jos pirmininko J. Pinskaus populiarumas augs ir toliau bei atvers šiai politinei jėgai naujas galimybes.
