Vos 2 mėnesiai – tiek laiko užtruko naujai įsteigtam skyriui, per šį laiką pritraukusiam per 70 naujų partijos narių, susikoncentruoti, išsirinkti jauną, energingą, skyriaus pirmininką, kuriuo tapo verslininkas Artūras Šilanskas, ir pasiruošti įkurtuvėms. Jauki ir erdvi, patogioje Utenos miesto centre esanti būstinė, skirta burtis, diskutuoti, spręsti įvairias problemas tiek partijos nariams, tiek Utenos krašto bendruomenei. Atidaryme dalyvavo Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus su žmona Živile Pinskuviene, partijos atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius. Jonas Pinskus, sveikindamas susirinkusius, dėkojo Utenos skyriaus pirmininkui už puikų startą. Jo teigimu, labai svarbu, kad susirinkę įvairaus amžiaus, išsilavinimo bei patirties žmonės tiki tuo, ką daro, kelia sau tikslus ir vienijasi jų siekdami. „Artėja labai svarbūs kiekvienam regionui Savivaldos rinkimai ir tai yra artimiausias tikslas, kurio turime siekti. Juk savivalda yra patys žmonės, artimiausios institucijos, kurių darbas labai svarbus vietos bendruomenės progresui. O Lietuvos regionų partijos vienas iš strateginių prioritetų yra būtent savivaldos savarankiškumo stiprinimas. Būdami kartu, įsiklausydami ir dalindamiesi skirtinga patirtimi galime žmonėms pasiūlyti geriausius sprendimus. Todėl naujajam skyriui ir linkiu tęsti veiklą su ta efektyvia starto energija,“ – sakė partijos pirmininkas.
LR Seimo nario, Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus iniciatyva, Lietuvos regionų frakcijos posėdyje pristatytas ir išsamiai išdiskutuotas itin svarbus projektas šalies regionams, kaip planuojama pritraukti šalies bei užsienio investuotojus į mažesnes savivaldybes – „Pasiūlymų dėl teritorijų, skirtų naujoms investicijoms pritraukti ir esamoms plėsti, vystymas iki 2030 m.“. Posėdyje dalyvavo ir planą pristatė Jovita Neliupšienė, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė, Gina Jaugielavičienė, Ekonomikos plėtros departamento vyr. patarėja, Tadas Jagminas, „Investuok Lietuvoje“ projektų valdymo departamento direktorius. Anot Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus, ne kartą viešai jo keliamas klausimas vis dar lieka probleminis ir nesprendžiamas – savivaldybėse nėra didelių ir taisyklingos žemės sklypų (apie 100 ha), kurie reikalingi stambiems investuotojams. Dar viena problema – šalies savivaldybės įvardijamos kaip lyderės ir iniciatorės, kad pritrauktų investuotojus, bet jos ir taip patvirtindamos vadinamuosius išgyvenimo biudžetus, turi parūpinti reikiamo dydžio sklypą, užtikrinti bent minimalią infrastruktūrą, kuri būtų patraukli investuotojui. Už tai valstybė kompensuoja viso labo 5 proc. patirtų išlaidų! „Dar vienas ne mažiau svarbus aspektas – žmogiškieji ištekliai. Laimi tos savivaldybės, kuriose esančiuose profesinio rengimo centruose ruošiama pakankamai inžinerinės srities specialistų, kurie galėtų dirbti vietoje nevežant jų iš aplinkinių regionų. Šiuo metu į Vilnių iš įvairių regionų dirbi atvyksta apie 100 tūkst. žmonių, todėl ypač aktualu darbo vietas kurti vietose taip išvengiant nepatogumų“, – sakė J. Pinskus. Anot planą pristačiusių rengėjų, iš 66 Lietuvoje esančių urbanistinių centrų tėra 22, kuriuose numatoma pramoninė veikla. Kai kurios savivaldybės yra parengusios galimybių studijas apie jų teritorijose galimas investicijas, kitos, deja, delsia, nors šansų, galimai, turi visos. Pristatyta ir naujovė – kelios to paties regiono savivaldybės gali vystyti funkcines zonas, tačiau turi būti bendras projektas stiprinant ir vienijant regioną. Po pristatymo – netrumpa diskusija, kadangi teoriškai planas patrauklus, prioritetai ir laukiami rezultatai – irgi, atliktas darbas ir diskutuojant su savivaldybių merais, tačiau realybė – kiek kitokia. Jonas Pinskus pabrėžė, kad trūkstant 70 – 100 ha sklypų Lietuva jau prarado daugiau nei dešimt stambių investuotojų. „O juk aplink stambius investuotojus galėtų kurtis satelitinės įmonės aplinkinėse savivaldybėse tokiu būdu kuriant vadinamąją „stuburinę“ sistemą“, – jau ne pirmą kartą akcentavo tokią galimybę LR Seimo narys. Jo pavaduotojas Andrius Palionis kėlė klausimą apie galimybę įsigyti privačių sklypų, esančių aplink valstybinius sklypus, arba tartis su LR Žemės ūkio ministerija, kad būtų peržiūrimos jai priklausančios teritorijos, nes kai kuriose jų yra vykdomi nepelningi ar jau bankrutuojantys verslai. Jonas Pinskus domėjosi, ar negalima sekti Lenkijos pavyzdžiu, kur dideliuose miestuose įkurtos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) turi savo filialus mažesnėse savivaldybėse. Atsakymas vėl tas pats – dėl to turi tartis savivaldybės, pavyzdžiui, Kaunas ir Jonava, be to, reikėtų keisti įstatymus. Beje, teisės aktus reikėtų keisti ir dėl to, kad iki šiol nėra žemės reguliavimo modelio. „Bet juk esame LR Seime, teikite siūlymus, viskas išsprendžiama“, – ragino J. Pinskus. Apibendrinant galima teigti, kad nors diskusijos būta gana įdomios, vis tik išlieka daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau Lietuvos regionų frakcija LR Seime, Lietuvos regionų partija pasirengusi pagelbėti skatinant investicijas regionuose, didinant darbo našumą, kuriant naujas darbo vietas, keičiant įstatyminę bazę. Svarbiausia – susikalbėjimas, diskusijos, bendras darbas, realios situacijos vertinimas.
https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2022/02/27/news/buves-karo-vadas-ivertino-kodel-ukraina-atsilaiko-geriau-nei-tikejosi-rusija-yra-kelios-priezastys-22540530/
Jau kurį laiką tvyrojusi įtampa šiandien sukrėtė visą Europą ir pasaulį su baisiomis žiniomis. Ukraina, kurią Lietuva lydi demokratijos keliu, patiria Rusijos karinę invaziją, sprogimai vyksta visoje šalies teritorijoje, žūsta žmonės, gelbėjami sužeistieji, driekiasi eilės besitraukiančiųjų civilių. Kartu su tarptautine bendruomene Lietuvos regionų partija reiškia solidarumą Ukrainai, jos kovotojams ir žmonėms, smerkdami Rusijos veiksmus, nukreiptus prieš demokratiją ir bet kokias tarptautines, teisines bei žmogiškąsias normas bei vertybes. Visų partijos skyriaus narių vardu prašau Lietuvos žmonių rimties ir susitelkimo. Labai tikiuosi, kad šiuo kritiniu momentu ir mūsų šalies aukščiausios institucijos pagaliau suras dialogą, nes tai, dėl ko dabar turime suvienyti visas pastangas yra TAIKA.
https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=89522307
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas priėmė į Alytų atvykusius Lietuvos regionų partijos vadovus – partijos pirmininką Joną Pinskų ir partijos atsakingąjį sekretorių Vytautą Kamblevičių. https://www.arsa.lt/index.php?4267545837
https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=89468613
Įtemptoje šių dienų politinėje situacijoje dar labiau vertinkime orią laisvę bei nepriklausomybę, dėl kurių taip sunkiai kovojo mūsų protėviai, seneliai, tėvai ir mes patys. Šiandien dar sykį užgrūdinkime mūsų daug negandų patyrusias širdis – tegul jose drąsiai plaka stiprybė, ištikimybė Tėvynei ir meilė savo kraštui. Su Vasario 16-ąja! LR Seimo narys, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus su žmona Živile
https://ve.lt/nuomones/rinkimai-nesuteikia-atstovaujamajai-valdziai-absoliuciu-galiu
https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/gediminas-kirkilas-ne-tiek-jau-mazai-bet-klaustuku-dar-daugiau.d?id=89406505
https://www.youtube.com/watch?v=S3swXqqyQv8
LR Seime įregistruotas dar vienas Seimo narių, Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus ir pavaduotojo Andriaus Palionio įstatymo projektas atliepiant sudėtingą situaciją energijos vartotojams. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – lengvatinis 5 procentų PVM tarifo taikymas buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenti, tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms. Anot įstatymo projekto rengėjų, teikti šį projektą paskatino išaugusios komunalinių paslaugų kainos, o ypač – patiriamos didelės pastatų šildymo sąnaudos (dominuoja senos statybos nerenovuoti pastatai). Dauguma šalies gyventojų, gaunantys mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo pajamų vis dar turi skirti būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. Planuojama, jog elektros energijos ir gamtinių dujų kaina ir toliau didės, o tai sąlygos ir šilumos kainos augimą. „Būtent šis lengvatinis tarifas palengvintų gyventojams tenkančią naštą, sumažintų šildymo kainos kompensacijos galimybe besinaudojančių asmenų skaičių, o taip pat ir administracinę naštą“, – sako J. Pinskus ir A. Palionis, akcentuodami, kad įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į dabartinę padėtį – kad būtų sumažinta finansinė našta buitiniams vartotojams. Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenti, o tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms taikomas įprastinis 21 procento tarifas.
https://youtu.be/s0J6ZWG-x-I
Užsisakykite mūsų naujienlaiškį