Lietuvos regionų partijos atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius viešėjo Šilutėje. Tai buvo neatsitiktinis vizitas. Dar gerokai anksčiau Šilutėje lankėsi ir LR Seimo narys, Seimo frakcijos seniūnas, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus kartu su neseniai su visa komiteto komanda į partijos gretas įsiliejusia žmona, Širvintų rajono savivaldybės mere Živile Pinskuviene, kurie aptarė galimybes plėsti Šilutės skyrių. Susirinkime Šilutės rajono savivaldybės tarybos narei Lijanai Jagintavičienei buvo pasiūlyta vadovauti šios partijos Šilutės skyriui. Nors nebuvo lengva įkalbėti politikę tokiam žingsniui, bet po ilgų jos svarstymų gautas teigiamas atsakymas labai nudžiugino ir susirinkusieji vienbalsiai išreiškė norą matyti ją skyriaus pirmininke. Primename, L. Jagintavičienė Šilutės rajono savivaldybės taryboje darbuojasi jau antrąją kadenciją. L. Jagintavičienė nėra visiškai naujokė politikoje. Ji, dirbdama europarlamentaro, Seimo nario padėjėja, turi sukaupusi nemažą patirties bagažą. L. Jagintavičienei taip pat teko dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose ir varžytis su patyrusiais politikos senbuviais. Tuomet jai pavyko surinkti didelį balsų skaičių, bet jų nepakako mandatui gauti. Tačiau išmoktos pamokos padėjo ateities savivaldos rinkimuose. Tad versdama dar vieną politinio gyvenimo puslapį, L. Jagintavičienė pasitinka naujus ir ambicingus iššūkius. Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus džiaugiasi, kad partijos gretas nuolat papildo drąsūs, ambicingi, iššūkių ir darbo nebijantys, regionus stiprinti pasiryžę nauji nariai. O ir partijos taryboje patvirtintas partijos šūkis – „Stiprūs regionai – stipri Lietuva!“ puikiai atspindi jos prioritetus.
Stiprūs regionai – stipri Lietuva! Darbingas savaitgalis Vakarų Lietuvoje. Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius bei neseniai į Lietuvos regionų partijos gretas drauge su visa komiteto komanda įsiliejusi Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė lankėsi Klaipėdoje, Palangoje bei Tauragėje, kurioje liepos 8 d. įkurtas dar vienas Lietuvos regionų partijos skyrius. Jo pirmininku vienbalsiai išrinktas Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys Sigitas Kancevyčius! Besidžiaugdamas vis stiprėjančia Lietuvos regionų partijos komanda partijos pirmininkas Jonas Pinskus palinkėjo naujajam skyriaus pirmininkui bei skyriaus nariams atsakingo ir kruopštaus darbo. Susitikimų metu aptarti svarbiausi paruošiamieji darbai prieš artėjančius savivaldos rinkimus, dar kartą pristatyta detali liepos 16 – 17 d. Utenos rajone vyksiančio Lietuvos regionų partijos sąskrydžio programa.
Kol Vyriausybė trypčioja vietoje, kartu su Lietuvos regionų partijos kolega Andriumi Palioniu šįryt registravome Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūlome: Įteisinti 0 procentų PVM tarifo taikymą visiems maisto produktams ir taip sumažinti šių prekių kainas visiems šalies gyventojams, pasekant kaimyninės Lenkijos, į kurią jau kurį laiką plūsta apsipirkti didžiuliai srautai tautiečių, pavyzdžiu. Patvirtinti 5 procentų PVM tarifą buitiniams energijos vartotojams tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, bei tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms. Šį siūlymą teikti paskatino išaugusios komunalinių paslaugų kainos, o ypač – patiriamos didelės šildymo išlaidos, ypač senos statybos pastatuose. Situacija, šiuo metu susiklosčiusi Seime, verta stipresnio apibūdinimo nei chaosas. Visiška netvarka, nesusikalbėjimas, neįsiklausymas, vienpusis savų interesų pramušinėjimas. Visgi visa tai neatleidžia nuo atsakomybės Lietuvos žmonėms nei vieno Seimo nario. O padėtis šalyje, kylanti infliacija ir į neviltį didžiąją daugumą mūsų rinkėjų varantis būtiniausių prekių kainų augimas yra problemos, kurias privalome spręsti čia ir dabar. Nes ir tai jau yra gerokai per vėlu. Privalome ne tik matyti ir suprasti, kad dauguma Lietuvos gyventojų, gaunantys mažas ir vidutines pajamas, didžiąją jų dalį turi išleisti būtiniausioms paslaugoms bei apsirūpinti maisto produktais, bet ir padėti jiems. Ir nors pirmasis mūsų teikimas buvo atmestas nežymia valdančiųjų balsų persvara bei daliai opozicijos narių tiesiog nedalyvavus balsavime, šis pakartotinas teikimas neturi atidėjimo termino. Nuolat susitikdami su visų šalies regionų žmonėmis, matome, jog labai dviprasmiškais valdančiųjų veiksmais Seimas visiškai praranda pasitikėjimą. Stebime ir tai, kad dalis opozicijos skambiais lozungais deklaruodami viena, balsavimu „kojomis“ parodo visai kitą poziciją. Todėl šios Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos yra galimybė ir parodyti rinkėjams, kad suprantame bei norime padėti, ir susigrąžinti bent jau minimalų pasitikėjimą Seimu.
Birželio 11 d. (šeštadienį) Palangoje vykęs Lietuvos regionų partijos tarybos posėdis buvo išties darbingas. Susirinkusius Lietuvos regionų partijos narius sveikino partijos pirmininkas Jonas Pinskus, prisiminęs, kad jam tapus partijos lyderiu buvo nutarta, jog kiekvienas suvažiavimas vyks skirtingame Lietuvos regione, o juos organizuos atskiri skyriai, jų pirmininkai – taip visi partijos nariai sklandžiau keisis informacija, galės labiau suprasti skirtingų rajonų problematiką, ypatumus. Jis padėkojo Palangos skyriaus pirmininkui Eimučiui Židanavičiui bei jo komandai už svetingą priėmimą, pasidžiaugė augančiomis narių gretomis ir palinkėjo susirinkusiems šią vasarą ne tik atostogų, bet ir prasmingos veiklos. Partijos taryba svarstė ir priėmė svarbius sprendimus: Vienbalsiai pritarta visuomeninis judėjimo „Drauge kurkime Širvintų krašto ateitį“, vadovaujamo antrą kartą iš eilės tiesiogiai išrinktos Širvintų rajono savivaldybės merės Pinskuvienės, prisijungimui prie partijos; Aptartas pasiruošimas artimiausiam politiniam išbandymui – savivaldos rinkimams, rinkimų programa ir kt. klausimai; Patvirtintas partijos šūkis savivaldos rinkimuose – „STIPRŪS REGIONAI – STIPRI LIETUVA“; Pristatyta partijos narių sąskrydžio, vyksiančio liepos 16 – 17 d., programa; Nutarta rugsėjo pradžioje sušaukti Lietuvos regionų partijos tarybos posėdį, kuriame bus tvirtinami kandidatai į merus ir tarybos narius visuose partijos skyriuose.
Skelbiama, kad šiuo metu Ukrainos uostuose yra susikaupę apie 20 mln. tonų grūdų. Jų išvežti kol kas mažai galimybių, nes Rusija Juodojoje jūroje blokuoja Ukrainos uostus, o grūdų eksportas per Lenkiją ir Rumuniją yra labai menkas dėl techninių galimybių, pirmiausia – dėl geležinkelio vėžės pločio skirtumo Ukrainoje ir Lenkijoje. Kelius grūdų eksportui siūlo Turkija, pasirengusi pirkti grūdus. Tačiau jos siūloma 25 proc. mažesnė nei rinkos kaina neatrodo patraukli Ukrainos žemdirbiams. Prabilus apie būtinybę išvežti Ukrainoje susikaupusius grūdus, kadangi jų patiekimas į rinką yra gyvybiškai svarbus situacijai pasaulinėje maisto rinkoje ir tiesiogiai lemia, ar galės išgyventi milijonai žmonių nuolat su maisto stygiumi susiduriančioje Afrikoje, žvilgsniai nukrypo į Baltijos uostus, per kuriuos taip pat būtų galima eksportuoti ukrainiečių užaugintą derlių. Tačiau yra didelė problema – tarp Ukrainos ir Lietuvos bei Latvijos įsiterpusi Baltarusija, savo ruožtu taip pat tampanti tranzito šalimi kroviniams iš Ukrainos. Būdama Rusijos sąjungininke, Baltarusija gali daryti tiesioginę įtaką per jos teritoriją vykstantiems kroviniams. Lukašenkos režimas situaciją dėl grūdų eksporto gali išnaudoti taip, kaip palanku jiems. O tai nepriimtina, kadangi dėl savo antidemokratiškos vidaus politikos ir smurto prieš civilius gyventojus Baltarusijoje savivaliaujanti diktatoriaus valdžios sistema sulaukia Vakarų sankcijų. Suprasdama, kaip svarbu yra išvežti grūdus iš Ukrainos, Baltarusija gali derėtis dėl sankcijų sušvelninimo ar net panaikinimo, o tai nepriimtina Vakarų demokratijai. Kita vertus, bet kokios derybos su Lukašenkos režimu reikštų jo legitimumo pripažinimą. O būtent tai, kad nepripažįsta, jog Lukašenka savo šalį valdo teisėtai, Vakarai savo sankcijomis ir bando pademonstruoti. Todėl vadinamasis humanitarinis grūdų eksporto koridorius per Baltarusiją bent artimiausioje ateityje yra mažai tikėtinas. Apie tai ne kartą teko kalbėti šiomis dienomis, kai birželio 1 dieną Kyjive įvyko jungtinis Ukrainos Aukščiausiosios Rados Ekonomikos vystymo komiteto ir Lietuvos Seimo Ekonomikos komiteto posėdis, kuriame ir man, šio komiteto nariui, teko dalyvauti. Toks jungtinis dviejų šalių parlamentinių komitetų posėdis buvo surengtas pirmą kartą nepriklausomos Ukrainos istorijoje. Ukrainos Aukščiausiosios Rados Ekonomikos vystymo komiteto pirmininkas Dmitro Natalukha padėkojo pirmajai Europoje tarpparlamentinei Lietuvos delegacijai už paramą ir drąsą atvykti į Ukrainą tokiu sudėtingu metu. Mes savo ruožtu akcentavome visapusišką palaikymą ir paramą Ukrainai. Lietuvos delegacijos tikslas – ne vien deklaruoti paramą, bet aptarti ir numatyti pagalbos gaires ateičiai. Ukraina susirūpinusi ne tik žūvančiu praėjusių metų derliumi, bet ir šiųmečiu derliumi, kuriam jau dabar reikia tiesti eksporto kelius. Skaičiuojama, kad 2022 metų derliaus eksportas šioje šalyje gali pasiekti 70 mln. tonų poreikį. Kalbama ne tik apie javų, bet ir apie saulėgrąžų, rapsų derlių, dar nesuskaičiuota pagaminta produkciją, kurioje nemažą dalį sudaro aliejus. Ne paslaptis, kad staiga šovusios maistinio aliejaus kainos pirmiausia yra susijusios su įvykiais Ukrainoje, kuri pirmauja pasaulyje pagal pagaminamo saulėgrąžų aliejaus kiekį. Portalo atlasbig.com duomenimis, būtent Ukrainoje pagaminama daugiau kaip ketvirtadalis viso pasaulinio saulėgrąžų aliejaus, o kartu su Rusija šios šalys pagamina daugiau kaip pusę pasaulinio saulėgrąžų aliejaus. Suskaičiuota, kad per metus Ukraina jo išspaudžia per 4,4 mln. tonų, o pagal vienam gyventojui tenkantį kiekį (104,1 kg) ji keturis kartus lenkia antroje vietoje pagal bendrą pagaminamo saulėgrąžų aliejaus kiekį esančią Rusiją. Ukraina savo ruožtu tikisi gauti naftos produktų, pirmiausia žemės ūkiui gyvybiškai svarbaus dyzelino importo. Nesant galimybių pakankamai jo atsivežti jūra, ieškoma sausumos kelių. Jungtiniame komitetų posėdyje aptarėme klausimus dėl prekybinių Lietuvos ir Ukrainos santykių aktyvinimo, Ukrainos pramonės tiekimo grandinių atkūrimo. Svarbia tema tapo galimi grūdų eksporto iš Ukrainos būdai, geležinkelių ir Klaipėdos jūrų uosto panaudojimas Ukrainos prekių eksportui. Suabejojus humanitarinio koridoriaus per Baltarusija tikslingumu, pasiūliau ukrainiečiams atsisakyti stereotipų ir į problemą pažvelgti netradiciškai. Jei kelias yra neįmanomas, ieškokime naujų. Kodėl trims valstybėms – Ukrainai, Lietuvai ir Lenkijai – neapsvarsčius plačios vėžės geležinkelio per Lenkiją į Lietuvą perspektyvos? Delegacijoje iš karto pajutome, kad šis pasiūlymas ukrainiečiams buvo netikėtas ir sukėlė milžinišką susidomėjimą. Jį pakurstė pristatytos Klaipėdos uosto galimybės. Juk šiuo metu Ukrainos uostuose susikaupę 20 mln. tonų grūdų yra biriųjų krovinių Klaipėdos uoste pajėgumai rekordiniais 2020 metais. Iš bendro 47,7 mln. tonų krovinių srauto grūdai užpernai sudarė 4,6 mln. tonų. Tačiau nepamirškime, kad biriųjų krovinių krova sudarė 23,9 mln. tonų. Didžioji dalis šių krovinių – iš Baltarusijos per Klaipėdą eksportuotos kalio trąšos, kurių išvežta 15,4 mln. tonų. O juk tai tas pats birusis krovinys, kurį lengvai galėtų pakeisti iš Ukrainos eksportuojami grūdai. Yra visa infrastruktūra, yra vagonai biriesiems kroviniams vežti, ką būtų galima lengvai pritaikyti grūdų eksportui. Ką tai duotų Ukrainai – kartotis neverta. Tačiau labai svarbu, kad ir Lietuvai tai reikštų daug: susigrąžintus uosto ir geležinkelių pajėgumus, išsaugotas darbo vietas, taip pat ir pajamas. Grūdų eksportas galėtų vykti, sakykime, kad ir per Birių krovinių terminalą Klaipėdos uoste, kuris šiuo metu nedirba, jame dirbantys žmonės atleidžiami. Mano išsakyta idėja per Lenkiją nutiesti plačią 152 cm vėžę taip sudomino ukrainiečius, kad jie pakvietė dar kartą apsvarstyti tokias galimybes ministrų lygiu ir išreiškė pasirengimą diskutuoti apie tai. Juk savo ruožtu Ukraina pati taptų tranzito šalimi į Šiaurės Europą ryčiau esančioms Kaukazo valstybėms, taip pat 152 cm vėžę turinčiai Moldovai. Šios šalys irgi galėtų pasinaudoti tokio kelio privalumais. Naujos transporto arterijos atsiradimas būtų naudingas ir Lenkijai, kadangi išplėstų jos pačios galimybes, dar labiau padidintų regioninio transportuotojo svarbą. Na, o tokio projekto techninis įgyvendinimas galbūt daug paprastesnis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Čia jau specialistai ir visų trijų šalių, politikai geriausiai pasisakytų apie platesnės vėžės geležinkelio (santykinai tai pavadinkime „Gintarine vėže“) tiesimą per Lenkiją, o gal tiesiog esamų 143,5 cm pločio arterijų rekonstrukciją, t. y. praplėtimą papildoma vėže. Mano pasiūlytas variantas turėtų ne tik milžinišką ekonominę naudą visam regionui ir Europos Sąjungai. Per Lenkiją einanti vėžė į Baltijos uostus atvertų trumpesnį kelią ukrainietiškiems kroviniams į Šiaurės Europą ir Šiaurės Ameriką, sujungtų tampresniais saitais Europos Sąjungą ir prie jos durų stovinčią Ukrainą, kurios ekonomika pretenduoja užimti nemažą dalį bendrijoje. Suvokus svarbą, iš Europos Sąjungos būtų galima tikėtis investicijų. Tai taptų ir svarbiu argumentu užsienio politikoje duodant atkirtį Baltarusijos nuolat vykdomam šantažui. Nutiesus „Gintarinę vėžę“, kuri sujungtų tris anuomet vieną valstybę sudariusias šalis, Europai nedraugiški Rusijos ir Baltarusijos režimai dar labiau būtų pastumti į užsienio politikos paraštes. Tai taptų milžiniška vakarietiškų vertybių pergale. Jonas Pinskus, LR Seimo narys, Lietuvos regionų partijos pirmininkas
Turbūt pati sudėtingiausia – ne tiek fiziškai, kiek morališkai – kelionė į Ukrainą. Dėl saugumo – traukiniais ir reisiniais autobusais gerokai vėluodami atsiradome Kijeve. Vizitas suplanuotas Ukrainos aukščiausiosios Rados Ekonomikos komiteto kvietimu Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetui aptarti iš tiesų ypač sudėtingą ekonominę situaciją karo niokojamoje šalyje. Ukrainos kolegų nuotaikos tikrai labai pesimistinės. Tragiška situacija su metalurgija, kurios gaminama produkcija, eksportas sudaro didelę dalį BVP. Iš 8 gamyklų šiuo metu veikia tik 4. Ir tos – vos 15-20 proc. pajėgumu. Ta pati situacija ir su žemės ūkio produkcija – šalies BVP pagrindu. Įstrigęs pernykštis grūdų derlius. O šiemet, nors ir karo situacijoje, žemdirbiams vis dėlto pavyko apsėti laukus ir rugpjūtį jau bus naujas derlius. Grūdai, kukurūzai, saulėgrąžos. Nutrūkusios kuro, degalų grandinės, dėl ko taip pat stoja visa pramonė. Ukrainiečiai jaučiasi esantys aklavietėje. Jie supranta, kad jūros keliu joks eksportas neįmanomas, kol vyksta mūšiai, kol jūroje pilna paliktų minų. Jokių prošvaisčių ir geležinkeliu per Baltarusiją. Jie įsitikinę, kad jokių humanitarinių, o tuo labiau – verslo koridorių nebus. Diskusija mus nustebino tuo, kad kolegos ukrainiečiai visiškai nežinojo Lietuvos galimybių. Pokalbio metu išgryninau ir pateikiau pakankamai paprastą išeitį, kuri, pirmiausia, ištiestų labai reikalingą pagalbos ranką Ukrainai ir pagelbėtų bent kiek sustiprėti jos ekonomikai, o antra – būtų labai naudinga ir Lietuvai. Be to, pasirinkus šį kelią, būtų galima visiškai atsiriboti nuo Baltarusijos ir „įstatyti ragus“ A. Lukašenkai, dabar besidžiaugiančiam nepakeičiamojo vaidmeniu tranzito srityje. Kokia ta išeitis? 300 km plačios vėžios geležinkelio nuo šiaurinės Ukrainos sienos per Lenkiją iki Lietuvos, kuri sujungtų mūsų tebeturimą infrastruktūrą ir nutiestų saugią ekonominę liniją į Lietuvos bei Latvijos uostus. Klaipėdos uostas yra įgalus krauti per 20 milijonų tonų grūdų per metus, galbūt ir daugiau. Čia galėtų važiuoti ir metalurgijos produkcija, kurios taip stokoja ne tik Lietuva, bet ir kaimynės, kitos Europos šalys. Nebereiktų atleidinėti darbuotojų. Atsigautų ir mūsų geležinkelio, krovos įmonės. Keliu atgal būtų galima saugiai vežti naftos produkciją ir taip padėti ukrainiečiams bent kiek atsistoti ant kojų. Šias galimybes labai palankiai įvertino ne tik Ukrainos Rados nariai, bet ir pramonininkai, su kuriais buvome susitikę. Būtinoji sąlyga – 300 km plažiavėžio geležinkelio per Lenkiją. Tam, tikiu, lėšų tikrai galėtų surasti ir Europos Sąjunga. Beliktų išspręsti susitarimo su Lenkija klausimus, kurie, mano žiniomis, spartos būdu jau įtraukti į infrastruktūros srities ministrų darbotvarkes. Vos grįžęs į Lietuvą, sulaukiau pakvietimo dalyvauti Ukrainos ir Lenkijos ministrų susitikime ir labai tikiuosi, kad kartu su mūsų Susisiekimo ministerijos atstovais galėsime padėti ukrainiečiams, nes būtent tokį sprendimą matau, kaip realią galimybę padėti, gaivinti ir stiprinti… Beje, ir Lietuvą.
Kaip rodo atlikti tyrimai, pastaruoju metu sparčiausiai auganti politinė jėga – Lietuvos regionų partija – šią savaitę sulaukė geros žinios iš Širvintų. Visuomeninis rinkimų komitetas „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“, 2019 m. savivaldos rinkimų metu pelnęs net 15 (iš 21) mandatų, vadovaujamas antrą kartą iš eilės tiesiogiai išrinktos Širvintų r. savivaldybės merės Ž. Pinskuvienės ir vienijantis per 300 narių, priėmė sprendimą į artėjančius 2023 m. savivaldos rinkimus eiti kartu su Lietuvos regionų partija. Dar prieš savaitę Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, dalyvavęs Širvintose vykusiame visuomeninio rinkimų komiteto susirinkime, išsakė savo poziciją, įvardino privalumus bei pakvietė širvintiškius prisidėjus prie stiprėjančios jo vadovaujamos politinės jėgos, išnaudoti sukauptą patirtį savivaldoje ir plėsti komiteto veiklą nacionaliniu mastu. Vakar sulaukta komiteto pritarimo ir patvirtinimo vienyti jėgas.
Lietuvos regionų partijos Šiaulių rajono skyriaus visuotinis narių susirinkimas, įvykęs praėjusį savaitgalį Kuršėnuose. • Naująja skyriaus pirmininke vienbalsiai išrinkta „Deksnės bendruomenės“ pirmininkė Ingrida Karčmarinienė • Išrinkta skyriaus taryba • Patvirtinti 3 skyriaus pirmininkės pavaduotojai: Egidijus Liaudanskas, Gitana Baniūnienė, Feliksas Trijonis Susirinkusius šiauliečius sveikino partijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Pinskus, pasak kurio, visada gera būti gimtajame krašte ir matyti aktyvius jo žmones. Jis palinkėjo išrinktai skyriaus vadovybei darnaus darbo, atstovavimo savo regiono žmonėms, prisidėjimo prie partijos pozicijų stiprinimo. Susirinkimo metu buvo diskutuojama apie bendrą šalies situaciją, valdančiųjų priimamus sprendimus, Lietuvos regionų partijos teikiamas įstatymų pataisas, svarbias regionams. Apie vietos savivaldos sistemos pokyčius ir aktualijas plačiau kalbėjo kartu su partijos pirmininku pasveikinti šiauliškių atvykusi jo žmona, Širvintų r. savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė. Kraštiečius sveikino ir Lietuvos regionų partijos Šiaulių miesto skyriaus atstovai.
Seimo Lietuvos regionų frakcijos nariai turėjo įdomų ir svarbų susitikimą su kandidatu į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus profesoriumi Tomu Davuliu. Pasak frakcijos seniūno, Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus, išklausius aktualų ir kompetentingą kandidato prisistatymą, vertinant svarią jo darbo patirtį tiek nacionalinėje teisės sistemoje, mokslinėje srityje, tiek Europos teisės, socialinių ir žmogaus teisių srityje, vieningai nutarta palaikyti T. Davulio kandidatūrą. Frakcijos nariai, linkėdami kandidatui sėkmės, apgailestavo tik dėl to, kad tokią reikalingą patirtį ir kompetencijas turintis ekspertas 6 metų laikotarpiui – tiek trunka kadencija Europos Sąjungos Bendrojo Teisme – išvyksta iš Lietuvos, kurios teisėsaugos sistemoje yra daugybė spręstinų klausimų. Tačiau suprantama, kad atstovavimas šioje Europos Sąjungos institucijoje yra neabejotinai svarbus ir reikalingas.
Seimo Lietuvos regionų frakcijoje buvo organizuotas susitikimas, kuriame pateikta daug svarbių klausimų Lietuvos Respublikos energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Didėjančias elektros energijos, dujų, degalų kainas skaudžiai junta kiekvienas Lietuvos žmogus. Tuo tarpu aiškiai matoma, kad elektros kainos Baltijos šalių regione labai stipriai skiriasi. Ką daryti? Kokias priemones Vyriausybė yra numačiusi dėl šių kainų augimo amortizavimo? Lietuvos regionų frakcijos siūlymu, numatytus tolesnius elektros rinkos liberalizavimo etapus šiuo metu reikėtų atidėti, taip pat nespausti buitinių vartotojų jau dabar iki vasaros pasirinkti nepriklausomą energijos tiekėją. Suprantama, kad šie procesai neišvengiami, tačiau dabartinis laikotarpis yra per daug sudėtingas, o kainų šuolius reguliuoti reikia būtent dabar. Išklausius ministro pozicijos dėl energetinio saugumo padėties, frakcijos nariai pasigedo išsamių atsakymų dėl konkrečių energetinės nepriklausomybės stiprinimo priemonių. Matoma būtinybė numatyti valstybės investicijų kryptis energetikos sektoriuje, plėsti atsinaujinančių energijos išteklius, kurie yra neatsiejama nuo Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, energetikos politikos tikslų ir žaliosios energetikos plėtros.
Susibūrę įvairaus amžiaus, profesijų ir veiklų bendraminčiai skyriaus pirmininku išrinko aktyvų Lazdijų krašto žmogų, rajono savivaldybės tarybos narį, ūkininką Albiną Žymančių. Naujojo skyriaus narius bei išrinktąjį pirmininką pasveikino atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius, perdavęs partijos pirmininko Jono Pinskaus linkėjimus būti atviriems, aktyviems, vieningiems, savo idėjomis stiprinti komandą ir ruoštis artėjantiems savivaldos rinkimams.
Šiandien su profesine švente sveikiname visus Lietuvos regionų medikus! Mūsų gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, visuomenės sveikatos specialistų rankose – brangiausias žmogaus turtas – sveikata, jos išsaugojimas, atstatymas.Nuo atsakingo medikų požiūrio į darbą, nuo kontakto, užmegzto su pacientu, nuo profesinės išminties iki supratingo žvilgsnio, žodžio, gesto – visa tai lemia pasitikėjimą, pagarbą, dėkingumą.Su Medicinos darbuotojų diena – profesinės sėkmės, asmeninės laimės, stiprios sveikatos! Nuoširdžiai Lietuvos regionų partijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Pinskus
Molėtuose įvyko partijos skyriaus susirinkimas, kuriame buvo renkama nauja skyriaus vadovybė, aptarti pagrindiniai rajono klausimai, aktualios šalies problemos. Susirinkime dalyvavo partijos pirmininkas Seimo narys Jonas Pinskus su žmona, kaimyninio Širvintų rajono mere Živile Pinskuviene, atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius, Utenos apskrities kuratorius Artūras Šilanskas. Partijos lyderis Jonas Pinskus už nuoširdų darbą ir asmeninį indėlį į partijos plėtrą padėkojo kadenciją baigusiam Molėtų skyriaus pirmininkui Dariui Stankevičiui bei pasveikino naujai išrinktą skyriaus vadovą Egidijų Veršelį. Palinkėjęs, kad politikoje naujam energingam verslininkui priimtas iššūkis taptų sėkmingu gyvenimo žingsniu, J. Pinskus pasidžiaugė, kad drauge su naujuoju pirmininkų partijos gretas papildė 22 nauji nariai. Gerai nusiteikę molėtiškiai įsitraukė į aktyvią diskusiją apie artėjančius savivaldos rinkimus, Vietos savivaldos įstatymo, tiesioginių merų rinkimų pokyčius, turėjo daug klausimų bei pasiūlymų, o svarbiausia – entuziazmo veikti ir siekti bendrų partijos tikslų.
Užsisakykite mūsų naujienlaiškį