Naujienos
Valstybinių įmonių vadovų algų didinimas – puota maro metu
Šiomis dienomis pasirodė informacija apie tai, kad nors kai kurių valstybės valdomų įmonių vadovai dabar uždirba ir 10 ar 20 tūkst. eurų per mėnesį, jų atlyginimai esą per maži. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovaujama TS-LKD narės Monikos Navickienės, užregistravo Vyriausybės nutarimo projektą, pagal kurį jie turėtų didėti ir net 12 kartų viršyti vidutinį darbo šalyje užmokestį (2023 II ketv. BRUTO („ant popieriaus“) – 2000,1 eur., 2023 II ketv. NETO („į rankas“) – 1241,2 eur.) Ministerijos teigimu, didinami atlyginimai esą leistų suformuoti valstybės valdomų įmonių profesionalių vadovų korpusą, kurie veiktų efektyviau, pasiektų geresnių rezultatų ar ambicingesnių tikslų, už ką ir turi būti mokamas konkurencingas atlyginimas. Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, tokie ministerijos argumentai yra niekiniai. „Valdantieji, eilinį kartą, aiškiai parodo, kad visiškai nesigaudo dabartinėje Lietuvos ekonominėje situacijoje ir toliau rengia „puotas maro metu“. Mokytojai streikuoja dėl didžiulių krūvių ir mažų atlyginimų. Apie streikus galvoja policijos pareigūnai, kurių ir taip trūksta. Iš darbo po „puikios“ Arūno Dulkio reformos traukiasi medikai. Šalyje toliau brangsta maistas, o viskas, ką sugeba konservatoriai ir jų satelitai – svaičioti apie valstybinių įmonių vadovų algų didinimą“, – piktinosi J. Pinskus. Jo vertinimu, minėtos, skubiai brukamos pataisos, turi tik vieną tikslą. „Suprasdami, kad bent jau per kelis artimiausius rinkimus jie prarasto žmonių pasitikėjimo nebeatgaus, mano nuomone, konservatoriai skuba „susukti šiltus lizdelius“ sau ir savo aplinkos žmonėms. Įpratę gerai gyventi nedirbdami, jie tai siekia išlaikyti ir tuomet, kai nemaža jų dalis (tikiuosi) bus priversta palikti Seimą. Taip pat būtina nepamiršti ir to, jog esantys valdžioje siekia valstybines įmones paversi akcinėmis bendrovėmis. Tai yra, jie dabar bando įstatymiškai padidinti atlyginimus tiems, kurie, po eilinių manipuliacijų, taptų iš valstybės biudžeto išlaikomais privatininkais. Nei aš, nei mano bendrapartiečiai tokiems valdančiųjų veiksmams nepritariame ir padarysime viską, kad jų skubiai brukamos, tik nedideliam žmonių ratui naudingos, bet papildoma apkrova biudžetui galinčios tapti pataisos nebūtų priimtos“, – situaciją apibendrino Regionų partijos pirmininkas.
Jonas Pinskus: Kur modernaus feminizmo ribos?
Krašto apsaugos ministerija sulaukė Verslo konfederacijos siūlymų į šauktinių sąrašus įtraukti ir moteris. Verslininkų teigimu, nesprendžiant iš esmės vis labiau gilėjančių demografinių Lietuvos problemų, taip būtų galima išspręsti šauktinių stygiaus klausimą. Pasak jų, tarnaujančios moterys sustiprintų krašto saugumą, o verslas galėtų ramiai dirbti. Tokį pasiūlymą pateikė ir jį pagrįsti bandė Verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė. Ji atviravo, kad verslui krašto gynybos klausimai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni, nes „be saugios aplinkos verslas negalės veikti“. Taip pat direktorė žinojo, kad Lietuva jau dabar susiduria su iššūkiais pritraukiant žmones į tarnybą, bet taip ir nepasakė, ar pati pasirengusi eiti tarnauti tam, kad užtikrintų krašto ir verslo saugumą. Kita vertus, jeigu ji pasiūlymą įgarsino, tai, spėčiau, buvo pasirengusi tarnybai ir gal net kartu su visa savo giminės moteriška linija (tik ar pagalvojo, kas joms kazarmose darys manikiūrą?) nors, mano asmenine nuomone, Lietuvoje dar užtenka tikrų, savo kraštą pasirengusių ginti, vyrų, todėl privalomai į tarnybą šaukti moteris nėra būtina. Suprantu, kad pasaulis keičiasi ir feministės reikalauja vis daugiau lygių teisių, bet karinė tarnyba nėra tai, kur jas būtų tikslinga lyginti. Tarkim lygių teisių norinčios moterys gali eiti dirbti krovikėmis, vairuoti traktorius ar kombainus, tapti lėktuvų pilotėmis ir pan. Sričių, kur lygiateisiškumas gali pasireikšti, yra apsčiai, bet ginklai ir karyba nėra ta sfera, kurioje moterys, nesant pavojaus Tėvynei, turėtų reikalauti lygių teisių. Esu seno kirpimo, todėl man moterys pirmiausia yra mamos, kurios, padedant jas mylinčių ir saugančių vyrų, gimdo, augina ir auklėja vaikus. Deja, mūsų dienomis tai pamažėl pasimiršta. Taip pat moterys yra atsakingos už namų jaukumą. Ne už jų nuolatinį tvarkymą ar priežiūrą, o už tik joms vienoms Dievo duoto gebėjimo kurti jaukią aplinką realizavimą. Moterys yra tai, kas puošia mūsų gyvenimą, daro jį gražesniu, todėl siūlymai – privaloma tvarka siųsti jas į karinę tarnybą – man skamba nepriimtinai. Tiek dėl to, kad tik joms, nepaisant genderizmo ideologų sapalionių, duota gimdyti, tiek dėl to, kad jos, dažniausiai, yra fiziškai silpnesnės už vyrus. Karinė ekipuotė, ginklai ir miegojimas miškuose rizikuojant pasigauti ligą ir nebegalėti susilaukti vaikų, tikrai tinka ne kiekvienai. Manau, į kariuomenę turėtų eiti tos moterys, kurios tikrai save mato šioje srityje ir garsiausiai apie lygias teises šaukiančios feministės. Pastarosioms tai būtų reali proga įvertinti savo teorinius reikalavimus praktikoje ir mėgautis nuveikto „sunkaus“ darbo vaisiais. Jeigu KAM taip nori papildyti kariūnių gretas, tai pradėti galėtų nuo jų.
Atimdamas pilietybę Prezidentas sukūrė blogą precedentą
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo iš šokėjos ant ledo Margaritos Drobiazko atėmė išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę. Sportininkei Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. M. Drobiazko su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose. Pati ledo šokėja šią savaitę išplatintame viešame laiške teigė Rusijos propagandoje nedalyvaujanti, o savo pasirodymais skleidžianti kultūros ir gėrio šviesą. Lietuvos regionų partijos pirmininkas, 1981 ir 1985 metų pasaulio ir tris kartus Lietuvos akademinio irklavimo čempionas, Seimo narys Jonas Pinskus tokiam Prezidento sprendimui nepritarė. „Pilietybė nėra daiktas, kurį gali paduoti ar atimti. Ji įgaunama gimstant arba išimties tvarka suteikiama už nuopelnus valstybei. M. Drobiazko pilietybę gavo už tai, kad garsino Lietuvos vardą. 30 metų jiedu su P.Vanagu ne kartą gynė mūsų šalies garbę įvairiuose čempionatuose. Tai – žymiai daugiau, negu padarė kai kurie, daug kalbantys, bet mažai pasiekę, veikėjai. Ir šį kartą, pasirodydama renginyje, sportininkė nei išdavė pilietybę jai suteikusią šalį, nei suteršė Lietuvos vardą. Jeigu jau kilo noras nubausti už esą padarytą nusižengimą, jai galėjo būti uždrausta kurį laiką įvažiuoti į Lietuvą arba apribotos galimybės dalyvauti mūsų šalies čempionatuose arba varžybose atstovauti Lietuvą. Bet buvo pasirinktas netoliaregiškas sprendimas. Viena vertus, taip buvo pademonstruota, kad Lietuvoje šlubuoja tiek demokratija, tiek teisė. Kita – jeigu Jo ekscelencija G. Nausėda norėjo priminti apie save, galėjo rasti tam tinkamesnį būdą. Be to, tuo jau naudojasi socialiniuose tinkluose aktyviai šią žinią skleidžiantys Lietuvos nedraugai. Galiausiai, toks sprendimas suponuoja galimybę atiminėti pilietybes iš visų, kas neįtiks esantiems valdžioje. Nors tarptautiniai teisės aktai numato, kad asmuo negali būti paliktas be pilietybės, nenustebsiu, jeigu netrukus pasigirs siūlymų atimti pilietybę ir iš P. Vanago, nes jis pasirodė kartu su savo sutuoktine. Taikant tokius metodus galima nueiti labai toli, bet ar paskui sugebėsime sugrįžti?“
Artėja svarbus ir atsakingas momentas Lietuvos regionų partijai
Rugsėjo 24 dieną Vilniuje – Lietuvos regionų partijos ataskaitinis – rinkiminis suvažiavimas, kurio metu bus renkamas partijos pirmininkas ir vadovybė naujai kadencijai, taip pat ketinama apsispręsti dėl kandidatų vyksiančiuose Prezidento, Europos Parlamento ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Šiandien (rugsėjo 9 d.) Lietuvos regionų partijos taryba posėdžiavo Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje. Visi panašūs, bet visi skirtingi. Todėl kiekvieną kartą – kitas kraštas, kitas Lietuvos regionas. Posėdžiui pirmininkavo Tauragės skyriaus pirmininkas, Tauragės savivaldybės tarybos narys Sigitas Kancevyčius. Gausiai susirinkusius partiečius sveikino partijos pirmininkas Jonas Pinskus, pristatęs ir sėkmės palinkėjęs visiems naujai įkurtų skyrių pirmininkams. Pasak jo, tai, kad Lietuvos regionų partija auga, yra labai svarbu. Nes prieš akis – svarbus rinkiminis laikotarpis, artėjantys Prezidento, Europos Parlamento, Seimo rinkimai. O pasiruošti jiems yra paprasčiau turint stiprų žmogiškąjį kapitalą. Kviečiame jungtis prie Lietuvos regionų partijos komandos visoje Lietuvoje.
Trečias Lietuvos regionų partijos skyrių sąskrydis – AUKŠTAITIJOJE
Gausus bendraminčių būrys, puiki nuotaika, nuostabi atmosfera ir Molėtų skyriaus įveiktas organizacinis išbandymas – 100 balų. Partijos pirmininko Jono Pinskaus sveikinimas ir sąskrydžio nuotaikos „užvedimas“ Stipriausio pasaulio žmogaus Žydrūno Savicko sportinės rungtys – azarto pliūpsnis Gardžiausias troškinys ir šaltibarščiai Skambiausios dainos Linksmiausi šokiai Ačiū visiems organizavusiems, dalyvavusiems, atvykusiems ir pasidalijusiems. Mokame švęsti – mokame ir dirbti.
Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus: 1100 jaunų šeimų – už borto!?
Špyga po nosimi vietoj pagalbos ir paramos. O kur skambiai deklaruojamas dėmesys regionams? Regionų atskirties mažinimas? Kaip pritraukti į atokesnius rajonus reikalingus specialistus, darbuotojus? Jau vasarį paaiškėjo, kad Vyriausybė vietoj reikalingų 25 milijonų eurų jaunų šeimų pirmojo būsto subsidijoms paliko vos 8. Todėl viskas logiška – prasidėjus liepai pinigų subsidijoms nebeliko. Bet liko 1100 jaunų žmonių, kurie turi teisėtų lūkesčių gauti pagalbą iš valstybės. Pagalbą, kuri galbūt lemtų, jog sulaikysime darbo jėgą nuo emigracijos, galbūt paskatinsime gimdyti ir auginti vaikus čia, Lietuvoje. Bet mūsų valdančiųjų prioritetai – visai kiti. Man sako – siūlai įstatymus: Taikyti 0 proc. PVM būtiniausiems maisto produktams. Didinti pensijas daugiavaikes šeimas išauginusiems pensininkams. Didinti išmokas vienišiems asmenims.O iš kur paimti pinigus?Aš sakau – ponai, 2021 m. į viešumą iškėlus protu nesuvokiamus konkursus konteineriniams nameliams nelegaliems migrantams apgyvendinti, juos pavyko sustabdyti! (https://www.facebook.com/jonas.pinskus/posts/pfbid0Ubz6vsZ5b35JNm4mRw38gVx5TpfyD5RjGo8QZsUWRQCLCoPRAZ2KSNHccVTVVGPul)Tada Vyriausybė visai lengvai tam buvo numačiusi beveik MILIJARDĄ eurų! Taigi, iš to milijardo lėšų tikrai užteks ir jaunų šeimų subsidijoms, ir pensijoms, ir kitiems dalykams, kurie realiai padėtų Lietuvos žmonėms, regionams, o ne tik tuštiems pasimaivymams prieš NATO viršūnes.
Užkūrėme rinkiminę kampaniją Raseiniuose!
Raseinių-Kėdainių vienmandatės apygardos Lietuvos Respublikos Seimo nariui pasirinkus savivaldą ir tapus meru, skelbiami nauji rinkimai, kurie įvyks jau rugsėjo 3 d. O Lietuvos regionų partija turi geriausią kandidatą! Ruošiamės ir palaikome jauną, aktyvų, užsidegusį dirbti Lietuvos regionų partijos kandidatą į Lietuvos Respublikos Seimą Antaną Tautkų!
Daktaras Algimantas Matulevičius: Kas suinteresuotas kelti sumaištį valstybėje?
Gaila, bet per daugiau nei tris atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečius nė viena politinė jėga nesugebėjo pakilti aukščiau savo siaurų interesų ir sutelkti Tautą bendrų valstybės reikalų sprendimui. Tam, kad tai nutiktų, reikia padaryti tarsi ne tiek ir daug. Visų pirma – suvokti, kas yra svarbiausia tam tikru istoriniu momentu. Antra – sugebėti tai aiškiai suformuluoti ir iškomunikuoti visuomenei. Ir trečia – bent trumpam įveikti savo silpnybes ir nors trupučiuką pakilti aukščiau kasdienybės. O apibendrinant visa tai reikštų, kad reikia tapti valstybininku. Ne tuo, kuris čia buvo virtęs šešėlinės valdžios sinonimu, o tikru savo šalies patriotu. Pasvarsčius gali susidaryti įspūdis, jog tai visai nesunku. Deja, tik iš pirmo žvilgsnio, nes jeigu viskas būtų taip paprasta, tai tikriausiai jau būtų seniai įgyvendinta. Kas mums trukdo? Priežasčių tikriausiai reikėtų ieškoti mūsų tautos istorijoje,nulėmusioje ir jos mentalitetą. Jei apeisime LDK laikus ir juos paliksime istorinio romantizmo šalininkams, į akis neišvengiamai kris tai, kad mūsų tauta didesnįjį savo istorijos tarpsnį gyveno ne savarankiškai, o didesniųjų tautų ujama ir nuo jų priklausoma. Tas neišvengiamai suformavo ir ištobulino prisitaikėliškumo sindromą, nes išgyveno tik tie, kas sugebėjo prisitaikyti prie nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Ir tame nėra nieko smerktino, tokia jau žmogaus prigimtis ir žmonijos istorijos raida. Tačiau, atidžiau įsigilinę į visumą, neišvengiamai privalėsime sutikti su tuo, kad vis tik didžiausią įtaką žmonijos pažangai turėjo gan negausi idealistų ar maištininkų grupelė. Tai yra tų, kurie nesitaikė su jiems likimo primestomis aplinkybėmis. Tačiau pastarųjų reikšmė ir indėlis dažniausiai būdavo įvertinamas tik tada, kai jų kauleliai jau būdavo sudūlėję. O kai kurie iš jų būdavo apskritai pasmerkiami užmarščiai. Nežiūrint nedėkingo likimo, visais istorijos tarpsniais vis tiek atsirasdavo pasišventėlių, kurie darė tai, ką jiems diktavo jų sąžinė ir pareigos supratimas. Tokie buvo mūsų knygnešiai, tokie – 1918 metų Lietuvos valstybės kūrėjai bei Sąjūdžio pirmeiviai. Tik jų dėka šiandien turime savo valstybę. Toli gražu ne tobulą, neretai pasiklystančią tarp Tautos išminčių palikimo ir siekio būti išskirtinai moderniais, bet – savo. Valstybė – tai mūsų visų bendrystė, o būtent joje ir slypi Tautos galia. Jeigu bendrystė bus sugriauta mūsų priešų ar mūsų pačių rankomis, nebeliks ir valstybės. Manau, dauguma tautiečių šito tikrai netrokšta. Tad iš kur gi kyla ta nuolatinė nesantaika, panieka kitam žmogui ar net neapykanta, kurią nuolat regime mūsų politiniame gyvenime, žiniasklaidoje ar net kultūrinėje sferoje? Kai kas turbūt pasakytų: žmogus – ne tik biologinio, bet ir socialinio darvinizmo produktas, todėl ir pasirengęs verčiau perkąsti gerklę konkurentui, nei pats tapti pastarojo auka. Ne vienu atvejų mes tai ir regime. Bet, manau, yra ir kitų nesantaikos priežasčių: neretai susidaro įspūdis, kad ta nesantaika dirbtinai kurstoma. Kieno? Turbūt tų jėgų, kurios nelinki gero Lietuvai. Paimkime kad ir tą garsųjį “čekiukų“ skandalą. Ištisus dešimt metų savivaldybių tarybų nariai turėjo galimybę piktnaudžiauti veiklai skiriamomis lėšomis, tai niekam nebuvo paslaptis ir visiems tiko – įskaitant dabartinius „skaidrintojus“ bei skandalo pūtėjus. Bet kažkodėl būtent prieš NATO viršūnių susitikimą, kai Lietuva po ilgos pertraukos ir vėl atsidūrė pasaulio dėmesio centre, visas šis jovalas, vadinamas čekiukų skandalu, buvo su pasimėgavimu išvilktas į viešumą. Šiuo žingsniu Lietuvos politinės sistemos autoritetui buvo suduotas toks smūgis, kokio ji seniai nepatyrė. Manau, kad tikslas buvo NATO viršūnių susitikimo išvakarėse palikti Lietuvą be valdžios, tik kažkam tai turbūt ligi galo neišdegė. Bet, manau, mūsų didžioji kaimynė liko vis tiek patenkinta: istorinio įvykio išvakarėse Lietuva buvo parodyda kaip niekinga, korupcijos liūne paskendusi valstybėlė, kuri nebesusitvarko net su savais politikais, o moko kitus. Deja, nuo „čekiukų“ skandalo pūtėjų neką atsilieka policija, pagrasinusi per NATO viršūnių susitikimą surengti streiką – tarsi jų problemas galėtų išspręsti atvykę svečiai (gal prezidentas E.Makronas?). Manau, ir patys sumanytojai supranta šio plano absurdiškumą, bet naudojasi galimybe sukelti papildomą šaršalą. Ir tai vyksta statutinėje organizacijoje, kuri yra nacionalinį valstybės saugumą užtikrinčių institucijų sudėtinė dalis! (Apskritai, Lietuvoje susiklostė sunkiai suvokiama padėtis, kai stambiuose verslo objektuose profasąjungų nerasi su žiburiu, o valstybinėse institucijose jų apstu, bet tai jau kita tema.) Į visus nustebinusiųjų gretą šiomis savaitėmis stojo ir Konstitucinis Teismas (KT), priėmęs sprendimą dėl migrantų teisių. Šnekant paprasčiau, tai buvo valstybės sienos atvėrimas visiems, kas tik nori ją kirsti. Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė – silpnoka kabineto narė, bet jos atsakas į migrantų panaudojimą iš Rusijos ir Baltarusijos pusės kaip į hibridinio karo įrankius ir jų apgrežimas vertas visokeriopos pagarbos. Nes jei vadovautumės KT logika (kuo jie vadovavosi, nežinau), tai mes bet kokius sienos pažeidėjus dabar privalome sutikti su gėlėmis. Tačiau čia niekaip nesueina galai, nes valstybės sienos pažeidimas buvo ir išlieka nusikaltimu, o valstybė tam ir yra, kad gintų savo sienas nuo pažeidėjų. T ad kaip reikėtų apibūdinti tokį devynių KT teisėjų elgesį? Manęs neapleidžia įspūdis, kad jie, begindami Konstituciją, ją patys pažeidė – kaip ir galbūt sulaužė duotą priesaiką, kurioje pasakyta: „prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai“. Bet kokia čia ištikimybė, jei teisiškai neginamos tos Respublikos sienos? Pagal KT sprendimo logiką išeitų, kad jeigu dabar per LR sieną, apsimetę migrantais, pradėtų veržtis Prigožino samdiniai, mums užvis svarbiausios būtų tų samdinių teisės. Štai iki kokio absurdo įmanoma prieiti, kai net nesusimąstoma apie savo sprendimų pasekmes ir prioritetu pasirenkama tai, kas prioritetu seniai nebėra. Tai ir pavyzdys, kaip nesudėtinga sukelti sumaištį valstybėje – reikia tik amunicijos ir noro. Vieni, kaip tie policininkai, ją kelia turbūt todėl, kad nesuvokia savo veiksmų pasekmių, kiti – kad per daug gerai suvokia. Kviečiu visus šiuo išskirtinai sudėtingu metu būti budrius, neprarasti nuovokos ir nepasiduoti manipuliacijoms. Labai įspūdinga, kai iš Kijyvo į Vilnių su kovine Ukrainos vėliava bėga sportininkai, bet ką tarp jų veikia garsus dainininkas, dar neseniai savo paskyroje gynęs KGB karininkus, taip ir lieka neaišku. Šį pavyzdį prisiminiau tik todėl, kad tuomet dėl dainininko žodžių kilo nemenkas triukšmas, pasipiktino jo gausūs sekėjai socialiniame tinkle, bet dabar kažkas pasirūpino, kad jis bėgtų su vėliava. Nebeliko nesižavinčių KGB karininkais? Nemanau. Daktaras Algimantas Matulevičius – LRP pirminininko pvaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas
Ž. Pinskuvienė: nesustoti skatina žmonių pasitikėjimas
Trečiai kadencijai iš eilės Širvintų rajono savivaldybės vadove perrinkta ir šiandien gimtadienį švenčianti Živilė Pinskuvienė atvirai papasakojo apie didžiausius, darbe pasitaikiusius, iššūkius ir pasiekimus. – Kaip manote, kas lėmė Jūsų sėkmę pastaruosiuose savivaldų rinkimuose? – Kažkiek galėjo prisidėti tai, kad esu tikra širvintiškė – čia gimiau ir užaugau, bet labiausiai turėjo lemti žmonių pasitikėjimas. Jie yra matę daug politikų, girdėję daug kalbų, bet, dažniausiai, visi pažadai po rinkimų išgaruodavo. Aš esu žodžio žmogus ir jei pasakiau, kad miestui atiduosiu visą save, savo laiką ir žinias, taip ir darau. Pažadėjau, kad suklydus nebijosiu prisipažinti ir atsiprašyti. Jie tai išgirdo, pamatė nuveiktus darbus ir dar kartą parodė pasitikėjimą manimi. Galėjau numanyti, kad laimėsiu ir trečią kadenciją bet, kalbant sąžiningai, buvau lengvai šokiruota, kai pamačiau, jog mane palaikė beveik 82 proc. rinkėjų. Toks jų požiūris suveikė kaip dar didesnis stimulas veikti ir nenuleisti rankų. – Koks per visus vadovavimo miestui metus iššūkis buvo didžiausias? – Pastatyti sporto kompleksą. 2015 m. mūsų futbolininkai žaidė dirvone, nebuvo tinkamos, normaliai įrengtos krepšinio aikštelės. Šiandien miestas turi ne tik naują, reikalavimus atitinkančią, futbolo aikštę, bet ir naują baseiną su sporto sale. Kai apie tai prabilau 2015 metais, sulaukiau kritikos ir pašaipų, kad esą užsimojau įkurti Naujuosius Vasiukus (aliuzija į filmą „12 kėdžių“). Paviešinus planus vienos partijos lyderis, savivaldoje sėdėjęs metų 16-a, pareiškė, kad įvelsiu miestą į brangiai kainuosiančias amžiaus statybas. Jis ir jo kolegos šaipėsi, juokėsi, o mes dar kartą tiek jiems, tiek panašiems įrodėme, kad kai nekalbi, o imi ir darai, viskas tampa įmanoma. Kai žmonės manęs klausia, kodėl savivaldybė tiek metų gaudama tuos pačius pinigus, nieko nenuveikė, visuomet atsakau taip pat – kai nevagi, pinigų užtenka. Todėl mes ne tik sporto kompleksą turime, bet ir išasfaltavome apie 80 rajono kelių. – O kaip sekasi spręsti medicininės priežiūros klausimus? – Širvintos turi ir polikliniką, ir ligoninę, todėl jau 8 metus esame Sveikatos apsaugos ministerijos „juodajame sąraše“, nes neskubame šių įstaigų uždaryti. Matau, kad vietos žmonėms tokių paslaugų reikia, bet, tenka pripažinti, kad dabar vykdoma reforma neaplenks ir mūsų. Iš dalies tai galima suprasti. Yra ligoninė, įrangą turime panašią, kaip ir kitos rajonų gydymo įstaigos, bet susiduriame su vidaus ligų medikų stygiumi. Esame netoli Vilniaus, tad daugelis specialistų nori dirbti jame, kadangi ten įsikūrę didieji medicinos centrai. Aš pati noriu, kad Širvintų gyventojai gautų geras medicinines paslaugas, todėl nesu tikra ar tik 17 vietų turinti ligoninė išliks. Mes netgi esame pasirengę suteikti medikams būstus, bet jaunimas vis kelia sparnus kitur. Tiesa, konsultacijoms į mūsų ligoninę atvyksta tie patys didžiųjų centrų specialistai ir gyventojams nereikia laukti eilėse mėnesių mėnesiais, bet jie vis tiek vis dažniau dairosi į kitų miestų gydymo įstaigas. Suprantu juos ir pasisakau už tai, kad žmonės turėtų pasirinkimo laisvę. Negalime pririšti žmonių prie vietos rūpindamiesi ne jais, o skaičiais ir procentais. – Visgi jaunimas išvyksta? – Galime pasidžiaugti tuo, kad emigracijoje pagyvenę darbingo amžiaus žmonės grįžta į Širvintas su šeimomis, savo idėjomis, siekiais, čia stojasi ant kojų ir kuria verslus. Daugėja atvejų, kai parvykusieji parsiveža patirties, žinių, randa savo nišą ir puikiai verčiasi. Pavyzdžiui galėčiau pateikti ne vieną, ir ne penkis, bet svarbiau yra kitkas. Stengiamės parodyti ir kaip galima plačiau paviešinti žinią apie tai, jog norint dirbti bei užsidirbti nebūtina palikti gimtinės. Jaunimas elgiasi įvairiai. Vieni pabaigę mokslus išvyksta studijuoti į didžiuosius miestus ir ten pasilieka, kiti – grįžta, nes mes kuriame Širvintas jaukias ir patrauklias šeimoms. Didesnių atlyginimų norintys tėvai gali dirbti Vilniuje, tačiau vaikams visos sąlygos sukurtos vietoje, kas ypač aktualu jaunoms šeimoms. Reikia į mokyklą? Prašom. Norisi popamokinės veiklos? Už tilto veikia sporto ir meno mokyklos. Ir viskas – čia pat, pasiekiama ranka. – Jeigu žmonės grįžta, jiems reikia kažkur įsikurti. – 2015 m. butas miesto centre kainavo 18 tūkst. eurų. Dabar toliau nuo centro esančiuose kvartaluose 3 kambarių butas, kuriam reikia remonto kainuoja ne mažiau 130 000. Pasiektas toks lygis, kad tik įdėjus skelbimą pas pardavėją netrunka atsirasti agentas ir aukcionas būstui surengiamas čia pat laiptinėje. Tai galėtų pristabdyti naujakurius, jeigu ne vienas bet… Širvintose statybų leidimų išduota gerokai daugiau negu ženkliai didesnėje Ukmergėje. Žmonės gali įsigyti sklypą ir pasistatyti savo namus, tad daugelis jaunų šeimų taip ir daro. Dygsta nauji kvartalai, mes tiesiame gatves, diegiame infrastruktūrą, kad tik žmonės įleistų čia šaknis. Mes suinteresuoti, kad Širvintose apsigyventų kuo daugiau, todėl stengsimės, kad nusprendę pasilikti pas mus gautų viską, kas priklauso. – Prasidėjo trečia kadencija. Numatėte, ką dar iki jos pabaigos norite padaryti? – Tik pradėjus dirbti savo planais pasidalinau su visuomene, o dabar sąrašas to, ką būtina nuveikti, guli ant mano stalo. Viena sudėtingesnių sričių yra medicininė priežiūra. Rūpinamės savo turimomis įstaigomis, bet ministerija žaidžia savus žaidimus ir niekada negali žinoti, kokį nurodymą jie nuleis. Dar daug dėmesio skiriu susitikimams su tėvais ir ugdymo įstaigomis. Mane kaip mamą labai neramina mokyklose plintantys narkotikai ir paauglius apsėdusi „veipinimo“ mada. Siekiant užkirsti tam kelią inicijuojame prevencines priemones, dirbame su tėvais. Tiek jiems, tiek pedagogams pasakiau, kad šiuo klausimu nenuleisiu rankų ir atsakyti už prasižengimus turės visi, nepaisant kažkieno statuso ar užimamų pareigų. Keistokai atrodo prisidėti prie šios veiklos neorinčiu vietos policijos viršininko pozicija, tačiau man labai padeda aukštesni policijos vadai iš sostinės ir jau esame pasiekę neblogų rezultatų. Kai žmonės supras, kad tai gali užkabinti kiekvieną šeimą, manau, pasiekimai bus dar geresni. O visi kiti socialiniai, ekonominiai ar infrastruktūriniai klausimai iškyla darbo eigoje, tada juos pasižymi ir ieškai sprendimo būdų. Nesiimu prognozuoti, kiek jų pavyks išspręsti iki kadencijos pabaigos, bet pasistengsiu, kad nebaigtų darbų liktų kaip galima mažiau. 77.lt
L. Jagintavičienė: Mirties kultūra Lietuvoje įgauna pagreitį šiurpinančia apimtimi
Šią savaitę netikėtai į Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukus Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir po svarstymo jam pritarus, liko paskutinis – šio įstatymo priėmimo žingsnis – balsavimas dėl tos pačios lyties asmenų sąjungų įteisinimo. „Lietuvoje ko gero – rojus, nes nėra kitų problemų, kaip tik medžioklė, narkotikų legalizavimas ir sekso tarp vienalyčių įteisinimas. Matyt, toks tikslas – pasiekti tokį nejautros laipsnį, kuomet į jokius dirginimus jau nebebus reaguojama”, – sako Lietuvos regionų partijos Šilutės skyriaus pirmininkė, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė Lijana Jagintavičienė. Akivaizdi manipuliacija 2023 m. gegužės 23 d., siekdama suklaidinti visuomenę ir opozicijos politikus bei išėmusi iš darbotvarkės Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris pagal grafiką turėjo būti svarstomas gegužės 24 d., Laisvės partija, o tiksliau jos atstovas Vytautas Mitalas, jau ryte priimant Seimo darbotvarkę, vėl pasiūlė ją įtraukti atgal tuo pačiu laiku, kaip ir buvo anksčiau. Akivaizdi manipuliacija tai nuimant, tai vėl įtraukiant projektą į darbotvarkę, klaidinant visuomenę davė savo vaisių – po svarstymo projektui pritarė valdančioji dauguma, iš vakaro paskaičiavusi ir susiplanavusi, kiek turės balsų rytiniame posėdyje, o tuo pačiu eliminavusi visuomenės pasipriešinimo galimybę. Prieš ką priešintis, jei išimta iš darbotvarkės? Nepaisydami didžiulės daugumos Lietuvos Respublikos piliečių valios, laikinieji Lietuvos teritorijos administratoriai, pasitelkę klastą, melagingai pareiškę, kad klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės, svarstymo stadijoje pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tauta pavargo nuo nesibaigiančių skandalų Pasak L. Jagintavičienės, jau nestebina ir tai, kad lemiamus balsus balsavime padovanojo Vilijos Blinkevičiūtės socialdemokratai – G. Paluckas, R. Budbergytė, A. Sysas, D. Šakalienė, J. Sabatauskas, L. Jonauskas ir Sauliaus Skvernelio „Vardan Lietuvos“ – T. Tomilinas, L. Savickas, D. Griškevičius. Vykstant karui Ukrainoje, šalyje prasidėjus ekonominei ir politinei krizei tokie visuomenės tolesnį supriešinimą eskaluojantys veiksmai yra ne tik antikonstituciniai, bet ir kelia realią grėsmę visuomenės santarvei, valstybės stabilumui ir nacionaliniam saugumui. „Taigi, tauta yra pavargusi nuo nesibaigiančių skandalų, nualinta pandemijos, karantinų, galimybių pasų teroro, biudžeto pinigų švaistymo, korupcijos ir pedofilijos šunvočių, kurios vis kyla ant tautos kūno ir galo tam nematyti. Matyt, toks tikslas – pasiekti tokį nejautros laipsnį, kuomet į jokius dirginimus jau nebebus reaguojama, valia priešintis bus palaužta, po ko seks mirtis, metaforiškai kalbant, pirmiausia – dvasinė mirtis. Mirties kultūra Lietuvoje įgauna pagreitį šiurpinančia apimtimi. Šeima yra valstybės ir tautos pagrindas, ir taškas. Privalome išlaikyti stiprią dvasią ir suremti pečius. Už Šeimą ir už mūsų valstybės Konstituciją”, – dėstė mintis Tarybos narė L. Jagintavičienė. Liko vienas lemiamas balsavimas ir šeimos sąvoka šalyje gali būti visiems laikams pakeista. „Ar už tokią Lietuvą kovojo mūsų senoliai? Ar už tokią Lietuvą kraujas išlietas Sausio 13-ąją? Laisvės gynėjai turėtų kapuose apsiversti. Sustokime akimirkai ir pagalvokime – kodėl patys savo rankomis naikiname savo Tautą“, – teigia L. Jagintavičienė.
Lietuvos regionų partija nepritaria Nacionaliniam miškų susitarimui
Nacionaliniu miškų susitarimu (toliau – NMS), kurio pasirašymą su miškininkais, gamtininkais, valstybės institucijų atstovais, mokslininkais, politikais, ekspertais, miško savininkais, verslo ir visuomenės atstovais organizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, siūlomos Miškų, Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pataisos nėra visapusiškai suderintos ir neatspindi visų šio susitarimo dalyvių interesų apsaugos. Įstatymų projektų siūlomi pakeitimai stokoja ekonominės (kaštų ir naudos) analizės, juose nėra aiškiai nurodyti nuostolių kompensavimo bei reikiamų išlaidų finansavimo šaltiniai. Taip pat stokojama siūlomų teisės aktų tarpusavio suderinamumo. Šiuo dokumentu nėra susitarta dėl miško naudojimo balanso, ekonominės naudos ir biologinės įvairovės išsaugojimo kaip būtinųjų NMS proceso dalių, todėl realios šio susitarimo perspektyvos būti realiai įgyvendintam ir teikti pridėtinę vertę lieka abejotinos. Siūlomos įstatymų pataisos, manytina, didintų nuo visuomenės atribotų saugomų teritorijų plotus, skatintų kirtimų apimčių didinimą likusiuose nuo saugomų teritorijų plėtros ūkinės paskirties miškuose, todėl šiuo aspektu NMS privalo būti koreguojamas. Dabartinė miškų politika nukreipta į aplinkosauginių funkcijų didinimą ekspansiniu būdu plečiant saugomų teritorijų plotus ūkinės paskirties miškų sąskaita, t. y., saugomų teritorijų plotų plėtros procese į ūkinės paskirties miškus labai apribojama arba išvis uždraudžiama ūkinė veikla – paprastų Lietuvos žmonių, miškų savininkų sąskaita. Manytina, kad saugomų teritorijų plėtra vykdoma pažeidžiant privačios nuosavybės apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Ši plėtra organizuojama de facto nusavinant privatų mišką ar kitos paskirties žemę be savininko sutikimo ir abipusio susitarimo dėl kompensacijų. Aplinkos ministerijos teikiamas NMS variantas yra daugiau politiniu atžvilgiu suderinta susitarimo versija, kurio neatsispindi visų suinteresuotų grupių išreikšti lūkesčiai ir poreikiai, yra palikta kertinių spragų, kurios jau artimiausioje ateityje sukels neigiamų pasekmių šalies ūkiui ir ekonomikai. Šį susitarimą vertiname kaip galimą grėsmę Lietuvoje susiformavusiai darniai daugiafunkcinei miškininkystei bei šalies ekonomikai, keliant pavojų ateities miškų ir miškų ūkio sektoriui ir jo pasirašymui nepritariame.
Pasirašytas partijų susitarimas
Šiandien Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus drauge su kitų Seime atstovaujamų politinių partijų atstovais pasirašė susitarimą dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo. ü Lietuvos kariuomenės stiprinimas ü Tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas ü Valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas Tai trys pagrindiniai poliai, apjungę susitarimo esmę ir konkrečias stiprinimo sritis artimiausiam laikotarpiui. Jono Pinskaus teigimu, prie šio dokumento sudarymo Lietuvos regionų partija prisidėjo svarbiu indėliu – didžioji dalis pateiktų siūlymų tapo dokumento dalimi. Pasiūlymams teikti buvo suformuota kompetentinga partijos narių darbo grupė. Už įdėtą darbą, svariais argumentais pagrįstus pasiūlymus, kuriems pritarė ir kitos Seime atstovaujamos partijos, pirmininkas dėkojo kolegoms generolui, buvusiam Lietuvos kariuomenės vadui Valdui Tutkui, patyrusiam politikui, vienam iš Lietuvos nacionalinio saugumo koncepcijos (1996 m.) kūrėjų, buvusiam Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui, buvusiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Algimantui Matulevičiui. Susitarimo projektui Lietuvos regionų partijos taryba pritarė dar birželio mėnesį, įgaliojusi dokumentą pasirašyti partijos pirmininką. „Nacionalinis saugumas ir gynyba – esminis prioritetas, kurio privalome laikytis išlaikydami rimtį, vienybę, sugebėdami susitarti ir kalbėtis visų pirma tarpusavyje,“ – sakė J. Pinskus. Tuo tarpu susitarimui dėl užsienio politikos krypčių Lietuvos regionų partijos taryba nepritarė, todėl susitarimas nebus pasirašytas. Nuotraukos Olgos Posaškovos
Lietuvos regionų partijos sąskrydis – žmonės iš 60 skyrių
Stiprūs regionai – stipri Lietuva. Naujuoju šūkiu Lietuvos regionų partija kviečia savo narius bei svečius iš įvairių šalies regionų susiburti į vasaros sąskrydį, kuris šių metų liepos 16 dieną vyks Utenos rajone. Viena iš sparčiausiai augančių politinių jėgų, šiuo metu jau vienijanti žmones iš 60 skyrių, įsikūrusių visoje šalyje, skirtingose savivaldybėse, miestuose, rajonuose, Lietuvos regionų partija šį renginį skiria rinkiminio periodo pasirengimui, komandos stiprinimui. Ir nors sąskrydžio formatas – labiau laisvas nei darbinis, visgi partijos pirmininko Jono Pinskaus teigimu, jis yra labai reikalingas ir svarbus labiausiai tuo, kad į vieną vietą iš visos Lietuvos suvažiuos bendraminčiai, kolegos, kad savaitgalis puikios Aukštaitijos gamtos apsuptyje leis ir pasidalinti skirtingų regionų problematika, ir aptarti laukiančius darbus, rinkiminę kampaniją, ir susipažinti, daugiau pabendrauti. Sąskrydyje laukia ne tik diskusijos ir komandos formavimo rungtys, bet ir naujojo šūkio autoriaus paskelbimas bei apdovanojimas, nuotaikinga koncertinė programa, aktyvios sporto rungtys, žaidimai. Renginio pristatymas: https://www.facebook.com/LTregionupartija/videos/1330962087310755
