Lietuvos regionų partijai priklausantys parlamentarai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis Seimui pateikė nutarimo projektą, kuriuo siekiama pavesti Valstybės kontrolei iki 2024 m. gruodžio 1 d. atlikti valstybės valdomos įmonės akcinės bendrovės „Ignitis grupė“, valstybės valdomos įmonės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir valstybės įmonės Registrų centras 2021 ir 2022 biudžetinių metų finansinį, veiklos ir atitikties valstybinį auditą bei įvertinti audituojamų subjektų materialinių, finansinių ir darbo išteklių naudojimą ekonomiškumo, pirkimų poreikio / pirkimų vykdymo efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes.
Tokį sprendimą lėmė kelios aplinkybės:
„Ignitis grupės“ atstovas Jonas Rimavičius, nepaisant viešai išsakomų priekaištų grupės dividendų politikai, teigia, kad šių įsipareigojimų akcininkams keisti neplanuojama. Pagal 2020 metų rugsėjį patvirtintą dividendų politiką, „Ignitis grupė“ už 2020-uosius finansinius metus išmokėjo 85 mln. eurų dividendų. Už vėlesnius metus siekiama skirti bent 3 proc. didesnę sumą.
Seimo Ekonomikos komiteto nariai jau siūlė Vyriausybei peržiūrėti valstybės valdomų įmonių dividendų politiką ir numatyti galimybę, kad didesnę „Ignitis grupės“ įmonių dividendų dalį reikėtų investuoti į kapitalą ir infrastruktūros atnaujinimą. „Ignitis grupės“ įmonių investicijų ir dividendų problema iškelta po to, kai Valstybės kontrolė pareiškė, kad vartotojai grupės bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų. Per devynis šių metų mėnesius „Ignitis grupė“ uždirbo 212,6 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (184,9 mln. eurų).
Nors Registrų centras yra valstybinė įmonė ir nemokamai naudojasi savivaldybių žinioje esančiomis patalpomis, tiek eiliniai piliečiai, tiek savivaldybės šiai įstaigai turi mokėti už kiekvieną paiešką, už kiekvieną išduodamą popieriuką. Be to, trumpinamas savivaldybėse veikiančių Registrų centro skyrių darbo laikas, nes jiems esą neapsimoka dirbti ilgiau. Tai lemia, kad pinigus už paslaugas mokantys asmenys verčiami gaišti laiką nuolat augančiose eilėse priduodant dokumentus ar juos atsiimdami.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus atlyginimas 2022 m. viršijo 10 000 eurų, holdingo vadovų tarybos nariai uždirbo daugiau negu po 8 tūkst. eurų. Eilinių šios valstybinės įmonės darbuotojų algos nesiekia 1000 eurų, o tų, kurie tuo piktinasi, prašoma išeiti iš darbo. Be to, praėjusiais metais LGT, esą dėl sumažėjusių krovinių srautų, atleido 1,6 tūkst. darbuotojų, tačiau net nebuvo užsiminta apie vadovų atlyginimų mažinimą. LGT taip pat gauna milijonus eurų iš valstybės, tačiau niekas tiksliai nežino, kur tie pinigai nukeliauja.
