Finansų ministerija drauge su Lietuvos banku siekia pakeisti dabar galiojančią tvarką ir mėnesinį mokestį už bankų paslaugas sumažinti trečdaliu, nes iš pernai uždirbto rekordinio bankų pelno didžioji jo dalis gauta būtent iš mokėjimo paslaugų. Tuo pat metu bankų asociacija teigia, kad kadangi mokėjimo krepšelio kainą norima pririšti prie Minimaliosios mėnesinės algos, vis dar trūksta duomenų, pagrindžiančių siūlomos formulės logiką.
Seimui pritarus, jau nuo kitų metų sausio 1-osios sulauktume Mokėjimų įstatymo pakeitimo.
„Iniciatyva nebloga, – sutiko Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, – tik man keista, kad valdantieji bankus prisiminė būtent šiuo metu. Taip ir norisi paklausti, o ką jie veikė pastaruosius ketverius metus? Kur gyveno? Apie bankų savivaliavimą ir nuolat keliamus mokesčius žiniasklaida skelbia beveik per visą dabartinės konservatorių-liberalų-laisviečių koalicijos vadovavimo šaliai laikotarpį, o jie tai pastebėjo tik dabar?“
Politikas atkreipė dėmesį ir į dar vieną niuansą.
„Ne taip seniai mudu su Andriumi Palioniu Seimui pateikėme įstatymų pataisų projektą, kurį patvirtinus bankai ir toliau mokėtų solidarumo mokestį. Teikdami jį akcentavome, kad patvirtinus šį mokestį, bankai gyventojams paslaugų įkainius padidino, o kai buvo prabilta apie jo naikinimą, niekas padidintų įkainių mažinti net nesiruošė. Netgi priešingai, dalis bankų paskelbė, kad jų paslaugos ir toliau brangs, – priminė J. Pinskus. – Kas galėtų paneigti, kad Finansų ministerijos iniciatyva nėra reakcija į Lietuvos regionų partijos pateiktą įstatymo projektą? Socialinės apklausos rodo, kad pasitikėjimas šia Vyriausybe yra rekordiškai mažas, o rinkimai tiek į Europos Parlamentą, tiek į Seimą nenumaldomai artėja. Aš manau, kad tokiu būdu konservatoriai mėgina bent kažkiek reabilituotis savo rinkėjų akyse ir nors dalį jų susigrąžinti. Bet ar verta vėl pasitikėti tais, kurie sėkmingai miega visą kadenciją, ir tik pajutę grėsmę vėl nebepatekti į Seimą, ima veikti?“
