Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas patvirtino Vilniuje protestavusių ūkininkų išsakytus pastebėjimus apie tai, kad rusiški grūdai važiuoja per Lietuvą.
„Vyriausybė to neslepia, tik ji teigia, kad oficialiai šie grūdai Lietuvoje nepasilieka, o per Klaipėdos uostą iškeliauja toliau. Visgi kažkokie atvežtiniai grūdai šalyje nusėda, tik pasakyti iš kur jie nėra paprasta, kadangi oficialiai nei iš Rusijos, nei, kas įdomu, iš Ukrainos grūdai, nors su jų ūkininkais dėl to buvo sutarta, nėra įvežami. Taip pat, nežinant tikrųjų apimčių, sunku įvertinti, kokią įtaką jie daro Lietuvos rinkai. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad dėl to tona grūdų vietinėje rinkoje atpinga 5 eurais. Mes, grūdų augintojai, manome, kad tona dėl atvežtinių grūdų pinga 15 – 20 eurų. Visgi esmė yra ne piniguose, o vertybiniame požiūryje ir moralėje, – patikslino jis. – Nors Rusija pripažinta agresore, Lietuvai priskirtas jos tarnaitės vaidmuo rūpinantis grūdu tranzitu. Tai lemia bendra ES politika, nenumatanti sankcijų ne tik žemės ūkio produkcijai, bet ir maisto produktams. Kita vertus, Lietuva galėtų vienašališkai imtis priemonių. Manau, sugriežtinus patikrą, noras gabenti rusišką produkciją gerokai sumažėtų, o Klaipėdos uostas dėl tokio jų kiekio, kurį dabar pakrauna, irgi labai nenukentėtų.“
Lietuvos regionų partijos pirmininką Joną Pinskų Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko žodžiai privertė susimąstyti.
„URM vadovo Gabrieliaus Landsbergio iniciatyva Lietuva – geležinkeliai ir Klaipėdos uostas – prarado baltarusiškų kalio trąšų tranzitą. Pagrindinis visų trąšų komponentas – kalio trąšos – yra ne gaminamos, o kasamos. Apie 40 proc. jų pasaulio rinkai tiekia Kanada, 24 proc. – Rusija, 22 proc. – Baltarusija. Baltarusiška dalis – apie 15 milijonų tonų per metus keliaudavo per Lietuvą ir pildė mūsų šalies biudžetą. G. Landsbergis pasistengė, kad mes šių krovinių nebeturėtume, – priminė J. Pinskus. – Lietuvai nutraukus tranzitą, rinkoje susidarė deficitas, trąšų kaina už toną pakilo nuo 200 iki 1200 eurų, todėl iš to pasipelnė Rusija. Dabar trąšų kaina normalizavosi, nes, matyt, baltarusiai sutvarkė logistikos grandines, bet finale laimėjo Rusija, o Lietuva patyrė nuostolius.“
Dabar, pasak jo, panaši istorija kartojasi su rusiškais grūdais.
„Ingridos Šimonytės Vyriausybė pripažįsta, kad žino apie rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą. Tai leidžia spėti, kad šiame procese dalyvauja ne tik URM ar Žemės ūkio, bet ir Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, nes visi procesai – susiję. Valdantieji garsiai deklaruoja paramą Ukrainai, kalba apie vertybinę politiką, tačiau realybėje plačiai atveria Lietuvos „duris“ rusiškai produkcijai, taip sudarydama sąlygas šaliai agresorei toliau pildyti savo biudžetą. Labai gali būti, kad per Klaipėdos uostą kaip „rusiški“ iškeliauja ir užgrobtose Ukrainos teritorijose nusavinti grūdai, – pastebėjo J. Pinskus. – Apibendrinant – Lietuvai buvo naudingas baltarusiškų trąšų tranzitas, bet jo buvo atsisakyta. Mūsų šalis dėl to prarado pajamas, įmonės atleido darbuotojus, o Rusija gavo papildomus 10 mlrd. eurų ir dar milijardą už sutarties nutraukimą gali prisiteisti Baltarusija. Rusiškų grūdų tranzitas nenaudingas Lietuvai nei morališkai, nei finansiškai, bet jis tęsiasi. Kol mūsų ūkininkai skaičiuoja nuostolius, Rusija skaičiuoja pelną. Nepaisant to, Prezidentas Gitanas Nausėda viešai reiškia pasitikėjimą už visą tai atsakingam URM vadovui G. Landsbergiui. Tai kam po galais dirba dabartinė Lietuvos valdžia?“
