Lietuvos regionų partijos frakcija pirmadienį, rugsėjo 2 d. Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė siūlymą visoms politinėms jėgoms II pensijų pakopos sistemos problemas išspręsti nedelsiant, dar šios kadencijos Seime.
Konferencijoje dalyvavo Lietuvos regionų partijos pirmininkas, frakcijos Seime seniūnas Jonas Pinskus ir frakcijos narė Laima Vyskupaitytė-Mogenienė.
„Išspręsti II pakopos pensijų fondų problemą ir leisti žmonėms atsiimti santaupas yra vienas svarbiausių pažadų rinkėjams beveik visų partijų Seimo rinkimų programose. Turime aiškų politinį sutarimą ir unikalią situaciją, kai galime nieko nelaukdami rinkiminius pažadus, kurie gali likti neištesėti, paversti realiais darbais jau dabar. Jau rugsėjo 10 dieną, prasidėjus Seimo sesijai, Lietuvos regionų partija įregistruos tai numatančias įstatymų pataisas, ragins kitų partijų Seimo narius susitelkti, apsvarstyti ir priimti reikalingas pensijų kaupimo įstatymo pataisas dar šios kadencijos Seime“, – pabrėžė Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus.
Pasak jo, Lietuvos gyventojai, senjorus ir kitas visuomenės grupes atstovaujančios visuomeninės organizacijos, reikalauja, kad pensijų kaupimas fonduose būtų išspręstas kaupiančiųjų naudai ir, kad tai būtų padaryta nedelsiant.
„Akivaizdu, jog didžiosios dalies visuomenės ir politikų dabartinė sistema netenkina. Pasiūlymus dėl būtinos skubios II pakopos pensijų fondų problemos sprendimo teikė šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos regionų partija, kiti opozicijos ir pozicijos politikai, vyko balsavimai, bet valdančioji dauguma visus juos atmetė, nors Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pensijų kaupimas prieštarauja Konstitucijai. Vyriausybė dar birželį žadėjo pateikti pasiūlymus, tačiau ji kalba tik apie nereikšmingas pataisas, tuo parodydama, jog spręsti problemų neketina,“ – kalbėjo J.Pinskus.
Savo įstatymo projekte Lietuvos regionų partijos frakcija siūlys tris esminius pokyčius dėl II – osios pensijų fondų pakopos.
„Pirma, suteikti visiems pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims galimybę pasirinkti vienkartinę išmoką, atsiimant visas sukauptas lėšas arba pasirinkti periodines išmokas. Antra, sudaryti galimybę su visomis sukauptomis lėšomis grįžti į SODRĄ. Ir trečia, siekti, kad būtų sudarytos sąlygos realiai fondų valdytojų konkurencijai, o kaupiančiajam – laisvai pasirinkti fondą bei jį keisti. Konkurencija paskatins fondų valdytojus žymiai geriau dirbti, o žmonės galės rinktis geriausią prieaugį fiksuojantį ir saugiausią fondą. Tikiuosi, kad šiam Lietuvos regionų partijos frakcijos įstatymo projektui bus pritarta, o pokyčiai suteiks šalies piliečiams saugumo jausmą ir paskatins kaupti,“ – apibendrino J. Pinskus.
Seimo Lietuvos regionų partijos frakcijos narė L. Vyskupaitytė-Mogenienė atkreipė dėmesį į tai, kad naivu buvo tikėtis, jog visuomet pelno siekiantis privatus verslas ims vykdyti valstybinę misiją ir stengsis pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą.
„Valstybei būtų buvę daug efektyviau, jeigu II –osios pakopos administravimas būtų patikėtas SODRAI. Tikiu, kad prie šios diskusijos dar grįšime, – akcentavo politikė. – O dabar nutiko taip, kad vyresni, mažiau raštingi žmonės į šią sistemą buvo įtraukti nesuvokdami jos esmės arba net jiems nežinant. Jie buvo kalbinami taip, kad mažai nusimanančiam žmogui atrodė, jog tai yra privaloma. Be to, liejosi pažadai, kaip tai bus pelninga ir kaip didės pensijos. Žmonės susidūrė su situacija, kai bendrovių pelnai smarkiai krito ir jų sukauptos lėšos išeinant į pensiją sumažėjo tūkstančiais,“ – sakė L. Vyskupaitytė – Mogenienė.
Taip pat ji akcentavo, kad įstatymais įteisinta, jog žmonės jungtis prie II–osios pakopos kviečiami tik iki 40-ies metų.
„Tuo sistemos architektai įrodė, kiek žmonėms apsimoka ir naudinga būti šituose fonduose. Akivaizdu, kad vyresni negu 40-ies metų žmonės gudriu būdu buvo įtraukti į jiems nenaudingą sistemą. Kadangi valstybė klaida pripažino, gražu būtų ją ištaisyti“, – pabrėžė Seimo narė.
Kalbėdama apie lygiateisiškumą, ji priminė, kad pradžioje išeinantiems į pensiją fondai atiduodavo visą sukauptą sumą.
„Apie 2019 m. valdytojai sugalvojo, kad taip yra per daug gerai ir nusprendė, jog atiduos tik 5 tūkst. iš paties žmogaus sukauptų pinigų. Labiausiai nukentėjo tie, kurie sukaupė daugiau negu 5 tūkst., nes dabar jiems neatiduoda net šios sumos. Jie paima, išdalina visą sumą anuitetais ir žmogus gauna prie pensijos kokius 20 eurų, kas net ir skurdžiam žmogui yra niekis, – patikslino politikė. – Dar noriu pabrėžti, kad per šitą kadenciją valdantieji daugybę kartų įžeidė ir skriaudė žmones. Šitas dalykas – vienas tų atvejų. Kai buvo pradėta kalbėti, kad čia pažeidžiamas konstitucinis turto neliečiamumo principas, kad negalima vos ne per jėgą suvaryti žmones į kažkokį fondą ir neleisti jiems disponuoti savo pinigais, pasigirdo balsų, teigiančių, jog reikia už žmogų spręsti, kokia problema – svarbi, kokia – ne. Gėdingiausia, kad buvo ne vienas toks pasisakymas ir parašymas, jog žmonės – kvaili, nežinos, kaip tas lėšas panaudoti ir jas tiesiog pravalgys. Tokia Valdžios nepagarba ir toks žmonių gluminimas, mažų mažiausiai, yra neetiškas.“
Kalbėdama apie artėjančius rinkimus, ji priminė, jog didžioji dalis partijų žada spręsti II–osios pensijų pakopos problemą.
„Visgi mes manome, kad jeigu rašomos perspektyvinės programos, tai rodo, jog norima sprendimą atidėlioti. Tik šioje kadencijoje mūsų mandatų dar niekas neatšaukė ir mes turime pakankamai laiko. Matydami konsensusą, siūlysime visiems kolegoms, kurie deklaruoja, kad nori spręsti šį klausimą, jo neatidėlioti. Juolab, kad už skubų problemos sprendimą pasisakė ir Prezidentas, – pabrėžė ji. – Deja, matome kas vyksta. Organizuojami renginėliai, kurių pagrindiniai kalbėtojai yra fondų valdytojai, sistemos architektai – žmonės, kurie sukūrė šią sistemą ir aišku, kad neleis jos „skriausti“. Ten kalba sistemos prižiūrėtojai, kuriems ji irgi nekliūva. Matome, kad siekiama visuomenę nuraminti ir užvilkinti problemos sprendimą, bet mes sakome, kad problemą turime spręsti dabar. Tuomet ir žmonės matys, kas tik mėto „kabliukus“ rinkėjams, o kas pasiruošęs problemą išspręsti.“
Politikei užkliuvo ir sistemos architektų teiginiai, kad esą norintys dabar pasitraukti iš fondų turėtų sumokėti Gyventojų pajamų mokestį (15 proc.) ir grąžinti lėšas, kuriomis prisidėjo valstybė.
„Primenu asmenų lygiateisiškumo principą – iki šiol savo pinigus atsiėmę žmonės niekaip nebuvo apmokestinami ir valstybės indėlis nebuvo išskaičiuotas. Nusprendus atiduoti dabar, nėra jokios moralinės ar lygiateisiškumo teisės tas lėšas atskaičiuoti. Tie žmonės yra ta visuomenės grupė, iš kurių jau nelabai ką yra atskaičiuoti. Kitas argumentas, kad esą jeigu visi norintys išeiti dabar pasitrauks, fondai sugrius. Bet kai „BaltCap“ nunešė milijonus iš tų fondų, visi prijaučiantys aiškino, kad čia – smulkmena, kuri nepaveiks nei fondų gerovės, nei rezultatų. Todėl manau, kad leidžiant išeiti tiems žmonės, kurie į fondus buvo įtraukti per klaidą, Valstybė pasielgtų sąžiningai ir garbingai,“ – konferencijoje akcentavo L. Vyskupaitytė-Mogenienė.
