Kadangi Lietuvos pašto vykdoma reforma ir toliau kelia daug aistrų bei klausimų, pakomentuoti tai, kas šiuo metu vyksta, buvo paprašyta pačios institucijos. Lietuvos paštas, ne taip, kaip kokia nors Molėtų savivaldybė, į užklausą atsakė operatyviai, tačiau abejonių dėl reformos tikslingumo vis tiek liko.
Pirmiausia Lietuvos paštas nurodė, kad jis neturi jokių išskirtinių sąlygų siuntų pristatymo rinkoje, bet „pamiršo“, jog tik jis rūpinasi korespondencijos, įskaitant ir registruotą, pristatymu. Patikinę, jog tradicinių pašto paslaugų poreikis kasmet susitraukia vidutiniškai apie 14 proc., institucijos atstovai į bendras mažėjimo apimtis be laiškų ir atvirlaiškių vėl įtraukė smulkias siuntas.
Komentuodamas situaciją su atleidžiamais 400 laiškininkais, kurių išeitinėms išmokoms bus skirta 800 tūkst. eurų, Lietuvos paštas akcentavo, kad taip vyksta dėl ženkliai krentančių laiškininkų pristatomos korespondencijos kiekių.
Patikinę, kad atleidžiamiems darbuotojams bus suteikta informacija apie persikvalifikavimo galimybes ar kitas laisvas darbo vietas Lietuvos pašte, atsakymą jie užbaigė tuščiomis frazėmis apie klientų lūkesčių atitikimą, paslaugų kokybę ir geresnes sąlygas darbuotojams.
Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus Lietuvos pašto pateikti argumentai neįtikino.
„Taip ir nebuvo paaiškinta, kodėl tik prieš kelius metus pelningai dirbusi valstybinė įmonė, dabar, išpardavusi geriausiose miestų vietose stovėjusius pastatus, toliau skaičiuoja nuostolius. Ar ne taip pat, numušus vertę, buvo parduotas „Lietuvos kuro“ degalinių tinklas ir Mažeikių nafta? Be to, juk būtent dabartinė valdančioji dauguma ne kartą pareiškė, kad „abai“ ir „uabai“ tvarkosi geriau negu valstybinės įmonės, todėl dar ir likusias, įskaitant Visagino atominę elektrinę, reikia paversti akcinėmis bendrovėmis. Žvelgiant per tokią prizmę, nereikėtų nustebti, jei netrukus bus paskelbta, kad nuostolingai dirba valstybinės ligoninės, greitoji medicinos pagalba ar ugdymo įstaigos, todėl jas, siekiant „gerinti paslaugų kokybę“, taip pat reikia privatizuoti. Asmeniškai aš tame kas vyksta matau eilinį konservatorių bandymai galutinai išparcelioti dar likusį valstybinį turtą taip faktiškai paverčiant Lietuvą vienu dideliu uabu“, – niūriai situaciją įvertino politikas.
Kitas svarbus momentas, pasak jo, yra patys paštininkai.
„Viena vertus, dirbantis žmogus visuomet jaučiasi geriau, tad jeigu išeitinėms galima skirti 800 tūkst. arba po 20 tūkst. eurų žmogui, kodėl jų negalima mokėti kaip atlyginimų, kad tik žmonės dirbtų, o ne stovėtų Užimtumo tarnyboje? Kalbos apie perkvalifikavimą skamba gražiai, tačiau net norėtųsi pamatyti, kaip jas seksis realizuoti praktikoje ir kiek iš atleidžiamų 400 darbuotojų tikrai įgis naują specialybę? Ir ką galėtų persikvalifikuoti metų 30-imt laiškus nešioję asmuo? Beje, kas man dar labai keista – Vyriausybė kitų metų biudžete numato skirti Ukrainai 230 mln. eurų, tačiau neranda kelių milijonų paštui ar keliolikos – mokytojams? Sutinku, kad kovojančią šalį reikia remti, bet kodėl tai daroma likimo valiai paliekant savo šalies žmones? – dvejopais standartais stebėjosi J. Pinskus. – Juk kaip esu sakęs, paštininkai regiono žmonėms buvo daugiau negu tik paslaugų tiekėjai. Tai buvo draugai, bičiuliai, savotiška „psichologinė pagalba“ atokiau gyvenantiems ar vienišiems žmonėms, pas kuriuos daugiau nelabai kas ir užsukdavo. Tad grubų jų „išėmimą“ iš regionų esu linkęs vertinti tik kaip dar vieną, prieš kaimo žmogų valdžios nukreiptą, veiksmą.“
