Vyriausybės parengtą kitų metų biudžetą įvertinę kelininkai nustėro. Pasak jų, pasirinkimas akivaizdus – arba politikams teks skirti keliams daugiau pinigų, arba spręsti, kokių svarbiausių kelių ar tiltų statybas jau artimiausiu metu teks stabdyti.
Premjerė Ingrida Šimonytė, užuot pagalvojusi apie papildomą finansavimą, pareiškė, kad yra nusiteikusi diskusijai. Visgi, matant, kaip premjerė „moka girdėti“ kitaminčius, diskusijos baigtį jau galima prognozuoti.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, pinigai keliams keliauja iš trijų šaltinių, reali kitiems metams numatyta suma yra net didesnė nei šiemet, o duoti daugiau – nėra galimybių. Kelininkai visa tai vadina žongliravimu skaičiais ir neslepia, kad Seime sieks trečdaliu milijardo didesnės sumos – 860 mln. eurų. Priešingu atveju apie 40 proc. blogos būklės kelių tokios esą liks ir kitąmet, perspėja jie.
„Trečius metus iš eilės numatomas identiškas finansavimas reiškia, kad kitais metais teks priimti sprendimus, kokie darbai nebus daromi. Ar turės keistis planai su Via Baltica, ar turės keistis planai su Utenos-Molėtų keliu, ar kitais metais nebus jokio einamojo remonto. Ar tiesiog netvarkysime tiltų“, –asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomąjį direktorių Šarūną Frolenko cituoja „Lrt.lt“. Direktorius taip pat pabrėžė, kad valdančiųjų įvardinta 130 mln. eurų suma, gauta iš bankų solidarumo mokesčio ir ES pinigai, faktiškai, keliauja karinio mobilumo projektams.
Su kelininkų pozicija sutiko ir Lietuvos Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.
„Keliai yra vienas svarbiausių klausimų regionams, todėl jau praėjusiais metais pasisakiau už tai, kad būtų didinamas finansavimas jų priežiūrai. Šiemet vėl kartosiu tą patį, nes keliai – ne tik šalies veidas. Jie – būtina infrastruktūros dalis, siekiant susigrąžinti migrantus iš užsienio. Naivu būtų tikėtis, kad jie skubės grįžti į šalį, kuri jiems regionuose negali pasiūlyti nei medicinos paslaugų, nei būstų, nei, kaip dabar aiškėja, saugių kelių bei tiltų, todėl šie klausimai turi tapti prioritetiniais“, – pabrėžė politikas.
Kalbėdamas apie aukščiausius šalies pareigūnus, jis palygino prezidentą Gitaną Nausėdą ir I. Šimonytę.
„Prezidentas pasivažinėjo po regionus, pamatė realią padėtį ir pats pareiškė, kad keliams būtina skirti daugiau dėmesio. Tuo pat metu iš Seimo ir Vyriausybės neišlendanti premjerė tik tą ir temoka, kad dėlioti skaičiukus popieriuje ar taškyti biudžeto pinigus abejotiniems projektams. Ji jau žino, kad šalyje daugės elektromobilių, todėl mažės iš degalų surenkamas akcizas. Gaila, I. Šimonytė nepasidalino šių savo fantazijų pagrindu, nes šiandien tipiškas šalies gyventojas, kainoms kylant ir artėjant šildymo sezonui, galvoja ne apie elektromobilį, o apie išgyvenimą, – niūrią realybę priminė J. Pinskus. – Kita vertus, jeigu premjerė žino, kad finansavimas keliams dar labiau mažės, tai gal laikas pasiskubinti su jų remontu. Tiksliau, skiriant tą pačią sumą kaip ir praėjusiais metais, jis jau realiai bus mažesnis, nes per metus viskas pabrango. Ir brangs toliau. Kadaise turėjome vienus geriausių kelių regione, artimiausiu metu, jeigu situacija nepradės keistis į gerą, pagal jų būklę galėsime konkuruoti su vargingiausiomis Afrikos šalimis. Idant taip nenutiktų, šią savaitę su kolegomis vyksime į Lenkiją ir prašysime kaimynų pasidalinti gerąją kelių tiesimo patirtimi. Tą patį labai rekomenduoju padaryti ir I. Šimonytei. Pakeliui ji galės pamatyti realią Lietuvos kelių būklę, o kirtus sieną – palyginti su tuo, ką šiandien turi lenkai. Gal tuomet taip skaičiuoti mėgstančiai poniai pagaliau atsivers akys ir ji supras, kad kiekvienas, į kelių remontą šiandien įdėtas euras, rytoj tikrai duos pelno. Ir priešingai – kiekvienas, šiandien neįdėtas euras, rytojaus darbų kainas padidins dvigubai ar net trigubai.“
