2021 metų rudenį Vilniuje buvo iškilmingai atidaryta Taivano, o ne Taipėjaus atstovybė. Visame pasaulyje tik Lietuva ryžosi tokiam žingsniui, kuris netruko sulaukti Pekino reakcijos ir mūsų šalis „dingo“ iš Kinijos prekybos žemėlapių. Nepaisant Lietuvos patiriamų šimtamilijoninių nuostolių ir nesulauktų žadėtų investicijų iš Taivano, valdantieji toliau laikosi to, ką jie patys vadina „vertybine politika“. Dar daugiau, ne taip seniai TS-LKD partijos pirmininkas, URM vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad su Kinija galima kalbėtis tik iš jėgos pozicijų. O tuo metu, kai tokių valstybių kaip Vokietija ar Prancūzija vadovai stengiasi gerinti santykius su oficialiuoju Pekinu, Lietuvos valdžia toliau erzina vieną didžiausių pasaulio valstybių ir ekonomikų. Šį kartą į Taivaną, nepaisant opozicijos kritikos, susiruošė Seimo pirmininkė, liberalų vedlė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus vertinimu, tokie valdančiųjų poelgiai, švelniai tariant, yra ne tik kvailoki, bet ir kenkia Lietuvos ekonomikai.
„Dar vasarą apie tai, kad JAV nepritaria Taivano nepriklausomybės idėjai pareiškė valstybės sekretorius Entonis Blinkenas. Praėjusią savaitę tą patį pakartojo į Kiniją nuvykęs Europos Sąjungos Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis. Pasaulio galingieji ieško kontaktų ir stengiasi bent jau nesipykti su Kinija, o tik neaišku kokių tikslų siekianti Lietuvos valdžia toliau „tampo už ūsų kinišką drakoną“ ir net nesistengia normalizuoti pašlijusių santykių. Be to, nemanau, kad šis procesas, kai jau pagaliau prasidės, bus labai greitas, todėl žiūrint į ateitį svarbi tampa kiekviena dabar praleidžiama diena“, – situaciją įvertino politikas.
Pasak jo, kalbėti apie menamas taivaniečių investicijas galima ilgai ir daug, tačiau pinigų dėl to neatsiras.
„Mūsų valdantieji taip draskėsi, taip džiaugėsi „nugalėję Pekiną“, o Taivanas puslaidininkių gamyklą nusprendė statyti su Kinija nesipykstančioje Vokietijoje. Ekonomikos ir inovacijų ministrė, laisvietė Aušrinė Armonaitė jau pasirengusi užkariauti kosmosą, tačiau „nemato“, kad kitų metų šalies biudžetas – skylėtas, ir perspektyvų jį papildyti – nėra, – dar vieną nemalonią tiesą priminė J. Pinskus. – Praėjusiais metais Lietuvos eksportas į Kiniją smarkiai susitraukė. Realybė yra tokia, kad mūsų šalis didžiausiai Azijos ekonomikai jau nebetiekia įvairių maisto produktų, gėrimų ir kitų gaminių. Kinai priima tik tas prekes, kurių jiems reikia. Kalbant skaičiais, Lietuva 2021-aisiais iš viso į Kiniją eksportavo prekių už 227,8 mln. eurų, tačiau 2022 m. apimtys aiškiai rodo pasikeitusią situaciją. Eksportas į Kiniją pernai mažėjo ir tesiekė 99,6 mln. eurų. Kalbant apie importą, padėtis vėl yra kitokia. 2021 m. prekių importas iš Padangių karalystės į Lietuvą siekė 1,571 mlrd. eurų. 2022 jis išaugo iki 1,986 mlrd. eurų. Naujausi 2023 m. sausio mėn. duomenys rodo, kad Lietuva per šį mėnesį į Kiniją eksportavo prekių už 8,2 mln. eurų, o importas iš jos siekė 153,4 mln. eurų. Kitaip sakant, mes ir toliau remiame Kiniją, tačiau nesulaukiame buvusio grįžtamojo ryšio. Palyginimui, 2020 metais Lietuva į Kiniją eksportavo prekių už 350 mln. eurų. Dėl valdančiųjų ambicijų mes kasmet prarandame šimtus milijonų eurų, tačiau jie savo politikos vis tiek nekeičia. Matant tai kyla klausimas – jie tikrai nesuvokia ką daro ar taip elgiasi ir Lietuvos verslams kenkia tyčia?“
