Teoriškai konkurenciją skatinti turėjusi keleivių vežimo tarpmiestiniais autobusais reforma esminių pokyčių neįnešė, o situacija tik dar labiau prastėja, kas lemia, jog mažėja regionų gyventojų galimybės susisiekti su kitais miestais. Į didėjančią regionų atskirtį dėl blogo susisiekimo ne kartą dėmesį atkreipė ir šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.
Reali situacija yra tokia, kad per kelis pastaruosius metus iš tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pasitraukė 5 įmonės, reisų skaičius sumažėjo 33 proc., maršrutų – 28 proc. Privatiems autobusų vežėjams, priešingai nei „Lietuvos geležinkeliams“, valstybė nuostolingos viešosios paslaugos iki šiol nekompensuoja. Vežėjai perspėja, kad jeigu „buksuojanti“ reforma nebus koreguojama, situacija dar sparčiau prastės: blogėjanti finansinė padėtis vers stipresnius rinkos dalyvius atsisakyti nepelningų maršrutų, o silpnesnius, kurie nepajėgs investuoti į parko atnaujinimą, – nutraukti veiklą.
Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus vertinimu, reforma, kas jau tapo šios Vyriausybės „vizitine kortele“, ir vėl buvo pradėta ne nuo tos pusės.
„Sakyčiau, čia tas pats, kas neturint nei pamatų, nei sienų, jau bandyti dengti namo stogą. Tik jeigu su namu visiems viskas yra aišku, tai kalbant apie regionų atskirties mažinimą ir maršrutų skaičiaus didinimą, akcentai, mano nuomone, dedami ne ten, – pabrėžė politikas. – Reforma esą buvo siekiama pritraukti į rinką naujus žaidėjus, tačiau nebuvo įvertinti keli esminiai momentai. Pirma – kadangi nėra kompensacijos mechanizmo, visi nori dirbti pelninguose maršrutuose, todėl nepelningų maršrutų problema vis tiek liktų neišspręsta. Antra – net ir sukūrus kompensacijų mechanizmą, retas vežėjas norėtų leisti savo naują transportą į byrančius regioninius kelius ar nesutvarkytus žvyrkelius. Trečia – jeigu vežimo paslaugai būtų skelbiami viešieji pirkimai, kiek tai užtruktų ir kiek papildomai kainuotų biudžetui?“
Seimo nario nuomone, keleivių vežimo klausimą būtų galima išspręsti gerokai paprasčiau.
„Ką ne kartą esu minėjęs – pasimokykime iš Lenkijos. Jie suformavo puikiai veikiančią kelių tiesimo ir tvarkymo sistemą. Pastaroji suponavo naujų darbo vietų kūrimą, leido pritraukti europinius pinigus ir paskatino regionų atsigavimą, – priminė J. Pinskus. – Kiek kartų siūlėme tą patį taikyti Lietuvoje. Deja, vis liekame neišgirsti. Patikslinu – pritraukus pinigų keliams, būtų sukurtos naujos darbo vietos ir sutvarkyta sueižėjusi Lietuvos kelių infrastruktūra. Sutvarkius pastarąją, regionai taptų patrauklūs gyvenimui ir, tikėtina, pritrauktų naujų, jaunų gyventojų. Paskui pastaruosius ateitų verslas, įskaitant ir tuos pačius vežėjus. Taigi, ne tik sumažėtų dabar nuostolingais esančių maršrutų skaičius, bet ir, be jokių papildomų mokesčių, pasipildytų biudžetas. Viskas elementaru, reikia imti ir daryti. Deja, kiek matau, šis atsakingas darbas guls ant naujojo Seimo pečių, nes dabartinei valdžiai neužteko nei kompetencijos, nei noro pasirūpinti šalies gyventojais.“
