Premjerė Ingrida Šimonytė į pirmadienį surengtą susitikimą gynybos finansavimo klausimu sukvietė parlamentinių partijų, verslo organizacijų bei profesinių sąjungų atstovus. Konservatorių prezidiumas praėjusią savaitę priėmė gynybos stiprinimo veiksmų planą, kuriame numatyta iki 2030 m. įvesti visuotinį šaukimą, modernizuoti kariuomenę, plėsti gynybos pramonę, įrengti fortifikacijas ir t.t.
„Tačiau susitikimo metu taip aiškiai ir nebuvo pasakyta, kokiomis lėšomis tai bus finansuojama. Abstrakčios kalbos ir jokio konkretumo, – įdomų momentą įvardino Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. – Užtat buvo „pasidžiaugta“, kad nebeliks gynybos finansavimui skirto bankų solidarumo mokesčio, kurį mes visi sumokėjome ir, tikėtina, mokėsime toliau. Bankai jį į savo sąnaudas įkalkuliavo, įkainius už paslaugas padvigubino ar net patrigubino, o dabar, valdantiesiems pareiškus, kad krašto apsaugai reikia daugiau pinigų, jie nuo to mokesčio atleidžiami. Manau, konservatoriai finansinėms institucijoms leidžia Lietuvos žmones skurdinti ruošdamiesi artėjantiems rinkimams ir taip tikėdamiesi užsitikrinti jų paramą.“
Pabrėžės, jog sutinka su tuo, kad esamomis geopolitinėmis sąlygomis krašto gynyba turi būti stiprinama, politikas pasisakė prieš naują naštą gyventojams.
„Susitikime nuskambėjo įvairių siūlymų, pradedant pensijų apmokestinimu ir baigiant PVM didinimu. Šį mokestį lengviausia administruoti ir PVM padidinus 1 proc. biudžeto įplaukos išaugtų, tačiau tai reikštų tolesnį vargingiausiai gyvenančių Lietuvos gyventojų skurdinimą. Todėl atsakingai pareiškiu, kad Lietuvos regionų partija jokių naujų mokesčių įvedimui nepritars – pabrėžė Seimo narys. – Milijardai eurų europinės paramos guli įšaldyti ir jeigu jų nepanaudosime, po trijų metų ES juos atsiims. Nieko nebuvo padaryta, kad šie pinigai patektų į rinką, nors nuo jų surinkti mokesčiai ženkliai papildytų šalies biudžetą. Augant valstybės ekonomikai į jį irgi surenkama daugiau pajamų, todėl šių metų biudžeto išlaidos yra 2 mlrd. eurų didesnės negu 2023 m., kas tik patvirtinta, jog dirbti reikia šia kryptimi, tačiau realybėje yra žlugdomi didžiausi mokesčių mokėtojai arba įmonės traukiasi iš Lietuvos. Nemažai pinigų vis dar lieka šešėlyje, o „namų darbų“ neatlikusi Vyriausybė sugeba tik svajoti apie naujus mokesčius.“
Galiausiai Seimo narys pasigedo dėmesio šalies gyventojų apsaugai.
„Daug kalbėta apie naujos ginkluotės pirkimą, bet liko neaišku, kas ir iš ko bus perkama bei kada ji pasieks Lietuvą. Tai yra svarbu, nes tanko ar raketų sistemos pirmoje pasitaikiusioje parduotuvėje neįsigysi, o jų eksploatacijai būtinas ne tik apmokytas personalas, bet ir techninis aptarnavimas bei savalaikis tiekimas, – akivaizdų faktą akcentavo J. Pinskus. – Tuo pat metu neišgirdau nė žodžio apie civilinės saugos priemonių diegimą bei skatinimą, apie slėptuves gyventojams, apie jų apsaugą nuo oro atakų. Bet juk būtent Lietuvos žmonės yra didžiausia mūsų krašto vertybė ir prioritetinė Vyriausybės sritis privalėtų būti jų apsauga.“
