Ką Lietuvos regionų partija numato vyresnio amžiaus žmonėms? Kokius sprendimus siūlome oriam, kokybiškam vyresnio amžiaus žmonių gyvenimui užtikrinti? Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojos, Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės pasisakymas Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos renginyje LR Seime.
Širvintų rajono merė, Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoja, kandidatė į Seimą Živilė Pinskuvienė atvirai ir išsamiai apie įtraukujį ugdymą ir šiandien dėl to švietimo įstaigoms kylančias problemas.
Visuomenė itin palankiai vertina abu Lietuvos regionų partijos lyderius – pirmininką Joną Pinskų ir pirmininko pavaduotoją Živilę Pinskuvienę, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa. Abu Lietuvos Regionų partijos lyderiai pateko į geriausiai visuomenės vertinamų veikiančių politikų dešimtuką: Ž. Pinskuvienė reitinge užima penktą vietą, J. Pinskus – devintas. Savo palankų vertinimą Ž. Pinskuvienei išsakė net 42 proc. Lietuvos piliečių, J. Pinskų palankiai vertina 37 proc. šalies gyventojų. „Esame dėkingi žmonėms už tai, kad įvertino mūsų veiklą, mūsų pastangas ir siūlymus. Pastaruoju metu parengėme ir Seimui teikiame dvi visuomenei ypač aktualias įstatymų pataisas. Pirmoji orientuota į tai, kad informacija apie LGBT nepilnamečiams darželiuose ir mokyklose būtų teikiama tik gavus raštišką tėvų sutikimą. Antroji – į tai, kad visi pensinio amžiaus sulaukę Lietuvos piliečiai galėtų išsivaduoti iš privačių II-osios pakopos pensijų fondų gniaužtų ir be jokių apribojimų ar papildomų mokesčių turėtų galimybę atsiimti visus savo oriai senatvei sukauptus pinigus. Ši naujausia Lietuvos gyventojų apklausa aiškiai rodo, kad žmonės pritaria, palaiko ir teigiamai vertina šias mūsų iniciatyvas. Tai džiugina ir suteikia pasitikėjimo darbams, kurių laukia ir tikisi žmonės“, – pabrėžė Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus. „Labai vertinu visuomenės išsakytą palankumą. Kadangi esu politikė, tokį žmonių pasitikėjimą priimu kaip mano padarytų darbų įvertinimą. Pastaruoju metu itin didelio visuomenės susidomėjimo, diskusijų ir pritarimo sulaukė mūsų sprendimas dėl kitokio įtraukiojo ugdymo projekto įgyvendinimo Širvintų rajone. Siekiant kokybiško ir pilnaverčio visos klasės moksleivių ugdymo, specialiųjų poreikių vaikus, tais atvejais, kai savo neprognozuojamu elgesiu jie trukdo pamokas, ugdyti atskirose, tam specialiai įrengtose erdvėse, su visų reikalingų specialistų pagalba. Ir nepaisant visos konservatorių valdžios kritikos, šiam mūsų sprendimui pritaria dauguma mokytojų, tėvų bei, kaip dabar matome – didelė dalis visuomenės. Tai įkvepia dar aktyviau veikti žmonių labui“, – atviravo Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoja, Širvintų rajono savivaldybės merė Ž. Pinskuvienė. Šį visuomenės nuomonės tyrimą rugpjūčio 7 – 19 dienomis atliko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Gerbiu jo Ekscelenciją Prezidentą Gitaną Nausėdą, girdžiu ir suprantu jo vakar viešai išsakytą poziciją ir vertinimą. Džiaugiuosi, kad, kaip ir minėjo Prezidentas, jau artimiausiu metu turėsime galimybę tiesiogiai su juo aptarti situaciją, problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria mokyklos, įgyvendindamos įtraukiojo ugdymo projektą. Esu pasiruošusi Prezidentui pristatyti ir informuoti apie sprendimus ir priemones, kurių ėmėmės Širvintose siekdami maksimaliai efektyviai įgyvendinti įtraukiojo ugdymo programą bei užtikrinti sklandų visų mokinių ugdymo procesą. Apgailestauju, kad šis konservatorių Vyriausybės sukonstruotas projektas eilinį kartą supriešino ir suskaldė visuomenę. Mūsų sprendimas dėl įtraukiojo ugdymo Širvintose sulaukė visiškai nepagrįstos ir nepelnytos kritikos todėl, kad žiniasklaidoje buvo nušviestas labai tendencingai. Širvintose įtraukiojo ugdymo projektas ir toliau bus vykdomas taip, kaip esame suderinę su rajono švietimo įstaigų vadovais. Specialiųjų poreikių vaikai, kurių elgesys, agresija pamokų metu kelia grėsmę kitų mokinių saugumui ir trikdo mokymosi procesą, kai kurių pamokų metų bus ugdomi specialiai jiems įrengtose atskirose erdvėse, prižiūrimi specialiai tam pasirengusių specialistų. Mokykla ir ten dirbantys specialistai kiekvieną atvejį vertins ir analizuos individualiai. Vaikai, kurie turi specialiųjų poreikių, ar fizinę negalią, tačiau jų elgesys pamokų metu nekelia grėsmės kitų mokinių ar mokytojų saugumui, netrikdo visos klasės mokymosi proceso – jie bus ugdomi kartu su visais mokiniais. Mes Širvintose savo sprendimu kaip tik ir dedame visas pastangas, kad šio konservatorių Vyriausybės skubotai sukonstruoto ir prieš rinkimus paleisto projekto sukeltos problemos ir iššūkiai būtų išspręsti geriausiu įmanomu būdu užtikrinant ir atliepiant visų pusių – tiek specialiųjų poreikių turinčių vaikų, tiek likusių mokinių lūkesčius ir poreikius dėl ugdymo. Džiaugiuosi, kad Širvintų rajone fizinę negalią turintys ne tik moksleiviai yra pilnai integravęsi mokyklose, bet turime ir puikių pavyzdžių, kuomet mokykloje dirba fizinę negalią turintys mokytojai.
Pirmadienį posėdžiavusi Lietuvos regionų partijos Taryba nusprendė įpareigoti savo atstovus Lietuvos regionų frakcijoje Seime rugsėjo 3 dienos balsavime nepalaikyti TS-LKD nario Andriaus Kubiliaus kandidatūros į Europos Sąjungos (ES) komisaro postą. „Nepalaikome A. Kubiliaus kandidatūros į ES komisaro postą. Kaip politiką A. Kubilių Lietuvos žmonės iki šiol vertina labai neigiamai. Apklausos rodo, kad visuomenė nepasitiki šiuo konservatorių atstovu. Šalies gyventojai puikiai prisimena jo valdymo laikus, kuomet A. Kubilius ėjo ministro pirmininko pareigas ir priėmė daugybę itin prieštaringai visuomenės iki šiol vertinamų sprendimų: naktines mokesčių reformas, pensijų sumažinimą ir kitus jo vadovautos Vyriausybės veiksmus, dėl kurių itin skaudžiai nukentėjo visos Lietuvos žmonės,“ – konstatuojama Lietuvos regionų partijos Tarybos pranešime. „Suprantame ir gerbiame Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sprendimą suderinti A. Kubiliaus kandidatūrą į ES komisarus tokiu būdu vykdant valstybės įsipareigojimus iki nustatyto termino pateikti komisaro kandidatūrą nuo Lietuvos Europos Komisijos pirmininkei Ursulai fon der Lejen. Taip pat kiekvienas Seimo narys pats sprendžia, kaip jam balsuoti vienu ar kitu klausimu, tačiau mes, Seimo Lietuvos regionų frakcijos nariai, turime laikytis partijos Tarybos įpareigojimo ir rytojaus balsavime nepalaikysime A.Kubiliaus kandidatūros,“ – pranešė Lietuvos regionų partijos pirmininkas ir Lietuvos regionų frakcijos Seime seniūnas Jonas Pinskus.
Lietuvos regionų partijos frakcija pirmadienį, rugsėjo 2 d. Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė siūlymą visoms politinėms jėgoms II pensijų pakopos sistemos problemas išspręsti nedelsiant, dar šios kadencijos Seime. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos regionų partijos pirmininkas, frakcijos Seime seniūnas Jonas Pinskus ir frakcijos narė Laima Vyskupaitytė-Mogenienė. „Išspręsti II pakopos pensijų fondų problemą ir leisti žmonėms atsiimti santaupas yra vienas svarbiausių pažadų rinkėjams beveik visų partijų Seimo rinkimų programose. Turime aiškų politinį sutarimą ir unikalią situaciją, kai galime nieko nelaukdami rinkiminius pažadus, kurie gali likti neištesėti, paversti realiais darbais jau dabar. Jau rugsėjo 10 dieną, prasidėjus Seimo sesijai, Lietuvos regionų partija įregistruos tai numatančias įstatymų pataisas, ragins kitų partijų Seimo narius susitelkti, apsvarstyti ir priimti reikalingas pensijų kaupimo įstatymo pataisas dar šios kadencijos Seime“, – pabrėžė Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus. Pasak jo, Lietuvos gyventojai, senjorus ir kitas visuomenės grupes atstovaujančios visuomeninės organizacijos, reikalauja, kad pensijų kaupimas fonduose būtų išspręstas kaupiančiųjų naudai ir, kad tai būtų padaryta nedelsiant. „Akivaizdu, jog didžiosios dalies visuomenės ir politikų dabartinė sistema netenkina. Pasiūlymus dėl būtinos skubios II pakopos pensijų fondų problemos sprendimo teikė šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos regionų partija, kiti opozicijos ir pozicijos politikai, vyko balsavimai, bet valdančioji dauguma visus juos atmetė, nors Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pensijų kaupimas prieštarauja Konstitucijai. Vyriausybė dar birželį žadėjo pateikti pasiūlymus, tačiau ji kalba tik apie nereikšmingas pataisas, tuo parodydama, jog spręsti problemų neketina,“ – kalbėjo J.Pinskus. Savo įstatymo projekte Lietuvos regionų partijos frakcija siūlys tris esminius pokyčius dėl II – osios pensijų fondų pakopos. „Pirma, suteikti visiems pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims galimybę pasirinkti vienkartinę išmoką, atsiimant visas sukauptas lėšas arba pasirinkti periodines išmokas. Antra, sudaryti galimybę su visomis sukauptomis lėšomis grįžti į SODRĄ. Ir trečia, siekti, kad būtų sudarytos sąlygos realiai fondų valdytojų konkurencijai, o kaupiančiajam – laisvai pasirinkti fondą bei jį keisti. Konkurencija paskatins fondų valdytojus žymiai geriau dirbti, o žmonės galės rinktis geriausią prieaugį fiksuojantį ir saugiausią fondą. Tikiuosi, kad šiam Lietuvos regionų partijos frakcijos įstatymo projektui bus pritarta, o pokyčiai suteiks šalies piliečiams saugumo jausmą ir paskatins kaupti,“ – apibendrino J. Pinskus. Seimo Lietuvos regionų partijos frakcijos narė L. Vyskupaitytė-Mogenienė atkreipė dėmesį į tai, kad naivu buvo tikėtis, jog visuomet pelno siekiantis privatus verslas ims vykdyti valstybinę misiją ir stengsis pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą. „Valstybei būtų buvę daug efektyviau, jeigu II –osios pakopos administravimas būtų patikėtas SODRAI. Tikiu, kad prie šios diskusijos dar grįšime, – akcentavo politikė. – O dabar nutiko taip, kad vyresni, mažiau raštingi žmonės į šią sistemą buvo įtraukti nesuvokdami jos esmės arba net jiems nežinant. Jie buvo kalbinami taip, kad mažai nusimanančiam žmogui atrodė, jog tai yra privaloma. Be to, liejosi pažadai, kaip tai bus pelninga ir kaip didės pensijos. Žmonės susidūrė su situacija, kai bendrovių pelnai smarkiai krito ir jų sukauptos lėšos išeinant į pensiją sumažėjo tūkstančiais,“ – sakė L. Vyskupaitytė – Mogenienė. Taip pat ji akcentavo, kad įstatymais įteisinta, jog žmonės jungtis prie II–osios pakopos kviečiami tik iki 40-ies metų. „Tuo sistemos architektai įrodė, kiek žmonėms apsimoka ir naudinga būti šituose fonduose. Akivaizdu, kad vyresni negu 40-ies metų žmonės gudriu būdu buvo įtraukti į jiems nenaudingą sistemą. Kadangi valstybė klaida pripažino, gražu būtų ją ištaisyti“, – pabrėžė Seimo narė. Kalbėdama apie lygiateisiškumą, ji priminė, kad pradžioje išeinantiems į pensiją fondai atiduodavo visą sukauptą sumą. „Apie 2019 m. valdytojai sugalvojo, kad taip yra per daug gerai ir nusprendė, jog atiduos tik 5 tūkst. iš paties žmogaus sukauptų pinigų. Labiausiai nukentėjo tie, kurie sukaupė daugiau negu 5 tūkst., nes dabar jiems neatiduoda net šios sumos. Jie paima, išdalina visą sumą anuitetais ir žmogus gauna prie pensijos kokius 20 eurų, kas net ir skurdžiam žmogui yra niekis, – patikslino politikė. – Dar noriu pabrėžti, kad per šitą kadenciją valdantieji daugybę kartų įžeidė ir skriaudė žmones. Šitas dalykas – vienas tų atvejų. Kai buvo pradėta kalbėti, kad čia pažeidžiamas konstitucinis turto neliečiamumo principas, kad negalima vos ne per jėgą suvaryti žmones į kažkokį fondą ir neleisti jiems disponuoti savo pinigais, pasigirdo balsų, teigiančių, jog reikia už žmogų spręsti, kokia problema – svarbi, kokia – ne. Gėdingiausia, kad buvo ne vienas toks pasisakymas ir parašymas, jog žmonės – kvaili, nežinos, kaip tas lėšas panaudoti ir jas tiesiog pravalgys. Tokia Valdžios nepagarba ir toks žmonių gluminimas, mažų mažiausiai, yra neetiškas.“ Kalbėdama apie artėjančius rinkimus, ji priminė, jog didžioji dalis partijų žada spręsti II–osios pensijų pakopos problemą. „Visgi mes manome, kad jeigu rašomos perspektyvinės programos, tai rodo, jog norima sprendimą atidėlioti. Tik šioje kadencijoje mūsų mandatų dar niekas neatšaukė ir mes turime pakankamai laiko. Matydami konsensusą, siūlysime visiems kolegoms, kurie deklaruoja, kad nori spręsti šį klausimą, jo neatidėlioti. Juolab, kad už skubų problemos sprendimą pasisakė ir Prezidentas, – pabrėžė ji. – Deja, matome kas vyksta. Organizuojami renginėliai, kurių pagrindiniai kalbėtojai yra fondų valdytojai, sistemos architektai – žmonės, kurie sukūrė šią sistemą ir aišku, kad neleis jos „skriausti“. Ten kalba sistemos prižiūrėtojai, kuriems ji irgi nekliūva. Matome, kad siekiama visuomenę nuraminti ir užvilkinti problemos sprendimą, bet mes sakome, kad problemą turime spręsti dabar. Tuomet ir žmonės matys, kas tik mėto „kabliukus“ rinkėjams, o kas pasiruošęs problemą išspręsti.“ Politikei užkliuvo ir sistemos architektų teiginiai, kad esą norintys dabar pasitraukti iš fondų turėtų sumokėti Gyventojų pajamų mokestį (15 proc.) ir grąžinti lėšas, kuriomis prisidėjo valstybė. „Primenu asmenų lygiateisiškumo principą – iki šiol savo pinigus atsiėmę žmonės niekaip nebuvo apmokestinami ir valstybės indėlis nebuvo išskaičiuotas. Nusprendus atiduoti dabar, nėra jokios moralinės ar lygiateisiškumo teisės tas lėšas atskaičiuoti. Tie žmonės yra ta visuomenės grupė, iš kurių jau nelabai ką yra atskaičiuoti. Kitas argumentas, kad esą jeigu visi norintys išeiti dabar pasitrauks, fondai sugrius. Bet kai „BaltCap“ nunešė milijonus iš tų fondų, visi prijaučiantys aiškino, kad čia – smulkmena, kuri nepaveiks nei fondų gerovės, nei rezultatų. Todėl manau, kad leidžiant išeiti tiems žmonės, kurie į fondus buvo įtraukti per klaidą, Valstybė pasielgtų sąžiningai ir garbingai,“ – konferencijoje akcentavo L. Vyskupaitytė-Mogenienė.
Viešumoje, pradedant Jungtinėmis Valstijomis ir baigiant Lietuva, vis garsiau kalbama apie griežtesnius mobiliųjų telefonų ribojimus per pamokas. Specialistų atlikti tyrimai atskleidžia aiškią sąsają tarp pamokų be telefonų ir didesnio moksleivių susikaupimo. Kita vertus, dalis mokslininkų siūlo visiškai neatsiriboti nuo išmaniųjų technologijų, nes atskirais atvejais dirbtinis intelektas gali pakeisti žmogų pedagogą. Naudotis mobiliaisiais telefonais per pamokas jau draudžiama Prancūzijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Švedijoje, Graikijoje ir Izraelyje. Lietuvoje naudojimosi telefonais tvarka nėra aiškiai apibrėžta, tačiau yra mokyklų, kuriose jais draudžiama naudotis ne tik per pamokas, bet ir per pertraukas. Telefonų ribojimo tvarka pasiteisino Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė priminė, kad jos vadovaujamame rajone tvarka, kuomet į mokyklą atėję vaikai sudeda mobiliuosius telefonus į specialias dėžutes, galioja nuo praėjusių metų ir iš esmės keičiama nebus. „Telefonus auklėtojoms prieš pamokas atidavę pradinių mokyklų ir progimnazijų auklėtiniai juos atgaus išeidami namo. Gimnazistai telefonais galės naudotis pertraukų metu, – patikslino merė. – Nors pirmi žingsniai nebuvo paprasti ir ne visi tėvai tam pritarė, bet galiausiai visi suprato, kad kitaip nebus. Namuose tėvai gali ugdyti vaikus kaip jie nori, tačiau ugdymo įstaigose galioja jų vidaus taisyklėmis nustatyta tvarka, nes kol vaikas yra ugdymo įstaigoje, atsakinga už moksleivį yra būtent ji.“ Ž. Pinskuvienė neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai vaikai bando gudrauti, tačiau ir tokią praktiką baigiama išgyvendinti. „Kai kurie atsineša du telefonus – neveikiantį ir gerą. Auklėtojai tuomet atiduodamas neveikiantis, o geras pasiliekamas sau, bet ir tokius gudruolius mokytojai sugaudo ir, tarkim, palieka po pamokų bibliotekoje papildomam pusvalandžiui, – pasakojo merė. – Tėvai kartais teigia, kad esą jiems būtina dažniau pasikalbėti su vaikais, tačiau, jeigu yra kokių nors problemų, apie jas turi žinoti klasės auklėtojos ir mokytojai, kurie padės, patars ir sukontroliuos. Reikia kalbėtis, nes mokyklų darbuotojai visuomet pasiruošę ateiti į pagalbą ir dėl vaikų padarys viską.“ Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, artėjant rugsėjo 1-ajai, savivaldybės administracijos atstovai apvažiavo Širvintų rajono ugdymo įstaigas ir bendravo su jų vadovais. „Visi pasidžiaugė, kad telefonų ribojimo tvarka pasiteisino. Tai rodo tiek mokinių rezultatai, tiek mokytojų ir didžiosios dalies tėvų atsiliepimai,– įspūdžiais dalinosi politikė. – Mokyklų vadovai atkreipė dėmesį į tai, kad vaikai pradėjo daugiau skaityti, susidomėjo stalo žaidimais, kuriais aprūpintos visos mokyklos, pradėjo daugiau sportuoti ir aktyviau bendrauti gyvai.“ Visgi telefonai, pasak politikės, tik mažiausia iš potencialių „blogybių“. Turime pasirūpinti vaikų saugia kelione į ugdymo įstaigas „Sparčiai populiarėjant paspirtukams ir dviračiams, pastebime, kad ne visi vaikai susipažinę su Kelių eismo taisyklėmis, todėl pasitaiko atvejų, kai jie į ugdymo įstaigas atvyksta be šalmų. Nuo praėjusių metų galioja tvarka, kad atvykęs be šalmo vaikas nėra įleidžiamas į teritoriją ir skambinama tėvams. Jie arba atveža šalmą, arba pasiima transporto priemonę, – toliau pasakojo merė. – Tai ne kažkoks įgeidis, o rūpestis mūsų jaunąją karta. Keliuose visko pasitaiko, todėl, jeigu vaikai įpras mūvėti šalmus, net ir galimo incidento, ko niekam nelinkiu, atveju jie patirs mažiau ar lengvesnes traumas.“ Dar vienas momentas, į kurį politikė atkreipė dėmesį – narkotikų ir rūkymo prevencijos programa. „Niekam ne paslaptis, kad ir be Laisvės partijos iniciatyvų narkotikai vis aktyviau braunasi į paauglių gyvenimą. Reaguodami į tai, kaip ir anksčiau, vykdysime neskelbtus, netikėtus patikrinimus, kurių tikslas bus rūkalų bei narkotinių medžiagų paieška ir išėmimas. Ne pati maloniausia priemonė, tačiau ji yra būtina“, – pabrėžė Ž. Pinskuvienė. Baigdama pokalbį merė akcentavo, kad visų minėtų veiksmų visuma duoda teigiamų rezultatų. „Pokyčiai – kaip ant delno. Kaip jau minėjau, vaikai pradėjo ne tik geriau mokytis bei aktyviau bendrauti gyvai, bet ir su mielu noru įsitraukia į socialinių valandų programą. Jiems tapo įprasta padėti valytojai sutvarkyti klases, ūkvedžiui – iššluoti teritoriją bei pagelbėti kituose vyriškuose darbuose. Taip pat suderinus su tėvais ir klasės auklėtojais, vykti į mišką rinkti šiukšlių, – džiaugėsi Ž. Pinskuvienė. – Žingsnis po žingsnio, bet išugdėme vaikuose pilietiškumą ir atsakomybės ne tik už save, bet ir už aplinkinius jausmą. Taip, pasitaiko visko, tačiau galvojant apie vaikus ir jų gerovę turime imtis tam tikrų sprendimų ir lyderystės. Nepatenkintų bus visuomet, bet tokių bus vienetai, o didžioji dalis vaikų, tėvų ir pedagogų džiaugiasi šių darbų vaisiais.“
Šiandien Lietuvoje dažniausiai vaiko priežiūros atostogų tėvai renkasi išeiti iki vaikui sukaks 1,5 metų, mat renkantis ilgesnį vaiko priežiūros atostogų laiką mažėja valstybės išmokos. Tačiau toks sprendimas turi ir kitą medalio pusę – neretai valstybiniai darželiai tokio amžiaus vaikų dar nepriima, senelius ar su vaikais galinčius pasilikti giminaičius ne visi turi, o auklės – įperkamos toli gražu ne visiems. Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoja, Širvintų merė Živilė Pinskuvienė priminė, kad dabartinės valdžios politika nuolat nukreipta į šalies demografinės padėtis bloginimą, šeimos instituto menkinimą ir nesibaigiančią LGBT propagandą, ją nesėkmingai bandant paslėpti po įvairiomis iniciatyvomis. „Su demografiniais sunkumais susiduria daugelis Europos šalių, tačiau tos jų, kur prie valdžios vairo stovi mąstantys ir savo krašto gerove besirūpinantys asmenys, jas bandoma spręsti, – pabrėžė politikė. – O jų sprendimui reikalingos kompleksinės priemonės – parama šeimas auginantiems vaikams, tinkama gyvenimui infrastruktūra, medicininė priežiūra ir tie patys darželiai, kurių, kaip paaiškėjo, vis dar trūksta. Deja, dėl nemokšiškos ir arogantiškos valdžios mes visą tai beveik praradome. Daugiau negu milijonas mūsų tautiečių išvyko svetur, sumažėjo gimstamumas, parama šeimai ir senoliams, pradėjo augti skirtumai tarp šalies regionų. Padėtis tik blogėja, o valdančiosios koalicijos nariai toliau įsikibę laikosi LGBT ideologijos, kuriai nepritaria absoliuti dauguma šalies gyventojų, sklaidos.“ Ž. Pinskuvienė akcentavo, kad Lietuvos regionų partijos nariai Seime teikė ne vieną iniciatyvą kompleksiniam problemos sprendimui, tačiau valdantieji visas jas blokavo. „Kelių, taip būtinų geram susisiekimui, tvarkymo schema taip ir nebuvo įgyvendinta. Dar daugiau, valdantieji buvo užsimoję apmokestinti visą žmonių nekilnojamąjį turtą, kas būtų galutinai pribaigę paskolas paėmusias ir dėl išaugusių palūkanų su papildomomis problemomis susiduriančias jaunas šeimas, – vardino merė. – Ydinga praktika, nes, mūsų partijos nuomone, jaunos šeimos būstais turėtų būti aprūpinamos lengvatinėmis sąlygomis ir turėti galimybę motinystės ar tėvystės atostogose išbūti iki kol vaikui sukaks dveji metai, kuomet jį bus galima ramiai leisti į darželį. Manau, toks sprendimas yra paprastesnis ir lengviau realizuojamas, negu priėmimo į darželius amžiaus kartelės sumažinimas – vietų dėl to nepadaugės, pedagogų Lietuvoje trūksta, tad tokiu atveju padėtis tik dar labiau pablogėtų. Ir netikiu valdančiųjų pasakomis apie tai, jog papildomos išmokos tėvams pakenktų biudžetui ar tam nėra pinigų. Pinigų, kaip rodo jų neatsakingas taškymas, yra, tačiau trūksta jų panaudojimo kontrolės, valstybinių įmonių audito ir normalios, į ekonomiką bei šeimas orientuotos politikos. Kadangi tai irgi yra sudėtinės demografinės problemos sprendimo dalys, tikiuosi, po Seimo rinkimų turėsime galimybę į šalies ir jos gyventojų gerovę orientuotas Lietuvos regionų partijos iniciatyvas realizuoti praktikoje.“
Valdančioji Seimo koalicija per savo kadenciją ypač daug laiko ir pastangų skyrė LGBT ideologijos, kuriai nepritaria absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, propagandai ir diegimui. Siekdama užkardyti tokias iniciatyvas, Lietuvos regionų partijos frakcija Seime rugpjūčio 13 d. pateikė Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 papildymo 7(1) straipsniu įstatymo projekto ir Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 papildymo 80 (1) straipsniu įstatymo projektą. „Lenkijos, Slovakijos bei keleto kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentuose jau yra priimti teisės aktai, kuriais vaikų darželiuose ir mokyklose uždrausta bet kokia propaganda ar raginimai, susiję su „netradicine seksualine orientacija“ ar kitos nei prigimtinė lyties priskyrimu sau, – priminė frakcijos seniūnas J. Pinskus. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio penktoje dalyje numatyta, kad „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Deja, pasak politiko, Lietuvoje ši tėvų teisė galimai pažeidinėjama, nes aktyviai siekiama vaikų darželiuose ir mokyklose vaikams teikti informaciją apie vienos lyties santykių propagavimą. „Tam, kaip visi puikiai žinome, siūlomos net specializuotos mokyklinės lytinio švietimo programos, siunčiamos gairės savivaldybėms, pagal kurias tokios programos turėtų būti įgyvendinamos. Esu įsitikinęs, kad tai yra grubus kišimasis į asmenų privatų gyvenimą bei kėsinimasis į Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, todėl siūlau Administracinių nusižengimų kodeksą papildyti straipsniu: „Bet kokios informacijos, susijusios su ne heteroseksualia orientacija, skleidimo nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose draudimo nepaisymas“ ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą papildyti straipsniu: „Draudimas ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su ne heteroseksualia orientacija“, o šio draudimo nepaisymas užtrauktų baudą iki vieno tūkstančio eurų“, – iniciatyvą apibendrino J. Pinskus.
Penktadienį, rugpjūčio 9 dieną, pastaraisiais metais sparčiai auganti ir šiuo metu savo frakciją Seime turinti Lietuvos regionų partija pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai pilną, išreitinguotą kandidatų sąrašą. Eiliniai, devintieji Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai vyks spalio 13 d. Jų metu 2024–2028 m. kadencijai bus išrinktas 141 naujas parlamentaras. Lygiai tiek pat žmonių yra ir Lietuvos regionų partijos sąraše. 63 kandidatai varžysis vienmandatėse apygardose, likę – daugiamandatėse. Taip jau sutapo, kad partijos sąraše yra 63 moterys, tačiau ne visos jos kausis vienmandatėse. Dalyje jų įveikti oponentus mėgins ir keliolika iš 78-ių sąrašo vyrų. Lietuvos regionų partijos kandidatų į Seimą sąraše yra tiek patyrusių politikos veteranų, tiek politikoje pirmuosius žingsnius žengiančių naujokų. Pasigilinus į sąrašą jame galima rasti televizijos laidų vedėjų, visuomenininkų, teisininkų, aktorių, sportininkų. Partijos lyderių vertinimu, visus Lietuvos regionus atstovaujantys skirtingų sričių, skirtingo amžiaus ir skirtingas patirtis turintys kandidatai gali geriausia atliepti savo rinkėjų, su kuriais bendrauja tiesiogiai, lūkesčius. Jie turėtų tapti gaiviu oro gurkšniu „užsikonservavusiai“ Lietuvos politinei sistemai ir tvirčiausiu pasirinkimu šalies žmonėms. Lietuvos regionų partijos komunikacijos skyrius
Naujausioje „Baltijos tyrimų“ LRT užsakymu atliktoje apklausoje net 10 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, jog premjero pozicijoje po Seimo rinkimų norėtų matyti Lietuvos regionų partijos kandidatę į Ministres Pirmininkes, Širvintų rajono merę Živilę Pinskuvienę. Sulaukusi 10 proc. Lietuvos žmonių palankumo Ž. Pinskuvienė šioje apklausoje beveik dvigubai lenkia „valstiečių“ kandidatą Igną Vėgelę (6 proc.), dabartinę Seimo pirmininkę, liberalę Viktoriją Čmilytę – Nielsen (6 proc.). „Dėkoju Lietuvos žmonėms už pasitikėjimą. Šis tyrimas tik dar kartą įrodo, kad Lietuvos regionų partija ir aš, kaip viena jos lyderių, einame teisinga kryptimi ir pelnome vis didėjantį žmonių palankumą. Apklausos įdomu, tačiau reikia nepamiršti, kad galutinį žodį visuomet taria rinkėjai“, – pabrėžė politikė. Mažiausiai Lietuvos gyventojų palankumo šioje apklausoje sulaukė socialdemokratas Gintautas Paluckas (2 proc.), „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis (2 proc.), „Laisvės partijos“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė (2 proc.). „Jokių dvejonių, jokio vyniojimo į vatą kaip daro socialdemokratai su Vilija Blinkevičiūte. Aš žmonėms įsipareigoju konkrečiai ir aiškiai – jeigu Lietuvos regionų partija laimės rinkimus, imsiuosi lyderystės ir esu pasirengusi eiti premjerės pareigas bei prisiimti atsakomybę“, – užtikrino Ž. Pinskuvienė. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė šioje apklausoje sulaukė 16 proc. apklaustųjų palaikymo, dar po 12 proc. apklaustųjų premjero pozicijoje norėtų matyti Remigijų Žemaitaitį ir Ingridą Šimonytę. LRT užsakymu ši „Baltijos tyrimų“ apklausa buvo atlikta birželio 21 – liepos 7 dienomis.
Ketvirtadienį, rugpjūčio 1-ąją, įvyko Lietuvos regionų partijos Valdybos posėdis, kuriame buvo patvirtintas galutinis išreitinguotas partijos kandidatų 2024 m. Seimo rinkimuose sąrašas. Po posėdžio partijos pirmininkas Jonas Pinskus pabrėžė, kad norint išsaugoti tautinę valstybę, jos kultūrą bei istoriją, būtini neatidėliotini pokyčiai. „Įvertinęs sąrašą drįstu teigti, kad Lietuvos regionų partijos kandidatai yra stipriausias pasirinkimas Lietuvos žmonėms, – pabrėžė J. Pinskus. – Siunčiame rinkėjams signalą, kad mes visi, nuo pirmojo iki šimtas keturiasdešimt pirmojo kandidato sąraše, esame pasirengę dirbti ir išpildyti rinkėjams duotus pažadus. Laikas baigti su dabar šalį apėmusiomis intrigomis, nekompetencija, dvejopų standartų taikymu ir kitomis ją žlugdančiomis blogybėmis.“ Tai, kad prie Lietuvos valdžios vairo turi stoti ūkiškas ir šalimi besirūpinantis politikas pabrėžė ilgametis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir kandidatas į Seimą Zenonas Vaigauskas. „Pasaulio ir Lietuvos irklavimo čempionas J. Pinskus yra daug pasiekęs ne tik sporte, bet ir versle bei gyvenime. Be to, kaip tikras lyderis, pasižymi puikiomis charakterio savybėmis: dalykiškumu, išmintimi, gebėjimu veikti, diplomatiškumu. Tai yra tokiais bruožais, kurie gali suveikti kaip vienijanti jėga šiandieninėje sudėtingoje situacijoje, į kurią Lietuvą įstūmė valdančiosios koalicijos ambicijos bei akivaizdi gebėjimų vadovauti šaliai stoka. Sakant paprastai – regionams reikia Jono, – pastebėjimais pasidalino Seimo nariu siekiantis tapti politikos veteranas. – Būtent todėl Lietuvos regionų partijos nariai nesiruošia šmeižti oponentų, maišyti jų su purvais, baksnoti pirštais ar užsiimti dabartinės valdžios ir opozicija apsimetančių jos satelitų pamėgtais „žaidimais“, nes tai jokios apčiuopiamos naudos šaliai ir jos žmonėms neduoda. Mes nusiteikę rimtai dirbti, numatę konkrečius pasiūlymus bei jų įgyvendinimui būtinus žingsnius.“ Lietuvos regionų partija Taip pat kandidatuojanti Seimo narė Laima Vyskupaitytė-Mogenienė atkreipė dėmesį į tai, kad partijos lyderis ir su juo į Seimą einantys žmonės susikaupusių problemų sprendimui turi parengę aiškų planą. „Partijos tikslas – tokia Lietuva, kurioje visi gyventojai turi vienodas galimybes ir gyvenimo kokybę, nepaisant to, kuriame regione jie gyventų. Svarbiausia sumažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę. Sprendžiant giliausią demografinę krizę, svarbu ne popierinė, bet veiksminga šeimos politika, skatinanti gimstamumą Lietuvoje ir lietuvių grįžimą iš emigracijos. Ypatingai skaudi ir skubiai spręstina visuotinės skaitmenizacijos ir kitų veiksnių sukelta vyresnių žmonių atskirties bei išstūmimo iš visuomenės problema, – aktualius klausimus vardino politikė. – Mūsų pareiga padaryti viską, kad išsaugotume nacionalinę Valstybę, tautą ir kalbą, būtų puoselėjamos šalies tradicijos ir paveldas. Taip pat privalome apginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes – minties, žodžio ir įsitikinimų laisvę bei tėvų teisę nevaržomai auklėti vaikus pagal savo religinius ir dorovinius įsitikinimus.“ Širvintų rajono savivaldybės merė, į Seimą kandidatuojanti Ž. Pinskuvienė, kuri pati pasiprašė įrašoma 141-uoju numeriu, nes reitingavimą patiki šalies žmonėms, pabrėžė, kad Lietuvos regionų partija Parlamente sieks dalyvauti valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės formavime. „Sąrašo lyderiai – žmonės savo pasiekimais įrodę, kad dirbant ir darant viskas yra įmanoma. Politikai, pelnę žmonių pasitikėjimą, todėl ne kartą perrinkti vienmandatėse apygardose. Be to, mes atstovaujame visos Lietuvos regionams. Daugelis kandidatų dirba savivaldybių tarybose, todėl yra arčiausiai savo regionų žmonių, geriausiai žino jiems aktualiausias, pradedant mažiausiomis ir baigiant didžiausiomis, problemas. Deja, kai kuriais atvejais vieni jie išspręsti jų negali, nes sprendimai patenka į Seimo ar Vyriausybės kompetenciją. Visgi, matydama šalies žmonių nusiteikimą, jausdama jų palaikymą ir pasitikėjimą esu tikra, kad rudenį turėsime galimybę tai pateisinti. Be to, Lietuvos regionų partija veikia kaip puikiai sustyguota komanda – kiekvienas jos narys turi savo poziciją bei žino, ką joje veikti, – sportinį palyginimą pateikė Širvintų politikė. – Todėl mes sieksime konkrečių atsakingų pareigų, kurias gavę nedelsdami imsimės realizuoti rinkėjams duotus pažadus. Taip pat jau artimiausiu metu planuojame pristatyti savo šešėline Vyriausybę, kad rinkėjai patys galėtų įvertinti mūsų pasirinktus žmones ir jiems numatytas užduotis. Nes atėjo laikas Lietuvai ir jos gyventojams tapti tikraisiais Seimo rinkimų nugalėtojais.“ 21-as Lietuvos regionų partijos kandidatas 2024 m. Seimo rinkimuose: 1.Jonas Pinskus (Deltuvos pietinė vienmandatė apygarda)2.Andrius Palionis (Dainavos vienmandatė apygarda)3.Laima Mogenienė (Šilainių vienmandatė apygarda)4.Andrius Mazuronis (Aušros vienmandatė apygarda)5.Zenonas Vaigauskas (Kelmės–Šilalės vienmandatė apygarda)6.Vaida Giraitytė-Juškevičienė (Sūduvos pietinė vienmandatė)7.Zenonas Streikus (Jotvingių vienmandatė apygarda)8.Vytautas Kamblevičius9.Antanas Vinkus (Kuršo vienmandatė apygarda)10.Linas Memys (Mažeikių vienmandatė apygarda)11.Kristupas Krivickas (Deltuvos šiaurinė vienmandatė apygarda)12.Giedrė Pavasarytė (Kaišiadorių–Elektrėnų vienmandatė apygarda)13.Justina Dirsienė14.Martinas Leščiauskas (Telšių vienmandatė apygarda)15.Aurelija Jonikaitė (Žemaitijos šiaurinė vienmandatė apygarda)16.Laura Radzevičiūtė (Petrašiūnų–Gričiupio vienmandatė apygarda)17.Gintaris Petrėnas (Sėlos rytinė vienmandatė apygarda)18.Beata Valungevičienė (Marijampolės vienmandatė apygarda)19.Lina Samulytė20.Eduardas Šablinskas (Fabijoniškių vienmandatė apygarda)141.Živilė Pinskuvienė
Vis garsiau kalbama apie tai, jog daugėja lietuvių atidedančių vaikų gimimą – vieni nori pagyventi sau, kiti neįperka brangstančio būsto gausesnei šeimai, treti siekia uždirbti daugiau, kad turėtų iš ko auginti vaikus. Ekonomistai skaičiuoja – užauginti vaiką iki pilnametystės kainuoja nuo 50 iki 100 tūkst. eurų. Tokios sumos esą susidaro dėl to, kad gali prireikti auklės, privačios mokyklos, brangių stovyklų ir būrelių. Jei gimstamumas nedidės, netrukus, anot specialistų, Lietuvoje liks 1,5 mln. gyventojų ir kasmet turėsime įsileisti po 15 tūkst. imigrantų. Pasak opozicinės Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskus, viešumoje pasirodanti tokio pobūdžio informacija siunčia kelis signalus. „Tai, kad Lietuvos demografinė padėtis yra prasta ir linkusi prastėti, buvo žinoma jau seniai, tik kompleksinių šios problemos sprendimų aš taip ir neišvydau. Kai dabar skelbiama, kad gimstamumas mažėja, mano nuomone, valdžia leidžia suprasti, kad ir toliau nieko nedarys jo skatinimui, o darbo jėgos problemą spręs įsileisdama vis daugiau migrantų. Nesu sąmokslo teorijų šalininkas, bet tokį sprendimus priimančių asmenų elgesį esu linkęs sieti su bandymu galutinai nutautinti ar net sunaikinti Lietuvą“, – griežtai kirto politikas. Tokias nesmagias prielaidas, pasak jo, grindžia ir daugiau veiksnių. „Kiek kartų Lietuvos regionų partija mėgino atkreipti valdančiųjų dėmesį į regionines problemas ir augančią socialinę-ekonominę atskirtį, tiek kartų liko neišgirsta. Konservatorių-liberalų-laisviečių koalicija praėjusiais metais „sėkmingai“ neįsisavino 472 mln. eurų europinės paramos, tačiau sudarė sąlygas Lietuvos paštui ir Lietuvos geležinkeliams atleisti šimtus žmonių. Pateikėme pasiūlymą, kaip būtų galima pritraukti pinigų šalies kelių ir infrastruktūros remontui, tačiau jie nukeliavo į stalčių, nes svarbiau buvo naikinti šalies švietimo ir medicinos paslaugų teikimo tinklą. Regionuose trūksta ugniagesių-gelbėtojų ir policininkų, o konservatoriai su laisviečiais taško pinigus kitoniškumo paradams, „Michelin“ žvaigždutėms ir kitiems keistiems projektams. Pasisakėme už būstų politikos regionuose peržiūrėjimą ir palūkanų jaunoms šeimoms kompensavimą, valdantieji sumažino tam skirtas lėšas. Kriziniu laikotarpiu, sekdami Europos pavyzdžiu, kartu su Andriumi Palioniu raginome mažinti PVM maistui bei degalams. Deja, bankų, kuriems leidžiama su žmonėmis elgtis kaip norisi, klerkais apsistačiusi valdžia liko „kurčia“, – Vyriausybės „pasiekimus“ vardino J. Pinskus. – Todėl nereikia stebėtis, kad, esant tokiai situacijai, dalis žmonių emigruoja, o likę galvoja ne apie vaikus, bet kaip išgyventi patiems. Norint, kad situacija pradėtų keistis į gerą, būtina kryptinga šeimos instituto stiprinimo politika, apimanti visas gyvenimo sritis, pradedant infrastruktūros gerinimu ir baigiant bent jau būtiniausių paslaugų prieinamumu. Iš dabartinės Vyriausybės to nebesulauksime, bet viliuosi, jog šia kryptimi pasuks naujasis Seimas.“
Užsisakykite mūsų naujienlaiškį