Naujienos
R. Lekavičius: Už pasirinkimo teisę kovojome basomis, protestavome ir kitaip nebus – visada žmonės bus svarbiau nei kažkieno interesai
Šiemet Valstybės dienos proga įteiktas Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimas bei Laisvės gynėjo ženklas ir pamaryje gimusiam, zanavykų krašte užaugusiam Ričardui Lekavičiui, Sūduvos šiaurinės rinkiminės apygardos kandidatui į Lietuvos Respublikos Seimą. Vyras apdovanojimu didžiuojasi, puikiai supranta, kokią riziką teko prisiimti ir yra įsitikinę, kad šiandien didžiausią grėsmę keliame patys sau. Daugelis pašnekovą gerai prisimena nuo tada, kai jis dar pandemijos laikotarpiu prieš galimybių pasą vaikams nuo 12 metų protestavo basomis kojomis drauge su bendraminčiais. Jis su kitais „Basais tėčiais“ kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą: „Nepritariame galimybių pasui, pabrėždami, kad pasirinkimo laisvė priklauso kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui“. Visuomenininkas nuo lapkričio iki pat vasario dalyvavo basakojų protestuose už teisę žmonėms rinktis patiems. Jis buvo vienas pirmųjų, kuris buvo pabrėžė, kad Šakių ligoninėje būtina išsaugoti Vaikų ir Chirurgijos skyrius, todėl su keliais bendraminčiais surengė mitingą. Aktyvisto darbai neliko neįvertinti – žmonės juo patikėjo. Šiandien jis Šakių savivaldybės tarybos narys, aktyviai ir tvirtai ginantis gyventojų interesus bei besistengiantis išspręsti juos kamuojančias problemas. Šiemet R. Lekavičiui įteiktas neeilinis apdovanojimas -Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimas ir Laisvės gynėjo ženklas. Laisvės gynėjai – žmonės, kurie 1990-1991 metais, Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu, nepabūgo pavojų ir nedvejodami davė priesaiką Tėvynei bei darė tai, ką liepė sąžinė ir širdis. Tai buvo ir yra tie žmonės, kurie dalyvavo įtvirtinant Lietuvos valstybingumo pamatus, drąsiai pasitiko iššūkius, savo darbu sustiprino šiandienos valstybę. Minėtu laikotarpiu Lietuvai prisiekė drąsūs, tarp kurių buvo ir R. Lekavičius. „Po trumpo pokalbio su komendantu įsirašiau į savanorių gretas. Ar buvo kokių abejonių ar baimių? Ne nebuvo. Apie tai net negalvojau. Tik įstrigo vienas momentas – tuo metu ne visi bendraamžiai panoro būti savanoriais. Kalbantis su pažįstamu jis prasitarė, kad atsisakė tapti savanoriu, nes tėvai taip patarė. Jie buvo tarpukario Lietuvos ūkininkai ir žinojo, kas laukia savanorių, jei valstybės laisvė užgestų dar aušroje. Taigi, jei Lietuvos nepriklausomybė būtų neįsitvirtinusi, savanorių ir laisvės kovotojų lauktų vienintelis likimas, apie kurį visi labai gerai žinome iš istorijos“, – pasakojo pašnekovas. Pasak Laisvės gynėjo, pučo Maskvoje įvykiai sukėlė šiek tiek nerimo, bet visi buvo pasirengę veikti pagal galimybes. „Tada elgiausi taip, kaip liepė širdis. Net neatrodė, kad būtų galima elgtis kitaip. Tėvai neatkalbinėjo. Nors man tik ką buvo sukakę 18 metų, jie palaikė mano sprendimą“, – prisiminė R. Lekavičius. Visuomenės veikėjas labai vertina gautą apdovanojimą. Jam tai ir pasididžiavimas, ir tą laikmetį primenantis momentas. Taip pat R. Lekavičius iš tų, kuris nebijo pasakyti savo nuomonės. Jis įsitikinęs, kad dabartinė Lietuvos valdžia savanaudiškai veikia prieš visuomenės interesus. „Neskaidrūs tikslai ir ryšiai tarp valdininkijos ir verslo, teisti ir teisiami politikai nedarė garbės Lietuvai ir jos žmonėms. Tuo pat metu opiausi klausimai – skurdo ir nedarbo mažinimas, emigracija, investicijų pritraukimas į regionus, demografiniai iššūkiai, žemės ūkyje esančių problemų sprendimas – liko politikos paraštėse. Šiandien kituose matome tik priešus. O išties, negerbdami savo tradicijų ir kalbos, didžiausiais priešais tampame patys sau. Smerkiame ir vatnikais laikome tuos, kurie išsako savo nuomonę “, – dėstė pašnekovas. Jis tiki, kad bendromis pastangomis pavyks sustabdyti ne tik tai, bet ir tradicinių vertybių, moralės ir pačios lietuvių Tautos nykimą, kartu siekiant, kad mūsų šalis tiek vidiniuose, tiek išoriniuose neramumuose rastų kelią, tinkamiausią ir palankiausią būtent mūsų Tautos žmonėms. Ričardas Lekavičius – Sūduvos šiaurinės apygardos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą. Jo numeris Lietuvos regionų partijos sąraše – 45.
Lietuvos regionų partijos primininkas J. Pinskus susitiko su šalies prezidentu G. Nausėda
Pirmadienį Prezidentūroje Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus susitiko su šalies prezidentu Gitanu Nausėda. Su valstybės vadovu artėjančius Seimo rinkimus aptaręs Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus nurodė, kad jo vadovaujama politinė jėga koaliciją matytų su centro kairei priklausančiomis partijomis. „Manau, kad geriausias bendradarbiavimas būtų centro kairė – dabartinė opozicija. Per ketverius metus kartu būnant opozicijoje pagrindiniais ir lemiamais momentais susitarti pavykdavo. Jeigu dabartinė opozicija taptų valdančiąja, tai būtų pats geriausias darinys valstybei, – po susitikimo su prezidentu sakė J. Pinskus. – Ir su socialdemokratais, ir su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ir su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – tikrai juos matyčiau centro kairės pusėje.“ Be to, su prezidentu J. Pinskus teigė aptaręs ir kitus svarbius klausimus. „Labai daug klausimų aptarėme. Spektras buvo platus, bet daugiausiai diskutavome regioniniais klausimais, kalbėjome apie papildomus įsipareigojimus, susijusius su migracija bei imigracija ir aptarėme demografinę situaciją“, – po susitikimo su G.Nausėda informavo J.Pinskus. Politikas buvo įsitikinęs, kad jo vadovaujamai Lietuvos regionų partija 5 procentų kartelę Seimo rinkimuose peržengti pavyks. „Tikrai peržengsime 5 procentus. Neblogai pasirodysime vienmandatėse, nes turime stiprių vienmandatininkų. Manau, kad turėsime ne mažiau mandatų nei turime dabar – 9. Būtų labai gerai turėti 10 mandatų ir stiprią frakciją Seime“, – akcentavo jis.
J. Pinskus bendrą koaliciją matytų su dabartine opozicija
Su prezidentu Gitanu Nausėda šią savaitę vyksiančius Seimo rinkimus aptaręs Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus sako, kad jo vadovaujama politinė jėga koaliciją matytų su centro kairei priklausančiomis partijomis. „Manau, kad geriausias bendradarbiavimas būtų centro kairė – dabartinė opozicija. Per ketverius metus kartu būnant opozicijoje pačiais pagrindiniais ir lemiamais momentais susitarti pavykdavo. Jeigu dabartinė opozicija taptų valdančiąja, tai būtų pats geriausias darinys valstybei“, – po pirmadienį vykusio susitikimo žurnalistams tvirtino J. Pinskus. „Ir su socialdemokratais, ir su „valstiečiais“, ir su „Vardan Lietuvos“ – tikrai juos matyčiau centro kairės pusėje“, – galimus partnerius vardijo jis. Anot Lietuvos regionų partijos lyderio, prognozuoti bendrą darbą su įvairiomis politinėmis jėgomis, dar neįvykus rinkimams, yra sudėtinga. Visgi, pažymėjo jis, yra politinių jėgų, su kuriomis požiūriai skiriasi kardinaliai. „Labai sunku prognozuoti pačius rinkimus. Po rinkimų, manau, pagrindinės programinės nuostatos nulems, su kuo mums pakeliui, su kuo ne“, – aiškino J. Pinskus. „Pagal programas mums (su Laisvės partija – ELTA) būtų sudėtinga suderinti darbą kartu. Mes esame prieš narkotikus, už tradicinę šeimą. Jeigu jie sutiktų su tokiomis programinėmis nuostatomis, tai kodėl gi ne“, – svarstė jis. Rinkimuose tikisi 10 mandatų J. Pinskus įsitikinęs, kad jo vadovaujamai Lietuvos regionų partija 5 procentų kartelę Seimo rinkimuose peržengti pavyks. „Tikrai peržengsime 5 procentus. Neblogai pasirodysime vienmandatėse, nes turime stiprių vienmandatininkų. Manau, kad turėsime ne mažiau mandatų nei turime dabar – 9. Būtų labai gerai turėti 10 mandatų ir stiprią frakciją Seime“, – akcentavo jis. Be to, su prezidentu J. Pinkus teigė aptaręs ir kitus svarbius klausimus. „Labai daug klausimų. Platus spektras. Pagrindas – regioniniai klausimai, papildomi įsipareigojimai apie migraciją, imigraciją, demografinę situaciją“, – žurnalistams vardijo jis. Iki Seimo rinkimų likus mažiau nei savaitei, prezidentas jau susitiko su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke Vilija Blinkevičiūte, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiu Ramūnu Karbauskiu, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, partijos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu, Laisvės partijai vadovaujančia Aušrine Armonaite. Tiesa, ar šalies vadovas susitiks su visų šiuo metu mandatų Seime turinčių politinių partijų atstovais – neaišku. Antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas „Žinių radijui“ užsiminė, jog dar nėra aišku, ar tokio prezidento kvietimo sulauks pastarąją kadenciją konfliktų su Prezidentūra neišvengę konservatoriai. Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
Gyventojai vis palankiau vertina Lietuvos regionų partijos vykdomą politiką ir iniciatyvas
Dvi didžiosios visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės – „Vilmorus“ ir „Baltijos tyrimai“ –rugsėjo viduryje atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu paaiškėjo kaip žmonės vertina pastaruoju metu itin didelį rezonansą sukėlusius klausimus: įtraukųjį ugdymą, informacijos apie LGBT teikimą vaikams mokyklose ir siūlomus sprendimus dėl II-osios pakopos pensijų fondų. Į klausimą „Ar jūs pritariate ar nepritariate Seime pateiktam Lietuvos regionų partijos siūlymui leisti gyventojams, kurie to pageidautų, bet kada pasitraukti iš II-osios pakopos pensijų fondų, suteikiant galimybę be jokių apribojimų atsiimti visas ten sukauptas savo lėšas?“ – bendrovės „Vilmorus“ tyrimo duomenimis 84,5 proc. atsakė pritariantys tokiam sprendimui, nepritarė vos 3,6 proc. dar 11,9 neturėjo nuomonės šiuo klausimu. „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad aštuoni iš dešimties (84,5 proc.) apklaustų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pritaria Seime pateiktam Lietuvos regionų partijos siūlymui leisti gyventojams, kurie to pageidautų, bet kada pasitraukti iš II-osios pakopos pensijų fondų, suteikiant galimybę be jokių apribojimų atsiimti visas ten sukauptas savo lėšas (60,6 proc. visiškai pritarė ir 23,9 proc. greičiau pritarė). Tokio siūlymo nepalaikė mažiau nei dešimtadalis (8 proc.) apklaustųjų (2 proc. visiškai nepritarė ir 6 proc. greičiau nepritarė). 12 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą. Į klausimą „Ar jūs pritariate, ar nepritariate Širvintų savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės sprendimui specialiųjų poreikių vaikus, kurių elgesys ar agresija pamokų metu kelia grėsmę kitų mokinių saugumui ir trikdo mokymosi procesą, kai kurių pamokų metu ugdyti specialiai jiems įrengtose atskirose erdvėse, taip siekiant kokybiško ir pilnaverčio visos klasės moksleivių ugdymo?“ – bendrovės „Vilmorus“ tyrimo duomenimis net 75,4 proc. Lietuvos žmonių atsakė pritariantys, 12 nepritariantys ir 12,6 neturėjo nuomonės šiuo klausimu. 2024 metų rugsėjį vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad septyni iš dešimties (70 proc.) apklaustų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pritaria Ž. Pinskuvienės sprendimui specialiųjų poreikių vaikus, kurių elgesys ar agresija pamokų metu kelia grėsmę kitų mokinių saugumui ir trikdo mokymosi procesą, kai kurių pamokų metu ugdyti specialiai jiems įrengtose erdvėse, taip siekiant kokybiško ir pilnaverčio visos klasės moksleivių ugdymo (33 proc. visiškai pritarė ir 37 proc. greičiau pritarė). Šeštadalis (17 proc.) apklaustųjų tokios merės pozicijos nepalaikė (5 proc. visiškai nepritarė ir 12 proc. greičiau nepritarė). Kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą. Trečiasis visuomenės vertinimui pateiktas klausimas: „Ar jūs pritariate, ar nepritariate Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus inicijuotam ir Lietuvos regionų partijos frakcijos Seime įregistruotam įstatymo projektui, kuris numato, kad bet kokia informacija apie LGBT nepilnamečiams mokyklose ar darželiuose galėtų būti teikiama tik gavus raštišką tėvų sutikimą?“ – „Vilmorus“ duomenimis – 73,6 proc. siūlymui pritaria, 15,5 proc. – nepritaria ir 10,9 proc. – neturėjo nuomonės šiuo klausimu. „Baltijos tyrimų“ gauti duomenys parodė, kad septyni iš dešimties (72 proc.) apklaustų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pritaria LGBT informacijos sklaidą mokyklose ribojančiam įstatymo projektui, kuris numato, kad bet kokia informacija apie LGBT nepilnamečiams mokyklose ar darželiuose galėtų būti teikiama tik gavus raštišką tėvų sutikimą (43 proc. visiškai pritarė ir 29 proc. greičiau pritarė), šeštadalis (17 proc.) apklaustųjų tokiam įstatymo projektui nepritaria (8 proc. visiškai nepritarė ir 9 proc. greičiau nepritarė). Kas dešimtas (11 proc.) respondentas neatsakė į šį klausimą. Šią reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko rugsėjo 6 – 20 dienomis. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų. Bendrovės „Vilmorus“ apklausa buvo vykdoma rugsėjo 13 – 21 dienomis.
Šalies visuomenė palaiko Lietuvos regionų partiją
Pirmadienį naujienų agentūros „Elta“ studijoje Lietuvos regionų partijos kandidatas į Seimą Deltuvos šiaurinės rinkimų apygardoje, vienmandatininkas Kristupas Krivickas visuomenei pristatė partijos rinkiminę programą. Remiantis naujausiais agentūros „Vilmorus“ tyrimų duomenimis, 75 proc. Lietuvos žmonių pritaria Lietuvos regionų partijos siūlymams ir iniciatyvoms. Tai leidžia teigti, kad partija atliepia žmonių lūkesčius, žino, su kokiais sunkumais jie susiduria bei yra pasirengusi spręsti šalies visuomenei kylančias problemas, pradedant įtraukiuoju ugdymu ir baigiant socialinės atskirties tarp didžiųjų miestų bei regionų mažinimu. Toks aukštas pritarimas taip pat signalizuoja, kad šalies visuomenė pavargo nuo dabartinės valdančiosios konservatorių-liberalų-laisviečių koalicijos pozicijos ir tikisi pokyčių tiek šalies vidaus, tiek užsienio politikoje. Pokyčių, kurie leis normalizuoti santykius su kaimyninėmis valstybėmis, atkurti sutraukytas eksporto bei importo grandines su Kinija, kas prisidės ir prie pačios Lietuvos ekonominio atsigavimo. Pokyčių, kurie užbaigs beveik ketverius metus trunkančią visuomenės skaldymo ir priešinimo politiką, užbaigs žmonių teisėtų lūkesčių ignoravimo laikotarpį ir atvers naują Lietuvos istorijos lapą. Lietuvos regionų partija tam pasirengusi ir jeigu visuomenės pritarimas vykdomoms iniciatyvoms taps balsais per rinkimus, jeigu visuomenė suteiks pasitikėjimo mandatą, drąsiai imsis iniciatyvos realizuoti visus išsikeltus tikslus praktikoje.
L. Radzevičiūtė: asmeninė atsakomybė – tai, ko Lietuvai trūksta labiausiai
Lietuvos valstybės valdymo sistema per daugelį metų susidūrė su daugybe iššūkių, tačiau viena iš didžiausių problemų – valdininkų neatsakingumas. Kasdien matome, kaip valdžios atstovai, priimdami neteisingus ar klaidingus sprendimus, vengia atsakomybės, o nuostolius dažniausiai padengia mokesčių mokėtojai. Tai ypač ryšku įvairiuose korupcijos skandaluose, tokiuose kaip pavyzdžiui Šarūno Stepukonio neva praloštų 40 milijonų eurų atvejis, kuris atskleidė, kaip lengvai galima manipuliuoti valstybės biudžeto lėšomis ir praturtėti kitų sąskaita. Š. Stepukonio istorija yra tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kai valdininkai praturtėja pasinaudodami savo pareigomis ir valdžia, o jų padarytų klaidų kaina galiausiai gula ant paprastų žmonių pečių. Išgrobstyti milijonai, nebaigti projektai, nusikalstamas aplaidumas – visa tai tampa kasdienybe, nes atsakomybė, kai reikia ją prisiimti, tarsi išnyksta. Esu įsitikinusi, kad reikia ne tik griežtinti įstatymus, bet ir įgyvendinti realius mechanizmus, kurie užtikrintų asmeninę atsakomybę už valstybės valdymo klaidas. Valdininkai privalo žinoti, kad už kiekvieną netinkamai priimtą sprendimą, už kiekvieną prarastą eurą teks atsakyti ne tik prieš visuomenę, bet ir prieš įstatymus išlaidas padengiant iš savo kišenės. Reformos turi prasidėti nuo aukščiausių valdžios sluoksnių, kur asmeninė atsakomybė turėtų tapti ne išimtimi, bet taisykle. Tik taip galime užtikrinti, kad mūsų šalyje vyraus skaidrumas, teisingumas ir atsakingas požiūris į valstybės biudžetą bei jos valdymą. Kai atsakomybė taps reali, korupcija ir neatsakingumas taps praeitimi. Už atsakingą ir skaidrią valdžią, už jūsų teises ir ateitį! Lietuvos regionų partijos kandidatė vienmandatėje Petrašiūnų- Gričupio apygardoje, Kaune Laura Radzevičiūtė.
B. Valungevičienė – vien kalbomis problemų neišspręsi
Antradienį LRT KLASIKOS organizuotuose debatuose keturių politinių jėgų atstovai diskutavo apie Lietuvos istorinės atminties įamžinimą, galimas dotacijas meno įstaigoms, nepriklausomo menų sektoriaus stiprinimą, regioninės kultūros poreikius ir pastaruoju metu vis dažniau bandomą užgniaužti žodžio laisvę. Šiuose debatuose Lietuvos regionų partiją atstovo Beata Valungevičienė, kandidatuojanti į Seimą vienmandatėje Marijampolės apygardoje. Ji kėlė regionuose kultūrininkams opiausius klausimus: – kultūrinio konteksto su išliekamąja verte trūkumas; – meninio ugdymo stoka ir perimamumas; – profesionalaus meno nykimas jį užgožiant trumpalaikiais komerciniais projektais. B. Valungevičienė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos regionų partija numato skatinti kūrybiškumo ir meninio ugdymo plėtojimą nuo mažų dienų, remti meninių vadovų rengimą, rūpintis pasiteisinančių projektų tęstinumu, inicijuoti profesionalaus meno pasirodymus regionuose, bei ieškoti galimybių laisvųjų menininkų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos skatinimui. „Šiandien susiklostė tokia situacija, kai regioninei politikai, eitų kalba apie švietimą ar kultūrinius poreikius, vis tenka podukros vaidmuo. Meninio ugdymo klausimas, kūrybiškumo skatinimas dažnai vertinami netinkamai. Nesuvokiama, kad kūrybiškumas skatina kritinį mąstymą, stiprina savivertę, o meninis išprusimas, plečia ne tik pasaulėžiūrą, bet ir padeda kurti tvirtą vertybinį pagrindą. Vadovaudama moksleivių kūrybos centrui, kasdien susiduriu su jaunosios kartos noriu išlaisvėti, noru kurti, bet tuo pačiu ir stereotipiniu požiūriu į neformalų ugdymą. Žvelgiant į tai, kaip regionuose nyksta ilgus metus sėkmingai veiklą vykdę vaikų chorai, tautinių šokių kolektyvai, liūdna bet tenka pripažinti, kad meninių vadovų trūkumas yra labiau negu akivaizdus, o meninio ugdymo perimamumo, jeigu nebus radikalių pokyčių, laukia niūri ateitis. Apie žodžio laisvę, matant kaip persekiojami kitaminčiai, iš viso kalbėti sudėtinga, bet reikia. Reikia, nes problemos akivaizdžios ir giliai įsišaknijusios. Džiugu, kad diskusija šiomis temomis jau vyksta, tačiau tiek Lietuvos regionų partija, tiek aš asmeniškai puikiai suprantu, kad vien kalbomis problemų neišspręsi, todėl mes, tų pačių regionų gyventojai, esame rimtai nusiteikę kibti į darbus ir tikimės, kad netrukus tokią galimybę turėsime“, – apibendrino B. Valungevičienė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas patvirtino – problemų sveikatos apsaugos sistemoje yra
Ketvirtadienį Seime įvyko Lietuvos regionų partijos frakcijos narių ir sveikatos apsaugos ministro Aurimo Pečkausko susitikimas, kurio metu buvo aptartos visiems Lietuvos gyventojams svarbios problemos: sveikatos paslaugų tinklo pertvarka, sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimas, atskirų rajoninių ligoninių skyrių uždarymas, pacientų pavėžėjimas, gydytojų ir slaugytojų trūkumas, darbo krūviai, biurokratinio darbo mažinimas ir t.t. Diskusijos pradžioje Lietuvos regionų partijos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad pradėjus vykdyti sveikatos apsaugos sistemos reformą ėmė strigti sklandus paslaugų teikimas, išaugo eilės pas medikus, o pati reforma nekoreliuoja su siekiu pritraukti žmones į regionus, nes gydymo įstaigose juose yra uždaromos. Taip pat buvo nurodyta, kad savivaldybės negali skelbti su sveikatos centrų steigimu susijusių konkursų, nes nežino, koks bus finansavimas. Ministras į tai atsakė, kad visos savivaldybės apie sumas buvo informuotos, tačiau norint gauti finansavimą, planus reikia suderinti su SAM ir Nacionaline projektų valdymo agentūra. Taip pat jis pabrėžė, kad ligoninės ar skyriai regionuose nėra uždaromi, o reforma orientuota į pastatų remontą bei įrangos įsigijimą, tačiau ne į paslaugų prieinamumo gerinimą. Visgi jis sutiko, kad pereinamumas pas specialistus skirtinguose regionuose skiriasi, tačiau tai lemia regionų specifika, didesnis kai kurių sričių specialistų poreikis ar mažesnis pačių specialistų skaičius. Visgi jis patikino, jog SAM daro viską, kad pereinamumas augtų. Lietuvos regionų partijos frakcijos seniūnas Jonas Pinskus atkreipė dėmesį į tai, jog iš pradžių reforma buvo nukreipta į paslaugų ir įstaigų tinklo optimizavimą, o dabar ji tarsi suka atgal ir žada paslaugas priartinti prie žmonių. A.Pečkauskas nurodė, kad niekada nebuvo siekio centralizuoti visas sveikatos paslaugas. Jis priminė, kad yra pirminės, antrinės ir stacionarinės specializuotos paslaugos sveikatos priežiūros paslaugos. Būtinas paslaugas, pasak jo, siekiama atvesti kaip galima arčiau žmogaus, o specializuota pagalba turi būti daugiau išteklių ir žmonių turinčiuose centruose. Partijos pirmininkui prabilus apie į tai, kad į regionines gydymo įstaigas sunku prisikviesti specialistus, nes regionai neturi modernios įrangos ligų diagnozavimui, ministras atsakė, kad skirtingų paslaugų tiekimui reikalinga skirtinga įranga. Jis patikslino, kad iš sveikatos centrų steigimui numatytų 122 mln. eurų dalis bus skirta infrastruktūrai, dalis – įrangos įsigijimui. Sveikatos centrų įgalinimui paskelbtas kvietimas daugiau negu 30 mln. eurų ir savivaldybės dabar rengia investicinius projektus, kad galėtų tas lėšas panaudoti. Laimai Vyskupaitytei-Mogenienei nurodžius, kad, jos turimomis žiniomis, onkologiniai ligoniai eilės pas gydytojus turi laukti 2-3 mėnesius, kas sukuria prielaidas korupcijai, nes visais įmanomais būdais ieško kelių kaip gelbėtis šioje situacijoje, ministras patikino, kad onkologiniams ligoniams yra sukurti „žalieji koridoriai“ ir jiems laukti netenka. Visgi ministro buvo paprašyta pasitikslinti ar tikrai „koridoriai“ veikia, kaip yra numatyta. Ministro dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad šeimos gydytojai kenčia nuo perteklinio ataskaitų pildymo stringančioje sistemoje, kurio atsisakius mažėtų ne tik jų darbo krūviai, bet ir eilės pas medikus. A.Pečkauskas patikino, kad SAM į tai reaguos, nes apie problemą girdima ne pirmą kartą. Visgi, pasak jo, duomenų rinkimas yra neišvengiamas, todėl siekiama praplėsti šeimos gydytojo komandą, kad slaugytojai, administratoriai atvejo vadybininkai ir k.t. sumažinti medikams tenkančią biurokratinę naštą. Tiesa, ministro teigimu, nemažai šiuo atveju lemia ir pačios gydymo įstaigos vadybiniai procesai. Kalbėdamas apie e-sveikatą, jis pabrėžė, kad tai yra centrinis modelis, o kiekviena įstaiga naudoja savo vidinę sistemą. 2023 m., pasak jo, centrinis modelis neveikė tik 90 minutes per visus metus, o skundai iš pacientų ateina dėl kitų dedamųjų neveikimo. Zenono Streikaus iniciatyva buvo aptarta ir viena svarbiausių Lietuvai sveikatos problema – širdies išėminės ligos. Jomis mūsų šalyje sergama 5 kartus dažniau negu Europos Sąjungoje. Kardiologai nurodo, kad trūksta specialistų, o šeimos gydytojai rašo siuntimus net tuomet, kai problemą gali išspręsti patys, todėl kardiologai nespėja visų pacientų aptarnauti. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į problemą su kompensuojamais vaistais bei problemas profilaktikos ir reabilitacijos srityje. Ministras atsakė, kad apie tai buvo diskutuota ir prieš porą metų, tačiau gera žinia yra ta, jog SAM yra kardiologijos paslaugų teikimo aprašo peržiūrėjimo fazėje. Per 2-3 savaites jis turėtų būti pristatyta, o naujajame apraše bus aiškiai apibrėžta, ką turi daryti kardiologai, o ką gali išspręsti šeimos gydytojai. Visgi jis patikino, kad naujo strateginio dokumento atskirai ligų kategorijai neruoš, nes yra bendra patvirtinta SAM strategija. Komentuodami situaciją su priemonėmis cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti, ministerijos atstovai pabrėžė, kad naujausi vaistai yra labai brangūs ir tai yra paskutinė priemonė. Be to, pasak jo, iš SAM vaistams skiriamų daugiau 500 mln. eurų, didžioji dalis tenka kardiologiniams, kaip ir daugiau negu pusė iš prevencinėms programoms skirtų 68 mln. atitenka širdies-kraujagyslių programai. Beatai Pietkiewicz pasiūlius į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukti ambulatoriniai priežiūrai reikalingus pleistrus, sauskelnes ir panašias priemones, SAM vadovas nurodė, kad medicininių priemonių kompensavimas pastaruosius tris metus buvo plečiamas. Aptardami situaciją su reabilitacija, SAM neslėpė, kad jos tenka veikti ir suaugusiems, ir vaikams, tačiau čia esminė problema yra ta, kad nors įtaigos veikia ištisus metus, tėvai vaikams reabilitacija nori gauti būtent vasarą, o kitais metų laikais jos stovi pustuštės. Frakcijos nariams pasidomėjus – kaip bus sprendžiamas slaugytojų trūkumo klausimas – ministras pripažino, kad tai yra didelė ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos problema. Slaugytojų trūkumas jau įvardintas kaip pandemija: visuomenė sensta, slaugytojų paslaugų poreikis auga, 2032 m. Lietuvoje gali trūkti kelių tūkstančių slaugytojų. Reaguodama į tai, ministerija kuria planą ir išskyrė slaugytojų studijoms 30 mln. eurų. Savivaldybės, pasak jo, jau ruošia investicinius projektus ir jų gydymo įstaigos galės pasirašyti sutartis su slaugytojais dėl studijų. Tiesa, pasak jo, visi sektoriai kovoja dėl to, kas daugiau pritrauks žmonių į studijas, todėl čia ima reikštis kiti momentai. Praėjusiais metais, nors priėmimas nebuvo ribojamas, slaugytojo specialybę panoro įgyti tik 900 žmonių, todėl daugiau dėmesio siekiama skirti darbo sąlygoms, dėl ko dabar deramasis su medikų profesinėmis sąjungomis. Ministras pabrėžė, kad siekiant mažinti žmonių išvykimą, augo gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis, tačiau jie negali įpareigoti mokslus baigusius žmones atidirbti tam tikrą laiką Lietuvoje, nes tai prieštarautų teisės aktams. Vertindamas reorganizacijos Klaipėdos ligoninėje padarinius A. Pečkauskas pabrėžė, kad sprendimas – Vakarų Lietuvos gyventojams suteikti galimybes gauti aukšto lygio paslaugas – yra geras, bet kadangi teko sujungti tris atskiras gydymo įstaigas su trimis skirtingais vadovais, tam tikrų trukdžių buvo. Šiandien, pasak jo, Klaipėdos ligoninė veikia kaip viena įstaiga, turi naują komandą, o SAM siekia stabilizuoti jos finansinę situaciją, kas leistų galvoti apie tolesnius žingsnius. Įstaiga, pasak jo, jau lapkritį turėtų pradėti veikti pelningai, o per 2025 metus tikisi padengti visus finansinius įsiskolinimus. Komentuodamas situaciją su Telšių ligonine, jis pabrėžė, kad įstaiga pati, nesuderinus su SAM, keitė darbuotojų apmokėjimo tvarką, todėl šiandien joje susidarė specifinė situacija ir ligoninės finansinė padėtis yra sudėtinga. Apibendrindamas susitikimą, Lietuvos regionų partijos pirmininkas J.Pinskus pasidžiaugė, kad jis buvo darbingas, naudingas, informatyvus ir tikslus. Nors klausimų buvo daug, ministras jį klausinėjusiems politikas pateikė tikslius paaiškinimus bei atsakymus, kas leidžia geriau orientuotis ir tiksliau vertinti šiuo metu sveikatos apsaugos sistemoje vykstančius procesus.
Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos regionų partijos frakcijos įstatymo pataisai dėl II-osios pakopos pensijų fondų – senjorai galėtų atsiimti visas santaupas be jokių apribojimų
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos regionų partijos frakcijos pateiktoms įstatymo pataisoms. Jomis numatoma galimybė pensinio amžiaus sulaukusiems žmonės be jokių apribojimų ir papildomų apmokestinimų atsiimti savo senatvei sukauptas santaupas iš privačių antrosios pakopos pensijų fondų. Dabar įstatymas bus svarstomas komitetuose ir lauks dar vienas balsavimas Seime. „Galime pasidžiaugti ir pasveikinti Lietuvos žmones, kad Seimas palaikė mūsų pateiktą įstatymo projektą ir po pateikimo jam pritarė. Tai – svarbi pergalė ir didelis žingsnis. Išspręsti II-osios pakopos pensijų fondų problemą ir leisti žmonėms atsiimti santaupas yra vienas svarbiausių pažadų rinkėjams beveik visų partijų Seimo rinkimų programose. Turime aiškų politinį sutarimą ir unikalią situaciją, kai galime nieko nelaukdami rinkiminius pažadus paversti realiais darbais jau dabar“, – po palankaus balsavimo kalbėjo Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. Pasak jo, Lietuvos gyventojus, senjorus ir kitas visuomenės grupes atstovaujančios visuomeninės organizacijos, reikalauja, jog pensijų kaupimo fonduose klausimas būtų išspręstas kaupiančiųjų naudai ir, kad tai būtų padaryta nedelsiant. „Akivaizdu, jog didžiosios dalies visuomenės, politikų ir Prezidento dabartinė sistema netenkina. Pasiūlymus dėl būtinos skubios II-osios pakopos pensijų fondų problemos sprendimo teikė šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos regionų partija, kiti opozicijos ir pozicijos politikai. Vyko balsavimai, bet valdančioji dauguma iki šiol visus juos atmesdavo, o štai dabar – artėjant rinkimams pagaliau pavyko sutelkti politinę daugumą reikalingą šiam svarbiam sprendimui Seime priimti“, – džiaugėsi J. Pinskus Seimo Lietuvos regionų partijos frakcijos narė Laima Vyskupaitytė-Mogenienė atkreipė dėmesį į tai, kad naivu buvo tikėtis, jog visuomet pelno siekiantis privatus verslas ims vykdyti valstybinę misiją ir stengsis pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą. „Valstybei būtų buvę daug efektyviau, jeigu II-osios pakopos administravimas būtų patikėtas SODRAI. Tikiu, kad prie šios diskusijos dar grįšime, – akcentavo politikė. – O dabar nutiko taip, kad vyresni, mažiau raštingi žmonės į šią sistemą buvo įtraukti nesuvokdami jos esmės arba net jiems nežinant. Jie buvo kalbinami taip, kad mažai nusimanančiam žmogui atrodė, jog tai yra privaloma. Be to, liejosi pažadai, kaip tai bus pelninga ir kaip didės pensijos. Žmonės susidūrė su situacija, kai bendrovių pelnai smarkiai krito ir jų sukauptos lėšos išeinant į pensiją sumažėjo tūkstančiais.“ Kalbėdama apie lygiateisiškumą, ji priminė, kad pradžioje išeinantiems į pensiją fondai atiduodavo visą sukauptą sumą. „Apie 2019 m. valdytojai sugalvojo, kad taip yra per daug gerai ir nusprendė, jog atiduos tik 5 tūkst. eurų iš paties žmogaus sukauptų pinigų. Labiausiai nukentėjo tie, kurie sukaupė daugiau nei 5 tūkst., nes dabar jiems neatiduoda net šios sumos. Fondų valdytojai išdalina visą sumą anuitetais ir žmogus gauna prie pensijos kokius 20 eurų, kas net ir skurdžiam žmogui yra niekis, – patikslino Seimo narė. – Dar noriu pabrėžti, kad per šitą kadenciją valdantieji daugybę kartų įžeidė ir skriaudė žmones. Šitas dalykas – vienas tų atvejų. Kai buvo pradėta kalbėti, kad čia pažeidžiamas konstitucinis turto neliečiamumo principas, kad negalima vos ne per jėgą suvaryti žmones į kažkokį fondą ir neleisti jiems disponuoti savo pinigais, pasigirdo balsų, teigiančių, jog reikia už žmogų spręsti, kokia problema – svarbi, kokia – ne. Gėdingiausia, kad buvo ne vienas toks pasisakymas ir parašymas, jog žmonės – kvaili, nežinos kaip tas lėšas panaudoti ir jas tiesiog pravalgys. Tokia nepagarba ir toks žmonių gluminimas, mažų mažiausiai, yra neetiškas Valdžios elgesys.“ Kalbėdama apie artėjančius rinkimus, ji priminė, jog didžioji dalis partijų savo programose žada spręsti II-osios pensijų pakopos problemą. „Tik šioje kadencijoje mūsų mandatų dar niekas neatšaukė ir mes turime pakankamai laiko šį įstatymą priimti iki jos pabaigos. Matydami antradienį Seime vykusį palankų balsavimą ir daugumos palaikymą mūsų pateiktam įstatymo projektui galime tikėtis, kad Seimo komitetai sprendimo nevilkins ir lemiamas balsavimas įvyks dar iki rinkimų. Juolab kad už skubų problemos sprendimą pasisakė ir Prezidentas G. Nausėda“ , – pabrėžė viena iš pataisų autorių L. Vyskupaitytė – Mogenienė.
J. Pinskus Seime įregistravo nutarimą perimti visas „Igničio“ akcijas į valstybės rankas
Lietuvos regionų partijos frakcijos vadovas Jonas Pinskus vakar Seime įregistravo nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybė įpareigojama išpirkti visas AB „Ignitis grupė“ akcijas, priklausančias privatiems investuotojams. „Valstybė privalo perimti „Igničio“ kontrolę ir 100 proc. akcijų į savo rankas. Elektros kainos Lietuvoje nepagrįstai didelės, o įmonės AB „Ignitis grupė“ veikla krizių akivaizdoje neatitinka visuomenės lūkesčių ir interesų, todėl valstybė privalo susigrąžinti visišką „Igničio“ kontrolę ir iš privačių investuotojų perimti 100 proc. akcijų. Ši strateginė įmonė turi tarnauti tik Lietuvai ir jos žmonėms, o ne privačių akcininkų interesams. „Igničio“ veikla pastaruoju metu visuomenei kelia vis daugiau klausimų, bendrovė nuolat skendi skandaluose ir įtarimuose, susijusiuose su jos veiklos skaidrumo ir naudingumo valstybei klausimais,“ – pabrėžė nutarimo autorius J. Pinskus. Seime rugsėjo 18 d. įregistruotas nutarimas numato pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2025 m. gruodžio 31 d. visuomenės poreikiams išpirkti visas valstybės valdomos įmonės AB „Ignitis grupė“ akcijas, priklausančias privatiems investuotojams atlyginant teisinga kaina. „Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes Lietuvos valstybės saugumui dėl Europoje kilusių ir besitęsiančių karinių konfliktų, valstybės valdomos įmonės AB „Ignitis grupė“ veikla turi būti vykdoma taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, elektros kainos turi būti sureguliuotos taip, kad atitiktų visuomenės galimybes bei lūkesčius, o valstybinė įmonė užtikrintų ne privačių akcininkų, o išskirtinai tik visuomenės interesus,“ – akcentavo J. Pinskus. Analogiškų Latvijos ir Estijos įmonių, kurios atsakingos už elektros tiekimą, 100 procentų akcijų atitinkamai priklauso valstybei. „Klausimų dėl skaidrumo visuomenei kelia ir valdančiųjų statytiniai politikai, kurie turėjo ir vis dar tebeturi prisipirkę „Igničio“ akcijų. Tokiu atveju kyla interesų konfliktas – įmonę kontroliuoti turintis ministras ar viceministras yra ir įmonės akcininkas, tai kieno interesais jis rūpinasi labiau: įmonės, valstybės ar savo? Dabar įmonė stengiasi uždirbti kuo daugiau pelno akcininkams, o turėtų rūpintis, kaip mažinti elektros kainas gyventojams ir užtikrinti, kad, kilus audrai, žmonės nebūtų savaitę paliekami be elektros“, – nesenas problemas priminė J. Pinskus. Seimo nutarimo projektą dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei išpirkti šalies visuomenės poreikiams AB „Ignitis grupė“ akcijas, priklausančias privatiems investuotojams, parengė ir įregistravo Lietuvos regionų partijos frakcijos Seime vadovas J.Pinskus ir frakcijos narys Andrius Palionis. Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL PAVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS Vyriausybei IŠPIRKITI Lietuvos visuomenės poreikiams AB „Ignitis grupė“ akcijAS, priklausančiAS privatiems investuotojams 2024 m. 18 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalimi: Atsižvelgdamas į geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes Lietuvos valstybės saugumui dėl Europoje kilusių ir besitęsiančių karinių konfliktų; siekdamas, kad valstybės valdomos įmonės akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ veikla būtų vykdoma taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio; laikydamasis proporcingumo principo, t. y., siūlydamas už privatiems investuotojams priklausančių akcijų išpirkimą atlyginti teisinga kaina; remdamasis, kad analogiškų Latvijos ir Estijos įmonių, kurios atsakingos už elektros tiekimą, 100 procentų akcijų priklauso atitinkamai Latvijos ir Estijos valstybėms. Ir Estijos pavyzdžiu, kai Estijos parlamentas įstatymu įpareigojo valstybės valdomą bendrovę „Eesti Energia“ nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2026 m. balandžio 30 d. parduoti elektros energiją Estijos buitiniams vartotojams ir visiems elektros energijos perpardavėjams kaip universalią paslaugą; siekdamas sureguliuoti kainas, kurios atitiktų visuomenės lūkesčius, o valstybinė įmonė užtikrintų visuomenės interesus; atsižvelgdamas į ne kartą paviešintus akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ galimai neskaidraus, neefektyvaus valdymo faktus, n u t a r i a: 1 straipsnis. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2025 m. gruodžio 31 d. visuomenės poreikiams išpirkti visas valstybės valdomos įmonės akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ akcijas, priklausančias privatiems investuotojams, atlyginant teisinga kaina. Seimo Pirmininkas Teikia Seimo nariai Jonas Pinskus, Andrius Palionis
Lietuvos regionų partija – Lietuvai svarbūs visi jos piliečiai
Jungtinės Karalystės statistikos departamento duomenimis, šalyje gyvena daugiau negu 150 000 Lietuvos piliečių, tačiau tik maža dalis jų dalyvauja Prezidento ir Seimo rinkimuose bei referendumuose. Siekiant pakeisti ydingą padėtį, rugsėjo 14-ąją Londone vyko kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą debatai. Jų organizatoriai dar iki debatų akcentavo, kad tai bus vienas svarbiausių Lietuvių dienų Londone lietuviškų renginių, kuriame dalyviai turės galimybę išgirsti gyvas diskusijas ir užduoti klausimus į Seimą pretenduojantiems politikams bei aptarti su jais lietuviškai diasporai aktualias problemas. Be kitų partijų atstovų, į Londoną vyko ir Lietuvos regionų partijos lyderiai – pirmininkas Jonas Pinskus ir pirmininko pavaduotoja Živilė Pinskuvienė. „Viena didžiausių pastarojo meto Lietuvos problemų – žmonių apatija ir apolitiškumas. Visuomenė, nors ir turi visus svertus, vis mažiau dalyvauja politiniame šalies gyvenime. Tai lemia, kad rinkimus laimi ne daugumos, o tik nedidelės dalies Lietuvos gyventojų palaikomi bei jų interesus atstovaujantys politikai. Ir tik dėl to, kad didžioji dalis kitų neprisiruošia ateiti iki balsadėžių. Tas pasakytina tiek apie emigrantus, tiek apie likusius gimtinėje, – prieš išvykdamas karčią tiesą priminė J. Pinskus. – Labai tikiuosi, kad tokie susitikimai bei pokalbiai su rinkėjais situaciją pakeis į gerąją pusę ir balsuoti ateis absoliuti dauguma rinkėjų, kas lems ir visiškai kitokią rinkimų baigtį.“ Partijos pirmininko pavaduotoja atkreipė dėmesį į kitą svarbų momentą. „Daugiausia žmonės emigruoja ne iš didmiesčių, o būtent iš regionų, nes juose sunkiausia susirasti darbus, nėra reikiamos infrastruktūros, uždaromos švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, – vardino Ž. Pinskuvienė. – Pagrindinis Lietuvos regionų partijos tikslas – atgaivinti regionus, kad juose norėtų gyventi ne tik išvykę į didmiesčius, bet ir emigravę mūsų šalies piliečiai. Susitikimai su pastaraisiais leis geriau suvokti jų siekius bei lūkesčius, sužinoti, ko nusprendę palikti gimtinę joje pasigedo ir padaryti viską, kad jie grįžtų, savo žinias bei įgūdžius pritaikytų gimtojo krašto gerovei, čia gyventų, augintų ir leistų į mokslus vaikus, o pasenę ir pasitraukę į užtarnautą poilsį galėtų mėgautis oria senatve.“ Grįžusi į Lietuvą Ž. Pinskuvienė neslėpė, kad partijos lyderiai kiek nusivylė debatais, tačiau pasiektais rezultatais buvo patenkinti. „Pusė debatų buvo numatyta diskusijoms su vienmandatininkais, kita pusė – su partijų pirmininkais. Deja, pirmoji dalis buvo labai užtęsta, todėl pirmininkai pasisakymams realiai gavo po kelias minutes, per kuriais ne viską spėjo pristatyti, – pasakojo politikė. – Kita vertus, per savaitgalį daug bendravome su žmonėmis, apsilankėme lietuviškose mišiose, susitikome su bendruomenės atstovais ir aptarėme visus jiems rūpimus klausimus. Taip pat žmones informavome, kad Anglijoje turime savo partijos skyrių, kuriam vadovauja Jūratė Prialgauskienė, todėl jeigu kiltų naujų klausimų ar atsirastų pasiūlymų, jie visuomet gali kreiptis į ją. Apibendrinant, iš šios darbinės išvykos parsivežėme nemažai informacijos apie tai, ko iš politikų tikisi ir laukia emigrantai, todėl dabar dar efektyviau galėsime judėti link užsibrėžto tikslo – Lietuvos regionų atgaivinimo.“
Živilė Pinskuvienė: negalime pamiršti senjorų ir jų nuopelnų šaliai
Ką Lietuvos regionų partija numato vyresnio amžiaus žmonėms? Kokius sprendimus siūlome oriam, kokybiškam vyresnio amžiaus žmonių gyvenimui užtikrinti? Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojos, Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės pasisakymas Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos renginyje LR Seime.
Konservatoriai nenori pripažinti, kad su įtraukiuoju ugdymu paskubėjo
Širvintų rajono merė, Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoja, kandidatė į Seimą Živilė Pinskuvienė atvirai ir išsamiai apie įtraukujį ugdymą ir šiandien dėl to švietimo įstaigoms kylančias problemas.
