Naujienos
JONAS PINSKUS YRA PAREIGAS EINANTIS LIETUVOS REGIONŲ PARTIJOS PIRMININKAS – SKELBIA TEISINGUMO MINISTERIJA
Vakar LR Teisingumo ministerija oficialiu raštu patvirtino, kad Jonas Pinskus šiuo metu yra pareigas einantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas, turintis visus partijos įstatuose numatytus įgaliojimus. „Vakar gavau oficialų Teisingumo viceministrės pasirašytą raštą, kuriame konstatuojama, kad aš esu pareigas einantis, visus įgaliojimus turintis Lietuvos regionų partijos pirmininkas. Visi iki šiol vykdyti neteisėti atsakingojo sekretoriaus V.Kamblevičiaus veiksmai ir mėginimas perimti partiją sustabdyti. Laukiant šio oficialaus ministerijos sprendimo susikaupė nemažai darbų, kuriuos kaip partijos pirmininkas turiu atlikti. Nedelsdamas ir pradedu darbus. “ – skelbia Lietuvos regionų partijos pirmininkas J.Pinskus. Teisingumo viceministrės Gabijos Grigaitės – Daugirdės lapkričio 28 dieną pasirašytame rašte konstatuojama, kad Lietuvos regionų partijos pirmininku po lapkričio 9 dienos Tarybos posėdžio pasiskelbęs partijos atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius tam neturėjo jokio juridinio pagrindo. Teisingumo ministerija, įvertinusi V.Kamblevičiaus pateiktus dokumentus, nustatė, kad jie neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų ir atsisakė registruoti V.Kamblevičių partijos pirmininku. Teisingumo ministerijos rašte konstatuojama, kad 2024 m. lapkričio 12 d. gautas Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus, išrinkto Lietuvos regionų partijos 2023 m. rugsėjo 24 d. suvažiavime ir įregistruoto Registre, pareiškimas, kuriame nurodoma, kad jis atsistatydina nuo 2025 m. vasario 28 dienos. Teisingumo ministerija savo rašte pabrėžia, kad, vadovaujantis Lietuvos regionų partijos įstatais, einantį pareigas Partijos pirmininką gali atšaukti tik suvažiavimas, tačiau Teisingumo ministerijai nėra pateiktas Politinės partijos pirmininko J.Pinskaus atšaukimą patvirtinantis suvažiavimo sprendimas. Pasak Teisingumo ministerijos išaiškinimo, Lietuvos regionų partijos įstatuose nustatyta, kad Politinės partijos pirmininko įgaliojimus tuomet, kai Partijos pirmininkas negali eiti savo pareigų – atsistatydina, taip pat ligos ar ilgalaikės komandiruotės atveju ar dėl kitų svarbių priežasčių iki artimiausio eilinio arba neeilinio Politinės partijos suvažiavimo vykdo Politinės partijos valdybos paskirtas vienas iš pirmininko pavaduotojų. Lietuvos regionų partijos pirmininkas J.Pinskus yra paskelbęs, kad atsistatydins iš pirmininko pareigų kitų metų vasario 28 dieną. „Jaučiu atsakomybę ir esu įsipareigojęs pabaigti ir pateikti visas reikalingas Seimo rinkimų ataskaitas Vyriausiajai rinkimų komisijai, partijos nariams, skyrių vadovams, Tarybos nariams, turiu išsamiai, iki cento, pristatyti visų rinkiminių išlaidų lenteles, parengti organizaciją sklandžiam laikinai einančio pirmininko pareigas paskyrimui laikantis įstatų, kurie numato, kad nuo tos dienos, kai įsigalios mano atsistatydinimas, laikinai eiti pirmininko pareigas Valdyba paskirirs vieną iš pirmininko pavaduotojų po 2025 m. vasario 28 d.“ – sako Lietuvos regionų partijos pirmininko pareigas einantis J.Pinskus.
J.Pinskus: Kūčių vakarienė senelių namuose nėra rinkėjų papirkinėjimas, tai ilgametė mūsų šeimos tradicija, teismo sprendimas bus skundžiamas
„Dėl Regionų administracinio teismo trečiadienį paskelbto sprendimo, kuriuo paliktas galioti mano atžvilgiu priimtas VRK sprendimas, artimiausiu metu pateiksiu skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“ – sako J.Pinskus. „Kūčių vakarienė senelių namuose nėra ir negali būti rinkėjų papirkinėjimas, tai jau dešimtus metus skaičiuojanti mūsų privati šeimos tradicija, kuomet Kalėdiniu laikotarpiu, Kūčių dieną, mes visi kartu, su žmona ir vaikais lankome senelių namus ir dalinamės savo širdžių šiluma ir atsineštais kepiniais, sausainiais, pyragais. Tame nėra jokio išskaičiavimo. Tai mūsų šeimai svarbi ir prasminga tradicija. Jokie rinkimai niekada nevyksta nei per Kalėdas, nei po Kalėdų. Europos Parlamento rinkimai vyko tik po pusės metų. Jokios agitacinės medžiagos mes nedalinome, balsuoti neraginome, dovanų nedovanojome, tiesiog susirinkome prie bendro stalo ir suteikėme vienišiems senoliams šilumos ir artumo per Kūčias. Todėl sieti šią mūsų tradiciją su rinkimais, o juo labiau konstatuoti, kad per Kūčias lankydamas senelių namus tokiu būdu papirkinėjau rinkėjus yra absurdiška. Kategoriškai nesutinku su tokiu teismo traktavimu ir artimiausiu metu pateiksiu skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašydamas panaikinti šį, mano vertinimu, neteisingą Regionų administracinio teismo sprendimą.“ – sako J.Pinskus. Regionų administracinis teismas tuo pačiu savo trečiadienį paskelbtu sprendimu panaikino VRK nutarimą Širvintų rajono savivaldybės merės Ž.Pinskuvienės atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad VRK nutarimas dėl rinkėjų papirkinėjimo Ž.Pinskuvienės atžvilgiu yra nepagrįstas ir jį panaikino.
Lietuvos regionų partija kreipėsi į prokuratūrą – kaltina V.Kamblevičių dokumentų klastojimu ir lėšų iššvaistymu, gresia iki 3 metų kalėjimo
Lietuvos regionų partija antradienį kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos buvusio atsakingojo sekretoriaus V.Kamblevičiaus veiklos. Partijos pareiškime Vilniaus apygardos prokuratūrai nurodoma, kad, būdamas partijos atsakinguoju sekretoriumi, Seimo rinkimų laikotarpiu V.Kamblevičius tyčia klastojo dokumentus, pasirašinėdamas sutartis partijos pirmininko vardu, nors tam neturėjo nei teisės, nei įgaliojimų. Partijos pareiškime prokuratūrai teigiama, kad tokiais savo veiksmais V.Kamblevičius partijai padarė didesnę nei 20 000 eurų žalą, todėl teisėsaugos prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl galimo dokumentų klastojimo ir turto iššvaistymo. Už šiuos nusikaltimus numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų. „V.Kamblevičiaus suklastotose sutartyse nurodoma, kad pasirašantis asmuo esu aš, Jonas Pinskus, tačiau tas sutartis be mano žinios pasirašė būtent pats V.Kamblevičius. Tose sutartyse jis sąmoningai ir tyčia suklastojo mano, kaip partijos pirmininko, parašą. Prokuratūrai pateikėme visus šio nusikaltimo įrodymus.“ – sako Regionų partijos pirmininko pareigas einantis J.Pinskus. Partijos pareiškime prokuratūrai teigiama, kad nei Lietuvos regionų partijos įstatai, nei partijos pirmininkas J.Pinskus nesuteikė partijos atsakingajam sekretoriui V.Kamblevičiui įgaliojimų veikti partijos ar jos pirmininko vardu. Juolab leisti partijos sukauptų pinigų, surinktų iš partijos narių, partijai aukojančių asmenų bei partijai skiriamų valstybės dotacijų. „V.Kamblevičius puikiai žino, jog jo einamos pareigos nesuteikia jam teisių veikti partijos vardu, taip pat suprato, kad parašą deda būtent už mane, kaip partijos pirmininką ir man nežinant, todėl tokius jo veiksmus vertinu kaip tyčinius. Tai akivaizdus dokumentų klastojimas. Pasinaudojus šiomis suklastotomis sutartimis partijai buvo padaryta ir didelė finansinė žala, kuri siekia 20 000 eurų. Surinkome visus įrodymus ir vakar oficialiai kreipėmės į prokuratūrą, kad V.Kamblevičiui būtų iškelta baudžiamoji byla dėl dokumentų klastojimo ir partijos lėšų iššvaistymo.“ – sako Regionų partijos pirmininko pareigas einantis J.Pinskus.
Ž.Pinskuvienė: V.Kamblevičius visada melžė Lietuvos regionų partiją, į jo sąskaitą pervesta virš 40 000 eurų
„Tai, ką šiuo metu V.Kamblevičius mėgina padaryti su Lietuvos regionų partija – yra užgrobimas. Kaip liaudis sako, užsiauginome gyvatę užantyje. Esu tikra, kad neteisėtais būdais ir manipuliacijomis jis siekia perimti partijos kontrolę siekdamas asmeninės naudos tik tam, kad galėtų parduoti partiją P.Gražuliui mainais už riebią Europos parlamento padėjėjo algą. Todėl V.Kamblevičius tyčia skleidžia melą partijos nariams, skyrių vadovams, šmeižia mane ir J.Pinskų per žiniasklaidą. Beje, per pastaruosius ketverius metus iš Regionų partijos sąskaitos į V.Kamblevičiaus asmeninę sąskaitą buvo pervesta virš 40 000 eurų. Jis buvo išsireikalavęs, kad kiekvieną mėnesį jam būtų pervedama 1500 eurų už automobilio nuomą. Nors partija yra visuomeninė organizacija ir nei vienam valdybos nariui, skyriaus pirmininkui ar partijos pirmininkui už automobilioo nuomą mokama nebuvo. O V. Kamblevičius melžė partiją, kiek galėjo. Pinigai, o ne partijos narių interesai jam visuomet buvo svarbiausia. „Šių metų pavasarį V.Kamblevičius partijos pirmininkui J.Pinskui ėmė aktyviai siūlyti sujungti partiją su P.Gražulio partija, eiti kartu į visus rinkimus. J.Pinskus su tuo kategoriškai nesutiko. V.Kamblevičius jau tuomet visiems demonstravo savo nepasitenkinimą, už nugaros rezgė intrigas. J.Pinskus tapo rinkimų štabo vadovu ir partija puikiai pasirodė Europos parlamento rinkimuose, gavo didelę dotaciją. Artėjant Seimo rinkimams V.Kamblevičius reikalavo 3 vietos partijos kandidatų sąraše. Aukščiausia vieta buvo skirta partijos pirmininko pavaduotojui, Seimo nariui A.Palioniui, kurio darbas partijai visuomet buvo itin naudingas. V.Kamblevičius dėl to dar labiau supyko ir, kaip dabar matome, sukurpė planą kaip pašalinti J.Pinskų iš partijos ir pačiam perimti jos kontrolę.“ – sako Ž.Pinskuvienė. „Per visą šia Seimo rinkimų kampaniją akivaizdžiai matėsi, kaip V.Kamblevičius veikia už partijos pirmininko J.Pinskaus nugaros. Jis nuolat kurstė žmones, rezgė intrigas, trukdė sklandžiam ir efektyviam rinkimų štabo darbui. Tai jis yra didele dalimi ir yra atsakingas už prastą partijos rezultatą rinkimuose, nes visomis išgalėmis trukdė nuteikinėdamas žmones, jais manipuliuodamas ir kurstydamas. Esu tikra, kad jis labiausiai ir siekė, kad partija rinkimuose pasirodytų kuo blogiau, kad galėtų apkaltinti dėl nesėkmės J.Pinskų, pašalinti jį iš partijos ir gauti asmeninę naudą iš partijos pardavimo P.Gražuliui.“ – konstatavo Ž.Pinskuvienė. „Aš pati pasiprašiau būti įrašyta 141 numeriu rinkimų sąraše. Žmonės mane reitingavo ir jų balsų dėka pakilau į antrąją vietą. J.Pinskus pasirodė itin stipriai ir kovėsi antrajame ture. Pralaimėjo tik todėl, kad socialdemokratų banga ritosi per visą Lietuvą. Partija daugiausiai balsų gavo Širvintose ir Ukmergėje, kur kandidatavo J.Pinskus, bet vis tiek jis prisiėmė politinę atsakomybę ir paskelbė, kad nuo tam tikros dienos pasitraukia iš pirmininko pozicijos. V.Kamblevičius pasinaudojo situacija ir dabar šmeižtu ir manipuliacijomis bando perimti partiją. „Kur tik V.Kamblevičius atsiduria, visur tik intrigos, griovimas, skaldymas. Jis veikdamas tokiais metodais sugriovė jau ne vieną partiją ir frakciją Seime. Nemažai su juo jau anksčiau susidūrusių žmonių J.Pinskui seniai sakė – vyk jį lauk, kuo greičiau ir kuo toliau, nes pamatysi – jis ims griauti ir Lietuvos regionų partiją. Visi partijos nariai, taryba, valdyba, skyrių pirmininkai artimiausiu metu gaus detalią finansinę ataskaitą, kuri bus akivaizdus įrodymas, kad visos lėšos panaudotos skaidriai, efektyviai ir itin atsakingai ir tik rinkimų kampanijai, o V.Kamblevičius meluoja ir manipuliuoja siekdamas asmeninės naudos. Partijos nariai turi pamatyti tikrąjį V.Kamblevičiaus veidą, sužinoti tikruosius jo kėslus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnio jo likimo partijoje“ – sako Ž.Pinskuvienė.
Netekome Algimanto Matulevičiaus
Lietuvos regionų partiją pasiekė itin liūdna žinia. Spalio 31-osios vakarą nutrūko bendraminčio, gerbiamo mokslų daktaro Algimanto Matulevičiaus gyvenimo styga. Tai didelė ir skaudi netektis. Netekome aktyvaus visuomenės ir politikos veikėjo, Lietuvos regionų partijos Preziudimo nario, Lietuvos pramoninkų konfederacijos Garbės Prezidento, buvusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministro, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko. Algimantas buvo išskirtinis žmogus, kuris turėjo savo nuomonę, buvo draugiškas, kūrybingas, intelektualus ir visada pasiruošęs ateiti į pagalbą kolegoms. Dėl vyro, tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą – žmoną Gražiną ir sūnus Giedrių bei Tomą. Užuojauta artimiesiems ir visiems jį pažinojusiems. Mums Tavęs labai truks, gerbiamas Algimantai. Tegul bus lengva Tau žemelė. Ilsėkis ramybėje…
Jonas Pinskus: „Nors tai man sugriovė sportinę karjerą – atsisakiau stoti į komunistų partiją ir grįžau į Lietuvą“
Prieš rinkimus visuomenėje buvo kilusi aštri diskusija dėl įvairių partijų kandidatų ir net lyderių priklausymo LTSR komunistų partijai. Kai kurie kandidatai viešai deklaravo savo narystę, kiti – nuslėpė ir tik po atskiro VRK raginimo ir įspėjimo papildė savo deklaracijas ir prisipažino buvę komunistų partijos nariais. Lietuvos regionų partijos pirmininkui J. Pinskui tokios dilemos spręsti nereikėjo. Jis niekuomet nepriklausė komunistų partijai, o jo atsisakymas tapti šios sovietinės partijos nariu vertas atskiro pasakojimo. 1980 metais J. Pinskus laimėjo olimpinę bronzą akademinio irklavimo rungtyje. Du kartus yra tapęs šios sporto šakos pasaulio čempionu. „Visi tuometinės sąjungos irklavimo rintinės nariai buvo verčiami įstoti į komunistų partiją. Vieną dieną ir pas mane atėjo rinktinės vyr. treneris ir pareiškė, kad ir aš privalau parašyti prašymą tapti komunistu. Priešingu atveju grasino pašalinti iš rinktinės ir sugriauti mano, kaip profesionalaus sportininko, karjerą. Kategoriškai atsisakiau. Pasakiau, kad jeigu dar mane vers stoti į komunistų partiją, tai galiu ir vožtelėti. Todėl priėmiau sprendimą susidėti daiktus ir protestuodamas išvykau iš rinktinės stovyklos, grįžau į Lietuvą. Ir nors dar tikrai galėjau tęsti profesionalo karjerą ir siekti pasaulinių pergalių, mano profesionalaus sportininko karjera buvo baigta, nes atsisakiau paklusti sovietinei sistemai ir nestojau į komunistų partiją. Dėl šio vertybinio savo pasirinkimo turėjau pradėti gyvenimą iš naujo. Tapau irklavimo treneriu. Ir visiškai nesigailiu, kad tuomet neparsidaviau ir nepasidaviau. Atvirkščiai, niekada gyvenime nedariau kompromisų su sąžine. Niekada nebuvau komunistu. Nei aktyviai sportuodamas, nei vėlesniais laikais. Tai buvo mano principinė pozicija ir aš jos tvirtai laikiausi. “ – pasakoja J. Pinskus. Kai Seime buvo svarstomas įstatymas dėl asmenų, bendradarbiavusių su KGB paviešinimo, J. Pinskus balsavo „UŽ“. Jis pasisakė už tai, kad būtų nuimta slaptumo žyma nuo visų KGB archyvų ir visuomenei būtų išviešinti visi su KGB bendradarbiavę asmenys. Deja, Seimas priėmė kitokį sprendimą ir daugumos balsais visi KGB bendradarbiai liko įslaptinti. Tapęs Seimo nariu J. Pinskus ir toliau dės visas pastangas, kad visi KGB archyvai ir bendradarbiavimo bylos būtų išslaptinti ir visuomenei būtų suteikta teisė sužinoti visus su KGB bendradarbiavusius asmenis, veikusius prieš Lietuvą.
R. Lekavičius: Už pasirinkimo teisę kovojome basomis, protestavome ir kitaip nebus – visada žmonės bus svarbiau nei kažkieno interesai
Šiemet Valstybės dienos proga įteiktas Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimas bei Laisvės gynėjo ženklas ir pamaryje gimusiam, zanavykų krašte užaugusiam Ričardui Lekavičiui, Sūduvos šiaurinės rinkiminės apygardos kandidatui į Lietuvos Respublikos Seimą. Vyras apdovanojimu didžiuojasi, puikiai supranta, kokią riziką teko prisiimti ir yra įsitikinę, kad šiandien didžiausią grėsmę keliame patys sau. Daugelis pašnekovą gerai prisimena nuo tada, kai jis dar pandemijos laikotarpiu prieš galimybių pasą vaikams nuo 12 metų protestavo basomis kojomis drauge su bendraminčiais. Jis su kitais „Basais tėčiais“ kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą: „Nepritariame galimybių pasui, pabrėždami, kad pasirinkimo laisvė priklauso kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui“. Visuomenininkas nuo lapkričio iki pat vasario dalyvavo basakojų protestuose už teisę žmonėms rinktis patiems. Jis buvo vienas pirmųjų, kuris buvo pabrėžė, kad Šakių ligoninėje būtina išsaugoti Vaikų ir Chirurgijos skyrius, todėl su keliais bendraminčiais surengė mitingą. Aktyvisto darbai neliko neįvertinti – žmonės juo patikėjo. Šiandien jis Šakių savivaldybės tarybos narys, aktyviai ir tvirtai ginantis gyventojų interesus bei besistengiantis išspręsti juos kamuojančias problemas. Šiemet R. Lekavičiui įteiktas neeilinis apdovanojimas -Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimas ir Laisvės gynėjo ženklas. Laisvės gynėjai – žmonės, kurie 1990-1991 metais, Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu, nepabūgo pavojų ir nedvejodami davė priesaiką Tėvynei bei darė tai, ką liepė sąžinė ir širdis. Tai buvo ir yra tie žmonės, kurie dalyvavo įtvirtinant Lietuvos valstybingumo pamatus, drąsiai pasitiko iššūkius, savo darbu sustiprino šiandienos valstybę. Minėtu laikotarpiu Lietuvai prisiekė drąsūs, tarp kurių buvo ir R. Lekavičius. „Po trumpo pokalbio su komendantu įsirašiau į savanorių gretas. Ar buvo kokių abejonių ar baimių? Ne nebuvo. Apie tai net negalvojau. Tik įstrigo vienas momentas – tuo metu ne visi bendraamžiai panoro būti savanoriais. Kalbantis su pažįstamu jis prasitarė, kad atsisakė tapti savanoriu, nes tėvai taip patarė. Jie buvo tarpukario Lietuvos ūkininkai ir žinojo, kas laukia savanorių, jei valstybės laisvė užgestų dar aušroje. Taigi, jei Lietuvos nepriklausomybė būtų neįsitvirtinusi, savanorių ir laisvės kovotojų lauktų vienintelis likimas, apie kurį visi labai gerai žinome iš istorijos“, – pasakojo pašnekovas. Pasak Laisvės gynėjo, pučo Maskvoje įvykiai sukėlė šiek tiek nerimo, bet visi buvo pasirengę veikti pagal galimybes. „Tada elgiausi taip, kaip liepė širdis. Net neatrodė, kad būtų galima elgtis kitaip. Tėvai neatkalbinėjo. Nors man tik ką buvo sukakę 18 metų, jie palaikė mano sprendimą“, – prisiminė R. Lekavičius. Visuomenės veikėjas labai vertina gautą apdovanojimą. Jam tai ir pasididžiavimas, ir tą laikmetį primenantis momentas. Taip pat R. Lekavičius iš tų, kuris nebijo pasakyti savo nuomonės. Jis įsitikinęs, kad dabartinė Lietuvos valdžia savanaudiškai veikia prieš visuomenės interesus. „Neskaidrūs tikslai ir ryšiai tarp valdininkijos ir verslo, teisti ir teisiami politikai nedarė garbės Lietuvai ir jos žmonėms. Tuo pat metu opiausi klausimai – skurdo ir nedarbo mažinimas, emigracija, investicijų pritraukimas į regionus, demografiniai iššūkiai, žemės ūkyje esančių problemų sprendimas – liko politikos paraštėse. Šiandien kituose matome tik priešus. O išties, negerbdami savo tradicijų ir kalbos, didžiausiais priešais tampame patys sau. Smerkiame ir vatnikais laikome tuos, kurie išsako savo nuomonę “, – dėstė pašnekovas. Jis tiki, kad bendromis pastangomis pavyks sustabdyti ne tik tai, bet ir tradicinių vertybių, moralės ir pačios lietuvių Tautos nykimą, kartu siekiant, kad mūsų šalis tiek vidiniuose, tiek išoriniuose neramumuose rastų kelią, tinkamiausią ir palankiausią būtent mūsų Tautos žmonėms. Ričardas Lekavičius – Sūduvos šiaurinės apygardos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą. Jo numeris Lietuvos regionų partijos sąraše – 45.
Lietuvos regionų partijos primininkas J. Pinskus susitiko su šalies prezidentu G. Nausėda
Pirmadienį Prezidentūroje Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus susitiko su šalies prezidentu Gitanu Nausėda. Su valstybės vadovu artėjančius Seimo rinkimus aptaręs Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus nurodė, kad jo vadovaujama politinė jėga koaliciją matytų su centro kairei priklausančiomis partijomis. „Manau, kad geriausias bendradarbiavimas būtų centro kairė – dabartinė opozicija. Per ketverius metus kartu būnant opozicijoje pagrindiniais ir lemiamais momentais susitarti pavykdavo. Jeigu dabartinė opozicija taptų valdančiąja, tai būtų pats geriausias darinys valstybei, – po susitikimo su prezidentu sakė J. Pinskus. – Ir su socialdemokratais, ir su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ir su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – tikrai juos matyčiau centro kairės pusėje.“ Be to, su prezidentu J. Pinskus teigė aptaręs ir kitus svarbius klausimus. „Labai daug klausimų aptarėme. Spektras buvo platus, bet daugiausiai diskutavome regioniniais klausimais, kalbėjome apie papildomus įsipareigojimus, susijusius su migracija bei imigracija ir aptarėme demografinę situaciją“, – po susitikimo su G.Nausėda informavo J.Pinskus. Politikas buvo įsitikinęs, kad jo vadovaujamai Lietuvos regionų partija 5 procentų kartelę Seimo rinkimuose peržengti pavyks. „Tikrai peržengsime 5 procentus. Neblogai pasirodysime vienmandatėse, nes turime stiprių vienmandatininkų. Manau, kad turėsime ne mažiau mandatų nei turime dabar – 9. Būtų labai gerai turėti 10 mandatų ir stiprią frakciją Seime“, – akcentavo jis.
J. Pinskus bendrą koaliciją matytų su dabartine opozicija
Su prezidentu Gitanu Nausėda šią savaitę vyksiančius Seimo rinkimus aptaręs Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus sako, kad jo vadovaujama politinė jėga koaliciją matytų su centro kairei priklausančiomis partijomis. „Manau, kad geriausias bendradarbiavimas būtų centro kairė – dabartinė opozicija. Per ketverius metus kartu būnant opozicijoje pačiais pagrindiniais ir lemiamais momentais susitarti pavykdavo. Jeigu dabartinė opozicija taptų valdančiąja, tai būtų pats geriausias darinys valstybei“, – po pirmadienį vykusio susitikimo žurnalistams tvirtino J. Pinskus. „Ir su socialdemokratais, ir su „valstiečiais“, ir su „Vardan Lietuvos“ – tikrai juos matyčiau centro kairės pusėje“, – galimus partnerius vardijo jis. Anot Lietuvos regionų partijos lyderio, prognozuoti bendrą darbą su įvairiomis politinėmis jėgomis, dar neįvykus rinkimams, yra sudėtinga. Visgi, pažymėjo jis, yra politinių jėgų, su kuriomis požiūriai skiriasi kardinaliai. „Labai sunku prognozuoti pačius rinkimus. Po rinkimų, manau, pagrindinės programinės nuostatos nulems, su kuo mums pakeliui, su kuo ne“, – aiškino J. Pinskus. „Pagal programas mums (su Laisvės partija – ELTA) būtų sudėtinga suderinti darbą kartu. Mes esame prieš narkotikus, už tradicinę šeimą. Jeigu jie sutiktų su tokiomis programinėmis nuostatomis, tai kodėl gi ne“, – svarstė jis. Rinkimuose tikisi 10 mandatų J. Pinskus įsitikinęs, kad jo vadovaujamai Lietuvos regionų partija 5 procentų kartelę Seimo rinkimuose peržengti pavyks. „Tikrai peržengsime 5 procentus. Neblogai pasirodysime vienmandatėse, nes turime stiprių vienmandatininkų. Manau, kad turėsime ne mažiau mandatų nei turime dabar – 9. Būtų labai gerai turėti 10 mandatų ir stiprią frakciją Seime“, – akcentavo jis. Be to, su prezidentu J. Pinkus teigė aptaręs ir kitus svarbius klausimus. „Labai daug klausimų. Platus spektras. Pagrindas – regioniniai klausimai, papildomi įsipareigojimai apie migraciją, imigraciją, demografinę situaciją“, – žurnalistams vardijo jis. Iki Seimo rinkimų likus mažiau nei savaitei, prezidentas jau susitiko su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke Vilija Blinkevičiūte, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiu Ramūnu Karbauskiu, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, partijos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu, Laisvės partijai vadovaujančia Aušrine Armonaite. Tiesa, ar šalies vadovas susitiks su visų šiuo metu mandatų Seime turinčių politinių partijų atstovais – neaišku. Antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas „Žinių radijui“ užsiminė, jog dar nėra aišku, ar tokio prezidento kvietimo sulauks pastarąją kadenciją konfliktų su Prezidentūra neišvengę konservatoriai. Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
Gyventojai vis palankiau vertina Lietuvos regionų partijos vykdomą politiką ir iniciatyvas
Dvi didžiosios visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės – „Vilmorus“ ir „Baltijos tyrimai“ –rugsėjo viduryje atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu paaiškėjo kaip žmonės vertina pastaruoju metu itin didelį rezonansą sukėlusius klausimus: įtraukųjį ugdymą, informacijos apie LGBT teikimą vaikams mokyklose ir siūlomus sprendimus dėl II-osios pakopos pensijų fondų. Į klausimą „Ar jūs pritariate ar nepritariate Seime pateiktam Lietuvos regionų partijos siūlymui leisti gyventojams, kurie to pageidautų, bet kada pasitraukti iš II-osios pakopos pensijų fondų, suteikiant galimybę be jokių apribojimų atsiimti visas ten sukauptas savo lėšas?“ – bendrovės „Vilmorus“ tyrimo duomenimis 84,5 proc. atsakė pritariantys tokiam sprendimui, nepritarė vos 3,6 proc. dar 11,9 neturėjo nuomonės šiuo klausimu. „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad aštuoni iš dešimties (84,5 proc.) apklaustų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pritaria Seime pateiktam Lietuvos regionų partijos siūlymui leisti gyventojams, kurie to pageidautų, bet kada pasitraukti iš II-osios pakopos pensijų fondų, suteikiant galimybę be jokių apribojimų atsiimti visas ten sukauptas savo lėšas (60,6 proc. visiškai pritarė ir 23,9 proc. greičiau pritarė). Tokio siūlymo nepalaikė mažiau nei dešimtadalis (8 proc.) apklaustųjų (2 proc. visiškai nepritarė ir 6 proc. greičiau nepritarė). 12 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą. Į klausimą „Ar jūs pritariate, ar nepritariate Širvintų savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės sprendimui specialiųjų poreikių vaikus, kurių elgesys ar agresija pamokų metu kelia grėsmę kitų mokinių saugumui ir trikdo mokymosi procesą, kai kurių pamokų metu ugdyti specialiai jiems įrengtose atskirose erdvėse, taip siekiant kokybiško ir pilnaverčio visos klasės moksleivių ugdymo?“ – bendrovės „Vilmorus“ tyrimo duomenimis net 75,4 proc. Lietuvos žmonių atsakė pritariantys, 12 nepritariantys ir 12,6 neturėjo nuomonės šiuo klausimu. 2024 metų rugsėjį vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad septyni iš dešimties (70 proc.) apklaustų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pritaria Ž. Pinskuvienės sprendimui specialiųjų poreikių vaikus, kurių elgesys ar agresija pamokų metu kelia grėsmę kitų mokinių saugumui ir trikdo mokymosi procesą, kai kurių pamokų metu ugdyti specialiai jiems įrengtose erdvėse, taip siekiant kokybiško ir pilnaverčio visos klasės moksleivių ugdymo (33 proc. visiškai pritarė ir 37 proc. greičiau pritarė). Šeštadalis (17 proc.) apklaustųjų tokios merės pozicijos nepalaikė (5 proc. visiškai nepritarė ir 12 proc. greičiau nepritarė). Kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą. Trečiasis visuomenės vertinimui pateiktas klausimas: „Ar jūs pritariate, ar nepritariate Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus inicijuotam ir Lietuvos regionų partijos frakcijos Seime įregistruotam įstatymo projektui, kuris numato, kad bet kokia informacija apie LGBT nepilnamečiams mokyklose ar darželiuose galėtų būti teikiama tik gavus raštišką tėvų sutikimą?“ – „Vilmorus“ duomenimis – 73,6 proc. siūlymui pritaria, 15,5 proc. – nepritaria ir 10,9 proc. – neturėjo nuomonės šiuo klausimu. „Baltijos tyrimų“ gauti duomenys parodė, kad septyni iš dešimties (72 proc.) apklaustų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pritaria LGBT informacijos sklaidą mokyklose ribojančiam įstatymo projektui, kuris numato, kad bet kokia informacija apie LGBT nepilnamečiams mokyklose ar darželiuose galėtų būti teikiama tik gavus raštišką tėvų sutikimą (43 proc. visiškai pritarė ir 29 proc. greičiau pritarė), šeštadalis (17 proc.) apklaustųjų tokiam įstatymo projektui nepritaria (8 proc. visiškai nepritarė ir 9 proc. greičiau nepritarė). Kas dešimtas (11 proc.) respondentas neatsakė į šį klausimą. Šią reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko rugsėjo 6 – 20 dienomis. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų. Bendrovės „Vilmorus“ apklausa buvo vykdoma rugsėjo 13 – 21 dienomis.
Šalies visuomenė palaiko Lietuvos regionų partiją
Pirmadienį naujienų agentūros „Elta“ studijoje Lietuvos regionų partijos kandidatas į Seimą Deltuvos šiaurinės rinkimų apygardoje, vienmandatininkas Kristupas Krivickas visuomenei pristatė partijos rinkiminę programą. Remiantis naujausiais agentūros „Vilmorus“ tyrimų duomenimis, 75 proc. Lietuvos žmonių pritaria Lietuvos regionų partijos siūlymams ir iniciatyvoms. Tai leidžia teigti, kad partija atliepia žmonių lūkesčius, žino, su kokiais sunkumais jie susiduria bei yra pasirengusi spręsti šalies visuomenei kylančias problemas, pradedant įtraukiuoju ugdymu ir baigiant socialinės atskirties tarp didžiųjų miestų bei regionų mažinimu. Toks aukštas pritarimas taip pat signalizuoja, kad šalies visuomenė pavargo nuo dabartinės valdančiosios konservatorių-liberalų-laisviečių koalicijos pozicijos ir tikisi pokyčių tiek šalies vidaus, tiek užsienio politikoje. Pokyčių, kurie leis normalizuoti santykius su kaimyninėmis valstybėmis, atkurti sutraukytas eksporto bei importo grandines su Kinija, kas prisidės ir prie pačios Lietuvos ekonominio atsigavimo. Pokyčių, kurie užbaigs beveik ketverius metus trunkančią visuomenės skaldymo ir priešinimo politiką, užbaigs žmonių teisėtų lūkesčių ignoravimo laikotarpį ir atvers naują Lietuvos istorijos lapą. Lietuvos regionų partija tam pasirengusi ir jeigu visuomenės pritarimas vykdomoms iniciatyvoms taps balsais per rinkimus, jeigu visuomenė suteiks pasitikėjimo mandatą, drąsiai imsis iniciatyvos realizuoti visus išsikeltus tikslus praktikoje.
L. Radzevičiūtė: asmeninė atsakomybė – tai, ko Lietuvai trūksta labiausiai
Lietuvos valstybės valdymo sistema per daugelį metų susidūrė su daugybe iššūkių, tačiau viena iš didžiausių problemų – valdininkų neatsakingumas. Kasdien matome, kaip valdžios atstovai, priimdami neteisingus ar klaidingus sprendimus, vengia atsakomybės, o nuostolius dažniausiai padengia mokesčių mokėtojai. Tai ypač ryšku įvairiuose korupcijos skandaluose, tokiuose kaip pavyzdžiui Šarūno Stepukonio neva praloštų 40 milijonų eurų atvejis, kuris atskleidė, kaip lengvai galima manipuliuoti valstybės biudžeto lėšomis ir praturtėti kitų sąskaita. Š. Stepukonio istorija yra tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kai valdininkai praturtėja pasinaudodami savo pareigomis ir valdžia, o jų padarytų klaidų kaina galiausiai gula ant paprastų žmonių pečių. Išgrobstyti milijonai, nebaigti projektai, nusikalstamas aplaidumas – visa tai tampa kasdienybe, nes atsakomybė, kai reikia ją prisiimti, tarsi išnyksta. Esu įsitikinusi, kad reikia ne tik griežtinti įstatymus, bet ir įgyvendinti realius mechanizmus, kurie užtikrintų asmeninę atsakomybę už valstybės valdymo klaidas. Valdininkai privalo žinoti, kad už kiekvieną netinkamai priimtą sprendimą, už kiekvieną prarastą eurą teks atsakyti ne tik prieš visuomenę, bet ir prieš įstatymus išlaidas padengiant iš savo kišenės. Reformos turi prasidėti nuo aukščiausių valdžios sluoksnių, kur asmeninė atsakomybė turėtų tapti ne išimtimi, bet taisykle. Tik taip galime užtikrinti, kad mūsų šalyje vyraus skaidrumas, teisingumas ir atsakingas požiūris į valstybės biudžetą bei jos valdymą. Kai atsakomybė taps reali, korupcija ir neatsakingumas taps praeitimi. Už atsakingą ir skaidrią valdžią, už jūsų teises ir ateitį! Lietuvos regionų partijos kandidatė vienmandatėje Petrašiūnų- Gričupio apygardoje, Kaune Laura Radzevičiūtė.
B. Valungevičienė – vien kalbomis problemų neišspręsi
Antradienį LRT KLASIKOS organizuotuose debatuose keturių politinių jėgų atstovai diskutavo apie Lietuvos istorinės atminties įamžinimą, galimas dotacijas meno įstaigoms, nepriklausomo menų sektoriaus stiprinimą, regioninės kultūros poreikius ir pastaruoju metu vis dažniau bandomą užgniaužti žodžio laisvę. Šiuose debatuose Lietuvos regionų partiją atstovo Beata Valungevičienė, kandidatuojanti į Seimą vienmandatėje Marijampolės apygardoje. Ji kėlė regionuose kultūrininkams opiausius klausimus: – kultūrinio konteksto su išliekamąja verte trūkumas; – meninio ugdymo stoka ir perimamumas; – profesionalaus meno nykimas jį užgožiant trumpalaikiais komerciniais projektais. B. Valungevičienė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos regionų partija numato skatinti kūrybiškumo ir meninio ugdymo plėtojimą nuo mažų dienų, remti meninių vadovų rengimą, rūpintis pasiteisinančių projektų tęstinumu, inicijuoti profesionalaus meno pasirodymus regionuose, bei ieškoti galimybių laisvųjų menininkų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos skatinimui. „Šiandien susiklostė tokia situacija, kai regioninei politikai, eitų kalba apie švietimą ar kultūrinius poreikius, vis tenka podukros vaidmuo. Meninio ugdymo klausimas, kūrybiškumo skatinimas dažnai vertinami netinkamai. Nesuvokiama, kad kūrybiškumas skatina kritinį mąstymą, stiprina savivertę, o meninis išprusimas, plečia ne tik pasaulėžiūrą, bet ir padeda kurti tvirtą vertybinį pagrindą. Vadovaudama moksleivių kūrybos centrui, kasdien susiduriu su jaunosios kartos noriu išlaisvėti, noru kurti, bet tuo pačiu ir stereotipiniu požiūriu į neformalų ugdymą. Žvelgiant į tai, kaip regionuose nyksta ilgus metus sėkmingai veiklą vykdę vaikų chorai, tautinių šokių kolektyvai, liūdna bet tenka pripažinti, kad meninių vadovų trūkumas yra labiau negu akivaizdus, o meninio ugdymo perimamumo, jeigu nebus radikalių pokyčių, laukia niūri ateitis. Apie žodžio laisvę, matant kaip persekiojami kitaminčiai, iš viso kalbėti sudėtinga, bet reikia. Reikia, nes problemos akivaizdžios ir giliai įsišaknijusios. Džiugu, kad diskusija šiomis temomis jau vyksta, tačiau tiek Lietuvos regionų partija, tiek aš asmeniškai puikiai suprantu, kad vien kalbomis problemų neišspręsi, todėl mes, tų pačių regionų gyventojai, esame rimtai nusiteikę kibti į darbus ir tikimės, kad netrukus tokią galimybę turėsime“, – apibendrino B. Valungevičienė.
